Balandžio 14 dieną Bartkuškio pagrindinėje mokykloje vyko pradinių klasių netradicinė “Saugaus eismo” diena. Iš pat ryto sulaukėme svečių. Atvyko Širvintų rajono policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorė Erika Sirnickaitė. Ji kartu su visais mokiniais stebėjo 3 klasės mokinių spektakliuką pagal J. Lauciaus “Vieną kartą kelyje”.

Kadangi į renginį negalėjo atvykti policijos bičiulis Amsis, tai inspektorė atvežė jo patarimus vaikams. Mokiniai su didžiuliu susidomėjimu žiūrėjo Amsiaus filmus “Kaip dėvėti atšvaitus”, “Kaip pereiti gatvę”, “Saugus gatvėje”, “Kada žmonės skrenda”, “Dviratukas”, “Skriauda”, “Budri mergaitė” ir įsiklausė į jo patarimus. Vaikai įsidėmėjo, kad: 1. Atšvaitus būtina prisisegti dešinėje pusėje. 2. Gatvę pereiti per pėsčiųjų perėją. 3. Neišdykauti gatvėje ir sudrausminti kitus. 4. Važiuojant automobiliu būtinai prisisegti saugos diržus. 5. Dviračiais važinėti tik kiemuose, jei tau nėra 14 metų. 6. Neskriausti už save mažesnių draugų, o jei tave kas nuskriaudžia, nebijoti pasakyti mokytojai, tėveliams ar paskambinti 112. 7. Saugoti ne tik savo namus, bet ir kaimynų. Ir svarbiausia – nieko nepasakoti ir neatiduoti svetimam žmogui nepasitarus su tėvais. Skaityti daugiau »

Iškalbos meno konkurso prizininkai ir jų mokytojos. Iš kairės į dešinę: R. Vareikienė, V. Gurskas, A. Bučinskaitė, R. Rutkauskienė, I. Danytė, R. Martinaitienė.

Rašytojo Igno Šeiniaus 122-osioms gimimo metinėms

“Iškalba priklauso tiems menams, kurie viską pasiekia žodžiu. Juk ji surinko ir savo rankose laiko, galima sakyti, visų menų jėgą.” Platonas

Kiekvieną pavasarį Bagaslaviškyje sujudimas – Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla mini rašytojo Igno Šeiniaus gimimo metines. Tuomet į mokyklą atvyksta svečių, mokytojų, mokinių iš Širvintų rajono bendrojo lavinimo mokyklų. Organizuodami renginius siekiame, kad mokiniai domėtųsi rašytojo Igno Šeiniaus gyvenimu, veikla bei kūryba, kad galėtų atskleisti savo talentus, gebėjimus, kūrybiškumą.

Balandžio 8 dieną vyko Iškalbos meno konkursas, skirtas rašytojo Igno Šeiniaus 122- osioms gimimo metinėms. Renginyje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja R. Jagminienė, Širvintų rajono savivaldybės Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė R. Nainienė, Širvintų švietimo centro neformaliojo ugdymo organizatorė D. Chadusevičienė, oratoriai iš Bartkuškio pagrindinės mokyklos, Gelvonų vidurinės mokyklos ir Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos. Skaityti daugiau »

Aštuntojo estafetinio bėgimo aplink Gelvanės ežerą nugalėtoja Gelvonų vidurinės mokyklos komanda. Pirmas iš kairės komandos vadovas Žilvinas Žygė, antras - Laimutis Didžiokas.

Jau aštuntus metus iš viso rajono pavasarį į Šeiniūnų kaimą renkasi rajono mokyklų sportininkai. Vyksta jau tradiciniu tapęs estafetinis bėgimas aplink gimtąjį Igno Šeiniaus Gelvanės ežerą. Šiais metais jis buvo skirtas 122-osioms rašytojo gimimo metinėms pažymėti. Kaip ir visada bėgimas prasidėjo Šeiniūnų kaime prie koplytstulpio. Distancijos ilgis – 7 kilometrai. Kadangi visa bėgimo trasa suskirstyta į dešimt etapų, todėl kiekvieną komandą sudaro 10 dalyvių: 5 berniukai ir 5 mergaitės. Etapų ilgis – įvairus. Trumpiausias – 400 m, o ilgiausias siekia net 1100 m.

Truputėlis statistikos. Trasos rekordas, kuris buvo pasiektas 2008 metais, priklauso Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazistams – 22,02 minutės. Pirmuose dvejuose bėgimuose aplink Gelvanės ežerą greičiausia buvo Musninikų Alfonso Petrulio gimnazijos bėgikų komanda (labai gaila, kad pastaruosius porą metų musninkiečiai šį bėgimą ignoruoja…) Vėliau trejus metus pirmieji finišo juostelę ties koplytstulpiu kirsdavo Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos bėgikai. Tačiau nuo 2009 metų lyderiai pasikeitė. Jau treji metai nepralenkiami yra gelvoniškiai, kurie ir šiemet atbėgo pirmieji. Skaityti daugiau »

Ilgėja dienos. Klykiančios laukuose gervės viena prieš kitą besipuikuodamos šoka meilės šokius. Į lizdus sugrįžo gandrai. Klegendami jie skelbia pavasario pradžią. Čirškiančios šarkos, pranašaudamos svečius, dairosi į šonus, lyg matydamos iš kurios pusės jie atvažiuos. Varnėnai į inkilus neša pūkelius, šapelius. Jaunikliams bus minkščiau. Naktimis padangėje skrenda žąsys. Tikras, kvapnus, žalsvas pavasaris.

Atrodo, pavasaris atėjo ir į mokyklas. Su paukščių klegesiu. Vaikai, kaip ir mažieji paukščių jaunikliai, išsiilgę šilumos, šviesos ir naujovių.

Gelvonų vidurinėje mokykloje 3-4 klasių mokinukai visą savaitę gyveno mintimis apie paukščius – vyko integruotos pamokos. Mokiniai kūrė rašinėlius, sprendė matematikos uždavinius, pristatė savo kūrybinius darbus apie paukščius, karpė, aplikavo, puošė savo klasę. Mums noriai talkino biologijos mokytoja metodininkė Sondra Bartulienė, kuri mokiniams papasakojo apie biologijos kabinete esančias paukščių, gyvūnų, vabzdžių, kurie pranašauja pavasarį, kolekcijas. Su mokiniais kalbėjo apie pavasario darbus, stebėjo skaidres su paukščių garsais. Pamokos pabaigoje atliko kūrybinį darbą “Višta”. Skaityti daugiau »

Mečetėje Žygimantui patiko vaikščioti su šlepetėmis.

Pabaiga. Pradžia 22, 24, 26 Nr.

Žygimantas Vitkauskas: “Sukomės, kaip galėjome…”

Bulgarijoje, Varnos oro ouste, mus pasitiko Suvorovo mokyklos direktorius. Mokytojus išlaipino prie mokyklos, o mes keliavome toliau, iki bulgarų mokinuko Radoslavo namų. Paskambinęs į vienų namų duris ir palikęs mus vienus, stovinčius su lagaminais, direktorius išvažiavo. Duris atidarė moteriškė, ir mes supratome, kad tai – Radoslavo mama. Mus nuvedė į miegamąjį su dviem lovom, parodė, kur yra vonia, tualetas. Besitvarkant ir besidėliojant savo daiktus, į kambarį užėjo mergina ir pradėjo su mumis kalbėtis. Nustebome, nes žinojome, jog turėtume bendrauti su vaikinuku. Vėliau paaiškėjo, kad mus pakalbino Radoslavo pusseserė iš Varnos. Ji mus ir pakvietė į svetainę, kur jau sėdėjo Radoslavas su savo mažuoju broliuku. Tada jiems įteikėme atsivežtas iš Lietuvos dovanas. Su namo šeimininku susipažinome tik vakare, nes jis, mums atvykus, dar miegojo. Pirmoji vakarienė buvo gana nemaloni, – keista buvo valgyti su visai nepažįstamais žmonėmis. Susikalbėti padėjo tik Radoslavas, nes nei mama, nei tėtis angliškai nesuprato. Sukomės, kaip galėjome, – mėginome kalbėtis gestais, kažką veblenome rusiškai… Skaityti daugiau »

Nuotrauka prisiminimui su bulgarais. Iš kairės į dešinę: Suvorovo mokyklos direktorius, projekto koordinatorė Bulgarijoje, mokytojai Remigijus, Rasa, amerikietis Brend'as ir mokytoja Diana.

Iš tolimų kelionių sugrįžus

Pradžia. 22, 24 Nr.

Teoriniai užsiėmimai vykdavo Suvorovo mokyklos anglų kalbos kabinete. Visos projekte dalyvaujančios šalys turėjo paruošti namų darbus, – fotonuotraukų pagalba papasakoti apie savo šalies įvairių švenčių papročius ir tradicijas. Kadangi susitikimas Bulgarijoje vyko kovo mėnesio pradžioje, tai pagrindinis dėmesys šiam mėnesiui ir buvo skirtas. Vos atvykus į Varnos aerouostą, kiekvienam iš mūsų ant kairiosios rankos riešo buvo užrišta vilnonė juostelė, nupinta iš kelių baltos ir raudonos spalvos siūlų (šios spalvos yra Bulgarijos vėliavoje). Ši apyrankė vadinama  martenica. Kovo pirmoji – pimoji pavasario dienos šventė. Bulgarijoje ji vadinama “Baba Marta”. Šią dieną ant rankos užrišama ir martenica. Ši apyrankė tarnauja kaip natūralus amuletas, apsaugantis nuo piktų jėgų, ir primena, kad atėjo pavasaris. Visame pasaulyje žmonės įvairiai sutinka pavasarį, tačiau tik Bulgarijoje gyvuoja šis senovinis paprotys. Jeigu kovo pirmąją išeitumėte pasivaikščioti, tai pamatytumėte daug besišypsančių veidų ir ant rankų užrištas martenicas. Kaimuose martenicas galima pamatyti net ant šunų ir kačių. Mažuose kalnų kaimeliuose žmonės jomis papuošia savo avis, ėriukus, jaunus arklius. Net namai turi savo martenicas…  Jos dėvimos iki pirmųjų pavasario požymių: kol pražysta vaismedžiai, parskrenda gandrai. Kai kas iš mūsų apyrankę nešioja dar iki šiol, – juk tikrų pavasario požymių Lietuvoje dar nėra, o su piktosiomis dvasiomis geriau nejuokauti…
Skaityti daugiau »

Po apdovanojimų.

Kovo 21-23 dienomis Vilniuje jau keturioliktąjį kartą vyko Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso (ES JMK) nacionalinio etapo II turas. Šis renginys – tai kūrybingų, talentingų Lietuvos mokyklų mokinių sambūris, kuriame buvo diskutuojama, ieškoma racionalių ir veiksmingų mokslo problemų sprendimo būdų. Įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai šiam turui pateikė per 120 darbų. Juos pristatė atskirose sekcijose. Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre darbus gynė astronomijos ir fizikos, chemijos, ekologijos ir technologijų, o Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre – biomedicinos, sveikatos, žemės ūkio, humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai.

Jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvavo ir labai sėkmingai pasirodė Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos jaunųjų mokslininkų komanda, vadovaujama direktorės pavaduotojos, fizikos mokytojos metodininkės Stasės Vaškūnienės ir fizikos mokytojos metodininkės Dianos Lesutienės. Sudėtingus mokslinius darbus parengė gimnazistai Jovita Jurkevičiūtė ir Raminta Rinkevičiūtė (jų darbas “N.S.O. (Nepakartojamas Snaigių Ornamentas)”, Laimis Verbilis (”Superlaidžios fazės santykinio tūrio nustatymas iš Meisnerio efekto matavimų”), Ieva Jakučionytė ir Rūta Goštautaitė (jų darbas  “Natūralių trąšų efektyvumo tyrimai auginant Phaseolus kultūras”), Brygida Ivona Pliška ir Jonė Blažytė (”Saulės aktyvumo poveikio tyrimas”). Skaityti daugiau »

Viename būryje lietuviai, estai, lenkai, rumunai, turkai ir bulgarai. Visiems linksma, nes už jų nugarų tyvuliuoja nuotaikinga Juodoji jūra.

Iš tolimų kelionių sugrįžus

(Tęsinys. Pradžia 22 Nr.)

Kiekvienoje kelionėje į svečią šalį žmogus įgauna gyvenimiškos patirties. Tačiau apie ją, apie jos naudą kalbėsime vėliau. Šiame straipsnyje norėčiau papasakoti apie vizualinę patirtį. Apie ją papasakoti sunku, tačiau įmanoma. Paprastai ji fiksuojama piešiniais, fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga. Teisingai sakoma, jog geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti ar perskaityti.Vis dėlto norisi nors trumpai papasakoti apie Bulgarijos gamtą, apie aplankytus įdomius objektus. Galbūt mano pasakojimas bus šiek tiek ir idealizuotas, tačiau net moksliškai įrodyta, jog jau po kelių dienų matytus vaizdus žmogus prisimena taip, kaip jam geriau tinka. Dažnai pagražindamas ir “išmesdamas” nebereikalingas detales. Telieka stengtis, kad tokių detalių būtų kiek galima mažiau, kad tie matyti vaizdai atsigultų į tam tikrą seką, pasakojimą iš esmės.

Bulgarijoje girdėjau gražią legendą. Kai Dievas surinko tautas, kad padalytų joms žemes, susirinko visi, išskyrus bulgarus, kurie tuo metu dirbo laukuose. Viskas jau buvo padalyta, bet Dievas, pagerbdamas bulgarų darbštumą, padovanojo jiems rojaus kampelį žemėje, gausybės ragą Balkanų pusiasalio širdyje, kuris nuo tų laikų iki dabar vadinamas Bulgarija. Tai šalis, kurios krantus skalauja Juodoji jūra, kur stūkso didingi Rilos kalnai. Tai šalis, kurioje sutelpa įvairių civilizacijų papročiai. Skaityti daugiau »

Ansamblio vadovas Valdas Povilaitis Vileikiškius paskelbė "pasaulio violončelininkų sostine". Centre ansamblio "vinis" - jaunasis Rimvydas Bagočiūnas.

Kovo 25 dieną Vileikiškių kultūros namuose vyko vaikų dienos centro “Lašeliai” gimtadienis. O gimė “Lašeliai” prieš metus. Tada Vileikiškių vaikų dienos centro “Lašeliai” vadovė Andželika Bagočiūnienė džiaugėsi pagaliau įgyvendintu projektu. Per metus padaryta daug gerų darbų, tačiau svarbiausia, jog visi vaikų dienos centro “Lašeliai” darbuotojai ir savanoriai sugebėjo sudominti kaimo vaikus įdomia ir kūrybinga veikla, atitraukti juos nuo neigiamos gatvės įtakos, išmokė tarpusavio bendravimo įgūdžių, ugdė jų savarankiškumą ir kūrybingumą. Kad tai ne gražūs žodžiai, liudija vienas labai įdomus faktas. Prieš metus į “Lašelių” atidarymą buvo atvykę svečiai – Širvintų meno mokyklos violončelininkų ansamblis (vadovas Valdas Povilaitis). Tada šio pasirodymo metu ratu susėdusių muzikantų centre violončele grojo vileikiškietė Kęsmina Garbatavičiūtė. O šiandien žiūrovai prieš savo akis išvydo net šešiolika muzikantų su violončelėmis.  Visi – iš vieno kaimo… Ir grojo jie labai užtikrintai… Pasak naujai susikūrusio ansamblio vadovo Valdo Povilaičio, jis daug kur važinėjo po pasaulį, tačiau niekur nematė, kad viename kaime būtų tiek daug vaikų, grojančių violončele. Tai išties unikalus reiškinys. Ir… Vileikiškius vadovas paskelbė “pasaulio violončelininkų sostine”!
Skaityti daugiau »

Pirmasis ilgos kelionės taškas - Vilniaus autobusų stotis. Iš kairės į dešinę: Petras Tonkevičius, Žygimantas Vitkauskas, Rasa Rulevičiūtė, Remigijus Bonikatas ir Diana Bakšanskienė.

Iš tolimų kelionių sugrįžus

Praėjusių metų pabaigoje “Širvintų kraštas” rašė apie projekto “COMENIUS mokyklų partnerystė”  naudą tobulinant mokinių gebėjimus bendrauti su kitų valstybių žmonėmis praktiškai pritaikant anglų kalbos žinias. Tą kartą buvo kalbintos Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokytojos Roma Vareikienė ir Rasa Rulevičiūtė, kurios buvo išvykusios į organizacinį susitikimą Rumunijoje. Tęsiant šį projektą, šio mėnesio pradžioje į Bulgariją išvyko penkių bagaslaviškiečių delegacija: mokytojai Rasa Rulevičiūtė, Diana Bakšanskienė, Remigijus Bonikatas ir du patys drąsiausieji devintokai – Petras Tonkevičius ir Žygimantas Vitkauskas. Visa savaitė už Lietuvos ribų…  Jos metu mokiniai (ir ne tik…) įgijo neįkainojamos gyvenimiškos patirties. Juk pradžioje svetima kalba net limonado paprašyti buvo nedrąsu…

Pasakojimą apie kelionę į Bulgariją pradėsiu nuo keliavimo būdų ypatumų… Mes vykome į Suvorovo miestelį šiaurės rytų Bulgarijoje. Daugelis yra girdėję apie kurortą prie Juodosios jūros – Varną. O nuo Varnos iki Suvorovo vos 34 kilometrai. Jeigu manote, kad nuvykti į Bulgariją labai paprasta, tai smarkiai apsirinkate. Buvo daug variantų renkantis transportą. Galima buvo samdyti autobusą iki pat Suvorovo, tačiau penkių žmonių grupei tai per brangu. Ir per toli (iki Varnos per 2000 kilometrų). O svarbiausia – pasiekus galutinį tikslą labai jau “sulamdyti” atrodytume… Skaityti daugiau »