Kasmet prieš rugsėjo 1-ąją Družų kaimo bendruomenė gražiai pasveikindavo vietos pradinės mokyklos bendruomenę. Ar šiemet bus ką sveikinti, priklausys ir nuo politikų nuostatos.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrajam planui parengti. Darbo grupė užduotį atliko ir pateikė pertvarkos planą tvirtinti Savivaldybės tarybai. Apie planą plačiai diskutuota jungtiniame komitetų posėdyje sausio 19 dieną bei tarybos posėdyje sausio 24-ąją.

Apie mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą

Įvadinėje plano dalyje teigiama, jog jo paskirtis – užtikrinti visiems Širvintų rajono savivaldybės bendruomenės nariams privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę. Plane išsamiai aptarta rajono švietimo būklės analizė ir prognozės. Demografinė situacija rodo, kad mokinių skaičius Širvintų rajono savivaldybėje ir toliau mažės. Planuojama, kad nuo 2 109 mokinių 2011 metais sumažės iki 1 826 mokinių 2015 metų rugsėjo 1 dieną (283 mokiniais mažiau).

Rajone, mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, keičiasi mokyklų dydis. 2011-2012 mokslo metais Savivaldybės teritorijoje yra 11 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų mieste: 1 pradinė, 1 progimnazija, 1 gimnazija; kaimo vietovėje: 6 pagrindinės, 1 gimnazija, 1 vidurinė ir 5 pradinio ugdymo skyriai (Medžiukų, Kernavės, Družų, Juodiškių, Kiauklių). Per 2006-2010 metus Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių sumažėjo 653 (21,6 proc.) mokiniais. Daugiausia mokinių sumažėjo pagrindinėse mokyklose (278 mokiniais, 22,7 proc.) ir gimnazijose (245 mokiniais, 31,2 proc.).

Per paskutinius 7 metus rajone įsteigta (!) 1 pradinė mokykla; 2 vidurinės mokyklos, akreditavus vidurinio ugdymo programą, pertvarkytos į gimnazijas; 2 pagrindinės mokyklos reorganizuotos į pradinio ugdymo skyrius; 3 kaimo darželiai reorganizuoti į ikimokyklinio ugdymo skyrius; likviduoti Anciūnų, Kielių, Liukonių, Lapelių, Šiaulių, Viesų, Vileikiškių pradinio ugdymo skyriai. Mokinių mažėjimas susijęs su demografiniais pokyčiais ir gyventojų emigracija.

Plane pastebėta, jog mokinių skaičiaus mažėjimas pareikalaus mažinti mokyklos direktorių pavaduotojų, pagalbos mokiniui specialistų ir bibliotekininkų pareigybių skaičių. Kartu dalies mokyklų mokiniams mažės galimybė gauti psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą ir naudotis biblioteka. Mažės ir mokytojų skaičius mokyklose.

Plane, pateiktame tarybai tvirtinti, aptarti švietimo būklės privalumai ir trūkumai, numatyti mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai, nurodytas mokyklų tinklo pertvarkos strateginis tikslas. Bus siekiama sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už valstybės skiriamas mokinio krepšelio lėšas. Siekiant įgyvendinti numatytą tikslą ir uždavinius, mokyklų tinklo pertvarka bus vykdoma pagal šias principines nuostatas: mokykla, skyrius reorganizuojamas, jei 1-4 klasėse lieka mažiau negu 8 mokiniai. Mokyklos bus uždaromos, jei patalpos neatitinka higienos normų, yra patogus ir saugus susisiekimas su didesnėmis mokyklomis. Jei trūksta pagal mokinio krepšelio metodiką skiriamų lėšų ugdymo reikmėms, mokykla taip pat bus reorganizuojama.

Mokyklų tinklo plane išsamiai aptartas socialinio ir ekonominio pertvarkos poveikio vertinimas. Nurodyti 7 teigiami ir 9 neigiami pertvarkos dalykai. Puiku, jog po pertvarkos pagerės mokinių mokymosi motyvacija, ugdymo kokybė, mokinius mokys aukštesnės kvalifikacijos mokytojai, nebus jungtinių klasių, mažės išlaidos mokyklų aplinkai finansuoti. Deja, nebus išvengta ir neigiamų dalykų: daliai mokinių padidės atstumas iki mokyklos, pailgės kelionės laikas, bus adaptacijos problemų, padidės Savivaldybės biudžeto išlaidos mokinių vežiojimui, iškils pastatų tolesnio naudojimo problema, padaugės mokytojų bedarbių.

Dėmesio verti skaičiai

Mokinių skaičiaus projektas rodo, jog pačios didžiausios rajono ir miesto mokyklos 2015-2016 mokslo metais bus Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija (413 mokinių), „Atžalyno“ progimnazija (317 mokinių), Širvintų pradinė mokykla (311 mokinių), Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija (214) ir Gelvonų vidurinė mokykla (120). Kitose rajono mokyklose mokinių skaičius nesieks nė šimto.

Pateiktame projekte matyti, jog mokinių skaičius po ketverių metų bus didesnis Alionių (66), Barskūnų (73) ir Čiobiškio (73) pagrindinėse mokyklose bei Juodiškių (12) pradinio ugdymo skyriuje. Nežymus pirmokų skaičiaus didėjimas po ketverių metų numatomas Alionyse, Bagaslaviškyje ir Barskūnuose. Jungtinių klasių 2015-2016 mokslo metais neišvengs nė viena kaimo pagrindinė mokykla.

Į mokyklą dabar vežiojami 893 rajono mokiniai, iš mokyklos – 902. Geltonaisiais autobusais į pamokas atvyksta 610 mokinių, namo grįžta 690. Širvintų AP autobusai į mokyklą veža 233 vaikus, namo parveža 192. Privačiu transportu atvyksta 45 mokiniai, namo grįžta 20 rajono mokinių. 5 vaikus į mokyklą veža Ukmergės AP autobusas.

Ar Gelvonuose bus gimnazija?

Sausio 19 dieną vykusiame jungtiniame komitetų posėdyje pagyrų sulaukė Gelvonų vidurinė mokykla. Mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, geba pritraukti daug mokinių ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš kaimyninio Ukmergės rajono. Tarybos narių teigimu, tėvams vaikus leisti į vieną vidurinę mokyklą (nesiblaškant kas kelerius metus po kelias) yra patogiau ir saugiau.
Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plane numatyta, jog 2015 metų rugpjūčio 31 dieną Gelvonų vidurinė mokykla turėtų tapti Gelvonų gimnazija, vykdančia ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, akredituotas vidurinio ugdymo, suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Teigiamas sprendimas tapti gimnazija bus priimtas tik tuomet, jei 11-ose klasėse bus teisės aktuose nustatytas mokinių skaičius. Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Reginos Jagminienės, tas skaičius turėtų būti 20 mokinių. Vedėja neatmetė galimybės, jog skaičius gali ir pasikeisti, aišku, ne į gelvoniškiams palankią pusę.

Ar Gelvonuose bus gimnazija, parodys laikas.

Opozicija nepritarė mokyklų Kiaukliuose ir Družuose uždarymui

Sausio 24 dieną vykusiame rajono tarybos posėdyje buvo svarstoma dėl Kiauklių ir Družų pradinio ugdymo skyrių uždarymo nuo 2012 metų rugsėjo 1 dienos.

Aiškinamajame rašte dėl Zibalų pagrindinės mokyklos struktūros pertvarkos projekto teigiama, jog 2011 metų lapkričio 22 dieną Kiauklių kaimo bendruomenės susirinkime buvo aptartos Kiauklių pradinio ugdymo skyriaus perspektyvos iki 2015 metų. Susirinkimo metu nutarta: esant mažam mokinių skaičiui, skyriuje nutraukti ugdymo procesą ir vėl jį atnaujinti, kai bus pakankamas mokinių skaičius. Tame pačiame rašte pažymėta, jog šių metų sausio 10 dieną vyko dar vienas bendruomenės susirinkimas, kuriame dalyvavo ir rajono vadovai. Buvo manančių, jog vaikų padaugės, tad priimtas sprendimas laukti liepos 1 dienos. Jeigu tądien bus užregistruoti mažiau negu 5 mokinių tėvų prašymai, tai nuo rugsėjo 1 dienos ugdymo procesas Kiauklių pradinio ugdymo skyriuje bus nutraukiamas.

Panašiai teigiama ir kitame rašte dėl Širvintų pradinės mokyklos struktūros pertvarkos. Jame numatyta Družų pradinio ugdymo skyriaus veiklą nutraukti dėl nepakankamo mokinių skaičiaus. Tam pritarianti ir į gruodžio 5 dieną vykusį susirinkimą atvykusi kaimo bendruomenė.

Tarybos posėdyje, pristačius šiuos sprendimų projektus, kilo diskusijos. Opozicijos atstovai pateikė argumentų, jog uždaryti kaimo mokyklas skubėti neverta. Nė viena jauna šeima nenorės kurtis kaime, jeigu jame nebus jokio kultūros ir švietimo židinio. Tam pritarė netgi dalis valdančiosios daugumos ir sprendimas dėl Kiauklių ir Družų pradinio ugdymo skyrių uždarymo nebuvo priimtas.

Per Lietuvą vis dar teberieda mokyklų reformos vežimas, kurios pagrindinė intencija – taupymas ir išsilavinimo kokybės gerinimas. Net keista, kad Širvintų rajone reformos vežimas, per keletą metų gerokai įsibėgėjęs, šįkart pakrypo ant šono ir stabtelėjo. Mokyklos Kiaukliuose ir Družuose išsaugotos. Tik ar ilgam? Ir mažėjantis gimstamumas, ir emigracija kiša koją. Jau ne viena mokykla atsidūrė ant išgyvenimo ribos. Perspektyvos liūdnos. Tėvai išsiveža vaikus į užsienį, kuriasi ten, kur yra darbo ir visos socialinės garantijos.

Romas Zibalas

druzai.lt nuotrauka

Panašu, kad po Naujųjų teks keisti mokyklos iškabą.

Jau, ko gero, nieko nestebina nuolat vykstantys pasikeitimai švietimo srityse, pradedant nuo permainų ugdymo procese, baigiant švietimo įstaigų pertvarkymu. Širvintose, kaip ir kituose rajonuose, vyksta didesni ar mažesni pasikeitimai. Štai šį mėnesį įvyksiančiam rajono tarybos posėdžiui yra parengtas sprendimo projektas dėl progimnazijos statuso suteikimo Širvintų “Atžalyno” pagrindinei mokyklai ir nuostatų patvirtinimo. Šios švietimo įstaigos pavadinimas, o kartu ir statusas keičiamas bene dažniausiai…

Kaip rašoma siūlomuose patvirtinti Širvintų “Atžalyno” progimnazijos nuostatuose, Lietuvos TSR švietimo ministro įsakymu 1985 metų rugpjūčio 2 dieną “Dėl naujų vidurinių mokyklų atidarymo” įsteigta nauja Širvintų 2-oji vidurinė mokykla. Po dešimties metų Lietuvos Respublikos Širvintų rajono valdybos sprendimu mokyklai suteiktas “Atžalyno” vardas.

Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo procesas, prasidėjęs 1999 metais, atnešė daug kardinalių pasikeitimų. Tačiau skaudžiausias Širvintų miesto gyventojams buvo “Atžalyno” ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinių mokyklų pertvarkymas. 2003 metų gruodį patvirtinus miesto mokyklų reorganizacijos projektą nukentėjo daugybė mokytojų, vaikų ir jų tėvų. Mat iš dviejų vidurinių mokyklų buvo nuspręsta padaryti tris atskiras: Širvintų pradinę (1-4 kl.), “Atžalyno” pagrindinę (5-8 kl.) ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinę (9-12 kl.), kuri 2006 metais tapo gimnazija.

Net praėjus keleriems metams žmonės jautė nuoskaudą (dėl tuomečio mero V. Šimonėlio, Švietimo skyriaus vedėjos M. Bilotienės ir tarybos sprendimų), kad reorganizuodami mokyklas neatsižvelgė į jų norus ir nuomonę. Žinodama žmonių nepasitenkinimą, 2008 metų birželio 30 dienos rajono tarybos posėdyje, tvirtinant Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos nuostatus, Marija Gudonienė iškėlė klausimą, ar nebuvo padaryta klaida “Atžalyno” vidurinę mokyklą pertvarkant į pagrindinę, o tiksliau – net nepilną pagrindinę? Gal vis dėlto “Atžalyno” pagrindinėje mokykloje turėtų būti bent dešimt klasių?

Ištirti susiklosčiusią situaciją buvo sudaryta komisija. Keletas tuomet kalbintų mokytojų, mokinių tėvų ir pasisakė už tai, kad “Atžalynas” taptų dešimtmete mokykla, nes daugelis vaikų, baigę dešimt klasių, eina į profesines mokyklas. O dabar jie yra “mėtomi” iš vienos mokyklos į kitą. Toks “mėtymas” nieko gero neduoda, nes nukenčia tik vaikai… Tačiau viską išanalizavus, buvo nutarta nedaryti jokių pakitimų.

Šių metų liepos 1 dieną įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, šio įstatymo 41 straipsnio 4 punktas numato naujo bendrojo ugdymo mokyklų tipo – progimnazijų atsiradimą. Taigi Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos ir vėl laukia pasikeitimai. Kadangi “Atžalyno” pagrindinėje mokykloje nėra jungtinių klasių ir joje mokosi 5-8 klasių mokiniai, tai Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės įpareigoja iki 2012 metų sausio 1 dienos mokyklą, vykdančią pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, priskirti progimnazijos tipo mokyklai.

Sprendimo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad 2011 metų gruodžio 6 dieną neeilinės mokytojų tarybos posėdžio metu buvo svarstomas statuso suteikimo “Atžalyno” pagrindinei mokyklai klausimas. Nutarta “Atžalyno” pagrindinę mokyklą priskirti progimnazijos tipo mokyklai.

Rašoma, kad lapkričio-gruodžio mėnesiais elektroninio dienyno pagalba bei tėvų susirinkimuose taip pat buvo svarstomas klausimas dėl progimnazijos statuso suteikimo “Atžalyno” pagrindinei mokyklai ir 84 proc. tėvų pritaria tam.

Lapkričio 30 dieną vykusiame mokyklos tarybos posėdyje irgi buvo pritarta progimnazijos statuso suteikimui “Atžalyno” pagrindinei mokyklai ir tądien svarstytam nuostatų projektui.

Atrodo, kad šįkart beveik nėra prieštaraujančių mokyklos statuso pakeitimui. Todėl, tikėtina, kad ir ateityje nebus nuoskaudų dėl šiuo metu vykstančių pasikeitimų.

Ivona Komarovska

Anot Reginos Jagminienės, nors ir kaip nenorima švietimo įstaigoms nustatyti didžiausio leistino pareigybių (išskyrus mokytojus) skaičiaus, bet įstatymai įpareigoja tai padaryti.

Lapkričio 22 dieną jungtinio Širvintų rajono savivaldybės komitetų posėdžio metu aptariant sprendimo projektą dėl rajono Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų didžiausio leistino pareigybių (išskyrus mokytojus) skaičiaus patvirtinimo, tarybos nariai svarstė, kad galbūt jiems nereikėtų kištis į švietimo įstaigų vadovų darbą ir leisti patiems spręsti, kiek darbuotojų gali išlaikyti.

Tarybos posėdžio metu (lapkričio 24 dieną) Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė paaiškino, kad sprendimo projektą dėl bendrojo ugdymo mokyklų didžiausio leistino pareigybių (išskyrus mokytojus) skaičiaus įpareigoja patvirtinti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymai. LR biudžetinių įstaigų įstatymo 2 dalies 9 straipsnyje nurodytos Biudžetinės įstaigos vadovo pareigos. Viena iš jų: tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus. Todėl Savivaldybės taryba turi patvirtinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių kiekvienai biudžetinei įstaigai.

Reginos Jagminienės teigimu, šis sprendimo projektas parengtas vadovaujantis vienodais principais (remiantis mokinių skaičiumi, valomu plotu, švietimo įstaigos šildymo būdu, mokyklose vykdomomis ugdymo programomis), kad būtų užtikrintas normalus ir saugus švietimo įstaigos funkcionavimas. Švietimo įstaigų pareigybės finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto savarankiškų ir mokinio krepšelio lėšų. Pagal pateiktą didžiausią leistiną pareigybių skaičių švietimo įstaigose mažėtų 9,05 pareigybės iš Savivaldybės biudžeto savarankiškų lėšų: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje – 2, Gelvonų vidurinėje mokykloje – 1,45, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje – 1, Širvintų “Atžalyno” pagrindinėje mokykloje – 1,25, Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje – 2, Bartkuškio pagrindinėje mokykloje – 0,10, Širvintų pradinėje mokykloje – 1,25 pareigybės.

Didžiausias leistinas pareigybių (išskyrus mokytojus) skaičius didėtų Alionių pagrindinėje mokykloje ir Medžiukų pradinio ugdymo skyriuje, nes nebuvo numatytos kiemsargio pareigybės. Pareigybių skaičius didėja ir Zibalų pagrindinėje mokykloje (valgykloje), nes vaikams verdama sriuba.

Dėl mokinio krepšelio lėšų švietimo įstaigose mažėtų 4,5 pareigybės: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje -2, Alionių pagrindinėje mokykloje -1 ir Širvintų pradinėje mokykloje – 1,5 pareigybės.

Regina Jagminienė sakė, kad būtų neteisinga lyginti šių ir praėjusių metų skaičius, nes pernai nustatant leistiną didžiausią pareigybių skaičių buvo rašoma ir po kablelio, bet teisininkai išaiškino, kad pareigybė turi būti pilna, pvz., Meno mokyklai pagal turimą vaikų skaičių ir visus metodinius reikalavimus priklauso 4,5 pareigybės, bet taip negali būti, tad įrašoma, kad didžiausias leistinas pareigybių skaičius yra 5. Taip pat ir dėl Sporto mokyklos – čia priklauso 3,5 pareigybės, bet įrašyta – 4.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėja paaiškino ir priežastį, dėl kurios didėja pareigybių skaičius. Pagal turimą vaikų skaičių rajone (per 2000 mokinių) visoms švietimo įstaigoms priklausytų 2,75 sveikatos priežiūros specialisto pareigybės, tačiau “išsipučia” iki 4. Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigų sveikatos priežiūros specialistai yra bazinėse rajono švietimo įstaigose (Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, “Atžalyno” pagrindinė mokykla, Gelvonų vidurinė mokykla, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija). Kadangi vienai pareigybei reikia tūkstančio vaikų, tai Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos sveikatos priežiūros specialistas aptarnauja dar ir Alionių, Barskūnų ir Bartkuškio pagrindines mokyklas. “Atžalyno” pagrindinės mokyklos priežiūros specialisto 1 pareigybei yra priskiriamos Širvintų pradinė ir Zibalų pagrindinė mokyklos, o Gelvonų vidurinės mokyklos priežiūros specialisto 1 pareigybei – Bagaslaviškio ir Čiobiškio pagrindinės mokyklos.

Pasak Reginos Jagminienės, pareigybių skaičius priklauso nuo vaikų, tad mažėjant mokinių skaičiui, atitinkamai turi mažėti ir pareigybių. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos teigimu, norima ar ne, bet yra įstatymai ir privalu jų laikytis.

Ivona Komarovska

Jomis siekiama formuoti teisingos ir sveikos vaikų mitybos įpročius. Tiesa, vaisiai nemokamai skiriami tik ikimokyklinukams ir pradinukams, pienas ir pieno produktai – ir vyresniems moksleiviams.

Ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl šalies mokyklos vangiai dalyvauja “Pienas vaikams” ir “Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose” – “popierizmas”.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė sakė, kad minėtose programose dalyvauja lopšelis-darželis “Buratinas”, Širvintų pradinė ir Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokyklos. Lopšelis-darželis “Saulutė”, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija ir Zibalų pagrindinė mokykla ruošiasi dalyvauti.

Gelvonų vidurinė mokykla jau pernai buvo sutvarkiusi visus dokumentus, reikalingus dalyvauti minėtose programose, tačiau atsisakė. Mat reikėjo iš anksto sumokėti už mėnesio prekes, o mokykla tokių pinigų neturėjo.

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija programoje “Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose” negali dalyvauti, o programoje “Pienas vaikams” – ko gero, dalyvauti nėra prasmės, mat gimnazistai už pieno produktus turėtų sumokėti 25 proc. prekės kainos. Taigi vargu ar atsirastų daug mokinių, kurie pirktų pieno gaminius, nors ir gana pigiai.

Anot Reginos Jagminienės, kitos rajono mokyklos minėtose programose nedalyvauja dėl dviejų priežasčių. Viena iš jų – dalyvaujant šiose programose tenka nudirbti nemažai papildomo darbo, užpildyti šūsnis dokumentų. O kita priežastis – kaimo mokykloms neaktualus dalyvavimas minėtose programose, nes daugelis mokinių namie atsigeria šviežio pieno ir suvalgo ekologiškų, pačių užaugintų vaisių ir daržovių. Taigi programos “Pienas vaikams” ir “Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose” aktualios, ko gero, tik miesto mokykloms.

Širvintų pradinės mokyklos direktorė Irena Sližauskienė sakė, kad jie programoje dalyvauja vos keletą savaičių, tačiau vaikai labai patenkinti ir mielai valgo per pertraukas mokytojų atnešamus vaisius.

Vis dėlto ir Irena Sližauskienė užsiminė apie minėtų programų neigiamą pusę. Anot jos, kiekvieną dieną tenka skaičiuoti, rašyti įvairias ataskaitas. Tokiam darbui praktiškai reikėtų papildomo žmogaus, tačiau tai neįmanoma. Todėl šį darbą pasiskirstė kelios darbuotojos.

Taip jau dažniausiai būna – geras ir naudingas idėjas užgožia “popierizmas”. Belieka tikėtis, kad atsakingi asmenys ateityje supaprastins reikalavimus.

Ivona Komarovska

Metodinės tarybos pirmininkė Nomeda Drazdienė pedagogus su Mokytojo diena pasveikino ne tik žodžiais...

Spalio 3 dieną Širvintų rajono švietimo centre vyko mokytojų metodinės tarybos posėdis. Kaip žinia, metodinę tarybą sudaro įvairių ugdymo dalykų metodinių grupių pirmininkai. Į šį posėdį taip pat buvo pakviesti visų bendrojo lavinimo mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui. Pasak Švietimo centro direktorės Daivos Vinciūnienės, kiekvienais metais spalio mėnesio pradžioje prie šventinio stalo vyksta specialus posėdis, skirtas Mokytojų dienai. Jo metu pažymimi pedagogai, tais metais aktyviausiai dalyvavę rajono metodinėje veikloje. Šiais metais Švietimo centras mokytojams skyrė net penkias nominacijas. Pirmoji – “Metų švietėjas” – buvo skirta Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos informacinių technologijų vyr. mokytojai Kristinai Gatelienei už kūrybiškus seminarus apie informacinių technologijų taikymą ugdymo procese. Antroji – “Mokytojas – naujovių diegėjas” – Širvintų pradinės mokyklos mokytojai metodininkei Nijolei Miliauskaitei už naujovių skleidimą, naujų darbo formų paiešką. Trečioji – “Metų atradimas” – Širvintų lopšelio-darželio “Buratinas” ikimokylinio ugdymo vyr. auklėtojai Aušrai Vitkauskienei už prasmingą profesinę veiklą ir aktyvią kūrybinę iniciatyvą. Ketvirtoji – “Metų dalyvis” – Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinio ugdymo skyriaus vyr. mokytojai Astai Jurkevičienei už aktyvų dalyvavimą Švietimo centro renginiuose. Penktoji – “Metų andragogas” (žmogus dirbantis su suaugusiųjų grupėmis) – Širvintų rajono švietimo centro neformaliojo ugdymo oragnizatorei Daivai Chadusevičienei už svarų indėlį tobulinant Širvintų rajono suaugusiųjų kompetencijas.

Taip pat buvo paminėti mokytojai, praėjusiais mokslo metais parengusieji kvalifikacijos tobulinimo programas: Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokytoja Roma Vareikienė, Zibalų pagrindinės mokyklos mokytojos Nerija Četrauskaitė ir Vytautė Kvainickienė, Gelvonų vidurinės mokyklos mokytoja Sondra Bartulienė, “Atžalyno” pagrindinės mokyklos mokytoja Jolita Jurkevičiūtė, Pradinės mokyklos mokytojos Aušra Labedevienė ir Lena Vaitkūnienė bei pavaduotoja Danutė Zinkevičienė.

Šventiniame metodinės tarybos posėdyje iš kairės į dešinę: nominantės Asta Jurkevičienė, Nijolė Miliauskaitė, Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė ir nominantės Daiva Chadusevičienė, Kristina Gatelienė, Aušra Vitkauskienė.

Nominacijas įteikė bei visus susirinkusius su profesine švente pasveikino Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė. Labai gražias eiles pedagogams skaitė Švietimo centro metodininkė Vaiva Redeckienė. Kalbant apie Mokytojų dieną buvo pasakyta mintis, kad šiuo metų laiku “karaliauja bobų vasara”, atseit už lango – saulėtos ir šiltos dienos. Tegu neįsižeidžia moterys už palyginimą, tačiau tą dieną jos “karaliavo” ir prie šventinio stalo. Posėdyje dalyvavo vos du pedagogai – vyrai…

Kalbėdama apie sunkų, tačiau įdomų pedagogų darbą, įdomų ir pamokomą alegorinį palyginimą – istoriją apie nelaiku iš kokono išsiritusį drugelį – papasakojo metodinės tarybos pirmininkė Nomeda Drazdienė. Visiems labai patiko jos dovanos – mažos popierinės širdelės (kai tokią širdelę padovanoji kitam žmogui, ji pavirsta tikros širdies dalele) bei loterija, kurioje galima buvo išlošti raudonskruostį obuolį ir prie jo pririštą laiškelį su prasmingais žodžiais.

Pedagogams koncertavo Kultūros centro romansų ir dainuojamosios poezijos ansamblis: Ingrida Didžiokienė, Jolita Jurkevičiūtė, Birutė Šinkūnaitė, Ligita Varaneckienė ir vadovė Audronė Burakovienė. Moterys padainavo ir apie tyliai banguojančią jūrą, ir apie prabėgusios vasaros naktis, ir kad “aš toks vienas, velnioniškai vienas”… Po ansamblio pasirodymo labai patiko šiais visuotinio taupymo laikais itin aktuali vienos pedagogės neoficialiai išsakyta mintis: “Ir kam reikia kviestis koncertuoti žinomus, tačiau jau pabodusius kolektyvus (toli gražu – ne už ačiū), kada mūsų panosėje yra toks kaip šis, – savas ir nė kiek ne prastesnis kolektyvas už bet kokį kviestinį …”

Remigijus Bonikatas

Audronė Buzienė.

Rugsėjo 14 dieną įvyko konkurso į Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pareigas komisijos atrankos posėdis. Konkurso laimėtoja pripažinta Audronė Buzienė. Kadangi skundų per nustatytą terminą negauta, rajono tarybos (rugsėjo 29 dieną) pritarimu Audronė Buzienė nuo rugsėjo 30 dienos paskirta Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktore, jai nustatytas 25,85 tarnybinio atlyginimo koeficientas.

Audronė Buzienė, dėkodama už vienbalsį pritarimą jos paskyrimui į minėtas pareigas, sakė, kad tarybos nariai šiuo pritarimu įpareigoja ją dirbti sąžiningai ir garbingai.

Ivona Komarovska

Vos vienas kitas gimnazistas rugsėjo pirmąją atėjo dėvėdamas uniformą.

Pasibaigus rugsėjo 1-osios šventei, mokyklose prasideda rimtas darbas. Vieniems tai bus tik dar vieni mokyklos suole praleisti metai, kitiems – įtemptas ir sunkus darbas ruošiantis pavasarį vyksiantiems brandos egzaminams. Kiekvieni mokslo metai atneša ir šiokių tokių pasikeitimų, – kai kuriose mokyklose pasikeičia mokytojai, ateina naujų mokinių ir pan. Šiemet bene daugiausiai pasikeitimų sulaukė Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos moksleiviai…

Visų pirma nuo 2011 metų rugpjūčio 5 dienos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį rajono tarybos sprendimu iš gimnazijos direktorės pareigų buvo atleista Janina Martinaitienė, o gimnazijos direktorės pavaduotojai ugdymui S. Vaškūnienei nuo rugpjūčio 6 dienos pavesta laikinai eiti direktorės pareigas. Taigi šiuo metu vyksta konkursas gimnazijos direktoriaus pareigoms užimti. Dokumentų pateikimas jau pasibaigė (norintieji užimti Širvintų Lauryno Suokos-Gucevičiau gimnazijos direktoriaus vietą iki rusėjo 5 dienos 17 valandos turėjo pateikti reikiamus dokumentus), o įpusėjus rugsėjui turėtų įvykti konkursas ir paaiškėti asmuo, eisiantis gimnazijos direktoriaus pareigas.

Be to, nuo šių mokslo metų pradžios uniformos dėvėjimas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos moksleiviams yra privalomas. Nors uniformos minėtoje švietimo įstaigoje pradėtos dėvėti prieš porą metų, tačiau tada jas buvo siūloma įsigyti pirmos ir antros gimnazijos klasių mokiniams. Tuomet dalis trečiokų irgi panoro dėvėti uniformas, o kiti svarstė, ar verta jas įsigyti vieneriems-dvejiems metams. Prabėgus dvejiems metams nuo uniformos atsiradimo Lauryno Stuokos-Gucevičiau gimnazijoje jau visi gimnazistai turėtų būti jas įsigiję…

Tiesa, prieš porą metų “Širvintų krašte” rašėme, kad nemažai gimnazistų tėvų piktinosi, jog reikalavimas dėvėti uniformą atsirado būtent ekonominės krizės metu, t.y. tada, kai jos įsigijimas daugeliui tapo rimta problema. Juk atseikėti ne vieną šimtinę mokyklinei uniformai ne kiekvienam buvo pagal kišenę. Taigi daugelis įsigydavo tik dalį uniformos – švarką.

Šiemet rugsėjo 1-ąją laikinai einanti gimnazijos direktorės pareigas S. Vaškūnienė priminė gimnazistams, kad uniformos (bent jau švarko) dėvėjimas nuo šiol yra privalomas. Neišgalintieji įsigyti uniformos (ar bent jos dalies – švarko), turėtų vilkėti panašios spalvos ir stiliaus švarką. S. Vaškūnienė sakė, kad atlaidžiau bus žiūrima tik į gimnazijos pirmokus, kurie dar nespėjo įsigyti uniformų, ir pridūrė, kad buvusieji ketvirtokai daro akciją – neseniai įsigytas, bet dar nesudėvėtas uniformas atiduos arba parduos už simbolinę kainą.

Nuo šių mokslo metų Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje nebeliks ir popierinio dienyno. Šios švietimo įstaigos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai, mokyklos vadovybė naudosis elektroniniu dienynu. Kaip ir kiekviena naujovė – elektroninis dienynas turi savų privalumų ir trūkumų. Kai kurie tėvai nuogąstauja, kad ne visi mokytojai skuba užpildyti elektroninį dienyną, taigi informacija apie vaiko pažymius gaunama vėliau. Tačiau elektroninis dienynas turi ir daug privalumų, – vaikai negalės pasiteisinti pamiršta pažymių knygele, o tėvai bet kuriuo paros metu galės patikrinti, kaip sekasi jų vaikams. Kaip rašoma elektroninio dienyno aprašyme, be pažymių, tėvai galės sužinoti ir šią informaciją: kada mokinys pavėlavo į pamoką ar tiesiog joje nebuvo; ar yra mokiniui (ar visai klasei) skirtų pastabų ar vadovybės pranešimų; mokinio pamokų tvarkaraštį; vykusių pamokų aprašymus; užduotus namų darbus; vykusių arba vyksiančių tėvų susirinkimų aprašymus; mokinių tėvai gali tarpusavyje bendrauti per klasės diskusijų forumą.

Kadangi tiek mokytojai, suvedantys pažymius, tiek mokinių tėvai, juos peržiūrintys, dirba su viena ir ta pačia duomenų baze, informacija yra prieinama vos tik ji yra suvedama. Kiekvienas programos vartotojas turi atskirą vartotojo vardą ir slaptažodį, kurių pagalba yra atpažįstamas programos. Taip pat jų pagalba yra užtikrinamas duomenų saugumas ir konfidencionalumas, t.y. mokiniai negali peržiūrėti kitų mokinių pažymių, mokytojai negali koreguoti kitų mokytojų įvestos informacijos.

Laikinai einanti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorės pareigas S. Vaškūnienė sakė, kad tėvai, neturintys galimybės prisijungti prie elektroninio dienyno, turėtų kreiptis į ją, ir ši problema bus sprendžiama individualiai.

Ivona Komarovska

Planuojama, kad 2011-2012 mokslo metais Širvintų rajono mokyklas lankys 2269 mokiniai.

Ketvirtadienį Rugsėjo 1-osios skambutis sukvies mokinius ir mokytojus į klases, prasidės kasmetis nelengvas, bet mielas darbymetis. Naujųjų 2011-2012 mokslo metų išvakarėse “Širvintų kraštas” kalbasi su Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminiene.

- Kiek mokinių Širvintų rajono mokyklose pasitinka Rugsėjo pirmąją? Kuri mokykla didžiausia? Kokiose nebus nė 100 moksleivių?

- Tikslų mokinių skaičių Švietimo ir sporto skyrius žinos rugsėjo 1 dieną, kai mokyklos pateiks informaciją apie atvykusius ir išvykusius vaikus. Daugiausia mokinių mokysis Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje: 487 gimnazistai. Nė 100 ugdytinių nebus Alionių, Bagaslaviškio Igno Šeiniaus, Barskūnų, Čiobiškio ir Zibalų pagrindinėse mokyklose. Mokinių skaičius jau 15 metų visoje šalyje (taip pat ir Širvintų rajone) vis mažėja. Tai lėmė mažėjantis gimstamumas ir gyventojų emigracija. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2005 m. vaikų gimstamumas stabilizavosi ir nežymiai auga. Belieka viltis, kad ir kitas visiems skaudus reiškinys – emigracija – pagaliau nustos didėjusi.

- Mokinių skaičiaus mažėjimas verčia daryti pokyčius mokyklose. Turbūt teks peržiūrėti mokyklų tinklo pertvarkos planą. Kokie pokyčiai bus Širvintų rajone? Kurios mokyklos Rugsėjo 1-ąją neatvers durų ir nepasitiks klegančių vaikų?

- Vadovaujantis 2011 metų birželio 29 dienos LR Vyriausybės nutarimu Nr.768 “Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo” savivaldybės privalo iki 2012 metų vasario 1 dienos parengti ir patvirtinti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendruosius planus. Pokyčiai, būsiantys Širvintų rajono mokyklose, atsispindės patvirtintame plane. Šių metų rugsėjo 1 dieną visos rajono mokyklos atvers duris ir lauks po vasaros atostogų sugrįžtančių mokinių. Tikroji padėtis paaiškės tik po Rugsėjo 1-osios šventės.

- Didėja poreikis vaikus ugdyti dar ikimokykliniame amžiuje. Ar visiems rajono mažyliams bus pakankamai vietų lopšeliuose-darželiuose?

- Tėveliai gali būti ramūs. Visiems rajono mažyliams vietų darželiuose pakanka. Visose Širvintų rajono bendrojo lavinimo mokyklose, išskyrus miesto gimnaziją ir “Atžalyno” pagrindinę mokyklą, yra laukiami ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai, kurie mišriose grupėse bus ugdomi 4 valandas per dieną. Kviečiu tėvelius pasinaudoti tokia ugdymo galimybe. Grupėje turi būti ne mažiau kaip 5 vaikai.

- Nuo liepos mėnesio įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti pasikeitimus.

- Atsirado tokia sąvoka, kaip privalomas kompetencijų patikrinimas. Pretendentas, siekiantis užimti vaikų darželio, bendrojo ugdymo mokyklos vadovo pareigas, turi pasitikrinti kompetencijas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje pagal visiems kandidatams sukurtą vienodą metodiką. Ši patikra bus atliekama trimis pagrindiniais metodais: kandidatas turės atlikti įvairias užduotis, leidžiančias nustatyti jo kompetencijas, po to – kviečiamas į pokalbį. Trečias komponentas – nacionalinis testas, per kurį bus tikrinamos teisinės, švietimo žinios. Teigiamas įvertinimas kandidatui galios trejus metus ir per šį laiką kandidatas galės dalyvauti švietimo įstaigų vadovų konkursuose. Komisijoje, kuri vertins kandidatus, pretenduojančius užimti konkrečios mokyklos vadovo pareigas, bus plačiau atstovaujama mokyklos bendruomenė, svaresnis žodis suteikiamas personalo specialistams: vietoje vieno bendruomenės nario komisijoje dabar dirbs 4 – po vieną mokinių ir mokytojų bei 2 – tėvų atstovai. Vieną iš buvusių dviejų Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pakeis personalo atrankos specialistas iš kompetencijų vertinimą atliekančios institucijos.

- Širvintiškiai smalsauja, kas bus naujasis Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos direktorius? Kalbama, kad kandidatų, besiruošiančių užimti direktoriaus kėdę, yra kelios dešimtys. Bent pusė iš jų atvyksta iš sostinės. Jūs turbūt geriausiai žinote realią padėtį ir galite patvirtinti arba paneigti gandus?

- Yra gautas 1 prašymas dalyvauti konkurse. Dar yra laiko ir konkurse norintys dalyvauti kandidatai dokumentus gali pateikti iki rugsėjo 5 dienos 17 valandos. Konkursas įvyks rugsėjo 14 dieną.

- Kokių pasikeitimų bus Širvintų rajono mokyklose? Kur dirbs jauni specialistai?

- Ypatingų pasikeitimų nėra. Mažėja mokinių ir klasių komplektų skaičius, mažėja mokytojų darbo krūvis. Jauniems specialistams darbo nėra. Pedagoginio darbo ieško 2 jauni specialistai: kūno kultūros ir lietuvių kalbos mokytojai. Mokyklose įsidarbinti norėtų ir vyresnio amžiaus mokytojo diplomus turintys, persikvalifikavę asmenys. Laisvų darbo vietų rajono mokyklose nėra.

- Ko palinkėtumėte rajono mokytojams ir mokiniams artėjančios Rugsėjo 1-osios proga?

- Pirmiausia visiems linkiu kantrybės. Mokytojams – pamatyti, pagauti ir išlaikyti sėkmę visus mokslo metus. Mokiniams – mylėti save, savo tėvelius, savo mokyklą ir gimtinę Lietuvą. Gerų naujųjų mokslo metų!

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Romas Zibalas

Gegužės 27 dieną sėkmės per egzaminus Janina Martinaitienė linkėjo paskutinei savo išleidžiamai abiturientų laidai.

Vos prieš du mėnesius Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorė Janina Martinaitienė, per paskutiniojo skambučio šventę į savarankišką gyvenimą išlydėdama 63-iąją abiturientų laidą, paminėjo, kad tai paskutinė tokia gausi abiturientų laida, kurią tenka išleisti. Tik ar tuomet Janina Martinaitienė jau žinojo, kad tai bus ir paskutinė jos išlydėta abiturientų laida?

Ne paslaptis, kad Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorė yra garbaus amžiaus ir tikriausiai jau buvo susitaikiusi su mintimi, kad anksčiau ar vėliau teks užleisti vietą jaunesniems. Vis dėlto vargu, ar didžiulę pedagoginę patirtį turinti Janina Martinaitienė niekieno nepaveikta nusprendė parašyti prašymą išeiti iš darbo… Labiau tikėtina, kad kažkam iš valdančiosios daugumos galbūt prireikė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorės kėdės.

Tik ar bus taip lengva į švietimo įstaigos direktoriaus vietą prastumti “savą” žmogų? Mat nuo liepos 10 dienos įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka. Nuo šiol pretendentas, siekiantis užimti vaikų darželio, bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos vadovo pareigas, turės pasitikrinti kompetencijas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje pagal visiems kandidatams sukurtą vienodą metodiką. Tinkamas vadovauti kompetencijų lygis jam suteiks teisę dalyvauti konkrečios savivaldybės skelbiamame konkurse.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad reikalavimai mokyklų vadovams keičiasi su besikeičiančiu gyvenimu. Siekiama, kad būtų eliminuota galima politikų įtaka – mokyklų vadovais taptų kompetentingi, tvirtų vertybinių nuostatų ir vadybinių gebėjimų turintys žmonės.

Be to, komisijoje, kuri vertins konkurse dalyvaujančius kandidatus, pretenduojančius užimti konkrečios mokyklos vadovo pareigas, bus plačiau atstovaujama mokyklos bendruomenei, svaresnis žodis suteikiamas personalo specialistams. Vietoje vieno bendruomenės nario į komisiją dabar įeis keturi – po vieną mokinių ir mokytojų bei du tėvų atstovai. Vieną iš buvusių dviejų Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pakeis personalo atrankos specialistas iš kompetencijų vertinimą atliekančios institucijos.

Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos informacija, Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje pretendentų kompetencijų patikra bus atliekama 3 pagrindiniais metodais – kandidatas turės atlikti įvairias užduotis, leidžiančias nustatyti jo kompetencijas, po to bus kviečiamas į pokalbį. Ir trečias komponentas – nacionalinis testas, per kurį bus tikrinamos teisinės, švietimo žinios. Teigiamas įvertinimas kandidatui galios trejus metus, tai yra per šį laiką jis galės dalyvauti švietimo įstaigų vadovų konkursuose savivaldybėse. Kandidatuoti į mokyklų vadovus galės ne tik pedagoginį išsilavinimą turintys žmonės.

Ši tvarka bus taikoma tik naujai priimamiems mokyklų vadovams. O dabartiniai ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mokyklų vadovai pagal naują tvarką bus vertinami atėjus jų atestacijos laikui, kaip numatoma teisės aktuose. Vertinant jau dirbančius švietimo įstaigų vadovus bus labiau žiūrima į jų veiklos rezultatus, vertinimo tvarka šiek tiek skirsis.

Tik ar ši nauja tvarka nėra dar vienas akių dūmimas? Juk ne veltui sakoma, kad Lietuva “švogerių” kraštas… Taigi, jei reikia, kad vienas ar kitas asmuo užimtų konkrečią vietą, tai, ko gero, taip ir nutiks?.. Kalbama, kad į šią vietą turėtų “nutūpti” Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos statytinis Bronius Lubys.

“Širvintų krašto” informacija

4D klasės abiturientai.

Liepos 15 dieną Kultūros centro salėje vyko iškilmingas brandos atestatų įteikimo aktas, skirtas Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos 63 – iosios laidos abiturientams. 176 gimnazijos abiturientai, sėkmingai išlaikę brandos egzaminus, išlydėti savarankiško gyvenimo keliu.

Abiturientus sveikino ir sėkmės linkėjo gimnazijos direktorė Janina Martinaitienė, Širvintų rajono meras Vincas Jasiukevičius, vicemeras Andrius Jozonis, Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas vikaras Marius Talutis, Šaulių sąjungos Širvintų kuopos vadas Leonas Vaicekauskas, klasių auklėtojos.

Gimnazijos direktorės pavaduotoja Laimutė Kalesnykaitė skaitė direktorės įsakymą dėl brandos atestatų išdavimo ir abiturientai buvo kviečiami į sceną. Jiems brandos dokumentus įteikė gimnazijos direktorė Janina Martinaitienė. Brandos atestatus su pagyrimu gavo 14 moksleivių. Tai Ignas Ryžakovas, Gintarė Roličiūtė, Augustė Mačiulytė, Justina Padolskaitė, Linas Baranauskas, Valda Bulonaitė, Ieva Buzytė, Dalė Marija Simonavičiūtė, Julija Vaitonytė, Monika Grimailaitė, Gidita Lebeckaitė, Renata Leškevičiūtė, Indrė Maslinskaitė ir Kristina Mickevičiūtė. Kelios dešimtys abiturientų buvo apdovanoti Širvintų rajono savivaldybės ir Šaulių sąjungos padėkomis už pilietišką požiūrį į mokymąsi, reiklumą ir sugebėjimą siekti tikslo, už sportinius pasiekimus, už gimnazijos vardo garsinimą rajone ir šalyje. Buvo pagerbtos abiturientų klasių auklėtojos: Daiva Piškinienė, Violeta Geigalienė, Nijolė Lubienė, Edita Rutkauskienė, Nomeda Drazdienė, Marytė Gaidakauskienė ir Laima Kiburienė.

Abiturientai parengė trumpą meninę kompoziciją, dėkojo tėvams, mokytojams, įteikė trečiokams gimnazistams simbolinį gimnazijos raktą, albumą ir ugnį. Tėvų vardu kalbėjęs Kęstutis Pakalnis padėkojo gimnazijos mokytojams, administracijai, linkėjo abiturientams surasti savo kelią. Tėvai gimnazijai padovanojo didžiulį albumą, gimnazijos vadovams įteikė gėlių puokštes.
Iškilmingos ceremonijos pabaigoje buvo sudainuota gimnazijos daina. Tėveliai, giminės, artimieji sveikino 63 -iosios laidos abiturientus. Gėlių jūroje skendėjo Kultūros centro salė, koridorius, kiemas, Igno Šeiniaus gatvė. Po iškilmių būriai jaunuolių mielai fotografavosi atminimui – su klasės draugais, su dailiomis merginomis, “solo”, su tėvais, su krikštatėviais, su mylimais ir nemylimais mokytojais, geriausių draugų apsupty, prie krūtinės priglaudę brandos atestatą, šypsodamiesi ir rimtai nusiteikę. Vakare gimnazijos aktų salėje vyko šventinis pokylis, paryčiu abiturientai ėjo pasitikti saulės. Vartai į ateitį jau atverti. Lai abiturientų gyvenimas būna prasmingas ir įdomus, lai juos lydi gerumas ir sėkmė.

Romas Zibalas

◄ Atgal

Kitas ►

Nuotrauka 1 iš 11