Rugsėjo 12 dieną, kai daugelis mokinių klasėse nuobodžiai krimto karčias mokslų šaknis, beveik trys dešimtys jaunųjų Širvintų 10-osios kuopos šaulių dviračiais išvyko į nuotaikingą istorijos pamoką. Tądien jie keliavo 1919-1922 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų, vykusių Širvintų apylinkėse, keliais. L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytojas Jonas Stankevičius “Širvintų kraštui” sakė, kad jaunųjų šaulių laukia vaizdinga kelionė į Kernavę ir atgal. Skaityti daugiau »

Kai Lietuvos futbolo rinktinės rungtynių transliavimo teises įsigijo vos prieš mėnesį pradėjęs veikti televizijos kanalas “Sport1″, šios sporto šakos gerbėjai sunerimo: ar bus galimybė Širvintose žiūrėti futbolo transliacijas? Apsiraminta sužinojus, kad TEO transliuojama “Gala” televizija savo abonentams tarp kitų transliacijų pasiūlė ir “Sport1″ laidas. Save ramino ir gausus Širvintose veikiančios J. Varno Vilniaus radijo studijos Širvintų kabelinės televizijos žiūrovų būrys. “Sport1″ kanalo interneto tinklalapyje ši studija ir jos filialai Varėnoje, Lazdijuose bei Širvintose yra paminėti tarp tų kabelinės televizijos transliuotojų, su kuriais sukirsta rankomis dėl “Sport1″ retransliacijos nuo rugpjūčio 16 dienos. J. Varno Vilniaus radijo studija įvardyta kaip “Sport1″ tikrasis partneris.
Skaityti daugiau »

Po ilgos tris mėnesius trukusios pertraukos Širvintų futbolininkai pagaliau Vilniaus apskrities futbolo federacijos (VAFF) pirmenybių B lygos varžybose pasiekė pergalę. Pirmadienį savo aikštėje “Širvinta” rezultatu 2:0 įveikė vieną iš lygos favoritų – “Lentvario” komandą.

Pirmasis kėlinys baigėsi lygiosiomis 0:0, tačiau antrajame po įvartį pelnė Eimantas Ščerbakovas ir Tomas Bilotas. Tiesos dėlei, reikėtų pridurti, kad antrajame kėlinyje aikštėje bėgiojo tik dešimt svečių futbolininkų (vienas lentvariškis gavo traumą, tačiau nebuvo kuo jį pakeisti), jie buvo sukūrę progų, tik jų neišnaudojo. Skaityti daugiau »

Devintoje klasėje per geografijos pamokas nagrinėjamos įvairios temos apie Lietuvą. Iš geografijos vadovėlio bei įvairių enciklopedijų galima labai daug sužinoti, tačiau tokios žinios yra “negyvos” ir greitai išgaruoja iš galvos. Bagaslaviškiečiai linkę vadovautis posakiu, kad “geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt sykių išgirsti”. Pačioje pirmoje pamokoje “Lietuvos teritorija ir gyventojai praeityje” yra nagrinėjamos kelios Lietuvos vardo kilmės teorijos. Pagal vieną iš jų kalbininkas Kazimieras Kuzavinis iškėlė prielaidą, kad Lietuvos vardui pradžią galėjo duoti suslavintas upėvardis Lietauka. Taip dabar vadina dešinįjį Neries intaką, ištekantį iš Lietaukos raisto ties Arnotiškiais. Tai nedidelis apie 11 kilometrų upelis, esantis apie 30 kilometrų nuo senosios Lietuvos sostinės Kernavės. Manoma, kad vardas Lietauka yra aiškiai suslavinta žodžio forma, perdirbta į vardą Lietava. Ši versija dar labiau tikėtina žinant, kad tų apylinkių būta gerokai nutautusių. Skaityti daugiau »

Šeštadienį Širvintų hipodrome vyko nacionalinės ristūnų lenktynės – bandymai. Jau senokai matėme tribūnose taip gausiai susirinkusius žiūrovus. Daugelis šeimų su savo atžalomis nutarė šeštadienį praleisti gamtoje ir kartu pasižiūrėti į gražuolių žirgų lenktynes. Tiesa, kelios moteriškės prisipažino, kad į hipodromą atėjo pasiklausyti tik “Patrulių” – Algirdo Radzevičiaus ir Milgedo Aleksandravičiaus koncerto. Šalia tribūnų galima buvo suvalgyti šašlyko porciją, išgerti bokalą alaus, nusipirkti įvairių suvenyrų. Pertraukų metu tarp važiavimų su žiūrovais bendravo ir jiems dainavo Musninkų kultūros namų direktorė Dalia Kiaulevičiūtė. Tikrieji žirgų mylėtojai, kuriems net smulkus lietutis nemaišė gėrėtis žirgais, išryškėjo lenktynių pabaigoje – jų buvo likę mažiau nei trečdalis… Po lenktynių keli pakalbinti širvintiškiai nusistebėjo: “Mes net nežinojome, kad žirgų lenktynės buvo…” Ir iš tiesų apie žirgų lenktynes buvo paskelbta tik viename rajono laikraštyje, o skelbimukas apie jas, pavyzdžiui, Nepriklausomybės gatvėje esančiame stende, buvo nelabai pastebimas.  Skaityti daugiau »

Vasaros įspūdžiai

(Pabaiga. Pradžia Nr.53)

6. Kelias namų link

Norėdami “pavyti” kelionės grafiką, ryte atsikeliame viena valanda anksčiau ir apie 9 valandą, pradėjus gurgti pilvams, beldžiamės į Pirčiupiuose šalia kelio esančią užeigą. Ją pažada atidaryti greitai – po “kokios valandėlės”. Tiek laiko laukti – ne mūsų būdui. Nusprendžiame dviračių pedalus minti toliau. Tuoj po Pirčiupių privažiuojame kryžkelę. Tenka, kaip toje pasakoje, rinktis: į kairę važiuosi – kelias geresnis, tačiau mašinų judėjimas didesnis, į dešinę važiuosi – kelias blogesnis, tačiau turėtų būti mašinų srautas mažesnis. Prisiminę vakar dienos pamoką – tą savo vargą siaurame kelyje – nutariame pasuktį į kairę ir važiuoti geresniu keliu. Tuo labiau, kad prie pagrindinio kelio visada būna daugiau galimybių greitai ir skaniai pavalgyti. Šis mūsų teiginys netrukus visiškai pasitvirtina. Ir asfaltas idealus, tad jau už kokių 15 kilometrų privažiuojame puikų viešbutį, kuriame, susėdę prie senovinio apskrito stalo, skaniai papusryčiaujame. Tiesa, kelionei baigiantis, nei mūsų veidai, nei drabužiai didelio pasitikėjimo restorano padavėjui neįkvepia. Iš jo veido matosi, kad jam knieti užduoti neetišką klausimėlį: “O pinigų ar turite?…” Nepaklausia. Atnešęs patiekalus dingsta. Juokaujame: “Matyt, nuėjo pastiprinimo!” Sočiai pavalgius, važiuoti sunku, tačiau po truputį vėl įsibėgėjame ir sparčiai riedame toliau. Netrukus dešinėje kelio pusėje tolumoje pamatome mažus lėktuvėlius. Užsukame. Iš pradžių nedrąsiai fotografuojame lėktuvėlius iš toli. Šalia stovinčios moters, matyt, aerodromo darbuotojos, paklausiame: “Gal galima prieiti arčiau?” Mums atsako: “Žinoma, galima”. O paskui jau mandagiai mūsų pasiteirauja: “Gal norite paskraidyti?” Mokytoją Remigijų ištinka šokas… “Turbūt šaipotės iš mūsų?” – tiek tesugeba pasakyti. Pasirodo, kad pasiūlymas rimtas… Tiesa, kaina taip pat nejuokinga – iki Trakų ir atgal (apie 15 minučių skrydžio) – apie 250 Lt, o skristi galima tik trims. Keista, tačiau iš pradžių savanorių paskraidyti neatsiranda. Labai jau trapus atrodo lėktuvėlis… Mums paaiškina, kad skristume nauju orlaiviu CESSNA 172 Skyhawk SP, kuris pagamintas 2007 metais, kad jame įmontuota pati naujausia ir pažangiausia navigacinė įranga “Garmin 1000″, ir t.t. Galų gale kartu su mokytoju šiai avantiūrai pasiryžta Marius ir Lina. Moteris nueina tartis su pilotu, o grįžusi praneša, kad skristi galėsime… už pusantros valandos. Pasvarstę nutariame nelaukti. Pirma – gaila pinigų. Antra – gaila laiko. Trečia – juk skristų tik trys žmonės. Jau gerokai pavažiavus, mums virš galvų pasigirsta motoro gausmas ir aukštai danguje pasirodo mažas lėktuvėlis. Mums belieka jį, giliai atsidusus, tik palydėti pavydžiais žvilgsniais. “Gal kitą kartą…” – guodžiamės.
Skaityti daugiau »

Utenoje, Rašės hipodrome varžėsi 67 ristūnai. Varžybose dalyvavo 5 užsienio šalių atstovai. Pažiūrėti tradicinių respublikinių ristūnų žirgų lenktynių susirinko apie 5 tūkstančius žiūrovų.

Hipodrome 53 kartą surengtose varžybose, kurias organizavo Žemės ūkio ministerija, vyko 11 važiavimų. Pagrindiniame Didžiajam vasaros prizui laimėti skirtame važiavime rungėsi 7 ristūnai. Nuo pat starto pajėgiausi šalies žirgai, vadeliojami patyrusių vadeliotojų, bėgo koją kojon.

Į lyderius įsiveržęs S. Kėrio vadeliojamas Amerikos ristūnų veislės žirgas Gigolo Hiorda, gimęs Švedijoje, pozicijų neužleido iki pat finišo tiesiosios. 2 100 metrų trasą ristūnas įveikė per 2:43,43 minutės. Vienuolikos metų eržilą Dubičių bendrovė įsigijo tik šiemet, tačiau jo rezultatai pranoko lūkesčius. Visi Gigolo Hiorda startai baigėsi pergalėmis. Šiemet užfiksuotas ir naujas Lietuvos rekordas, kurį pasiekė šis ristūnas, 1 600 metrų distanciją įveikęs per 2:02,23 minutės.
Skaityti daugiau »

Vasaros įspūdžiai
(Pradžia Nr.53)

4. Dzūkijos miškuose

Nuo pat ryto mus supa miškai. Važiuoti lengva, todėl dviračio pedalus miname tankiai. Belėkdami vos nepražiopsome posūkio į kairę, į Subartonis – rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtinę. Iki Subartonių tik porą kilometrų, taigi, geru keliu riedant, mums – vieni niekai. Muziejų surandame greitai, tačiau tenka laukti – jį atidaryti vėluoja. Atvažiavusi direktorė guodžiasi, kad darželį uždarė ir teko savo dukrelę į darbą vežtis. Dar kokias dešimt minučių “pakariavusi” su savo atžala, muziejaus direktorė aprodo savo valdas. Gyvenamasis Mickevičių namas neišliko, tačiau į jo vietą buvo atkeltas tokio pat tipo gyvenamasis namas, kuriame ir buvo įrengta V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinė ekspozicija. Dviejų galų gyvenamajame name rodomi baldai, buities rakandai, nuotraukos, pasakojančios apie rašytojo gyvenimą, išleistų knygų pavyzdžiai, duonkepė krosnis. Sodelyje rymo mūsų kraštiečio liaudies meistro Ipolito Užkurnio išdrožta V. Krėvės skulptūra. Muziejaus direktorei papasakojome jai dar nežinomą faktą, kad karo metais rašytojas slapstėsi už Musninkų (važiuojant keliu į Čiobiškį) esančiame vienkiemyje. Pažadėjome atsiųsti į muziejų daugiau informacijos apie šį V. Krėvės biografijos momentą. Už tai direktorė mums parodė seną kelią į Merkinę. Tuo keliu Krėvė – “Vincukas” apie 6 kilometrus kiekvieną dieną vaikščiodavo į Merkinės mokyklą. Važiuodami pakeliui užsukame į Subartonių kapinaites, kur ilsisi rašytojo ir jo žmonos Onos Rebekos palaikai, parvežti iš Amerikos.  Skaityti daugiau »

Vasaros įspūdžiai

Dzūkijos miškų link…

(Pradžia “Širvintų krašte” Nr.53)

Šios dienos tikslas – pasiekti Dzūkijos sostinę ir pasižvalgyti po šį gražų miestą. Nors kartą atsikėlėme anksti – 7 valandą. Užkandę sumuštinių su sūriu, nutarėme kuo greičiau “varyti” į Jiezną ir ten papusryčiauti rimčiau. Tuos 12 kilometrų, skiriančių mus nuo skanaus karbonado, įveikėme neįtikėtinu greičiu. Jieznas, gražiai išsidėstęs ant Jiezno ežero kranto, prie Jieznelės upelio. Čia net du šimtmečius valdė Lietuvos didikų Pacų giminė. Kadangi su mumis važiavo dailės mokytoja Rasa, todėl prie kiekvienos bažnyčios mūsų laukdavo nedidelis egzaminėlis. Turėdavome atspėti kiekvienos bažnyčios architektūros stilių. Pasirodo, Jiezno bažnyčia dar prieš 250 metų buvo rekonstruota baroko stiliumi ir tokia išliko iki mūsų dienų. Kadangi bažnyčios viduje yra unikalūs vargonai, tai čia rengiami vargonų muzikos koncertai.
Skaityti daugiau »

Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija “Nemunas”, Kūno kultūros ir sporto deparamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Žemės ūkio ministerija liepos 19 dieną Raseinių rajone, Rokynėje, buvo surengę pirmąsias Lietuvos kaimo seniūnijų finalines varžybas. Iš visos šalies į vieną gražiausių poilsiui skirtų Lietuvos vietų suvažiavo per 3 tūkstančius kaimo seniūnijose gyvenančių ir ne mažiau kaip 6 mėnesius dirbančių sportininkų. Vasario-kovo mėnesiais atrankinės varžybos vyko seniūnijose, balandį-birželį – rajonuose.

Programoje – 12 sporto šakų: futbolas, krepšinis, tinklinis, smiginis, rankų lenkimas, stalo tenisas, šaškės, šachmatai, seniūnų trikovė, svarsčių kilnojimas, galiūnų turnyras, virvės traukimas.
Skaityti daugiau »