Projektas „Buvome Esame Būsime“

Ir mintis, ir žygdarbius, ir eiles skyrusi gimtajam Čiobiškio kraštui

Buvusi partizanų būrio „Vilkas“ ryšininkė Aldona Penkauskaitė-Gudeikienė su anūke Živile. 1984 m.

Buvusi partizanų būrio „Vilkas“ ryšininkė Aldona Penkauskaitė-Gudeikienė su anūke Živile. 1984 m.

Kiekvienas žmogus ne tik dirba kasdienius darbus, bet ir turi savo nepakartojamą gyvenimą, apie kurį pasakoti ne visada išdrįsta. Ypač vyresniosios kartos žmonės – jų prabėgusios dienos būna vargais apipintos, ašaromis aplaistytos, netgi krauju pažymėtos. Tų džiaugsmingų gyvenimo valandėlių, rodos, tiek nedaug būta, bet jos tokios prasmingos, atveriančios dvasios pilnatvę, nukeliančios į jaunystės metus, verčiančios pagalvoti apie tikrąsias vertybes, kurių šiandien labai trūksta, – laisvės kainą, pasiaukojimą, ištvermę, meilę gimtajam kraštui ir tėvynei Lietuvai.

Apie Aldoną Penkauskaitę-Gudeikienę, Didžiosios Kovos apygardos „Vilko“ partizanų būrio ryšininkę, turėjusią Pelėdos slapyvardį, kovotoją už Lietuvos laisvę, galbūt daugiau žinojo tik Čiobiškio krašto gyventojai, buvę partizanai čiobiškiečiai. Skaityti daugiau »

Prieš 70 metų Maskvos Butyrkų kalėjime užgeso Jono Misūno – Žalio Velnio gyvybė

Lietuvos kariuomenės savanoris Jonas Misiūnas, 1932 metai

Lietuvos kariuomenės savanoris Jonas Misiūnas, 1932 metai

1947 metų kovo 11-ąją, dabar prasmingą mums dieną, MGB Maskvos Butyrkų kalėjime užgeso partizanų Didžioisos kovos apygardos (DKA) įkūrėjo ir vado gyvybė. Šį faktą iki šiol gaubia paslaptis, nes Lietuvos ypatingajame archyve Žalio Velnio baudžiamosios bylos nėra. Saugumas ilgai jo žūties faktą neigė. Tik jau 1960 metais Boleslovo Baranausko ir E. Erslovaitės parengtoje vadinamosios Archyvinių dokumentų skelbimo redakcijos knygoje „Žudikai bažnyčios prieglobstyje“ pranešta, kad DKA kariuomenės ir „liaudies gynėjų“ buvo sudaužyta, J. Misiūnas ir jo pagalbininkai suimti. Žalias Velnias nusižudė… (B. Baranauskas (1902-1975), komunistinis pogrindininkas, pokaryje – LKP CK narys, 1940 – 1951 LSSR aukščiausiosios tarybos deputatas).

Apie Jono Misiūno-Žalio Velnio kovų ir žūties aplinkybes man yra pasakoję jo bendražygiai: Benediktas Trakimas-Genelis, Pranas Žičius-Vėjas, Onutė Trakimaitė-Ožka, Aldona Sipavičiūtė-Velnio Išpera, Onutė Kondrotaitė-Trakimienė-Snieguolė. Visi apie šį žmogų kalbėjo su pasididžiavimu. Skaityti daugiau »

Juozas Šiaučiūnas – gyventa Kernavei ir Lietuvai

Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė - Garbonienė ir brolis Juozapas Eugenijus

Emilija Pajauta Šiaučiūnaitė - Garbonienė ir brolis Juozapas Eugenijus

Pasitinkant Lietuvos valstybės šimtmetį, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų salėje vasario 15 dieną buvo atidaryta paroda, skirta Juozui Šiaučiūnui – tarpukario šviesuoliui, mokytojui, kraštotyrininkui, Kernavės muziejaus įkūrėjui, sovietinių lagerių kaliniui.  Skaityti daugiau »

Mes mylim Lietuvą!

Kas stipresnis?

Kas stipresnis?

Tik įėjus į gimnaziją, prieš akis – langas, kuriame geltonos, žalios, raudonos širdelės ir užrašas „Mes mylim Lietuvą!“ Taip prasideda rytas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti!

Pirmos pamokos metu šauliai ir skautai, nešini gėlių puokštėmis ir žvakutėmis, pagerbė kritusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Rimtis ir susikaupimas, tylos minutė skirti tiems, kurių palaikai ilsisi Širvintų kapinėse.

Rankų lenkimo varžybos, skirtos šiai progai, įrodė, kad žinome ne tik istoriją, krašto praeitį, bet ir esame stiprūs. Jose dalyvavę I – IV klasių vaikinai vietas pasiskirstė taip: iki 70 kg – I vietą iškovojo Karolis Mingėla, IIb kl., II vietą – Justinas Medutis, Id kl., III vietą – Audrius Juodis, IIa kl.; per 70 kg – I vieta atiteko Derikui Šotlandui, IVd kl., II vieta – Arminui Radžiūnui, IIIc kl., III vieta – Arnoldui Griniui, IVc klasė. Skaityti daugiau »

Vertinęs kuklumą, santūrumą, nuoširdumą…

Kunigas Česlovas Kavaliauskas

Kunigas Česlovas Kavaliauskas

Vasario 20 dieną sukako lygiai 20 metų, kai mirė Česlovas Kavaliauskas – kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas.

Jis gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnuose, Pasvalio rajone, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1946 m. įšventintas kunigu. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antitarybinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. buvo suimtas, kalintas Norilsko ir Magadano srities lageriuose. Dalyvavo Norilsko sukilime (1953 m.), buvo sukilimo komiteto narys, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. 1956 m. buvo amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijoje „Širvintos“ (Vilnius, 2000) Kazys Misius plačiai aprašo sovietinio saugumo kunigui Č. Kavaliauskui sukurptą baudžiamąją bylą. Skaityti daugiau »

Prieš 80 metų vienas Kauno kariljono varpų pakrikštytas Širvintų-Giedraičių vardu

Maestro profesorius Giedrius Kuprevičius groja kariljonu.

Maestro profesorius Giedrius Kuprevičius groja kariljonu.

Trečiadienį sukako 80 metų, kai 1937-ųjų vasario 15 dieną, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 19-ųjų metinių išvakarėse, Kauno karo muziejaus kolegija, sudaryta iš aukšto rango kariškių, ir atskira komisija, į kurią buvo įtraukti garsūs to meto muzikos, literatūros, kariuomenės ir Bažnyčios veikėjai, specialiuoju aktu ką tik iš Belgijos atvežtus varpus pavadino Kovų varpais. Tuo pačiu aktu buvo papildytas Muziejaus statuto pirmasis straipsnis ir 1-asis varpas gavo Vilniaus, 2-asis – Klaipėdos, 3-iasis – Kėdainių, 6-asis – Radviliškio, 8-asis – Seinų-Augustavo, 9-asis – Širvintų-Giedraičių, 12-asis – Vilniaus kovotojo, 15-asis – Gedimino, 17-asis – Vytautėno, 26-asis – Gudo kario, 27-asis – Aviatoriaus, 33-iasis – Ulono Birutiečio ir t. t. vardus. Iš viso buvo suteikti vardai 35 varpams, kuriuos Lietuvos užsakymu pagamino Belgijoje įsikūrusi firma. Šie varpai buvo užsakyti ir pagaminti tuo metu vieninteliam Lietuvoje Kauno kariljonui. Skaityti daugiau »

Prie Jaunosios Lietuvos judėjimo ištakų – garsūs kraštiečiai

1928-29 metų Centro valdyba. Viduryje stovi Juozas Šiaučiūnas (nuotr. „Jaunoji karta“, 1929 Nr. 6).

1928-29 metų Centro valdyba. Viduryje stovi Juozas Šiaučiūnas (nuotr. „Jaunoji karta“, 1929 Nr. 6).

Šįmet sukanka 90 metų, kai Kaune buvo įkurta Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, o Širvintose – šios sąjungos Širvintų skyrius.

Sąjunga „Jaunoji Lietuva“ buvo įkurta kaip Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija ir tokia veikė penkerius metus (1927-1932 metais), kai vadinosi Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Nuo 1932 iki 1940 metų pakeitė pavadinimą į Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungą „Jaunoji Lietuva“. Skaityti daugiau »

„Veskite mus per Širvintų žemę į Vilnių!“

Šįmet sukanka 80 metų, kai buvo įsteigta Lietuvos šaulių sąjungos Širvintų kuopa.

Atsargos pulkininkas Vladas Skorupskis - garsus Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1919 metais vadovavęs Pirmajam pėstininkų pulkui kovose su bermontininkais, už Radviliškio kautynes atskiru Lietuvos Prezidento aktu apdovanotas Vyčio Kryžiumi su kardais ir įrašu „Už Radviliškį“. 1920 metais jis dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene, 1921 metais su pulku Širvintų pasienio rajone saugojo Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. 1930 metais išėjęs į atsargą, Vladas Skorupskis apsigyveno Širvintų valsčiuje, rašė populiarias karines knygas jaunuomenei (nuotr. iš „Trimito“, 1927 m., Nr. 1).

Atsargos pulkininkas Vladas Skorupskis - garsus Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1919 metais vadovavęs Pirmajam pėstininkų pulkui kovose su bermontininkais, už Radviliškio kautynes atskiru Lietuvos Prezidento aktu apdovanotas Vyčio Kryžiumi su kardais ir įrašu „Už Radviliškį“. 1920 metais jis dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene, 1921 metais su pulku Širvintų pasienio rajone saugojo Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. 1930 metais išėjęs į atsargą, Vladas Skorupskis apsigyveno Širvintų valsčiuje, rašė populiarias karines knygas jaunuomenei (nuotr. iš „Trimito“, 1927 m., Nr. 1).

Kaip 1937 metais rašė „Trimitas“, Širvintų valsčiaus viršaitis šaulys partizanas Povilas Žukauskas, jau 1919 metų rudenį lietuviams pasitraukus ir lenkams įsitvirtinant miestelyje, pasiuntė šaulį Joną Paliukėną su žiniomis apie lenkų kariuomenę. Jonas Paliukėnas buvo patekęs lenkams į rankas ir priešo areštuotas, persekiojami ar sekami buvo ir kiti patriotiškai nusiteikę vietos lietuviai.

1920-aisiais, kai Širvintos buvo okupuotos lenkų, miestelio lietuviai į Kauną pasiuntė sveikinimą Steigiamajam Seimui. Kartu pridėjo ir prašymą „kuo veikiausiai atvaduoti mus nuo sunkios lenkų okupuotės ir sujungti su visa Lietuva“, nes „nuožmus likimas mus nuskriaudė ir dabar dar skaudžiausiai skriaudžia; suprast nelaimingą ir apverktiną mūsų padėtį tas tiktai tegali, kas gyveno po lenkais“.

„Išreikšti Lietuvos Seimui nuo visų Vilniaus apskrities gyventojų sveikinimą ir norą jungtis su Lietuva ir darbuotis drauge atstatymui etnografinės su sostine Vilniuje Lietuvos“ buvo įgaliotas Jonas Usavičius iš Drublionių.

1920 metų liepą Širvintose įsikūrė Šaulių būrys, o pirmieji šauliai, kaip rašyta 1937 metų spalio 7 dienos „Trimito“ numeryje (Nr. 40), buvo Vytautas Petrauskas, Povilas Žukauskas, Liudas Adomaitis, Jonas Paliukėnas (tuo metu jau miręs), Adomas Greičiūnas ir kiti. Iš viso jų buvo keturiolika. Būriui vadovavo Vytautas Petrauskas.

Po to, kai Širvintos Tautų Sąjungos kontrolės komisijos sprendimu buvo priskirtos Neutraliajai zonai tarp Lietuvos ir Lenkijos, vietos gyventojai miestelio viršaičiu išrinko Povilą Žukauską. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijos nario anglų majoro A. N. Keenano raštu Povilas Žukauskas buvo paskirtas „neutralinės zonos įgaliotiniu“, ir jam buvo pavesta organizuoti vietos apsaugą – miliciją.

Taip Širvintų viršaitis, pasijutęs Tautų Sąjungos kontrolės komisijos globojamos teritorijos tvarkytoju, suorganizavo lietuvišką administraciją, o Vytautas Petrauskas vadovavo vietos šauliams partizanams. Kaip pažymi „Trimitas“, tie partizanai šauliai, „dažnai kruvinomis kovomis ir didelėmis aukomis gindami lietuviškąją žemę ir žmones nuo siautusių lenkų partizanų ir perrengtų karių neutralinėje zonoje“, ir išsaugojo Širvintas Lietuvai.

Aukų būta. Dažnas, besidomintis krašto istorija, bent jau paminės Neutraliojoje zonoje lenkų kariškių nužudytą Zibalų kleboną Kazimierą Lajauską, milicininkus šaulius Joną Kumelį ir Edvardą Karčiauską. Susidūrimų ir kovų Neutraliojoje zonoje buvo nemaža. Širvintos ėjo iš rankų į rankas, bet lietuviai pagaliau paėmė viršų ir likvidavo daug žalos padariusią Virbalio-Sartono gaują, daugiausia apsistojusią Avižonyse, Ramaškonyse. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar perkate internetu?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 5 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.