Projektas „Buvome Esame Būsime“

Valstybės atkūrimo 100-mečio renginiai Musninkuose

Tarpukario Šaulių sąjungos ir kariuomenės renginys Musninkuose (nuotrauka iš šiauliečio Petro Kaminsko kolekcijos).

Tarpukario Šaulių sąjungos ir kariuomenės renginys Musninkuose (nuotrauka iš šiauliečio Petro Kaminsko kolekcijos).

2018 metais Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. Ta proga šalyje vyksta nemažai renginių, skirtų Valstybės atkūrimo 100-mečiui. Vienas iš šios svarbios datos minėjimo renginių yra projektas ,,Atminimo lentų Lietuvos miesteliuose programa“. Programos tikslas – kiekvienos iš Lietuvos seniūnijų (buvusių valsčių) centruose pakabinti atminimo lentas iš čia kilusiems (ar palaidotiems) Vyties Kryžiaus kavalieriams arba oficialiai pripažintiems 1918-1920 metų savanoriams.  Skaityti daugiau »

Zibalų mokyklos istorija (3)

Mokytojas Viktoras Kiškis (dešinėje) mokykloje yra surengęs daugybę koncertų.

Mokytojas Viktoras Kiškis (dešinėje) mokykloje yra surengęs daugybę koncertų.

Pabaiga. Pradžia Nr. 53 (1099), 55 (1101)

Mokytojai ne tik vaikus mokė, bet ir ruošdavo menines programas

1959 metais Zibaluose pereita prie privalomo aštuonmečio mokymo, mokykla reorganizuota į aštuonmetę. Kada buvo pastatytas priestatas, kas jį statė, kraštotyrininkų surinktoje medžiagoje duomenų nėra. Aštuonmetei mokyklai ėmė vadovauti direktorius Grinys. Rastoje medžiagoje paminėta, kad puikūs mokiniai tais metais buvo Stasė Gudeikaitė, Jonas Pivoras, Stasys Grybauskas ir kiti. Kiek metų vadovavo direktorius Grinys, neaišku.

Iš 1971-1972 m. m. dokumentų matyti, kad direktorius buvo Murauskas. Iš tais mokslo metais Zibaluose gerai besimokiusių mokinių minimos Dalia Kiškytė, L. Latvytė, Paulina Skorupskaitė, Virginija Burlėgaitė. Apie 1970 metus mokykloje ėmė veikti šokių būrelis, labai aktyviai rodėsi jaunieji aktoriai dramos būrelyje. Skaityti daugiau »

Paroda, skiriama tautinio kostiumo metams

Tapybos darbas "Lietuvaitė"

Tapybos darbas "Lietuvaitė"

Štai ir vėl kernavietė Ilona Daujotaitė-Janulienė pasižymėjo per Lietuvą keliaujančia paroda. Rusnėje surengta jos tapybos darbų paroda.

Ilona Daujotaitė-Janulienė, savo kūrybą pašventųsi svarbioms mūsų protėvių paliktoms vertybėms, parengė parodą, skirtą Lietuvos tautinio kostiumo metams. Šis darbų ciklas yra neatsiejamas tapybos parodos „Budėjimas“, pernai apkeliavusios pusę Lietuvos nuo Šventosios upės Anykščiuose iki Baltijos jūros, tęsinys.

„Tautinis kostiumas – tai išeiginiai kaimiečių drabužiai, tokie, kokiais mūsų protėviai vilkėjo, kai dar kiekvienas kraštas, kiekviena parapija laikėsi savo mados, ne tokios, kaip jų kaimynai. Skaityti daugiau »

Zibalų mokyklos istorija (2)

Pirmieji Zibalų mokyklos mokytojai: (iš kairės į dešinę) B. Balkutė, G. Petkevičiūtė, V. Kiškis, P. Kiškienė, V. Auglytė, V. Paulavičiūtė. Stovi mokyklą 1957 metais baigusios mokinės: S. Četrauskaitė, J. Didžiokaitė, L. Garbatavičiūtė, G. Kalesnykaitė.

Pirmieji Zibalų mokyklos mokytojai: (iš kairės į dešinę) B. Balkutė, G. Petkevičiūtė, V. Kiškis, P. Kiškienė, V. Auglytė, V. Paulavičiūtė. Stovi mokyklą 1957 metais baigusios mokinės: S. Četrauskaitė, J. Didžiokaitė, L. Garbatavičiūtė, G. Kalesnykaitė.

Tęsinys. Pradžia Nr. 53 (1099)

Pirmuoju reorganizuotos mokyklos direktoriumi paskirtas mokytojas Viktoras Kiškis

1952-1953 metais Zibaluose mokėsi 81 pradinukas, todėl nuo 1953 metų pradinė mokykla reorganizuota į septynmetę, pirmuoju direktoriumi paskirtas mokytojas Viktoras Kiškis, tuomet mokėsi 127 vaikai.

1951 metais prie mokyklos buvo įkurta biblioteka, kurioje buvo 224 knygos, bibliotekai vadovavo mokytoja Emilija Kavaliauskaitė. 1962 metais, bibliotekoje pradėjus dirbti mokytojai Valentinai Stašienei, knygos buvo sudėtos į dvi medines spintas. Biblioteka netgi turėjo medinį aparatą, kuriuo metų pabaigoje įrišdavo gautus žurnalus. Skaityti daugiau »

Zibalų mokyklos istorija (1)

Zibalų pagrindinė mokykla.

Zibalų pagrindinė mokykla.

Negailestingai bėgantis laikas keičia gimtojo krašto peizažą, užmarštin stumia kažkada šalia buvusių žmonių, bendraklasių, draugų veidus. Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai. Dar 1988 metais Zibalų mokyklos istorija domėjosi kraštotyrininkai. Didelis būrys žmonių – autorių kolektyvas – apklausė mokytojus, buvusius mokinius, Zibalų krašto gyventojus, pagal jų pasakojimus parengė informacinį leidinį „Zibalų devynmetės mokyklos istorija“. Mokyklos istorijos tyrinėtojams pavyko gauti senų nuotraukų, liudijančių mokyklos praeitį. Skaityti daugiau »

Kraštietis – vienas pirmųjų Lietuvos savanorių

Pulkininkas Vladas Skorupskis - žinomiausias iš Širvintų apylinkių kilęs Lietuvos karo veikėjas.

Pulkininkas Vladas Skorupskis - žinomiausias iš Širvintų apylinkių kilęs Lietuvos karo veikėjas.

Kitais metais bus minimas ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis, bet ir amžiaus sukaktis, kai buvo įkurtas Pirmasis pėstininkų pulkas, vėliau pavadintas Gedimino pėstininkų pulku. 1918 metų gruodžio 7 dieną pulko vadas Jonas Galvydis-Bikauskas išleido pirmąjį įsakymą, kuriuo paskelbta, jog pulkas pradėtas formuoti lapkričio 24 dieną. Ši diena beveik dešimtmečiui taps pulko švente, kol 1927 metais buvo nutarta ją perkelti į rugpjūčio 25-ąją. Istorija taip susiklostys, kad tądien 1919 metais pulkas užėmė Ežerėnus (dabar – Zarasus) ir Biržus, o bolševikai buvo išvyti už Dauguvos.

O tada, kaip rašyta įsakyme, Pirmajame pėstininkų pulke tebuvo 31 karininkas, 2 karo valdininkai ir 59 kareiviai. Tarp jų – ir Širvintų istorijos tyrinėtojams gerai žinomos pavardės – iš Šniponių kilęs štabo kapitonas Vladas Skorupskis, vėliau kelis kartus vadovavęs visam pulkui, taip pat puskarininkis Antanas Pošiūnas, vėliau tapęs pirmuoju Širvintų karo komendantu. Skaityti daugiau »

Ir Dievo žodį skelbė, ir lietuvybę puoselėjo

Kunigas Jonas Masiulis

Kunigas Jonas Masiulis

Anei rašto, anei druko mum turėt neduoda:
Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda!
Kad tu, gude, nesulauktum, ne taip, kaip tu nori,
Bus, kaip Dievas duos, ne tavo priesakiai nedori!
Silpna, trumpa savo valdžia Dievo provą laužai,
Mygi, spaudi mūsų šalį, mūsų žmones gniaužai!
Nori savo valdžios peiliu mums širdis supjaustyt,
Nori savo ledu šaltu krūtines apkaustyt!
Neintveiksi, sūnau šiauros: mūsų širdys tvirtos, -
Seniai buvo išmėgintos, seniai keptos, virtos!

Apie šiuos posmus iš A. Baranausko poemos „Kelionė Petaburkan“, sukurtos dar iki 1863 m. sukilimo, bet nepraradusios savo aktualumo visą lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį ir vėliau, Vaižgantas rašė, kad jie „tapo tautos himnu ir per 40 metų žadino protestuojančią dvasią“. Skaityti daugiau »

Galima žavėtis, galima nemėgti, abejoti, tačiau negalima būti abejingiems…

1990 m. balandžio 3 d. Kazimieras Skebėra pasakoja.

1990 m. balandžio 3 d. Kazimieras Skebėra pasakoja.

Širvintų rajono viešoji biblioteka 2012 metais, įgyvendindama projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“, Bagaslaviškio filiale įkūrė literatūrinį Kazimiero Skebėros muziejų. Muziejuje eksponuojami asmeniniai Kazimiero Skebėros daiktai, saugomi jam rašyti laiškai, prisiminimai, dokumentai, knygos.  Skaityti daugiau »

Naktis Kernavėje – Traidenio auksinėje prasmegusioje sostinėje

Archeologas Gintautas Vėlius myli savo darbą ir džiaugėsi kasdien atrasdamas vis kažką naujo.

Archeologas Gintautas Vėlius myli savo darbą ir džiaugėsi kasdien atrasdamas vis kažką naujo.

Šeštadienio vakarą senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje tvyrojo magiška atmosfera. Daugybė žmonių traukė į archeologinės vietovės Kernavės muziejų. Nuo 18 iki 23 val. vyko „Muziejų naktis (Traidenio auksinė prasmegusi sostinė)“.

Lankytojai turėjo galimybę klausyti poezijos skaitymų, atrasti praeities magiją, atgyjančią Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Poetės kūryboje susipynę tolimos priešistorės, Lietuvos istorijos vaizdiniai ir dabarties išgyvenimai prabyla archeologiniais radiniais, istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, senojo baltų tikėjimo dievybėmis ir panardina į stebuklingą, poetinio žodžio nušviestą praeities pasaulį… Skaityti daugiau »

Istoriko Edmundo Jankūno knyga „Išnykusi Kernavė“ – širvintiškių dėmesiui

Knygos „Išnykusi Kernavė“ autorius Edmundas Jankūnas

Knygos „Išnykusi Kernavė“ autorius Edmundas Jankūnas

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko istoriko Edmundo Jankūno knygos „Išnykusi Kernavė“ pristatymas. Knygos autorius atvyko ne vienas, kartu su juo atvyko knygos sudarytojas, asociacijos „Lapkričio 2-osios Draugija“ pirmininkas Valdas Kaminskas, profesorius Aleksiejus Luchtanas ir aktorė Jūratė Vilūnaitė, kuri skaitė knygos ištraukas. Tai jau antroji autoriaus knyga, labiau kraštotyrinė. Renginio svečius pristatė Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

Gražią muzikinę pradžią padarė Meno mokyklos mokinės Lukrecija Parnarauskaitė ir Ugnė Savickaitė (mokytoja Loreta Ardzevičiūtė). Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Kaip vertinate kuro kainas Širvintų degalinėse?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 14 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.