Projektas „Buvome Esame Būsime“

Prie Jaunosios Lietuvos judėjimo ištakų – garsūs kraštiečiai

1928-29 metų Centro valdyba. Viduryje stovi Juozas Šiaučiūnas (nuotr. „Jaunoji karta“, 1929 Nr. 6).

1928-29 metų Centro valdyba. Viduryje stovi Juozas Šiaučiūnas (nuotr. „Jaunoji karta“, 1929 Nr. 6).

Šįmet sukanka 90 metų, kai Kaune buvo įkurta Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, o Širvintose – šios sąjungos Širvintų skyrius.

Sąjunga „Jaunoji Lietuva“ buvo įkurta kaip Lietuvių tautininkų sąjungos jaunimo organizacija ir tokia veikė penkerius metus (1927-1932 metais), kai vadinosi Lietuvių tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Nuo 1932 iki 1940 metų pakeitė pavadinimą į Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungą „Jaunoji Lietuva“. Skaityti daugiau »

„Veskite mus per Širvintų žemę į Vilnių!“

Šįmet sukanka 80 metų, kai buvo įsteigta Lietuvos šaulių sąjungos Širvintų kuopa.

Atsargos pulkininkas Vladas Skorupskis - garsus Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1919 metais vadovavęs Pirmajam pėstininkų pulkui kovose su bermontininkais, už Radviliškio kautynes atskiru Lietuvos Prezidento aktu apdovanotas Vyčio Kryžiumi su kardais ir įrašu „Už Radviliškį“. 1920 metais jis dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene, 1921 metais su pulku Širvintų pasienio rajone saugojo Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. 1930 metais išėjęs į atsargą, Vladas Skorupskis apsigyveno Širvintų valsčiuje, rašė populiarias karines knygas jaunuomenei (nuotr. iš „Trimito“, 1927 m., Nr. 1).

Atsargos pulkininkas Vladas Skorupskis - garsus Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1919 metais vadovavęs Pirmajam pėstininkų pulkui kovose su bermontininkais, už Radviliškio kautynes atskiru Lietuvos Prezidento aktu apdovanotas Vyčio Kryžiumi su kardais ir įrašu „Už Radviliškį“. 1920 metais jis dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene, 1921 metais su pulku Širvintų pasienio rajone saugojo Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. 1930 metais išėjęs į atsargą, Vladas Skorupskis apsigyveno Širvintų valsčiuje, rašė populiarias karines knygas jaunuomenei (nuotr. iš „Trimito“, 1927 m., Nr. 1).

Kaip 1937 metais rašė „Trimitas“, Širvintų valsčiaus viršaitis šaulys partizanas Povilas Žukauskas, jau 1919 metų rudenį lietuviams pasitraukus ir lenkams įsitvirtinant miestelyje, pasiuntė šaulį Joną Paliukėną su žiniomis apie lenkų kariuomenę. Jonas Paliukėnas buvo patekęs lenkams į rankas ir priešo areštuotas, persekiojami ar sekami buvo ir kiti patriotiškai nusiteikę vietos lietuviai.

1920-aisiais, kai Širvintos buvo okupuotos lenkų, miestelio lietuviai į Kauną pasiuntė sveikinimą Steigiamajam Seimui. Kartu pridėjo ir prašymą „kuo veikiausiai atvaduoti mus nuo sunkios lenkų okupuotės ir sujungti su visa Lietuva“, nes „nuožmus likimas mus nuskriaudė ir dabar dar skaudžiausiai skriaudžia; suprast nelaimingą ir apverktiną mūsų padėtį tas tiktai tegali, kas gyveno po lenkais“.

„Išreikšti Lietuvos Seimui nuo visų Vilniaus apskrities gyventojų sveikinimą ir norą jungtis su Lietuva ir darbuotis drauge atstatymui etnografinės su sostine Vilniuje Lietuvos“ buvo įgaliotas Jonas Usavičius iš Drublionių.

1920 metų liepą Širvintose įsikūrė Šaulių būrys, o pirmieji šauliai, kaip rašyta 1937 metų spalio 7 dienos „Trimito“ numeryje (Nr. 40), buvo Vytautas Petrauskas, Povilas Žukauskas, Liudas Adomaitis, Jonas Paliukėnas (tuo metu jau miręs), Adomas Greičiūnas ir kiti. Iš viso jų buvo keturiolika. Būriui vadovavo Vytautas Petrauskas.

Po to, kai Širvintos Tautų Sąjungos kontrolės komisijos sprendimu buvo priskirtos Neutraliajai zonai tarp Lietuvos ir Lenkijos, vietos gyventojai miestelio viršaičiu išrinko Povilą Žukauską. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijos nario anglų majoro A. N. Keenano raštu Povilas Žukauskas buvo paskirtas „neutralinės zonos įgaliotiniu“, ir jam buvo pavesta organizuoti vietos apsaugą – miliciją.

Taip Širvintų viršaitis, pasijutęs Tautų Sąjungos kontrolės komisijos globojamos teritorijos tvarkytoju, suorganizavo lietuvišką administraciją, o Vytautas Petrauskas vadovavo vietos šauliams partizanams. Kaip pažymi „Trimitas“, tie partizanai šauliai, „dažnai kruvinomis kovomis ir didelėmis aukomis gindami lietuviškąją žemę ir žmones nuo siautusių lenkų partizanų ir perrengtų karių neutralinėje zonoje“, ir išsaugojo Širvintas Lietuvai.

Aukų būta. Dažnas, besidomintis krašto istorija, bent jau paminės Neutraliojoje zonoje lenkų kariškių nužudytą Zibalų kleboną Kazimierą Lajauską, milicininkus šaulius Joną Kumelį ir Edvardą Karčiauską. Susidūrimų ir kovų Neutraliojoje zonoje buvo nemaža. Širvintos ėjo iš rankų į rankas, bet lietuviai pagaliau paėmė viršų ir likvidavo daug žalos padariusią Virbalio-Sartono gaują, daugiausia apsistojusią Avižonyse, Ramaškonyse. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar vasario 16-ąją ant jūsų namo plevėsavo valstybės vėliava?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 13 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.