Post scriptum

Nesu nei sporto, nei telelaidų fanė. Sutinkant Lietuvos vyrus (kaip jie patys sakė – “su kiaušais”) minios gerbėjų plavėsavo trispalvėmis, skandavo. Daugiausia – jauni žmonės. A, apie tai daug rašyta, sakyta, kalbėta, dainuota…

Žvelgiam į didvyrių veidus – jie pervargę. Ir liūdnos akys. Jie teisinosi: “Mes ne dėl pinigų…” Mes visi supratom. Treneris Kęstutis Kemzūra palinkėjo Lietuvai: “Būkit kaip mes, viena komanda.” Kaip jie – agresyvūs, veržlūs, karšta širdimi… O jie nebuvo net apdrausti… Išniro lyg partizanai… Savo sveikatos sąskaita… Ir kaip pasakė viena radijo klausytoja, jie – baltieji – užėmė pirmą vietą pasaulyje, kitos dvi vietos – spalvotųjų. Galit pritarti, galit piktintis, bet pasaulis kinta. Ir ne vien Garastas įvardijo – “juodašikniai”… Laimėjo baltieji! Laimėjo lietuviai! Be brolių… Pagaliau! Skaityti daugiau »

Post scriptum

Pirmą kartą lyg ne vietoje padėtą žodį “bendruomenė” perskaičiau bene jūsų laikraštyje – moteriškė su politinėm fantazijom darželio darbuotojas pavadino – darželio bendruomene…

Autobuso bendruomenė, troleibuso bendruomenė, lėktuvo (dar ir kokia bendruomenė – su labai išreikštu interesu, bendru!). Ar gali būti bendruomenė – kaimo parduotuvės prieangy per dienų dienas tupinčių vyrų su “degančiom šachtom”? Na, gerai, dėl lyčių lygybės – ir moterų…

Bendruomenės sociologinis apibrėžimas apima platų spektrą – kai žmonės savanoriškai jungiasi į bendruomenę, sambūrį, bendriją, draugiją, organizaciją pagal panašius interesus, idėjas, tradicijas, įsitikinimus, religiją ir kt. Poreikį išgert, pavyzdžiui. “Pabaliavot”. Tik vieni, sutupia krautuvės priemenėj, o kiti – stalus ištiesia salėse ar aikštėse… Vienus smerkia, kitus – gerbia. Vieni – užsidarė parduotuvė – ir šliaužia namo, kiti ir kitos – antrų gaidžių sulaukia, nesvarbu, kad vaikus reikia į mokyklą išleist. Esmė ta pati: “Vai girdėt, girdėt, bendruomenė geria…” Natas pasirašo patys pagal įkvėpimą ir žagsulį. Anie, iš priemenės bendruomenės, – užkandos negauna, šitiem – stalai nukloti… Skaityti daugiau »

Post scriptum

Sodyboje ji atsirado praėjusią vasarą. Švari, tvarkinga, gerų manierų. Nesusidėjo su vietos chamais, ubagais… Stebėjo visus iš aukšto. Niekad niekas nedrįso su ja maitintis iš vieno indo. Maža, liesa, trapi kaip manekenė. Ar užtekdavo tik žvilgsnio, ar kaip kitaip pranešdavo savo viršenybę. Buvo bebalsė, nebylė. Pelių gaudyti nebemokėjo, mito tik granulėmis. Katytė. Trijų spalvų kailis. Sako, toks sėkmę neša. Net nusipenėjęs Rainys jai duodavo kelią. Ji glaustėsi ir žiūrėjo į akis tik babunei Franei. Bet pas ją tokia utilitari tvarka – šuva saugo sodybą, katės gaudo peles, ir niekas iš šeriuotų padarų nesipainioja troboje. Šitie tvariniai – ne voniai ir ne lovai. Kažkieno atvežta ir numesta katytė žiemą įsitaisė šiltoje kūtėje, aukštai ėdžiose. Retsykiais ją įsileisdavo trobon. Iš šeimininkės akių ji suprasdavo, kada galima užšokti ant kelių, prigulti ant skaudamos vietos…

Pavasarį, per “morčių”, prisileido kazanovą Rainį. Tik palikuonių nebuvo. Rainys vėliau naktimis ją kaip šuo puldavo, vydavo iš sodybos. Tai tik gyvūnų patinai stengiasi turėti kuo daugiau palikuonių… Prieš porą mėnesių katytei ant nugaros vis atsirasdavo gumbas, virsdavo pūliniu. Ar dar reikia šnekėti, kiek tai sudarė nereikalingų problemų. Katytė išsilaižydavo – pati, niekam nelįsdama į akis. Iš giminaitės nuo Maišiagalos babunė Franė gavo “špricą” su antibiotikais, kuriuos leidžia trūkinamom karvėm. Pusseserės karvytė su trim speniais, tai vieną “dozę” – atliekamą – atidavė Franei, sakė, greit gyja žaizdos… Po tepimo tais vaistais katytė pasveiko. Vieną vakarą jos elgesys labai pasikeitė. Ir pašerta net papildomai ji nesitraukė nuo šeimininkės namų durų ir vis žiūrėjo į akis. Neapsikentųsi šeimininkė net riktelėjo: “Psik iš čia!” Kaip visada tyli ir mandagi katytė pasitraukė. Skaityti daugiau »

Post scriptum

Dar prieš kelerius metus man užsifiksavo viena frazė. Iš interviu su Lietuvos mokslo pasaulio žmogumi: “Žemėje nebus saugu niekur.”

Sėdime plačiame babunės Franios kieme ir diskutuojame – kas čia darosi, kokios nelaimės gali užgriūti mus? Tai buvo dar prieš škvalus. Babunė Frania nutraukia tuščias diskusijas ir išprašo visas į daržą – ten nebus pasaulio kataklizmų…

… Visos pulku – klegam, laistomės vandeniu, kad būtų vėsiau, išsirengiam iki… kelnaičių. Pro šalį švilpdamos mašinos net pristoja. Skinam krapus, laužom salierų kotus, raškom šparagines pupeles, sriubai išraunam pastarnoką, dar nuskinam moliūgą, parenkam agurkų…

… Pasaulio nelaimės atėjo iš daržo vakare. Visas išmėtė ryškiai raudonom dėmėm ir vandeningom pūslėm… Ten, kur lietėsi augalai… O juk buvom nuogakrūtės… Pasaulio pabaiga neatėjo, bet kelionės į Palangą pabaiga – taip. Vėliau internete suradom priežastį – krapai, salierai, pastarnokai, pupelės, pomidorai (gal dar kažkas, o gal ir moliūgų ar agurkų virkščios?) kaitros kepinamos “išprotėja”… O kas gali tvirtinti, kad koks pastarnokas nesusikryžmino su Sosnovskio barščiu?.. Dėmės, sako, liks visam gyvenimui… Skaityti daugiau »

Post scriptum

Bažnyčia? Šventykla? Dvasios namai? Ar tik piramidė? Dzūkijos giriose tarp Merkinės ir Marcinkonių, Druskininkų link. Rodyklė į smėlėtą keliuką – “Česukai”…

Girdėjau posakį: “Išnyra aikštelė su skraidančia lėkšte”,- toks pirmas įspūdis. O koks buvo jūsų įspūdis pirmąkart išvydus jūrą? Nustokit, po galais, skubėję, stabtelkit ir bandykit prisiminti. Tai labai svarbu – jums… Ir jeigu kas pasakytų – velniop tą jūrą, užliesim nafta, išsprogdinsim dugne esančią velniavą ir bus negyvoji jūra…

…Piramidę ir kupolą virš jos nori nuversti, sutrypti su buldozeriais… Peticijoje surinkta beveik 11 000 parašų. Tai mūsų neokomjaunuoliai: “Lomatj – ne strojitj!..” Gali būti ir koks turčius, pasigviešęs vėliau atidaryti bordelį. Ekonominis egoizmas veisia monstrus. Jei ne mano – tebus sunaikinta. Ir ne įstatymo raidelė čia pakrypus. Pavyzdys – Valdovų rūmai: be dokumentacijos, be įstatymo iškniso istorinius klodus, sulipdė muliažą. Skaityti daugiau »

Post scriptum

“Okupacija – užėmimas svetimos teritorijos, paprastai karine (dabar ir ekonomine, politine – A.K.) jėga”, “aneksija – svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios”. Taip aiškina tarptautinių žodžių žodynai. Kai išparceliuojama valstybė (Mažeikiai ir kt.), dar neradau paaiškinimo…

1940 m. nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Ir paradoksas – iš okupantės Lenkijos okupantė Sovietija atėmė sostinę Vilnių ir grąžino jį Lietuvai! Ar per tūkstantmečius girdėta kur istorija?! Okupantas, atėmęs iš kito okupanto, – atiduoda… Gal dėl to mūsų ikikarinės Lietuvos karo vadai ir neištraukė ginklų – iš dėkingumo? O ar kada kas nors už tai padėkojo sovietinei kariuomenei – tiem patiem rusam, gruzinam, ukrainiečiam, azeram ir azijiečiam? Kas būtume be Vilniaus dabar? Kur reziduotų mūsų ponai?
Skaityti daugiau »

Post scriptum

Dar iš ryto radijuje Liutauras Degėsys nuteikė dviprasmiškai – ne viskas, kas turi eilėraščio formą, yra poezija. Neįtikėtina! Ir šiais laikais išleidžiama po 1 poezijos tomelį! Šalyje šį poezijos pavasarį – apie 150 renginių! Unikalu!

…Pirmoji skaitė užsienyje gyvenusi poetė. Iškart pagavo klausą, mintį, dvasią… Apie traukimąsi iš Lietuvos, karo nusiaubtą Drezdeną… (O juk sąjungininkai bombardavo visai ne karo objektus, bet tyčia naikino unikalų miestą… Ar gali pamiršti Europa savo žaizdas?.. Tai tik patvirtina Varšuvos požeminis muziejus.) Ir vėl girdžiu poetę – apie intymų dvasinį išgyvenimą – ko vaikštai savo dumblinais batais po mano sielą… (Batai buvo švarūs, lyg būtų atneštas ir numestas į dumbliną Kauno marių pakrantę, miręs angelo poza – apvilktas ir nužudytas tramdomaisiais marškiniais? Kur Kedį kankino? Ar tušti stovi – ne vienas, kaip sakė prezidentas R. Paksas – CŽV ir VSD slapti kalėjimai Lietuvoje? Kokia graži violetinė lubinų spalva… Mūsų nevilties spalva… Su violetine Drąsiaus Kedžio palaidine “Stop pedofilijai”. Labai gražiai, labai kukliai ir prasmingai papuošta salė – žalia drapiruotė ir violetinė lubinų neviltis…)

Skaito poetas G. Iešmantas. Žurnalistas, politinis kalinys (anksčiau, ne dabar… Dabar jie kažkaip išnyksta… Drąsiui Kedžiui 4 Europos Sąjungos valstybės siūlė galimą POLITINĮ PRIEGLOBSTĮ. Viena iš jų – Lenkija…) Eilės rašytos prieš 30 metų. “Kas, Lietuva, aš būčiau be tavęs?…” Tikriausiai tas, kas esam mes? Kas yra ir kur jo vaikai – Valdas, Gedvydas?

Ir poetė vertėja Marytė Kontrimaitė. Baigusi studijas Lietuvoje, stažavosi Jerevane. Ten susituokė ir turi 2 dukras – Vegą ir Justiną Arutiunian. Tėviškė, Kalnų Karabachas jos eilėse… (Taip, tai prieš 20 metų mums buvo Karabachas išsilaisvinimo simbolis. Prisimenu, vienam nerandančiam šakos pasikart išrėžiau tiesiai: vyk į kalnus, tai nors galą gausi kaip vyras, jei nesugebi gyventi kaip žmogus. A, nei važiavo, nei pasikorė – taip ir šliaužioja… Tik mūsų politikai persimetė nuo krikščioniškos šalies, prie musulmoniškos šliejas. Armėnai – ne ant politinio podiumo…)

Mažumėlę susireikšminę skaito 2 jauni poetai. Greitakalbe, kaip ir jų gyvenimo ritmas. Įtempiu klausą, stengiuosi pagauti mintį ir – uždusus atsilieku… Ach, tie indigo vaikai… Kad tik jie nepervargtų patys nuo savęs…

Aktorė primena 3 brangakmenius: papročius, kalbą, tėvų žemę. Kur mes juos išbarstėm per skubą į niekur?

Ir pabaigai. Ar kas atsitiko? Taip. Aš kelinta diena nejungiu radijo, televizoriaus. Gana informacijos, greičiau – dezinformacijos. Aš pasibaisėjus – nesugebu klausyti poezijos, neįvilkus į tramdomuosius politikos marškinius. Kuo čia dėta dešra? Ačiū rengėjams, tai buvo tikras produktas. Tikra poezija. Ne kliedesiai, lyg žolės parūkius. Ne veltui Pegasas?.. Negerai, kai vaidenas balti arkliai…

… Salėje buvo nedaug klausytojų. Pauškėjo durys. Visi vis skuba. Lyg nebūtų bedarbių, valstybės išlaikomų asmenų… Tai jums reikia maisto tik savo fiziologiniams poreikiams? Dvasinis irgi duodamas VELTUI. Per sunku norėti būti žmonėmis? Tada ir šerti galima prasčiau…

Ana Kunda

Post scriptum

Tai kaip ten dėl to Jūsų vyriško “pasididžiavimo”, berniukai? Matavote, gyrėtės – ir ilgiu, ir storiu, nenurimot, pakol nepadažėt žmogašūdžiu? “Šikalais smirdantys sysalai”… Pedofilai, zoofilai, nekrofilai, homofilai ir dar velniai žino kas… Na, manau, jeigu dar yra vyrų šitame Marijos žemės krašte, tai jie patys apgins vyrų garbę… Vienas nelaimėlis savaip išsprendė savo “pasididžiavimo” problemą – ant kaladės: kirviu šmaukšt – ir baigta…

Monsinjoras A. Svarinskas ragina nuo iškrypėlių gintis malda. “Nei Briuselis, nei mistiškoji Europa man neįrodys, kad analinė anga iš prigimties tinka lytiniam aktui, nes kai kam ta anga, kiek iš gydytojų žinau, paskui pradeda neišlaikyti to, kam ji prigimties skirta”,- sako kunigas Jonas Varkala. Jis stebisi, kad šitie sutvėrimai apipilami pinigais, nebūdami nei mokslininkai, nei išradėjai ar filantropai, kad šitie šėtono šaukliai “septyniskart kaltesni už pedofilus praktikus, nes nužudo tiesą apie žmogų. Kad ir visokių niekšybių padaro žmonės, bet didžiausia – blogį pavadinti gėriu…” Skaityti daugiau »

Post scriptum

“Prokurvovai” – ar panašiai juos vadina du peliukai iš “Dviračio šou” – atėjo visiem laikam. Jie už įstatymų grotų. Ir dabar žurnalistai tik stebi ir bando atspėti iš mimikos, judesių, kūno kalbos, stebi lyg agresyvų gyvūną. Nes iš jų lūpų eina tik titrai.

O ką apie “tolerastus”? Jie valdžioje. Jie galingi. Kai kas vėl grįžta. “Teroras!” – rėkia buvęs bosas Laurinkus. Ir jam baisu? Baisu buvo kai kam lėkti iš “fazanyno” su įjungtais žiburėliais, kai buvo primintos orgijos su berniukais bene iš Karaliaučiaus.

O elitas? “Aš nematau užsienio politikos,- niršta V. Adamkus. Ne dėl senatvės akių ligos nemato. Ir gudriai mirkteli E. Jakilaičiui: – Palaukim iki rudens.” Iki rudens bus nuversta Prezidentė? Jos Ekscelencijai reikėtų gerai išanalizuoti Prezidento Pakso nuvertimo scenarijų. Valio, ir vėl grįš Adamkus? O pensijos turėtų būti atšauktos visiem iki 80 ir daugiau metų. Valstybę valdo šimtamečiai, o jūs iki 65 negalit krapštytis? Kur žiūri Lygių galimybių tarnyba? Skaityti daugiau »

Post scriptum

Jau sklando mintys apie tris apgavystes: slapta Ribentropo-Molotovo sutartis, dviejų dangoraižių taranavimas Amerikoje ir Lenkijos lėktuvo katastrofos scenarijus…

Laidotuvių pompastika – lyg norint išpirkti kaltę? Kam stojo skersai gerklę velionis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis? “Jo daug kas nemylėjo,” – buvo pasakyta jau antrą valandą po žūties. Taip, Europos mėsmalė strigo nuo jo pažiūrų – ten jis buvo disidentas? Baltasis krikščioniškas nacionalistas galutinai morališkai supuvusiai Europai? Homoseksualams ir jų orgijom Lenkijoje buvo uždėtas veto. O kas valdo Europą?.. Žydų turto atidavimui – nė kalbos? O čia dar tokia proga pasitaikė – skris į Rusiją ir – galai į vandenį? Jeigu ką – “valce bieda na starego”? Tiem netinka, kad tarpusavyje nesidraskys giminingos krikščioniškos slavų tautos? Iš didesnių Europos Sąjungos valstybių – Prancūzija, Anglija, Olandija – pastaroji visiškai sugraužta globalizacijos vėžio? Tautinis nacionalizmas yra būtina išlikimo sąlyga. Ar po Kačinskio žūties bus išniekinta ir Varšuva? Į gėjų paradą Vilniuje atvyks švedai. Per laidotuves jų lyg ir nebuvo.

Miręs indėnas – geras indėnas; nušautas Kenedis – ramus Kenedis; žuvęs Kačinskis – nepavojingas Kačinskis. Skaityti daugiau »