Post scriptum

Dar prieš kelerius metus man užsifiksavo viena frazė. Iš interviu su Lietuvos mokslo pasaulio žmogumi: “Žemėje nebus saugu niekur.”

Sėdime plačiame babunės Franios kieme ir diskutuojame – kas čia darosi, kokios nelaimės gali užgriūti mus? Tai buvo dar prieš škvalus. Babunė Frania nutraukia tuščias diskusijas ir išprašo visas į daržą – ten nebus pasaulio kataklizmų…

… Visos pulku – klegam, laistomės vandeniu, kad būtų vėsiau, išsirengiam iki… kelnaičių. Pro šalį švilpdamos mašinos net pristoja. Skinam krapus, laužom salierų kotus, raškom šparagines pupeles, sriubai išraunam pastarnoką, dar nuskinam moliūgą, parenkam agurkų…

… Pasaulio nelaimės atėjo iš daržo vakare. Visas išmėtė ryškiai raudonom dėmėm ir vandeningom pūslėm… Ten, kur lietėsi augalai… O juk buvom nuogakrūtės… Pasaulio pabaiga neatėjo, bet kelionės į Palangą pabaiga – taip. Vėliau internete suradom priežastį – krapai, salierai, pastarnokai, pupelės, pomidorai (gal dar kažkas, o gal ir moliūgų ar agurkų virkščios?) kaitros kepinamos “išprotėja”… O kas gali tvirtinti, kad koks pastarnokas nesusikryžmino su Sosnovskio barščiu?.. Dėmės, sako, liks visam gyvenimui… Skaityti daugiau »

Post scriptum

Bažnyčia? Šventykla? Dvasios namai? Ar tik piramidė? Dzūkijos giriose tarp Merkinės ir Marcinkonių, Druskininkų link. Rodyklė į smėlėtą keliuką – “Česukai”…

Girdėjau posakį: “Išnyra aikštelė su skraidančia lėkšte”,- toks pirmas įspūdis. O koks buvo jūsų įspūdis pirmąkart išvydus jūrą? Nustokit, po galais, skubėję, stabtelkit ir bandykit prisiminti. Tai labai svarbu – jums… Ir jeigu kas pasakytų – velniop tą jūrą, užliesim nafta, išsprogdinsim dugne esančią velniavą ir bus negyvoji jūra…

…Piramidę ir kupolą virš jos nori nuversti, sutrypti su buldozeriais… Peticijoje surinkta beveik 11 000 parašų. Tai mūsų neokomjaunuoliai: “Lomatj – ne strojitj!..” Gali būti ir koks turčius, pasigviešęs vėliau atidaryti bordelį. Ekonominis egoizmas veisia monstrus. Jei ne mano – tebus sunaikinta. Ir ne įstatymo raidelė čia pakrypus. Pavyzdys – Valdovų rūmai: be dokumentacijos, be įstatymo iškniso istorinius klodus, sulipdė muliažą. Skaityti daugiau »

Post scriptum

“Okupacija – užėmimas svetimos teritorijos, paprastai karine (dabar ir ekonomine, politine – A.K.) jėga”, “aneksija – svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios”. Taip aiškina tarptautinių žodžių žodynai. Kai išparceliuojama valstybė (Mažeikiai ir kt.), dar neradau paaiškinimo…

1940 m. nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Ir paradoksas – iš okupantės Lenkijos okupantė Sovietija atėmė sostinę Vilnių ir grąžino jį Lietuvai! Ar per tūkstantmečius girdėta kur istorija?! Okupantas, atėmęs iš kito okupanto, – atiduoda… Gal dėl to mūsų ikikarinės Lietuvos karo vadai ir neištraukė ginklų – iš dėkingumo? O ar kada kas nors už tai padėkojo sovietinei kariuomenei – tiem patiem rusam, gruzinam, ukrainiečiam, azeram ir azijiečiam? Kas būtume be Vilniaus dabar? Kur reziduotų mūsų ponai?
Skaityti daugiau »

Post scriptum

Dar iš ryto radijuje Liutauras Degėsys nuteikė dviprasmiškai – ne viskas, kas turi eilėraščio formą, yra poezija. Neįtikėtina! Ir šiais laikais išleidžiama po 1 poezijos tomelį! Šalyje šį poezijos pavasarį – apie 150 renginių! Unikalu!

…Pirmoji skaitė užsienyje gyvenusi poetė. Iškart pagavo klausą, mintį, dvasią… Apie traukimąsi iš Lietuvos, karo nusiaubtą Drezdeną… (O juk sąjungininkai bombardavo visai ne karo objektus, bet tyčia naikino unikalų miestą… Ar gali pamiršti Europa savo žaizdas?.. Tai tik patvirtina Varšuvos požeminis muziejus.) Ir vėl girdžiu poetę – apie intymų dvasinį išgyvenimą – ko vaikštai savo dumblinais batais po mano sielą… (Batai buvo švarūs, lyg būtų atneštas ir numestas į dumbliną Kauno marių pakrantę, miręs angelo poza – apvilktas ir nužudytas tramdomaisiais marškiniais? Kur Kedį kankino? Ar tušti stovi – ne vienas, kaip sakė prezidentas R. Paksas – CŽV ir VSD slapti kalėjimai Lietuvoje? Kokia graži violetinė lubinų spalva… Mūsų nevilties spalva… Su violetine Drąsiaus Kedžio palaidine “Stop pedofilijai”. Labai gražiai, labai kukliai ir prasmingai papuošta salė – žalia drapiruotė ir violetinė lubinų neviltis…)

Skaito poetas G. Iešmantas. Žurnalistas, politinis kalinys (anksčiau, ne dabar… Dabar jie kažkaip išnyksta… Drąsiui Kedžiui 4 Europos Sąjungos valstybės siūlė galimą POLITINĮ PRIEGLOBSTĮ. Viena iš jų – Lenkija…) Eilės rašytos prieš 30 metų. “Kas, Lietuva, aš būčiau be tavęs?…” Tikriausiai tas, kas esam mes? Kas yra ir kur jo vaikai – Valdas, Gedvydas?

Ir poetė vertėja Marytė Kontrimaitė. Baigusi studijas Lietuvoje, stažavosi Jerevane. Ten susituokė ir turi 2 dukras – Vegą ir Justiną Arutiunian. Tėviškė, Kalnų Karabachas jos eilėse… (Taip, tai prieš 20 metų mums buvo Karabachas išsilaisvinimo simbolis. Prisimenu, vienam nerandančiam šakos pasikart išrėžiau tiesiai: vyk į kalnus, tai nors galą gausi kaip vyras, jei nesugebi gyventi kaip žmogus. A, nei važiavo, nei pasikorė – taip ir šliaužioja… Tik mūsų politikai persimetė nuo krikščioniškos šalies, prie musulmoniškos šliejas. Armėnai – ne ant politinio podiumo…)

Mažumėlę susireikšminę skaito 2 jauni poetai. Greitakalbe, kaip ir jų gyvenimo ritmas. Įtempiu klausą, stengiuosi pagauti mintį ir – uždusus atsilieku… Ach, tie indigo vaikai… Kad tik jie nepervargtų patys nuo savęs…

Aktorė primena 3 brangakmenius: papročius, kalbą, tėvų žemę. Kur mes juos išbarstėm per skubą į niekur?

Ir pabaigai. Ar kas atsitiko? Taip. Aš kelinta diena nejungiu radijo, televizoriaus. Gana informacijos, greičiau – dezinformacijos. Aš pasibaisėjus – nesugebu klausyti poezijos, neįvilkus į tramdomuosius politikos marškinius. Kuo čia dėta dešra? Ačiū rengėjams, tai buvo tikras produktas. Tikra poezija. Ne kliedesiai, lyg žolės parūkius. Ne veltui Pegasas?.. Negerai, kai vaidenas balti arkliai…

… Salėje buvo nedaug klausytojų. Pauškėjo durys. Visi vis skuba. Lyg nebūtų bedarbių, valstybės išlaikomų asmenų… Tai jums reikia maisto tik savo fiziologiniams poreikiams? Dvasinis irgi duodamas VELTUI. Per sunku norėti būti žmonėmis? Tada ir šerti galima prasčiau…

Ana Kunda

Post scriptum

Tai kaip ten dėl to Jūsų vyriško “pasididžiavimo”, berniukai? Matavote, gyrėtės – ir ilgiu, ir storiu, nenurimot, pakol nepadažėt žmogašūdžiu? “Šikalais smirdantys sysalai”… Pedofilai, zoofilai, nekrofilai, homofilai ir dar velniai žino kas… Na, manau, jeigu dar yra vyrų šitame Marijos žemės krašte, tai jie patys apgins vyrų garbę… Vienas nelaimėlis savaip išsprendė savo “pasididžiavimo” problemą – ant kaladės: kirviu šmaukšt – ir baigta…

Monsinjoras A. Svarinskas ragina nuo iškrypėlių gintis malda. “Nei Briuselis, nei mistiškoji Europa man neįrodys, kad analinė anga iš prigimties tinka lytiniam aktui, nes kai kam ta anga, kiek iš gydytojų žinau, paskui pradeda neišlaikyti to, kam ji prigimties skirta”,- sako kunigas Jonas Varkala. Jis stebisi, kad šitie sutvėrimai apipilami pinigais, nebūdami nei mokslininkai, nei išradėjai ar filantropai, kad šitie šėtono šaukliai “septyniskart kaltesni už pedofilus praktikus, nes nužudo tiesą apie žmogų. Kad ir visokių niekšybių padaro žmonės, bet didžiausia – blogį pavadinti gėriu…” Skaityti daugiau »

Post scriptum

“Prokurvovai” – ar panašiai juos vadina du peliukai iš “Dviračio šou” – atėjo visiem laikam. Jie už įstatymų grotų. Ir dabar žurnalistai tik stebi ir bando atspėti iš mimikos, judesių, kūno kalbos, stebi lyg agresyvų gyvūną. Nes iš jų lūpų eina tik titrai.

O ką apie “tolerastus”? Jie valdžioje. Jie galingi. Kai kas vėl grįžta. “Teroras!” – rėkia buvęs bosas Laurinkus. Ir jam baisu? Baisu buvo kai kam lėkti iš “fazanyno” su įjungtais žiburėliais, kai buvo primintos orgijos su berniukais bene iš Karaliaučiaus.

O elitas? “Aš nematau užsienio politikos,- niršta V. Adamkus. Ne dėl senatvės akių ligos nemato. Ir gudriai mirkteli E. Jakilaičiui: – Palaukim iki rudens.” Iki rudens bus nuversta Prezidentė? Jos Ekscelencijai reikėtų gerai išanalizuoti Prezidento Pakso nuvertimo scenarijų. Valio, ir vėl grįš Adamkus? O pensijos turėtų būti atšauktos visiem iki 80 ir daugiau metų. Valstybę valdo šimtamečiai, o jūs iki 65 negalit krapštytis? Kur žiūri Lygių galimybių tarnyba? Skaityti daugiau »

Post scriptum

Jau sklando mintys apie tris apgavystes: slapta Ribentropo-Molotovo sutartis, dviejų dangoraižių taranavimas Amerikoje ir Lenkijos lėktuvo katastrofos scenarijus…

Laidotuvių pompastika – lyg norint išpirkti kaltę? Kam stojo skersai gerklę velionis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis? “Jo daug kas nemylėjo,” – buvo pasakyta jau antrą valandą po žūties. Taip, Europos mėsmalė strigo nuo jo pažiūrų – ten jis buvo disidentas? Baltasis krikščioniškas nacionalistas galutinai morališkai supuvusiai Europai? Homoseksualams ir jų orgijom Lenkijoje buvo uždėtas veto. O kas valdo Europą?.. Žydų turto atidavimui – nė kalbos? O čia dar tokia proga pasitaikė – skris į Rusiją ir – galai į vandenį? Jeigu ką – “valce bieda na starego”? Tiem netinka, kad tarpusavyje nesidraskys giminingos krikščioniškos slavų tautos? Iš didesnių Europos Sąjungos valstybių – Prancūzija, Anglija, Olandija – pastaroji visiškai sugraužta globalizacijos vėžio? Tautinis nacionalizmas yra būtina išlikimo sąlyga. Ar po Kačinskio žūties bus išniekinta ir Varšuva? Į gėjų paradą Vilniuje atvyks švedai. Per laidotuves jų lyg ir nebuvo.

Miręs indėnas – geras indėnas; nušautas Kenedis – ramus Kenedis; žuvęs Kačinskis – nepavojingas Kačinskis. Skaityti daugiau »

Post scriptum

Na, kokios Velykos be kaimiškų kiaušinių? Verbų sekmadienį buvom pas babunią Franią – garbaus amžiaus, šviesaus proto, darbščių rankų ir miklaus liežuvio, vos nepasakiau – “ponia”. Bet taip pavadinta ji siuste pasiunta. Sako: “Visi ubagai, prisiėmę paskolų, dabar ponai. Va, mano dukterys – ponios: nagai lakuoti, nieko nedirba, gauna invalidumus: viena – per stora, kita – per plona, abi rūko…”

Juntu – babuniai kažkur yra “nervas”. Akurat! Pernai įsigijo gražuolę mišrūnę telyčią. Rytoj atvažiuoja supirkėjas – priduoda “maistan” dėl to, kad neveršinga. O sėklino net 4 ar 5 kartus! “Tai ko jis ten jai viduriuose ieškojo?! Kožną kartą sakė: “Viskas gerai,” – keikia babunia sėklintoją. “Tai gal jam buvo gerai,” – šaiposi babunės žentas. “Neozoofilai?” – mintyse kikenu… Ne, čia ne tik verslas. Tik kas skaičiuoja riziką, kas stebi rinką, kur konkurencija? Už ženklinimą – 45-50 litų, už patikrinimą – apie 10 litų, už atvažiavimą… Padaugink iš kelių… Skaityti daugiau »

Post scriptum

1990 m. kovo 11-ąją žinom visi – Aktas dėl Nepriklausomos valstybės atkūrimo. Viešojoje erdvėje buvo propaguojama nepaisant padarinių, atsisakyti iškart visko – paso, karinio bilieto ir tarnybos.

Tuojau iš TSRS ginkluotųjų pajėgų pasitraukė apie 550 jaunų kareivių. Kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Raudonojo Kryžiaus draugija Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninės vieno pastato trečiame aukšte įsteigė globos skyrių, iškėlė Raudonojo Kryžiaus vėliavą. Čia buvo priglausti 38 bėgliai iš sovietų armijos. Paskelbė tai viešai. Ėjo vos ne ekskursijos, užsienio žurnalistai…

Naktį į kovo 27-ąją TSRS ginkluotųjų pajėgų desantininkai įsiveržė ir sužalotus, bet dar gyvus jaunuolius pagrobė į karo dalinius, tribunolą.

Iš 38, manome, kai kam pavyko pasprukti. Kai kas, neištvėręs kančių, nusižudė. Visos pavardės su tiksliais adresais pateko (ar buvo paliktos) desantininkams. Kas bėglius sutelkė į vieną vietą ir viešai paskelbė? Kas juos pasmerkė mirčiai? Kas likusius gyvus suranda dabar?
Skaityti daugiau »

Post scriptum

Kiek daug tų skaičiukų! Tai mūsų gyvenimas. Ir ką nuveikėm mes patys, kai jie lašėjo?.. Jeigu nėjai ar nevažiavai į jokius minėjimus, mitingus ar koncertus, beliko televizorius. Gražu ir pakilu iki ašarų. Tik kurį kanalą įjungsi – ten Landsbergis. O! Jo lūpose kažkas nauja: “Norėdama gyventi, Lietuva nori bent pageidauti, kad į Rytus ir į Vakarus (?!)…” Negi V. Landsbergis pamatė ir Vakarų slavų klastą?

Prieš kelias dienas, norėdamas pagąsdinti, kas laukia mūsų, jeigu bus tiesioginiai merų rinkimai, jis pasakė – lenkiškų rajonų merai taps savavaldžiais prezidentais. Dievai galingieji! Taigi jie, tie merai, tokie buvo visą laiką, ir nonsensas visoje Europoje – Lietuvoje partija nacionaliniu tautiniu pagrindu! O gal nacionalistiniu? Šovinistiniu? Kas galėtų paneigti?
Skaityti daugiau »