Nuomonės

Ir nuriedėjo ašara per skruostą, arba – senolių skriauda

Mintys ne tik sau

Šių metų lapkričio 26 dieną Seimas pritarė tiek dirbančių, tiek nedirbančių Lietuvos pensininkų pensijų, taip pat visų kitų  socialinių išmokų mažinimui. Ši diena pensininkams yra viena iš juodžiausių gyvenime dienų, nes sunkiomis krizės sąlygomis šis Seimo veiksmas labai skaudžiai atsilieps jų likimams. Tai jau antras smūgis pensininkams, gerokai skaudesnis, nei buvo suduotas 1999 metų gruodžio pabaigoje, kai buvo nutrauktas pensijų mokėjimas dirbantiems pensininkams. Tuomet R. Pakso konservatorių Vyriausybė skubos tvarka po Kalėdų pateikė Seimui tvirtinti įstatymą dėl visiško pensijų nemokėjimo dirbantiems pensininkams nuo 2000 01 02. Pagal patvirtintą, skubiai V.Adamkaus pasirašytą ir iki Naujųjų metų paskutinėmis gruodžio dienomis paskelbtą „Valstybės žiniose“ įstatymą pensijų neteko net ir tie pensininkai, kurie nesuspėjo nutraukti darbo sausio 2 d., o nutraukė, pvz., sausio 3 d. Tokiems pensininkams pensija už sausį buvo nemokėta. Tiesa, Konstitucinis Teismas pripažino, kad toks teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, tačiau dauguma pensininkų taip ir neatgavo nepagrįstai nusavintų pensijų, daugelis pasimirė, ir šis konservatorių valdžios veiksmas nuėjo užmarštin. Pensininkai, gyvenantys dar sovietinių laikų fobijomis, pernelyg ir neprieštaravo, kad jų pensijos būtų nusavintos, kaip neprieštarauja ir dabar, nurydami pasityčiojimo iš jų kartėlį ir taip rodydami nuolankumo valdžiai ženklą. Yra posakiai: „Tas prakeiktas nuolankumas“ arba – „Nereikalausi – nieko negausi“. O pensininkai tyli nuolankiai ir pasigailėtinai.

Grįžkime prie 2009 m. lapkričio 26 dienos. Kodėl taip įvyko ir kodėl konservatoriai, padedami Valinsko „prisikėlusiųjų“ ir liberalų, ryžosi vėl užlipti ant to paties grėblio ir pažeisti savo programą bei Konstituciją? Ir kodėl jiems pavyko? SODROS biudžeto ir socialinių išmokų mažinimo bei kitų lydinčiųjų įstatymų projektų svarstymo Seime eiga parodė, jog šiam procesui konservatoriai itin kruopščiai ruošėsi, kad įtikintų Seimą savo ruoštų projektų teisingumu. Visų pirma Seimo pirmininkė I. Degutienė TV laidoje paskelbė nemirtingą ir verčiančią iš kojų tezę, kad žmogus turi tik… galimybę gauti pensiją. Skaityti daugiau »

Nauja galimybė: pusę dienos darbdaviui, pusę – viešiesiems darbams

Svajonė Žedavainienė ir Jolanta Bučienė mano, kad projektas "Laikinieji darbai" - puiki pagalba ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms.

Svajonė Žedavainienė ir Jolanta Bučienė mano, kad projektas "Laikinieji darbai" - puiki pagalba ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms.

Darbo birža jau pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Laikinieji darbai“. Pagal jį įmonių, sutrumpinusių darbo laiką ir sumažinusių atlyginimus, darbuotojai prie algos gali prisidurti atlikdami viešuosius darbus. Iš viso šiam tikslui iš struktūrinių fondų Lietuvoje numatoma skirti 42,5 mln. litų ir planuojama, kad per trejus metus truksianti projektą, jo teikiamomis galimybėmis pasinaudos daugiau nei 13 tūkstančių šalies įmonių. Apie projektą, jo galimybes bei perspektyvas su Širvintų rajono darbo biržos direktore Svajone Žedavainiene ir Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolanta Bučiene kalbasi „Širvintų krašto“ apžvalgininkė Ivona Komarovska:

I.K.: – Kokiai socialinei grupei yra skirtas projektas „Laikinieji darbai“?

S.Ž.: – Laikinieji darbai – tai Europos socialinio fondo finansuojamas projektas. Jis skirtas paremti įmones, kurios patiria sunkumų. Įgyvendinant šią priemonę ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai priverstinių prastovų metu arba ne visą darbo laiką dirbantieji bus įtraukti į viešuosius darbus. Pvz., žmogus įmonėje dirba 4 val., už kurias jam moka darbdavys. Jeigu įmonė dalyvauja minėtame projekte, ir žmogus toje įmonėje sutinka papildomai dirbti 4 val. gerovės gerinimo darbus, tai Darbo birža 100 proc. kompensuos dirbtas valandas. Taigi iš viso žmogus atidirbs 8 valandas ir gaus visą darbo užmokestį. Skaityti daugiau »

Amžinos problemos: tėvai ir vaikai, mokytojai ir mokiniai…

Mintys ne tik sau

Vėl ruduo, vėl mokykla, vėl depresija, vėl nesibaigiančios problemos ir kasmet besikartojantys rūpesčiai bei kylantys nuolatiniai ginčai tarp mokytojų ir mokinių. Kodėl pedagogų ir moksleivių santykiai labai dažnai lieka spręstina problema? Tai labai aktualus klausimas, į kurį kasdien bando atsakyti šimtai mokytojų, mokykloje besidarbuojantys socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti su vaikais dirbantys specialistai.

Dabartiniai mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai yra prieštaringi. Galbūt tam didelę įtaką turėjo ir turi perdėti demokratiniai procesai? Galbūt per daug mokiniams suteikiama teisių ir pamirštamos jų pareigos? Mokytojai reikalauja, o mokiniai liguistai reaguoja į tuos reikalavimus. Pagrindinė tokių moksleivių ir mokytojų nevykusių tarpusavio santykių priežastis – amžiaus skirtumo, bendravimo ir bendradarbiavimo stoka. Skaityti daugiau »

Ir vis dėlto šiluma brangs. Geriausiu atveju – šeštadaliu

Nuomonių kryžkelė

Praėjusį rajono tarybos posėdį, kai buvo svarstoma, ar reikia atleisti UAB „Širvintų šiluma“ nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto  mokesčio, Infrastruktūros skyriaus vedėjas, teikdamas reikalą, kelis kartus pakartojo, kad bendrovės neatleidimas nuo šių mokesčių, perskaičiuojant šilumos energijos tarifus, turės jiems šiokios tokios įtakos: konkrečiai šilumos energijos kilovatvalandė dėl to pabrangs 0,28 cento. Rajono tarybos nariai net nediskutavę UAB „Širvintų šiluma“ nuo šių mokesčių neatleido. „Širvintų kraštas“, aprašydamas posėdį, taip ir parašė: „Rajono tarybos nariai netiesiogiai pabrangino šilumos energijos tarifą 0,28 cento už kilovatvalandę“.

Atrodo, viskas parašyta tiksliai ir aiškiai. Deja, tai labai nepatiko rajono vadovams. Savivaldybės informaciniuose šaltiniuose tuoj pat buvo paskelbta, kad „Širvintų kraštas“ atspausdino netiesą, kad Savivaldybės vadovybė tikisi iš žiniasklaidos atstovų atsakingesnio požiūrio į visuomenei teikiamą informaciją. Skaityti daugiau »

Darželis ne tik „gano“

Nuomonių kryžkelė

Savo nuomonę garsiai išsakyti paskatino šių metų rugsėjo 14 d. įvykęs susitikimas, kuriame dalyvauti pakvietė laikraščio „Krašto naujienos“ žurnalistė (susirinkimu to susitikimo negalima būtų vadinti, nes iš tėvų buvau pakviesta aš vienintelė). Susitikime dalyvavo Švietimo ir sporto skyriaus skyriaus vedėja Regina Jagminienė, vyriausioji specialistė Rasa Kralikevičienė ir grupelė pedagogų. Paaiškėjo, kad susitikimo tikslas buvo, kaip liaudyje sakoma, „geriausia savigyna – puolimas“. Tai ir buvo bandoma padaryti, pasikvietus vos vieną iš „maištaujančių“ tėvelių, pasipriešinusių, kad lopšelyje – darželyje „Saulutė“ būtų panaikinta priešmokyklinė grupė.

Susitikimo metu paaiškėjo, kad dėl priimto sprendimo iškelti priešmokyklinę grupę iš lopšelio – darželio „Saulutė“ kaltinami patys tėvai, neva jie su savo „nerealiais“ reikalavimais sutrukdė įsteigti Pradinėje mokykloje lopšelio – darželio „Saulutė“ filialą. O tėvų vienas iš įvardijamų „nerealių“ norų buvo – kad patalpos atitiktų Lietuvos higienos normą HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši higienos norma nustato ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklų ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus ir yra privaloma visiems teikiantiems ugdymo paslaugas. Pasak Švietimo ir sporto skyriaus skyriaus vedėjos, šie reikalavimai yra „nerealūs“. Taigi kyla klausimas – gal Širvintų rajonui galioja kiti reikalavimai? Skaityti daugiau »

Argi anų laikų bulviakasio talkos buvo blogai?

Trumpa talkininkų moksleivių atokvėpio valandėlė, sumuštinis ir... vėl prie darbo.

Trumpa talkininkų moksleivių atokvėpio valandėlė, sumuštinis ir... vėl prie darbo.

Mintys ne vien sau

Rugsėjis ir spalis – pats žemės ūkio darbų įkarštis, talkų metas. Prieš dvidešimt ir daugiau metų, anais gūdžiais tarybiniais laikais, tai buvo gyvenimo kasdienybė. Bulviakasio, runkelių rovimo talkose dalyvaudavo gamyklų, fabrikų, įvairių kontorų darbuotojai savo tiesioginio darbo metu, o mokiniai ir mokytojai talkindavo po šiek tiek patrumpintų pamokų. Net jeigu kaimuose buvo dorojamas kitas derlius (morkų, kopūstų), rudeniniai darbai vis tiek vadinosi „bulviakasiu“. Bulviakasio talkininkams buvo išsaugoma visa alga, stipendija ir netgi išmokamas labai nedidelis piniginis priedas. Žinoma, visa tai vyko nepaisant jokių teisių, neklausiant, nori kas dalyvauti talkose ar nenori. Darbas visuomenei buvo privalomas – ir taškas. Ar tarybinės bulviakasio talkos buvo blogai? Niekam net nešaudavo į galvą mintis simuliuoti ar kokiu kitu būdu vengti fizinio darbo. Skaityti daugiau »

Tarybos nariai mato galimą interesų konfliktą

Keliame problemą

„Širvintų krašte“ (2009 rugpjūčio 5 d. Nr. 58) spausdinome publikaciją „Savivaldybės rengiamose apklausose nugali tik „Parkevita“, tačiau niekas neįžvelgia interesų konflikto“. Rašėme, kad rajono mero brolio Algirdo Pakalnio įmonė „Parkevita“ eilinį sykį nugalėjo dar viename konkurse: nuo šiol „Parkevitos“ aikštelėje bus saugomos ne tik UAB „Ecoservice“, bet ir UAB KRS, atliekančios Širvintų miesto dalies ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir nuotėkų trasų rekonstrukciją, mašinos ir kita technika. Pastebėta, kad ir kituose Savivaldybės rengtuose konkursuose ar apklausose nugali dažniausiai rajono mero brolio įmonė „Parkevita“ (sakysime, rajono laikraščių konkursas skelbti Savivaldybės informaciją).

Ką apie šią situaciją mano kai kurie rajono tarybos nariai? „Širvintų kraštas“ paprašė savo nuomonę pareikšti rajono mero pavaduotoją Valdą Radionovą, Socialdemokratų partijos pirmininkę Genovaitę Abromavičienę ir kovingumu pasižymintį Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) ir Krikščionių demokratų partijų atstovą rajono taryboje Vincą Jasiukevičių. Skaityti daugiau »

Dauguma rinkėjų balsavo už Dalią Grybauskaitę

Šiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Širvintų rajone duris atvėrė 24 rinkimų apylinkės, kuriose savo pasirinkimą galėjo pareikšti 15 946 rinkėjai. Pagal išankstinius duomenis teise rinkti šalies vadovą pasinaudojo daugiau kaip pusė jų (50,71 proc.). Tai vos procentu mažiau nei šalyje (51,67 proc.).

64,63 proc. rinkėjų balsų gavo Dalia Grybauskaitė, 15,38 – Algirdas Butkevičius, 6,22 – Valentinas Mazuronis, 5,82 – Loreta Graužinienė, 3,95 – Valdemar Tomaševski, 2,77 – Kazimira Danutė Prunskienė, 1,22 – Česlovas Jezerskas.

Iki gegužės 17-osios balsavo 1323 mūsų rajone įregistruoti rinkėjai (8,33 proc.): 277 jų – iš anksto, 83 – spec. paštu, 963 – namuose. Šis aktyvumas buvo gerokai didesnis už šalies vidurkį (5,12 proc.).

Rinkimų dienos rytas nebuvo aktyvus: 10 val. mūsų rajone buvo balsavę vos 4,78 proc. užregistruotų rinkėjų, beje, lygiai tiek pat, kiek ir Kauno mieste. Prieš penkerius metus Širvintų rajone rinkėjai buvo šiek tiek aktyvesni nei šįmet – tada balsavo 6,54 proc. tokią teisę turinčių gyventojų. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos