Jaunimo gatvę prie “Buratino” vaikų darželio perkasė dar pavasarį. Paskui bet kaip užvertė, net neišlygino – matyt, nusprendė, kad važinėjantys automobiliai tą kalnelį sulygins. Deja, taip neįvyko. Automobilių eismas prie šio darželio ir šiaip jau probleminis, o čia dar atsirado dirbtinė kliūtis. Vieta ypač pavojinga prietemoje arba naktį. Jeigu “nubrauksi” automobilio apačią, ar kas nors atlygins žalą? Naivu ir klausti.

Kitas pavojingas kliuvinys automobilininkams, o kai palyja – ir pėstiesiems, – tarp Janonio gatvės 11-ojo namo ir Šilumos tinklų. Po kasinėjimų bet kaip užpiltame plote vien duobės. Ir kitose miesto gatvėse panašių kliūčių netrūksta.

Nesakau – gal kada nors visa tai ir sutvarkys, bet kiek automobilių iki to laiko žmonės aplaužys. Kodėl gi atsakingi už įvairiausių projektų vykdymą Savivaldybės specialistai nepareikalauja, kad perkastos gatvės būtų iškart kaip reikiant užlygintos? Gal jie tomis gatvėmis nuosavais automobiliais nevažinėja, o valdiškų – negaila?

Ramūnas B.

Liberalcentristai šliejasi prie populiaresnių socialdemokratų?

Tikriausiai nesuklysime sakydami, kad bene labiausiai tarybos narius šių metų birželio 30 dienos posėdžio pradžioje nustebino pranešimas apie Liberalų ir centro sąjungos (Kęstučio Pakalnio, Mykolo Bildžiuko, Algirdo Meško) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (Andriaus Jozonio, Antano Lidžiaus) įkurtą frakciją, kurios vadovu buvo išrinktas Kęstutis Pakalnis.

Ar tik “mirštančios” (interneto portalo DELFI gegužės-birželio mėnesių apklausos rezultatais, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, tai Liberalų ir centro sąjunga tesurinktų 2,7 proc. balsų ir neperkoptų 5 proc. barjero, garantuojančio bent jau partijos sąrašo lyderių patekimą į Seimą) Liberalų ir centro sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkas Kęstutis Pakalnis neieško šiltesnės ir saugesnės vietelės? Juk pagal jau minėtus DELFI gegužės-birželio mėnesių apklausos rezultatus Lietuvos socialdemokratų partija nepraranda populiarumo ir už ją balsą linkę atiduoti 14,2 proc. rinkėjų.

Žinant Kęstučio Pakalnio migraciją tarp partijų, kas gali paneigti, kad šis tarybos narys ir vėl neįsilies į naują partiją? O gal net pasinaudodamas jaunojo vicemero, drįstame manyti, menka patirtimi politikoje bei dabar jau turimais penkiais frakcijos balsais gviešis mero posto? Tik ar po to politikos naujokui pavyktų išsaugoti vicemero kėdę? Juk patirtis rodo, kad Kęstutis Pakalnis nevengia išduoti bendražygių…

Ivona Komarovska

Gegužės 25-ąją, 8.45 val., mane ištiko širdies priepuolis (širdies negalavimus gydausi jau senokai). Paskambinau į Greitąją medicinos pagalbą. Man atsakė, kad nėra automobilių, abu išvykę pas ligonius, o eilėje dar laukia žmogus su lūžusia koja, kitas – su kažkokia kita problema. Žodžiu, nesuteikė jokios vilties, o patarė ieškokti galimybių pačiai nuvykti į Polikliniką, išgerti vaistų, iškvietimo, sako, net neregistravo… Mano būklė tuo metu buvo tikrai labai prasta, tiesiog nei pasiversti lovoje, nei giliau įkvėpti negalėjau, kur jau ten ieškoti taksi, o juo labiau – pėsčiai kulniuoti pas gydytojus. Laimei, tąkart užsuko kaimynas su reikalais, tai paprašiau, kad paduotų reikiamų vaistų. Antraip nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę. Paskui tas žmogus paskambino mano dukrai, tai abu bendrom jėgom suteikė man pagalbą.

Manau, kad ne tik aš įsivaizduoju, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnyba yra tam, kad kritiniu atveju pašlijus sveikatai žmogus galėtų ją prisišaukti. Deja, pasirodo, ne visada taip yra. Pikta, kad sąžiningai mokėdamas Privalomojo sveikatos draudimo pinigus, kai prireikia, lieki be pagalbos.

Suprantu, kad kiekvienam ligoniui sava bėda yra didžiausia. Bet juk, sakykime, turbūt yra skirtumas, kai žmogui “sustreikuoja” širdis, ir jis balansuoja ant gyvenimo ir mirties ribos, ir kai lūžta koja. Gal turėtų būti kažkokia pirmumo teisė? O gal čia tik mūsų rajone tokia “tvarka”? Jeigu taip, tai mūsų laukia liūdna ateitis.

1. Pavojingas pirkinys galėjo palikti šeimą be pastogės. Laimė, kad viskas baigėsi gerai.

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi Levaniškių I kaimo (Zibalų seniūnija) gyventojas Algimantas Stundys. Vyras pasakojo, jog iš UAB “Luktarna” pirko 50 litrų talpos dujų balioną, už kurį sumokėjo 79 litus. Ponas Algimantas netgi pirkimo čekį ir baliono eksploatavimo atmintinę parodė. Viską darė pagal instrukciją, tuo net neabejoja, nes dujine virykle naudojasi daug metų ir dujų balioną yra keitęs dešimtis kartų. Niekada jokių problemų nėra buvę.

Algimantas Stundys, neslėpdamas jaudulio, pasakojo, jog pavojingas pirkinys galėjo šeimą palikti be pastogės ir nusinešti bent dvi gyvybes – žmonos ir dukters. Visa laimė, kad sprogimas neįvyko. Maždaug mėnesį šeima sėkmingai naudojosi dujų balionu. Jokių įtarimų jis net nekėlė.

Gegužės 9-osios popietę (apie 16 val.) pono Algimanto dukra, atsukusi dujų baliono ventilį ir viryklės degiklio čiaupą, išgirdo neįprastą šnypštimą. Staiga driokstelėjo sprogimas ir “išrovė” ventilį. Dujos netrukdomai pasklido po virtuvę. Mergina nesutriko, užsuko viryklės degiklio čiaupą ir, kviesdama motiną gelbėtis, iššoko pro šalia virtuvės esančio kambario atdarą langą. Šnypštimas nesiliovė. Motina, apimta panikos, net nesurado durų, pro kurias galėtų išbėgti į lauką. Ją, prisikvėpavusią dujų, išvedė dukra. Žmona ir dukra, atokiau nuo namų stovėdamos, bandė prisikviesti pagalbą ir laukė paties baisiausio – sprogimo. Pirmiausia skambino mieste dirbusiam Algimantui Stundžiui. Vyras instruktavo, jog būtina iš skydinės išjungti elektrą visoje sodyboje, kad neįskeltų jokios kibirkšties, ir atverti visus langus bei duris. Žmona su dukra tai padarė.

Pasak pašnekovo, sunkiausia buvo iškviesti pagalbą pavojuje atsidūrusioms žmonai ir dukrai. Buvo skambinta į įvairias institucijas ir pagalbos nesulaukta. Pikta ir skaudu buvo, kai tarnybos, privalančios padėti žmogui, pasiūlė pasižiūrėti į ant dujų baliono esantį telefono numerį, skambinti ir kviestis pagalbą iš ten. Kas galėjo rizikuoti gyvybe, lipti pro langą atgal į kambarį ir ieškoti ant baliono parašyto telefono numerio? Negi, atsitikus nelaimei, pirmiausia reikia susirašyti numerius, o tik paskui pačiam gelbėtis?

Reikalai pajudėjo, kai vyras skubiai grįžo iš darbo ir išnešė iš virtuvės vis dar šnypščiantį balioną. Lauke pastatytas jis vis leido garsus, bet realaus pavojaus jau nekėlė. Pašnekovas sakė, kad galbūt sprogimas neįvyko todėl, jog tądien buvo didžiulis vėjas ir dujų tvaiką pro atdarus langus greitai išsklaidė.

Tuomet pavyko prisiskambinti dujų balionus tiekiančiai įmonei – UAB “Evirina”. Deja, dujų tarnybos atstovas atvyko tik po dviejų valandų ne tarnybiniu transportu ir neturėjo darbo pažymėjimo. “Evirinos” atstovas visiškai nesidomėjo įvykio aplinkybėmis, o tik skubėjo kuo greičiau pasiimti pavojingą dujų balioną ir pakeisti nauju. Pašnekovas Algimantas parodė UAB “Evirina” darbuotojo paaiškinimą ir piktinosi įvairių tarnybų nerangumu, abejingumu paprastam žmogui.

- Aš nesiekiu piniginės kompensacijos, kuri būtų 79 litai, – tarnybų neatsakingumu baisėjosi Algimantas Stundys. – Mano artimųjų gyvybė jokiais pinigais neįvertinama. Tiesiog noriu surasti kaltus ir informuoti visuomenę, kad žmonės būtų atsargūs, pirkdami dujų balionus. Nuo nelaimės niekas nėra apsaugotas. Mūsų nelaimė baigėsi laimingai. Bet kitiems gali būti kitaip.

Vyras pažymėjo, jog tą naktį po įvykio šeima namuose net nenakvojo, nes, įvykus dujų nutekėjimui, vaikščioti po kambarius buvo pavojinga. Pašnekovas išsiuntė raštus UAB “Luktarna”, UAB “Evirina”, UAB “Naftos dujos” ir prašė paaiškinti, kas atsakingas už nekokybišką pirkinį, kuris šeimai galėjo padaryti nepataisomą žalą. Ponas Algimantas jau gavo atsakymus ir prašė juo paskelbti visuomenei. Pirmasis atsakė UAB “Naftos dujos” direktorius Rolandas Vitkauskas: (citata iš atsakymo, kalba netaisyta) “Pranešame, kad su UAB “Luktarna” mes jokių tiesioginių sutarčių neturime ir jiems balionų nepristatome. Mes turime sutartį su UAB “Evirina”, kur suskystintas dujas pilame į jų pristatytus balionus (”Prekybos suskystintomis dujomis taisyklės” 80 punktas), ir jie balionus išvežioja po Lietuvą. Balionas galėjo būti pažeistas transportavimo metu ar perkrovos metu, kur balionai kraunami į mažesnes transporto priemones. Pagal “Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisykles” (88 ir 284 punktas) ir “Prekybos suskystintomis dujomis taisyklės” (81 punktas) atsakomybę neša pardavėjas, todėl prašome su pirkimo kvitu kreiptis į baliono pardavėją.”

UAB “Evirina” vadybininkas Karolis Jonaitis atsakomajame rašte teigia: (citata iš atsakymo, kalba netaisyta) “Dujų balionai parduodami UAB “Luktarna” degalinių tinkle nėra UAB “Luktarna” nuosavybė, todėl už jų eksploataciją įmonė nėra atsakinga. Suskystintų dujų kokybė nėra priežastis susidariusios situacijos. Klientui reikalaujant, suskystintų dujų kokybė įrodoma patvirtintais kokybės sertifikatais. Iškvietimas gautas 2011 m. 05 09 d. 18:45, darbuotojas nuvyko į vietą 19:50. Konstatuoti ar buvo avarinės situacija negalima, nes balionas stovėjo lauke, o klientas atsisakė darbuotoją įleisti į namus. Remiantis suskystintų naftos dujų prekybos taisyklėmis. Avarijų lokalizavimo laiko tarpas nebuvo pažeistas. Cituojame prekybos suskystintomis naftos dujomis taisyklių ištrauką: “99.3. per dvi valandas nuo dujų pirkėjo (vartotojo) pranešimo (telefono skambučio) nuvykti pas dujų pirkėją (vartotoją) ir pašalinti dujų nutekėjimą ar gedimą, esantį dujų balione. Šalims susitarus, kad dujų nutekėjimas ar gedimas dujų balione yra įvykęs dėl dujų pardavėjo kaltės, dujų pardavėjo turėtos išlaidos (baliono pakeitimas kokybišku, transportavimo išlaidos ir kitos išlaidos) neatlyginamos;” Klientas atsisakė apkeisti dujų balioną. Kliento nebuvo prašoma apmokėti transportavimo, keitimo ar kitas išlaidas susijusias su UAB “Evirina” darbuotojų atvykimu. Už pateikiamų dujų balionų taros kokybę, užpildytų dujų kokybę atsako balionus pildanti įmonė (šiuo atveju – UAB “Naftos dujos”, Algirdo g. 42, Mažeikiai. Pildymo vieta: Mokyklos g. 23, Švenčionys). Klientas neturėjo teisės eksploatuoti dujų baliono taroje esančių propano-butano dujų, kadangi buvo pasibaigusi suskystintų dujų galiojimo data (užpildytas balionas suskystintomis dujomis, buitinėms reikmėms galioja 3 (tris) mėnesius nuo užpildymo dienos). Minėtas balionas užpildytas 2011 m. 02 04, iškvietimas gautas 2011 m. 05 09.”

Atsirašinėjimams ir biurokratiniams susirašinėjimams, reikia manyti, galo nebus. Vargu, ar Algimantas Stundys sužinos atsakymus į rūpimus klausimus. “Širvintų kraštas” nedaro jokių išvadų, tiesiog informuoja apie įvykį, kuris šįsyk baigėsi laimingai. Verta priminti, jog dėl dujų balionų nelaimių neišvengta ir mūsų rajone. Prieš porą metų skaudi nelaimė įvyko Bartkuškio kaime, kai keičiamas dujų balionas sprogo. Tuomet nukentėjo du vyrai, kilo gaisras, buvo patirta materialinių nuostolių. Žiniasklaidos teigimu, panašių nelaimių būta ir Ukmergės bei Šilutės rajonuose.

“Širvintų krašto” informacija

Žemes "Izobara" veža ir aplinkai prie Ligoninės tvarkyti.

Temą pasiūlė skaitytojas

“Širvintų kraštui” buvo pranešta, kad jau ketvirtą dieną Širvintų miesto skverus po pernykštės šilumos trasų rekonstrukcijos tvarkančios UAB “Izobara” mašinos esą veža dirvožemį iš Černiškių kaime esančios UAB “Širvintų šiluma” inžinieriaus Alberto Vanago sodybos. Kolektyvinio sodo “Rasa” skelbimų lentoje yra skelbimas, kuriame rašoma, kad šio sklypo šeimininkas žemes parduoda. Žmogus sakė teiravosi pagal nurodytą telefono numerį ir sužinojo, kad esą už lengvojo automobilio priekabą šeimininkas prašo 40-50 litų.

“Aš taip pat išsikasiau kūdrą ir norėčiau, kad iš manęs kas nors žemes pirktų, bet niekas neperka, – svarstė kovotojas. – Ar tik Širvintų viršininkams tokia malonė suteikta? Kodėl “Izobara” neskelbė konkurso žemėms pirkti? Juk garantuoju, kad būtų atsiradę žmonių, kurie būtų atidavę už simbolinę kainą arba net už dyką, kad tik išvežtų iš kiemo. O gal tokia malonė daroma įmonės, kurioje dirbama, inžinieriui todėl, kad šis nepastebėtų daromo darbo broko, būtų nuolaidesnis priimant rekonstruotas trasas?”

“Širvintų kraštas” žurnalistinį tyrimą pradėjo nuo pokalbio su UAB “Širvintų šiluma” direktoriumi Sigitu Jozoniu.

- Kodėl žemės perkamos būtent iš inžinieriaus, o ne iš ko nors kito, kiek jam mokate?

- “Širvintų šiluma” jokių žemių neperka. Mes reikalaujame, kad Ukmergės UAB “Izobara” iki galo sutvarkytų trasas, kurias rekonstravo, išardytus skverus išlygintų ir pasėtų vejos žolę. Kreipkitės į “Izobarą”, jie gal paaiškins, iš ko žemę perka. Ne mūsų tai reikalas.”

Po nemažų pastangų sužinojome UAB “Izobara” darbų Širvintose vykdytojo Manto Juknio telefono numerį.

- Kiek mokate už perkamą paviršinio sluoksnio žemę skverams sutvarkyti?

- Tiksliai nežinau, apie 20 litų už kubą. Klauskite A. Didžioko krovinių pervežimo įmonėje. Jie tiksliai žino.

- Bet mes norime sužinoti, kiek mokate ne tai įmonei, bet “Širvintų šiluma” inžinieriui A. Vanagui.

- O kas atsitiko? Kodėl tokių dalykų teiraujatės? Aš turiu nedarbingumo lapelį, kelinta diena nedirbu ir nieko nežinau. Tuojau išsiaiškinsiu ir jums paskambinsiu.

Iš tikrųjų po keleto minučių darbų vykdytojas paskambino, bet jau kalbėjo visiškai kitu tonu:

- Nieko iš A. Vanago mes neperkame, ačiū.

- Bet mes turime patikimų žinių, kad žemę iš jo sodybos vežate būtent jūs?

- Vežame, bet neperkame. Gal jis mums atiduoda tą žemę už dyką?

- Bet, sako, yra ir daugiau širvintiškių, norinčių po kūdrų kasimo UŽ DYKĄ atsikratyti tokio “turto”, kodėl daroma išimtis būtent įmonės, kurioje dirbate, inžinieriui?

- O tai ką, aš turėjau vaikščioti po Širvintų rajoną ir rėkauti, kad “Izobarai” reikalingos žemės?…

Paklausėme A. Didžioko įmonės darbuotojų, kiek “Izobara” moka jiems?

- 30 litų už kubą. Žemes vežame iš Liaukiškių karjero, – išgirdome atsakymą.

Paskambinome ir pačiam “Širvintų šiluma” inžinieriui A. Vanagui.

- O kas atsitiko? Nežinau aš apie jokias žemes. Man jos nereikalingos. Gali vežti kas nori. Nepažįstu aš jokio Manto Juknio, nežinau, apie ką kalbate. Dabar neturiu laiko kalbėti, esu Molėtuose, parvažiuosiu, išsiaiškinsiu.

Ne pirmas kartas, kai prie sienos priremti vadovai staiga viską pamiršta, nieko nesupranta, nieko nežino, puola AIŠKINTIS. Pernai lapkričio 16 dieną “Širvintų krašte” rašėme, kad miesto gatves rekonstruojantys statybininkai dirbo vicemero V. Radionovo kieme. Tuokart šeimininkas taip pat teisinosi, kad apie tai nieko nežino, kad statybininkai esą su juo darbų nederino. Ir tik vėliau paaiškėjo, kad ir derino, ir už darbus vicemeras jiems buvo sumokėjęs. Sunku patikėti, kad žemės iš Černiškių kaimo į Širvintas vežamos be šeimininko žinios, kad šeimininkas net nepažįsta antrus metus Širvintose šilumos trasas rekonstruojančios bendrovės darbų vykdytojo, teigiančio (reikia manyti, kad po pokalbio su juo), jog inžinierius savo sklype esančias žemes jiems padovanojo. Žinoma, inžinierius A. Vanagas – ne vicemeras, bet šiokių tokių sąsajų su šia pareigybe yra. Jis dirba įmonėje, kuriai vadovauja Sigitas Jozonis – dabartinio vicemero Andriaus Jozonio tėvas.

O kolektyvinio sodo “Rasa” skelbimų lentoje iš tikrųjų kabėjo skelbimas, kuriame buvo teigiama, kad A. Vanago sklype esančios žemės parduodamos, bet ne dovanojamos. Ar nekvepia visa tai viešųjų ir privačių interesų painiojimu? Kaip bus galima reikalauti geros darbų kokybės iš rangovo, su kuriuo pats inžinierius galbūt bus susietas galimos asmeninės naudos ryšiais?

Steponas Liktoravičius

Dirbtinės dangos aikštelė, prieš kelerius metus svetingai atvėrusi vartus sportininkams, šiandien aplaužyta ir prašyte prašosi remonto.

Mintys ne vien tik sau

 

Ne vieną kartą “Širvintų krašte” buvo rašyta apie jaunųjų vandalų siautėjimą ugdymo institucijų teritorijose. Naudingos veiklos nerandantys arba nenorintys rasti jaunuoliai netrukdomi siaučia darželių bei mokyklų kiemuose, stadionuose, žaidimų aikštelėse, niokoja pastatų fasadus, laužo sporto įrenginius, naikina želdinius. Dalis miesto ugdymo institucijų, neapsikentę tokių nuolatinių išpuolių, savo teritoriją apsitvėrė dvimetrinėmis metalinėmis tvoromis ir šitaip apsisaugo nuo sveikata trykštančių jaunuolių išpuolių.

Gegužės 9-osios rytą Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojai bei mokiniai, susirinkę į pamokas stadione, labai nustebo, nes nerado krepšinio stovo. Jis nebuvo pavogtas. Paprasčiausiai gulėjo ant žemės. Aplinkui voliojosi nulaužtas metalinis vamzdis, iš šalia esančios sodybos nugvelbta trinka, bent pusmetrį nustumtas stovą laikęs gerokai sveriantis betono luitas, prišiukšlinta, primėtyta nuorūkų. Matėsi savaitgalio linksmybių likučiai. Nuversti tokį metalo darinį – tikrai ne juokų “darbas”. Tam reikėjo ir būrio “talkininkų”, ir laiko. Nejaugi niekas nematė? Nejaugi nė vienam suaugusiam sveiko proto žmogui, ėjusiam pro šalį, neužkliuvo žalio jaunimėlio krečiamos šunybės? Reikia manyti, jog mačiusių nėra. Paprastai pikti darbai daromi tamsiu paros metu. Šios mokyklos kūno kultūros mokytojas Leonas Vaicekauskas tvirtino, jog tokį įrenginį iš vietos išjudinti galėjo ne mažiau kaip 4 stiprūs vyrai. Pedagogas apgailestavo, kad tik tokiu būdu išbandomas raumenų stiprumas, fizinė jėga. Pašnekovas svarstė, kad geriau atėję į sporto aikštelę jauni žmonės ne tik treniruotųsi, bet ir gerą darbą nuveiktų: stovą nudažytų, lanką pakabintų. Leonas Vaicekauskas pasakojo, jog būtent suniokotą krepšinio stovą prieš keletą metų sutvarkė Širvintų seniūnijos vyrai. Stengėsi žmonės, žinoma, dėl vaikų.

Suniokotą krepšinio stovą prieš keletą metų buvo sutvarkę Širvintų seniūnijos vyrai. Jie stengėsi dėl sportuojančių vaikų. Kam jis užkliuvo ir kodėl buvo nuverstas gegužės naktį - nežinia.

Mokytojas Leonas Vaicekauskas sakė su širdgėla stebįs, kaip mokyklos darbuotojų, tėvų ir rėmėjų pastangos sutvarkyti stadioną eina perniek. Su meile puoselėta dirbtinės dangos aikštelė, svetingai prieš kelerius metus atvėrusi vartus, dabar suniokota ir prašyte prašosi remonto. Tik ar ilgai atlaikys plonų lentukių tvora darbo ir vargo nemačiusių jaunų chuliganų smūgius? Tik pasibaigus darbo dienai, užklasiniams užsiėmimams, kaip skėrių būrys į stadioną puola ne pačių kilniausių pramogų ištroškęs įvairaus amžiaus jaunimėlis. Ką jie ten veikia – tik vakaro sutemos težino. Leonas Vaicekauskas rodė 2009 metais sutvarkytą krepšinio aikštelę, kur nėra nė vieno lanko. Kam jie užkliuvo? Aišku, aikštelėje žaidę bendraamžiai matė ir žino. Deja, mūsų pilietiškumas nėra toks brandus, kad už piktus darbus būtų draugiškai pasiūlyta at(si)lyginti.

Daug kas su nostalgija prisimena tuos laikus, kai ugdymo institucijose pernakt budėdavę sargai. Kalbama, kad tuomet chuliganiškų veiksmų įstaigų kiemuose pasitaikydavę gerokai rečiau. Kas gali pagelbėti dabar? Filmavimo kameros? Pikti šunys? Tvoros (nebent spygliuotos)? Vargu. Kai niežti nagus, sustoti sunku. Dar blogiau, kai jie pakasomi ne ten, kur reikia. Per daug teisių suteikta ir per mažai pareigų paskirta. Net piktadarių pavardes skelbti įstatymas draudžia. O gaila! “Man labai skaudu, kad daug darome, o yra tokių, kurie to darbo nevertina. Jiems rūpi tik parūkyti, prišiukšlinti, sugadinti ir… palikti”,- neslėpė apmaudo daug metų mokyklai ir vaikams atidavęs mokytojas Leonas Vaicekauskas.

Suniokotą krepšinio stovą prieš keletą metų buvo sutvarkę Širvintų seniūnijos vyrai. Jie stengėsi dėl sportuojančių vaikų. Kam jis užkliuvo ir kodėl buvo nuverstas gegužės naktį - nežinia.

Romas Zibalas

Temą pasiūlė žinia, kad daugiau nei prieš mėnesį sugedo Mildos Petniūnienės bute įrengtas vertikalus sraigtinis keltuvas, reikalingas sunkią negalę turinčiai jos šešiolikmetei dukrai gimnazistei Aldonai invalido vežimėlyje nukelti žemyn ir pakelti aukštyn. Moksleivė negali būti įkalinta namie, taigi keltuvas mokslo metais jai reikalingas kaip duona.

Kadangi keltuvas įrengtas už Valstybės ir Savivaldybės pinigus, o buto šeimininkei jis perduotas tik naudotis, moteris neturi teisės pati organizuoti ne savo turto remonto. Jos priedermė – pranešti Savivaldybei apie įvykusį faktą ir laukti. Tiesa, moteris neiškentė. Nusprendusi, kad vis dėlto reikėtų sužinoti, kas atsitiko (gal tik koks saugiklis perdegė?), pasikvietė vietinius elektrikus, kad apžiūrėtų. Tiek komunalininkai, tiek elektros tinklų specialistai nesiėmė jokių diagnostikos darbų, pasakė, kad tokių dalykų nesupranta, ir išėjo. O M. Petniūnienė Socialinės paramos skyriuje gavo pylos, kam kiša nagus prie svetimo daikto. Pasak Savivaldybės tarnautojų, keltuvą galės remontuoti tik firma, laimėjusi darbų pirkimo konkursą – tokia esą teisinė procedūra. Taigi reikės palaukti…

Savivaldybės specialistės pradėjo rinkti dokumentus. Atėjo ir surašė buities patikrinimo aktą. Pradėjo ieškoti buhalterinių dokumentų, patvirtinančių keltuvo nuosavybę. Nerado. Rado tik raštą, kad pinigus už keltuvą sumokėjo Savivaldybė, o jį pasirašė Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Melanija Jachimavičienė, kuri  tuo metu organizavo būstų pritaikymo darbus neįgaliesiems. Pasak skyriaus vedėjos Oršauskaitės, nebedirba nei buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Kazys Visackas, nei Socialinės paramos skyriaus vedėjas Gintas Visockas, tad nėra ko paklausti, kaip viskas vyko. O laikas eina. Šešiolikmetę invalido vežimėlyje reikia kiekvieną rytą ant rankų išnešti į automobilį, o po pamokų parnešti į butą…

Direktorė kaltina Neįgaliųjų draugijos pirmininkę

“Širvintų kraštas” kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorę Eleną Davidavičienę, kad padėtų surasti “siūlo galą”. Direktorė sakė yra labai gerai įsigilinusi į šią PROBLEMĄ. Pasak jos, vertikalus sraigtinis keltuvas Aldonai Vachmistravičiūtei buvo įrengtas 2006-ųjų metų vasarą. Tuo metu neįgaliųjų būstų pritaikymu rūpinosi ne Savivaldybė. Keltuvas pirktas iš UAB “Puntukas”, darbus vykdė širvintiškė statybos bendrovė “Šimista”. Dabar, kai tokiais dalykais rūpinasi Savivaldybės administracija, nesusipratimų esą nebūna, nes dirba išmanantys savo darbą, žinantys įstatymus, nutarimus specialistai. Direktorė sakė, jog ir gerbdama Neįgaliųjų draugijos pirmininkę Melaniją Jachimavičienę turi pasakyti, kad labai blogai, kai darbų imasi žmonės, kurie nemoka arba nesupranta, kaip juos padaryti. Tik dėl šios priežasties esą šis keltuvas liko neužpajamuotas Neįgaliųjų draugijoje, nebuvo sudaryta sutartis su jį pardavusia įmone dėl įrenginio priežiūros ir remonto.

Rajono tarybos posėdžio metu (balandžio 28 dieną) Savivaldybės direktorė Elena Davidavičienė “Širvintų kraštui” pasakė “džiugią” žinią: “Pagaliau pavyko geruoju susitarti su M. Jachimavičiene, kad ši skubiai parengtų visus reikiamus dokumentus, užpajamuotų keltuvą ir parašytų prašymą Savivaldybės tarybai, kad ši priimtų sprendimą “Dėl vertikalaus sraigtinio keltuvo perėmimo”. Direktorė pasiguodė, kad to nespėta padaryti iki šio rajono tarybos posėdžio, todėl esą reikės laukti gegužės pabaigos. Paskui turėtų prasidėti remonto darbų pirkimo procedūros. Esą viskas bus daroma, kad darbai nebūtų vilkinami, bet mėnesį kitą palaukti reikės.

Pirmininkė jaučiasi nekalta ir kaltina Savivaldybę

Neįgaliųjų draugijos pirmininkė Melanija Jachimavičienė sako iš tikrųjų gavusi Savivaldybės administracijos direktorės raštą, kuriame prašoma kuo skubiausiai užpajamuoti M. Petniūnienės bute esantį vertikalų sraigtinį keltuvą. Jokio tarimosi esą nebuvo. Pirmininkė rodo raštą ir prašo atkreipti dėmesį į datą – balandžio 28-oji. Tad kaip ji galėjusi visa tai padaryti iki rajono tarybos posėdžio, vykusio tą pačią dieną? Kam reikėjo laukti visą mėnesį? Neįgaliųjų draugijos pirmininkė įsitikinusi, kad užpajamuoti keltuvo Neįgaliųjų draugija jokiu būdu negalėjo, nes už jį ir jo įrengimą ne draugija mokėjo pinigus. Kaip esą galima pasisavinti daiktą, už kurį nieko nemokėjai? M. Jachimavičienė aiškina, kad Neįgaliųjų draugija tuo metu buvo tik tarpininkė, jokių sąskaitų, jokių sutarčių draugijos buhalterijoje nėra ir negalėjo būti. Pasak M. Jachimavičienės, Širvintos – jokia išimtis, Lietuvoje tokių keltuvų įrengta dešimtys, ir niekur nekilo ginčų dėl nuosavybės. Visus brangius daiktus, už kuriuos savivaldybės mokėjo pinigus, pajamavosi savivaldybių administracijos.

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos atstovė Jolanta Šliužienė “Širvintų kraštui” paaiškino, kad iš tikrųjų tuo metu tokie dalykai nebuvo griežtai reglamentuoti Vyriausybės nutarimų, bet esą kaltinti rajono draugijos pirmininkės dėl to negalima. Reikalą galima buvo sutvarkyti vadovaujantis sveiku protu. Pasak jos, dabar kito kelio nėra, teks neįgaliajai šiek tiek palaukti.

x   x   x

O laikas eina, neįgaliai mergaitei keltuvas reikalingas čia ir dabar. Palaukti būtų galima, kai nereikės kasdien važinėti į gimnaziją, per vasaros atostogas. Nors irgi įkalinti neįgaliąją vasarą tarp keturių sienų tik dėl to, kad Savivaldybės tarnautojai esą griežtai laikosi įstatymų, nutarimų, sprendimų ir nustatytos tvarkos, nežmoniška.

Neįgaliųjų draugijos pirmininkė sakė turinti išeitį. Ji neva labai paprasta. Moteris viliasi, kad pavyks. “Širvintų kraštas” pasižada pranešti skaitytojams, kaip vis dėlto buvo išspręsta “sudėtingiausia” keltuvo PROBLEMA.

Steponas Liktoravičius

Prieš Šv. Velykas vienur apsišluota, kitur prišiukšlinta, bet savotiško sambrūzdžio būta kiekviename miestelyje, kiekviename kaimelyje. Bent jau parodomojo. Tradicinis sujudimas ir parduotuvėse. Didžiąsias šventes atšvęsime kaip dera – prie sočių stalų, o paskui – tebūnie, kas būti privalo… Juk vis tiek jau pavasaris – stiebiasi žolynėliai, kas netingės, pasisodins, pasisės šio bei to – užteks per vasarą, dar ir žiemai atsargų pasidės. Tačiau tik tie, kurie nebijo darbo, tie, kurie netingi. Kiti – lauks labdaros arba eis per kaimynų daržus…

Prie parduotuvėlių kasdien laiką leidžiančiųjų būrelis per šventes netgi pagausėja. Natūralu. Tik ar normalu?..

Apskritai – prie daug ko nenormalaus dabar įpratome. Atrodo, taip ir turi būti. Visi piktinasi nenormaliomis kuro kainomis, bet automobilių gatvėse ir keliuose tik daugėja. Burnojame, kad svieste nėra sviesto, grietinėje grietinės, dešroje – mėsos, kad rūkytas kumpis ne kadagiais rūkytas, o kažkokioje “chemijoje” išmirkytas, bet vis tiek, nepaisydami jokių įrašų etiketėse, perkame, ką sugebame įpirkti, kad tik pigiau. Nuo lopšio vaikai įsmeigę akis į televizorius ir kompiuterius – neretas greičiau “kompą” išmoksta įjungti nei žodį “mama” ištaria… Nenormalu ir kai “iš principo” paminama rinkėjų valia valdžioje matyti daugumos pasitikėjimą pelniusius žmones… Ar ne tokie akibrokštai gimdo piliečių abejingumą, nusivylimą, sukelia depresiją?

Į “normalų” gyvenimą grįžti turbūt jau nebeįmanoma, bet šį tą dar galime pakoreguoti. Ir tą pačią mitybą, ir gyvenimo būdą… Bet kol kaip reikiant realybė neprispiria, tol nepamąstome. Skubame, lekiame… Sekmadieniai – daržuose ir soduose, šventės – geriausiu atveju prie televizoriaus. Su giminėmis sueiname tik per artimųjų laidotuves, nes, atseit, nėra laiko. Jaunimas, ko gero, apskritai nebemokės betarpiškai bendrauti – viskas tik virtualioje erdvėje… Tiesa, prie artimo žmogaus karsto ar sunkiai ligai prispaudus dažnam atsiveria akys, kad nėra kur skubėti – gyvenimas ne to vertas, bet vis tiek įsibėgėjus sustoti sunku.

Bent jau nuo Verbų sekmadienio visą Didžiąją savaitę buvo proga stabtelėti ir pamąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslus. Ar dažnas tuo pasinaudojome?

Aldona Bareckienė

Opozicijos nuomonė

Pirmojo naujosios rajono tarybos posėdžio daug kas laukė tikėdamiesi staigmenų, sensacijų ar “bombos sprogimo”. Tačiau posėdis vyko ramiai, be intrigų, sumaišties. Bene labiausiai teko nusivilti tiems, kurie tikėjosi Darbo partijos atstovų kerštavimo ar kokių nors išpuolių. Dabar, vertinant pirmojo posėdžio eigą ir naujųjų rajono vadovų rinkimų rezultatus, galima leisti sau daryti išvadą, kad kai kas iš valdančiosios daugumos galbūt netgi tikėjosi “darbiečių” rankomis sukelti sumaištį naujos valdžios rinkimuose ir, ko gero, juos sužlugdyti… Taigi Darbo partijos atstovų rajono taryboje pozicija buvo galbūt didžiausias netikėtumas.

Mintimis apie pirmąjį posėdį paprašėme pasidalyti 6 mandatus rajono taryboje laimėjusios Darbo partijos Širvintų skyriaus pirmininkę Živilę Pinskuvienę.

- Pirmiausia norėtųsi išgirsti Jūsų paaiškinimą, kodėl palaikėte Vinco Jasiukevičiaus kandidatūrą?

- Labai gerai žinojau situaciją: kokių partijų ir kokie žmonės susibūrė į valdančiąją koaliciją, o svarbiausia – kokius jie kelia reikalavimus. “Vieša paslaptis” – prieš pat pirmąjį tarybos posėdį susirinkus valdančiosios daugumos atstovams, ir būsimasis meras, ir administracijos direktorė liberalcentristo Algirdo Meško buvo tiesiog remiami prie sienos reikalavimu nedelsiant įdarbinti Savivaldybės administracijoje vietoj dekretinių atostogų išeinančios Agnės Gatelytės mero pavaduotojos posto netekusią ir tarybos nario mandato per rinkimus negavusią Jadvygą Barbaravičienę… Žinojom ir tai, kad Lenkų rinkimų akcijos kontrolės sferoje planuojama turėti – seniūnijas, švietimo, kultūros, socialinius reikalus. Matėme ir būsimojo mero nuotaikas: tokioje situacijoje jis nesijautė tvirtai ir užtikrintai.

Darbo partijai atstovauja veiklūs, principingi, atsakomybės nebijantys žmonės, tikrai nenuvilsiantys rinkėjų pasitikėjimo. Todėl mums ne tas pats, kas stovės prie rajono vairo. Žinome, kad rinkėjai mūsų nesuprastų ir nepateisintų, jei pritartume tam, kad savo sąlygas rajone diktuotų vos porą mandatų gavę tautiniu pagrindu sukurtos partijos atstovai. Mums rūpi visų Širvintų rajono žmonių gerovė, viso rajono, o ne tik kurio nors jo regiono, ateitis. Atėjome turėdami konkrečią ir realią rinkimų programą, kurią besąlygiškai vykdysime. Esame įsitikinę, kad stiprios ir energingos opozicijos darbas gali būti daug produktyvesnis, konstruktyvesnis ir naudingesnis rajono žmonėms, nei silpnos valdančiosios daugumos. Būdami opozicijoje mes pasirengę tai įrodyti. Gerus darbus mes pasirengę paremti, o blogus visada kritikuosime ir stabdysime. Nesame nusiteikę kenkti ar kerštauti, todėl labai atsakingai apsvarstę visas aplinkybes, įvertinę tai, kad dauguma Širvintų politikų dar gyvena praeitimi ir nėra pasirengę pažangiems pokyčiams, atmetę visas ambicijas, pamiršę nuoskaudas, mąstydami apie viso rajono žmonių reikalus, tvirtai nusprendėme palaikyti Vinco Jasiukevičiaus kandidatūrą.

- Kodėl, Jūsų manymu, buvęs meras Kęstutis Pakalnis nesiekė mero posto?

- Tai, mano nuomone, melas. Juk neatsitiktinai valdančiosios koalicijos sutartyje įrašyta pastaba “pasikeitus situacijai” – vadinasi, pasikeitus aplinkybėms, Kęstutis Pakalnis pasirengęs pretenduoti į mero ar vicemero postą?.. Pačioje valdančiosios daugumos koalicijos formavimo pradžioje jis pareiškė norą būti meru, tačiau kelių partijų, besijungiančių į šią koaliciją, atstovai tam kategoriškai paprieštaravo, jiems buvo nepriimtina Kęstučio Pakalnio kandidatūra. O ir apskritai, atrodo, kad šis žmogus neturi itin didelio pasitikėjimo tarp koalicijos partnerių. Ar politikui, kuriuo visi pasitiki, rūpėtų renkant rajono valdžią fotografuoti savo balsavimo biuletenį kaip įrodymą, kad tikrai balsavo už tą ar kitą kandidatą?..

- Kai ką nustebino ir “darbiečių” pozicija renkant administracijos direktorę.

- Prisiminkime balsavimo už administracijos direktorės kandidatūrą rezultatus: “už” – 16 balsų. Jeigu “darbiečiai” nebūtų palaikę, Elena Davidavičienė nebūtų buvusi išrinkta. Vadinasi, kažkas iš valdančiųjų (kaip sakoma, pirštais nerodysime) turėjo tam tikrų planų ir kėslų? Jautėme rezgamą intrigą. Tačiau šiuo metu, kai iš esmės keičiasi beveik visi rajono vadovai, į valdžią ateina visiškų politikos naujokų, norėjosi ir tam tikro stabilumo. Administracijos direktoriaus pareigos Savivaldybėje – vienos iš svarbiausių. Jas turi eiti labai atsakingas ir kompetentingas žmogus. Elena Davidavičienė, mūsų manymu, turi ir šių savybių, ir patirties, o, svarbiausia, -  turime vilties, jog sugebės nepaisydama kai kurių koalicijos partnerių daromo spaudimo ir įtakos priimti laisvus ir nepriklausomus sprendimus, ypač formuojant jaunų, veiklių ir naujoviškai mąstančių administracijos specialistų komandą. Labai atsakingai sakau: visuomet palaikysim teisingus, rajono žmonėms reikalingus ir naudingus sprendimus, tačiau blogiems darbams būsim negailestingi.

Beje, jausdama, kad Elenos Davidavičienės kandidatūra kai kam bus nepriimtina, prisiminiau savo pačios situaciją: kaip tie patys žmonės ne tik įsmeigė peilį į nugarą, bet jį dar ir pasuko. Elena Davidavičienė per rinkimus į rajono tarybą gavo rinkėjų pasitikėjimo mandatą, tačiau dėl administracijos direktorės posto jo atsisakė. Koalicijos partneriams išdavus, ji būtų likusi, kaip sakoma, “ant ledo” – be nieko. Daugiau komentarų, matyt, nereikia…

- O kokia Jūsų nuomonė apie naująjį vicemerą Andrių Jozonį?

- Šis jaunas žmogus, mūsų manymu, yra visiškas politikos naujokas, todėl mums sunku spręsti ir dėl jo kompetencijos, ir dėl atsakomybės, ir dėl kitų savybių, reikalingų labai svarbiai mero pavaduotojo pareigybei.

- Lenkų rinkimų akcijai pasiūlius ir 16-ai rajono tarybos narių pritarus, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja paskirta Rasa Tamošiūnienė. Kaip vertinate tokį valdančiosios daugumos pasirinkimą?

- Ne tik Širvintų rajone, bet ir Vilniuje daug kam keistokai atrodo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Lenkų rinkimų akcijos bičiulystė. Ypač pastaruoju metu, po plačiai nuskambėjusių LRA pirmininko V. Tomaševskio žodžių. Tačiau šiuo metu tikrai nesinori konfrontacijos, pykčio. Laikas bėga, laukia daugybė senosios valdžios neatliktų ar prastai atliktų darbų. Netruksim įsitikinti, kokios pozicijos laikysis naujoji administracijos direktorės pavaduotoja. Tam ir esam opozicija, kad akylai stebėtume, kaip dirba naujieji rajono vadovai ir neleistume jiems savivaliauti.

- Ačiū už pokalbį ir sėkmingų darbų rajono žmonių labui.

Balandžio 7-ąją šaukiamas pirmasis naujos kadencijos rajono tarybos posėdis. O kol kas verda aistros, “klijuojama” valdančioji koalicija su ta intencija, kad jokiu būdu prie valdžios nebūtų prileisti daugiausia rinkėjų balsų per savivaldos rinkimus gavę Darbo partijai atstovaujantys tarybos nariai ir, svarbiausia, Živilė Pinskuvienė. Kodėl toks nusiteikimas? Jokių dalykiškų, pagrįstų argumentų taip ir neteko išgirsti, išskyrus kaip anekdotą sklandančią Vincui Jasiukevičiui ir jo šalininkams garbės nedarančią frazę, esą Živilė Pinskuvienė “mums, paprastiems žmogeliams, per graži…” O išties, ko gero, labiausiai baiminamasi energingų, veiklių, iniciatyvių žmonių, kurie privers pakelti “sėdimąsias” ir labiausiai apsnūdusius, permainų kaip velnias kryžiaus bijančius sąstingio šalininkus, įneš gaivių vėjų į visas per tiek metų “pripelijusias” rajono gyvenimo sritis. Juk ar ne dėlto šioje kadencijoje buvo paskubėta atsikratyti su didžiausiu entuziazmu į darbus kibusios administracijos direktorės Živilės Pinskuvienės?

Valdančioji dauguma, panašu, formuojama “iš principo”. Būsimieji valdančiosios daugumos atstovai postus rengiasi dalyti, atrodo, per daug nemąstydami nei apie rajono ateitį, nei apie galimus padarinius. Administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdė esą pažadėta du mandatus gavusios Lenkų rinkimų akcijos atstovei. Širvintose sklando kalbos, kad lenkams neva dar bus atiduota kuruoti kultūra, švietimas ir socialinė sfera. Sako, žada duoti ir dar drėbtelti – priedo visas 8 seniūnijas… Negi iš tikrųjų?

“Wilno nasze!” – šaiposi “Dviračio žynios”. Apie Šalčininkus nėra net kalbos. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų kai kuriose seniūnijose, nusižengiant Lietuvos įstatymams ir net teismo sprendimams, gatvių pavadinimai pradėti rašyti dviem kalbomis – šalia valstybinės lietuvių kalbos yra ir lenkų. Vilniaus rajono savivaldybės iškabos, darbuotojų sąrašai, užrašai ant tarnautojų kabinetų irgi pateikti dviem kalbomis – lietuvių ir lenkų. Širvintų rajone kol kas dar neteko matyti iškabų lenkų kalba. Tačiau kas gali užtikrinti, ar taip neatsitiks? Garbaus amžiaus širvintiškiai dar prisimena demarkacinę liniją Puoriuose…

Taigi, menkas humoras. Pastaruoju metu Lenkija nuolat priekaištauja Lietuvai dėl esą daromų kliūčių Lenkijos investicijoms ir tariamai diskriminuojant tautines mažumas. Lenkijos politikai ir Lietuvai atstovaujantis europarlamentaras, Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis skundžiasi dėl esą prastos lenkų mažumos padėties Lietuvoje, dėl to, kad Lietuva neįteisina galimybės pavardes rašyti pagal lenkų kalbos taisykles ir neleidžia lenkiškų vietovardžių pavadinimų, o ir švietimo srityje esą jaučiasi diskriminuojami. Prezidentei D. Grybauskaitei pasirašius naująjį švietimo įstatymą, Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius pareiškė, kad jeigu įstatymas prisidės prie lenkų nutautinimo, bus “reaguojama”…

Premjeras Andrius Kubilius, atsakydamas į nuolat lenkų reiškiamas pretenzijas, pabrėžė: “Lietuva yra vienintelė šalis, kur lenkų tautinės kilmės žmonės gali gauti išsilavinimą nuo darželio iki universiteto. Tai kas čia blogo. Aš nesuprantu, kodėl ponas Tomaševskis nesiskundžia pavyzdžiui, lenkų švietimo situacija Vokietijoje, tada galėtų labai realiai vertinti situaciją. Kodėl reikia skųsti situaciją Lietuvoje, tai man visiškai yra neaišku.” Pasak A.Kubiliaus, nors Lietuvoje gyvena 200 tūkst. iš 10 mln. už Lenkijos ribų gyvenančių lenkų, būtent Lietuvoje yra didžioji dauguma lenkiškų mokyklų. “Visame pasaulyje už Lenkijos ribų yra 160 mokyklų. Lietuvoje, jeigu skaičiuoti ne tik grynai lenkiškas mokyklas, bet ir dvikalbes mokyklas, kur yra, pavyzdžiui, ir lenkų klasės, ir rusakalbių klasės, tai yra beveik 100 lenkiškų mokyklų. Iš 160 – 100 lenkiškų mokyklų. Vienintelis (lenkiškas – BNS) universitetas už Lenkijos ribų yra Lietuvoje”, – kalbėjo premjeras. 

2010 m. gruodžio 19 d. Alvydas Butkus DELFI naujienų portale paskelbtame straipsnyje “Nešventas lenkų melas” rašė: “Lietuvoje, pasirodo, esąs trijų rūšių švietimas: lietuviškasis, tautinių mažumų ir lenkiškasis (polska oświata). Pastarajam keliami ypatingi reikalavimai: visi dalykai privalo būti dėstomi Lenkijos valstybine kalba, o Lietuvos valstybinė kalba turi būti dėstoma pagal mažesnius reikalavimus. Ar Lenkijoje yra kokia atskira “litewska oświata”? Ne, nėra.” Ir priduria, kad verta “…pasimokyti tautinių mažumų švietimo politikos ne iš Latvijos ar Estijos, o iš europietiškesnės Vokietijos ar Prancūzijos? Ten nėra tautinių mažumų valdiškų mokyklų, todėl nėra ir problemų. Sektinas pavyzdys!”

Bet… “lenkų traukinys” vis tiek važiuoja. Jausdamiesi itin svarbūs formuojant valdančiąsias koalicijas (beje, ne tik Širvintų rajone), lenkai linkę kelti reikalavimų kartelę į sunkiai sveiku protu įsivaizduojamas aukštumas. Matyt, jaučia, – ko tik nepadarys dėl būsimų valdžios kėdžių norintieji į jas nutūpti. Tačiau juk yra dar ir sveika nuovoka! Ar mums nėra svarbus lietuvybės išsaugojimas? Kurgi konservatorių – krikščionių demokratų principingumas ir pozicijos tautiškumo klausimu? Negi susitaikyta su bet kokiomis galimomis pasekmėmis? Juk, kaip jau minėtame straipsnyje rašo A. Butkus, “tai kaip karvelio siūlymasis už jį daug didesniam ir plėšriam ereliui. Šis mainais į draugystę jau yra išpešęs iš karvelio keletą svarbių plunksnų…” Laiku nesusizgribus, viską darant tik “iš principo”, ar neteks paskui (jeigu ko?), žiūrint į lentelę ant Širvintų savivaldybės “Samorząd rejonu Szirwintskiego”, graudžiai nunarinus galvas patiems kabinti prisivirtos košės ir gailėtis dėl “prarastų plunksnų”?..