Antradienį į “Širvintų krašto” redakciją paskambino Širvintų aplinkos apsaugos agentūrai priekaištų turinti vienos rajono įmonės buhalterė. Moteris pasakojo, kad įmonės, naudojančios plastikines pakuotes, kas pusmetį turi pristatyti ataskaitą ir sumokėti tam tikro dydžio mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau, anot buhalterės, neseniai paaiškėjo, kad kasmet nustatytos formos ataskaitą minėtos įmonės privalo pateikti ir rajono aplinkos apsaugos institucijai. Moteris teigė buhaltere dirbanti ne tik Širvintų, bet ir Ukmergės įmonėje, tačiau kaimyniniame rajone aplinkosaugininkai nereikalauja jokių ataskaitų, nuo 2007 metų, anot jos, niekas jų nereikalavo ir mūsų rajone. Skambinusi buhalterė niekaip negalėjo suprasti, kodėl tikrinti pradėta tik šiemet? Kodėl Širvintų aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai to nedarė pernai ar užpernai? Moteris sakė, negalinti sužiūrėti visų priimamų įstatymų. Be to, ji jaučiasi visiškai teisi, visų pirma dėl to, kad, kaip ir priklauso, Valstybinei mokesčių inspekcijai, anot jos, visos ataskaitos pateiktos ir mokesčiai sumokėti, antra – apie minėtų ataskaitų aplinkosaugininkams būtinumą esą nežinojo ir daugiau Širvintų rajono įmonių. Buhalterė teigė nemokėsianti paskirtos 400 litų baudos, nors reikėtų aiškintis ir per teismus…

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vyriausiasis specialistas Kęstutis Urbonavičius “Širvintų kraštui” sakė, kad šiuo metu iš tikrųjų yra tikrinamos įmonės, į vidaus rinką išleidžiančios supakuotus gaminius. Anot vyriausiojo specialisto, Širvintų rajone yra 12 įmonių, kurios Aplinkos apsaugos agentūrai nepristatė nustatytos formos ataskaitų. Kęstučio Urbonavičiaus teigimu, į rajono Aplinkos apsaugos agentūrą atėję įmonių vadovai ar buhalteriai priekaištauja, kad jie apie tokį įstatymą nebuvo informuoti. Tačiau, pasak vyriausiojo specialisto, aplinkosaugininkai apie tai neprivalo informuoti, nes kiekvienas pats turi domėtis įstatymais. Beje, buvo mėginta įmones apie tai informuoti per rajono spaudą.

Remiantis aplinkos ministro įsakymo “Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” 27 punktu, pakuočių gamintojas, gamintojas ir importuotojas teikia praėjusių kalendorinių metų ataskaitą tam regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje Ataskaitos teikėjas yra registruotas iki kiekvienų metų kovo 1 dienos. Anot Kęstučio Urbonavičiaus, už į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitų nepateikimą iki nustatytų terminų numatyta piniginė bauda nuo 400 iki 800 litų.

Kęstučio Urbonavičiaus teigimu, dabar įmonės yra tikrinamos tik už 2009 metus. Ankstesniais metais, anot Širvintų rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto, matyt, tiesiog nespėta to padaryti.

Panašu, kad šioje situacijoje arba nėra kaltų, arba kaltos abi pusės. Įmonių vadovai ir buhalteriai turėtų žinoti, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Kita vertus, ir Širvintų agentūros darbuotojai galėjo vadovautis žmogiškumo principu bei informuoti įmones apie minėtą įstatymą. Juk Širvintų rajone, matyt, ne tiek jau ir daug įmonių, į vidaus rinką išleidžiančių plastiko pakuotes.

Ir – nedidelė intrigėlė. Pokalbio pabaigoje Kęstutis Urbonavičius paklausė, ar į “Širvintų krašto” redakciją iš tikrųjų skambino buhalterė, ar Dalia Radionovienė? Mat, anot jo, į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrą buvo atėjusi Dalia Radionovienė ir esą elgėsi netaktiškai, sukėlė triukšmą. O prieš tai esą dar skambino Valdas Radionovas ir prašė neskirti baudos… (!?)

Ivona Komarovska

“Širvintų krašte” balandžio mėnesį (Nr. 27, 28) rašėme apie tai, kaip Širvintų ligoninės vyr. gydytoja Dalia Aleknienė ir juristė Meilutė Saidienė pasiklydo įstatymų labirintuose ir pridarė nesąmonių atleisdamos iš darbo darbuotojus. Plačiau apie Aldonos Kriaunaitienės atleidimo peripetijas rašėme ir gegužės mėnesį. Turėjome pagrindą suabejoti teisininkės Meilutės Saidienės kompetencija, nes ši specialistė galimą įstatymų nepaisymą demonstruoja toli gražu ne pirmą kartą.

Prisiminkime praėjusius Seimo rinkimus, kurių komisijos pirmininke Širvintų – Vilniaus rinkimų apygardoje buvo paskirta būtent Meilutė Saidienė. Apylinkių rinkimų komisijų sudėtys buvo taip supainiotos, kad vėliau Vyriausioji rinkimų komisija turėjo gerai pasukti galvą, kaip viską užglaistyti. Po rinkimų būtent teisininkė Meilutė Saidienė bandė klastoti protokolus ir buvo rinkimų stebėtojų pastebėta. Už visa tai jos “darbas” buvo įvertintas – M. Saidienė (vienintelė visoje Lietuvoje) Vyriausiosios rinkimų komisijos buvo nubausta, jai neišmokėta komisijų pirmininkams priklausiusi išmoka baigus darbą, sklido oficialios kalbos, kad toks žmogus ateityje nebeturėtų imtis šios veiklos.

“Širvintų krašto” skaitytojas Vytautas Zimkus atėjo į redakciją ir atskleidė naujų teisininkės Meilutės Saidienės veiklos niuansų.

Skaitome Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (2009-09-23), kurį, reikia manyti, parengė Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus juristė M. Saidienė, trečiojo lapo pirmąją pastraipą: “Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius 2008-08-08 raštu Nr.S-1308 pareiškėją informavo, jog yra galimybė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į apie 1,7 ha žemės grąžinant ją natūra ir pranešė, kad išvada bus tikslinama, taip pat paaiškino, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, tai juos gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo (”Žinios” 1999, Nr.13-310) nustatyta tvarka ir kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčytina teisė.”

Vytautas Zimkus rodo atsiliepime minimą 2008-08-08 raštą Nr. S-1308. Iš tiesų, jam pranešama apie galimybę atsiimti natūra laisvą 1,7 ha (ne apie 1,7, kaip rašoma atsiliepime) žemės sklypą. Bet tik tiek. Apie jokį pranešimą, kad šį sprendimą V. Zimkus gali apskųsti, kreiptis į teismą – nė žodžio. Ar tai negalima atsiliepimo klastotė, ar ne melas, kad suklaidintų teisėjus?

2008 metų gegužės 27 dieną Širvintų rajono apylinkės teisme rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas Vandos Peciukonienės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismo posėdyje dalyvavo bei V. Peciukonienės prašymą palaikė ir Žemėtvarkos skyriaus teisininkė M. Saidienė. Pirma, ar etiška buvo valstybės tarnautojai lyg advokatei palaikyti kurią nors vieną ginčo pusę, o, antra, kokiu pagrindu juristė dalyvavo minėtame teismo posėdyje? Ar buvo kviesta? Į rašytinio proceso tvarka nagrinėjamus specialiuosius teismo posėdžius, pasak V. Zimkaus, net ginčo šalys nekviečiamos. Vytautas Zimkus buvo gavęs pranešimą apie vyksiantį posėdį, bet ne kvietimą, todėl net jis nedalyvavo. Darbo metu teisininkei gal taip pat reikėjo dirbti tiesioginį darbą, už kurį valstybė moka atlyginimą?

Iškilus ginčui dėl pamatuotos žemės ploto tikslumo, viename teismo posėdyje Meilutė Saidienė įrodinėjo, kad tam nereikėjo naudoti jokių prietaisų, kurie turėtų būti metrologiškai tikrinami. Vėliau (2008 m. spalio 2 dieną) Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Arvydas Vosylius už tokį pažeidimą – būtent už 50 metrų ruletės nepateikimą patikrai – Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko Algirdo Skripėtos buvo nubaustas 700 litų administracine bauda. Ar neprisišauks panašaus likimo ir Širvintų ligoninės vyriausioji gydytoja Dalia Aleknienė? Juk taip pat, matyt, įstaigos, kuriai vadovauja, teisininkės Meilutės Saidienės patarimų dėl darbuotojų atleidimo iš darbo paiso?

Teisininkė Meilutė Saidienė – tikra “devindarbė”. Ji į rinkimų komisijas buvo renkama tai Naujosios Sąjungos (socialliberalai), tai “Tvarkos ir teisingumo”, tai Darbo partijų. Pagaliau, kartu su rajono meru Kęstučiu Pakalniu bando įsitvirtinti Liberalų ir centro sąjungos (vadinamųjų zuokininkų) rajono skyriuje. K. Pakalnis – pirmininkas, Meilutė Saidienė – sekretorė. Kam to reikia? Gal kitų metų pradžioje po Savivaldybių tarybų rinkimų abu veršis į rajono valdžią?

“Širvintų krašto” informacija

Trečiadienį (gegužės 26 dieną) Savivaldybės rūmuose įvyko rajono tarybos komitetų posėdis, į kurį teikėsi ateiti vos keletas tarybos narių. Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurga Kuzmaitė į posėdį atnešė pluoštą papildomos darbotvarkės sprendimų projektų, nors papildoma darbotvarkė dar nebuvo parengta. Nesuprantu, kaip galima taip neatsakingai dirbti? Juk daugelis tarybos sprendimų turi tiesioginį poveikį mūsų rajono žmonių gyvenimo kokybei (įvairių paslaugų kainos, švietimo reikalai ir t.t.). Į parengtus sprendimų projektus reikia įsigilinti, diskutuoti, pažiūrėti, ar tikrai jie atitinka rajono žmonių interesus ir pan., neužtenka vien kilnoti rankas.

Štai, pavyzdžiui, pagrindinės darbotvarkės 19 klausimas “Dėl Širvintų rajono savivaldybės 2010 metų kovo 31 dienos sprendimo Nr. 1-73 “Dėl pritarimo projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų k.)” papildymo”, iš pirmo žvilgsnio visiškai “nekaltas” ir lyg nieko nepasakantis. Tačiau labiau įsigilinus paaiškėja, kad patvirtinus šį sprendimą ant mūsų rajono žmonių pečių galimai bus užkrauta dar viena miljoninė skolos našta.

Šių metų kovo 31 dienos sprendimu buvo pritarta minėtam projektui ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui projekte partnerio teisėmis. Taryba taip pat įpareigojo Eleną Davidavičienę ir UAB “Širvintų vandenys” direktorių pasirašyti partnerystės sutartį ir suteikė Savivaldybės garantiją UAB “Širvintų vandenys” paskolai gauti ne mažiau kaip 5 proc. nuo tinkamų finansinių išlaidų, kurių grąžintina suma sudarys daugiau nei milijoną litų.

O gegužės 31 dienos tarybos posėdyje siūloma kovo 31 dienos projektą papildyti 5 punktu, kuris skamba taip: “Įpareigoti vandens tiekimo įmonę UAB “Širvintų vandenys”, baigus projekto “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Širvintų rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų k.)” įgyvendinimą ir tvirtinant vandens paslaugų kainą (po projekto pabaigos praėjus ne ilgiau kaip 12 mėn.), įskaičiuoti į patiriamas sąnaudas planuojamų ir šiuo metu įgyvendinamų projektų kaštus.” Tikriausiai supratote, kokį sprendimo projektą tarybai teikia Šimonėlio statytinė E.Davidavičienė?

Tame pačiame sprendimo projekte siūloma patvirtinti naują partnerystės sutarties projektą, o kovo 31-osios panaikinti. Tačiau abiejose partnerystės sutartyse bene svarbiausias punktas nesikeičia, ir Savivaldybė, kaip partnerė, nefinansuoja jokių projekto išlaidų ir prie projekto finansiškai neprisideda. Tad kam reikės grąžinti daugiau nei milijono litų paskolą? Ogi man ir Jums – Širvintų rajono gyventojams… Juk sunkiai besiverčianti įmonė (UAB “Širvintų vandenys”), kuri šiuo metu net nepajėgia susimokėti žemės mokesčio (šiais metais 64 625 litų), nepadidinusi šalto vandens kainų nepajėgs grąžinti milijoną viršijančios paskolos.

Prisirinkti paskolų (UAB “Širvintų šiluma” – 6 mln., dabar UAB “Širvintų vandenys” – per milijoną) dabartiniam merui daug išmonės nereikia. Juk nesame kvaili ir suprantame, kam jas teks grąžinti… Mums, Širvintų rajono gyventojams, užkraunama vis didesnė mokesčių našta, o štai Kęstučio Pakalnio artimieji, manau, kad turi naudos iš Savivaldybės skelbiamų viešųjų pirkimų. Ne paslaptis, kad UAB “Ecoservice” ir UAB KRS savo techniką laiko UAB “Parkevita” – mero dvynio brolio įmonės teritorijoje. O ir UAB “Melinga” žvyrą veža iš UAB “Parkevita” teritorijos. Įdomu, sutapimas ar ne, kad UAB “Melinga” ir toliau laimi įvairius Širvintų savivaldybės organizuojamus konkursus?

Esu pasipiktinusi, kad meras, užuot ieškojęs galimybių palengvinti žmonėms mokesčius, važinėja po amsterdamus (pamalonindamas savo bendrapartietį) ir norvegijas, už mokesčių mokėtojų pinigus. Už šias, neva, darbines keliones gauna dienpinigius, apie kuriuos geriau net nekalbėsiu…

Mūsų rajono žmonės ir taip yra vieni iš brangiausiai mokančių už šaltą vandenį (8,48 lito už kubinį metrą), tad kas bus, kai kaina dar padidės? Vandenį gersime tik švenčių dienomis, nes kasdieniam naudojimui jis taps nebeįperkamas? Juk kitose rajonuose vanduo gerokai pigesnis: Švenčionyse – 6,64 lito už kubinį metrą, Ukmergėje – 6,21, Visagine – 5,77 ir t.t. Neseniai buvo užsimota Vilniuje vandens kainą pakelti nuo 4,22 iki 6,33 lito, bet kilus didžiuliam triukšmui šis sprendimas buvo atidėtas. O pas mus vis didinama – ir nieko? Juk pabranginus šaltą vandenį, automatiškai brangs ir karštas.

Nesuprantu, ką apie tokius ketinimus mano visa valdančioji koalicija (”valstiečiai”, socialdemokratai, konservatoriai, liberalcentristai, Naujosios sąjungos atstovai ir, be jokios abejonės, jau akivaizdžiai pasidavusios valdančiajai koalicijai M. Jachimavičienė su dukra M. Bružiene)? Kodėl nepasižiūrėjus į kaimynus? Juk UAB “Ukmergės vandenys” 10 proc., t.y. 800 000 litų turėjo prisidėti prie Ukmergės dumblo saugyklos projekto, kurio vertė 8 mln. litų. Tačiau Ukmergės rajono savivaldybė nutarė neužkrauti šios piniginės naštos ant savo gyventojų pečių ir pati iš biudžeto lėšų padengė minėtą sumą. Jeigu mūsų kaimynai taip stengiasi dėl savo žmonių, tai kodėl ir mūsų vadovams nepasekus jų pavyzdžiu? Nejaugi bijoma, kad tada neužteks pinigų priedams, premijoms ar išmokoms?

Aš, Darbo partijos atstovė Širvintų rajono taryboje, pritariu rajono vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtrai rajone (Kernavėje, Širvintų m., Širvintų kaime), bet visą finansinę naštą privalo prisiimti Širvintų rajono Savivaldybė, kaip tai padarė kaimynai. Rajono valdžia gali susimažinti premijas, priedus ar išmokas už, neva, papildomus darbus ir didesnį krūvį. Tada ne tik Vyriausybės atstovui nereikėtų rašyti įspėjimų už neteisėtą priedų, priemokų ir viršvalandžių išsimokėjimą, o ir didžioji paskolos dalis būtų padengta…

Rajono tarybos narė
Marija Gudonienė

Bevartant 2008 metų “Širvintų krašto” komplektą nejučia žvilgsnis užkliuvo už straipsnio “Nekonkretūs kaltinimai, bet konkretus sprendimas: atleisti iš pareigų”, kuriame buvo aprašytas neeilinis rajono tarybos posėdis ir jame apsvarstytas pagrindinis reikalas dėl Savivaldybės administracijos direktorės Živilės Pinskuvienės atleidimo iš pareigų. Tarp išsakiusiųjų kaltinimus buvo ir Genovaitė Abromavičienė, kuri tuomet priekaištavo, kad Živilei Pinskuvienei vadovaujant Savivaldybės administracijai, įsivyravo ydinga praktika į darbą priimti tik partijai reikalingus žmones…

Manyčiau, kad žmogus, išsakydamas tokius kaltinimus (ar abejones) turėtų ir pats būti be priekaištų. Širvintos – nedidelis miestelis, ir čia ylos maiše nepaslėpsi – visi viską žino, net ir keliolikai metų prabėgus – prisimena…

Vargu ar tai sutapimas, kad Genovaitei Abromavičienei tapus Širvintų sveikatingumo ir sporto komplekso direktore, netrukus ten įsidarbino ir jos giminaičiai? 1993 metų vasarą įmonės valytoją, o po to ir virėją atostogų metų pavadavo Genovaitės Abromavičienės dukra Inga Larionova. 1994 metų rugpjūtį Sveikatingumo ir sporto komplekso buhalterės pareigas pradėjo eiti tarybos narės sesuo Valerija Ivanauskienė. Tų pačių metų spalio mėnesį Genovaitės Abromavičienės įsakymu laikinai į darbą buvo priimtas jos sūnėnas, Valerijos sūnus Vaidas Ivanauskas. O po mėnesio Sveikatingumo ir sporto komplekso elektriko-ūkvedžio pareigas pradėjo eiti Petras Ivanauskas – Genovaitės Abromavičienės svainis…

Abejoju, ar be Genovaitės Abromavičienės žinios galėjo būti įdarbinti jos giminaičiai? Juk įsakymus dėl priėmimo į darbą pasirašo ne kas kitas, o įstaigos direktorius… Taigi kyla klausimas, ar tik nebuvo pažeistas LR darbo kodeksas? Mat jo 97 straipsnio 2 punkte aiškiai parašyta, kad draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ar savivaldybės įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, broliai, seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti Vyriausybė.

Lazda turi du galus, o prieš moralizuojant kitą, visuomet reikėtų prisiminti savus veiksmus ir poelgius.

Ivona Komarovska

Geras dalykas tos pavasarinės talkos, nesiginčysiu – iškuopia visus užkaborius, visus apkerpėjusius kampelius. Gaila, kad neilgam. Pro langą mačiau, koks baisus sąvartynas buvo atsivėręs prie upelio po kriauše ties buvusia Gaisrine. Kažkas tą girtuoklių paliktą šiukšlyną sutvarkė. Nepraėjo kelios dienos – vėl vos ne tas pats. “Darom” dalyviai sutvarkė ir dar kartą, bet vėl, tikiu, švara ilgai nesimėgausim. Nevaleikos esam. Ir kol tokie būsim, visos talkos ir geri norai – perniek.

Štai trečiadienio apypietę žiūriu – vedasi mokytoja būrelį pradinukų. Pro tą “garsiąją” kriaušę prie upelio, tolyn, daugiabučių link. Vaikiukai su maišeliais, pirštinėlėmis – talkai pasiruošę. Netoli tenuėjo, prie čia pat esančių daugiabučių šiukšles pradėjo rinkti. Kaipmat viską sutvarkė, šaunuoliai. Bet… ar tikrai čia, daugiabučių kiemuose, reikėjo jiems darbuotis? Juk nuo seno įprasta, kad kiekvieno namo gyventojai patys apsikuoptų. Dauguma taip ir daro. Ir nėra ko stengtis juos atlaisvinti nuo šios priedermės bent kartą per metus. Vaikiukams juk buvo galima ir kitur darbo paieškoti. Negi jau pritrūko mieste šiukšlinų vietų? O ir apskritai, ar reikia vienu kartu pulti visiems “daryti” – vien dėl rekordinio masiškumo. “Žvaigždės” ir “žvaigždutės”, politikai – iš to reklamą darosi, kaip ir daugeliu kitų vienkartinių akcijų metu. Gal reikėtų pamąstyti apie tokias talkas bent jau kas ketvirtį? Tada tikrai apčiuopiama nauda būtų.

Anastazija Vaičiulaitienė

Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras yra skirtas teikti skirtingų rūšių socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms vienos įstaigos bazėje. Tačiau, pasirodo, kad ne visi, patekę į bėdą, ir čia sulauks nemokamos pagalbos, nes šių metų kovo 31 dieną rajono taryba patvirtino Socialinių paslaugų centre teikiamos laikinojo apnakvindinimo paslaugos paros kainą – 13,27 lito.

Prieš balsuojant už šio sprendimo priėmimą, “darbietė” Marija Gudonienė mėgino įtikinti tarybos narius nepritarti jam: “Aš manau, kad šita kaina yra per didelė. Jeigu mes įsteigėme tą Centrą, tai gal reikia ir neimti jokio mokesčio arba imti mažesnį, nes dabar, patekus į šią įstaigą, vienam žmogui už savaitę tektų sumokėti 100 litų, dviems asmenims – 200 litų ir t.t. Taigi, ten nakvodami žmonės tik ir galvos, iš kur paimti pinigų. Aš manau, kad ši kaina yra per didelė.”

“Darbietės” rūpestis dėl į bėdą patekusių žmonių yra visiškai suprantamas. Juk šiuo metu Krizių centre, kaip parašyta projekto aiškinamajam rašte, teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos ir bendrosios socialinės paslaugos. Tikslinga asmenims, ištiktiems krizės ar kitokios nelaimės, ar dėl šeimoje iškilusių problemų, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei, teikti laikino apnakvindinimo paslaugas… Tikslinės gavėjų grupės – rizikos šeimos (suaugę asmenys ir vaikai) ar asmenys, atsidūrę krizinėje situacijoje (pvz., patyrę smurtą).

Vis dėlto Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Deimantė Oršauskaitė, mėgindama užkirsti kelią diskusijoms, patikino, kad krizių atvejais žmogus patekęs į nelaimę, pagal patvirtintą tvarką iki 7 parų gali gyventi nemokamai, o Savivaldybės administracijos direktorė, įvertinusi aplinkybes, savo įsakymu tą laiką gali pratęsti.

Širvintų rajono meras Kęstutis Pakalnis, pagelbėdamas Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjai, sakė, kad nemokamas gyvenimas Socialinių paslaugų centre gali būti pratęstas atsižvelgiant į įvairias situacijas, pvz., gaisro atveju. Tačiau pabrėžė, jog tokio nemokamo gyvenimo negalima padaryti beribio, kad žmonės nepiknaudžiautų. Anot mero, jeigu nebus tvarkos, tai ten gali įsikelti neaišku, kas.

Tik ar Kęstutis Pakalnis, prieš viešai kalbėdamas apie piktnaudžiavimą nemokamu apgyvendinimu Socialinių paslaugų centre, pasidomėjo, kiek asmenų ir kiek laiko per pastaruosius metus ten gyveno? Ar tikrai ten iki šiol galėjo įsikelti ir nemokamai gyventi neaišku, kas?

Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Bubelevičiūtė “Širvintų kraštui” sakė, kad visi duomenys apie Centre apsigyvenančius asmenis iš karto perduodami Širvintų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriui. Taigi, vargu ar be Savivaldybės žinios kas nors galėtų ten gyventi už dyką. O socialinė darbuotoja Elvyra Karickienė papasakojo, kad per 2009 metus laikino apnakvindinimo paslaugos buvo suteiktos tik 4 asmenims: trys iš jų gyveno nuo 1 iki 5 dienų ir tik viena mergina su vaiku glaudėsi čia pusantro mėnesio. Šiemet, kilus gaisrui Dalinkevičių name, Socialinių paslaugų centre nuo vasario 21 iki kovo 6 dienos gyveno jų vaikai.

Taigi nematyti ne tik jokio piknaudžiavimo nemokamu gyvenimu Socialinių paslaugų centre, bet ir jokio būtinumo priimti tokį sprendimą, kokį priėmė taryba. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl yra rengiami ir priimami sprendimai, kurie vargu ar bus kada nors pritaikyti? Tik tam, kad atrodytų, jog daug dirbama? O gal tam, kad metinėje ataskaitoje galima būtų pasakyti didesnį inicijuotų sprendimų skaičių? Betgi sprendimų gausa visai nereiškia jų reikalingumo…

Ivona Komarovska

UAB "Kaštonėliai" kolektyvas (dišinėje Eugenijus Dačka) atrodė suglumęs, nes iki paskutinės minutės nežinojo, kokiu tikslu pas juos atvyko Vidmanta Salickienė.

Prėjusį penktadienį Lietuvos valstybinio socialinio draudimo atkūrimo 20-ties metų sukakties ir Valstybinio socialinio draudimo profesinės dienos proga už bendradarbiavimą ir indėlį padedant užtikrinti valstybinį socialinį draudimą Lietuvos gyventojams “Sodros” padėkos raštai buvo įteikti UAB “Alnitransa” direktoriui Algirdui Didžiokui ir UAB “Kaštonėliai” direktoriui Eugenijui Dačkai.

“Sodros” Širvintų rajono skyriaus laikinai einanti direktorės pareigas Vidmanta Salickienė sakė, kad mūsų rajone yra ir daugiau gerai dirbančių, finansines ataskaitas laiku pateikiančių įmonių, bet reikėjo išrinkti dvi geriausias iš geriausių. “Šiandien “Sodrai” sunkus metas, tačiau galime pasidžiaugti drausmingais ir nepriekaištingai vykdžiusiais prievolę mokėti privalomąsias socialinio draudimo įmokas draudėjais. Pagrindinė UAB “Kaštonėlių” veikla – transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. Bendrovei nuo 1997 metų sausio 10 dienos sėkmingai vadovauja Eugenijus Dačka. Ilgą laiką finansininke čia dirbo Viktorija Pledienė. Vidutiniškai įmonėje dirba 12 darbuotojų, o vidutinis darbo užmokestis – šiek tiek daugiau nei 800 litų per mėnesį. Per 2009 metus UAB “Kaštonėliai” sumokėjo daugiau nei 50 tūkstančių litų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Vidmanta Salickienė dėkoja Algirdui Didžiokui už bendradarbiavimą ir indėlį padedant užtikrinti valstybinį socialinį draudimą Lietuvos gyventojams.

1992 metais Juridinių asmenų registre įregistruota UAB “Alnitransa” užsiima krovinių pervežimu, o nuo 2003 metų savo veiklą papildė  smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimu. 2008 metų pradžioje įmonėje dirbo 29, dabar – 19 žmonių. Atlyginimo vidurkis – 855 litai.

Abu draudėjai labai pareigingi ir laiku mokėjo privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei teikė finansines ataskaitas. Per visą mokestinį laikotarpį įmonėms Širvintų “Sodros” skyriuje nebuvo pritaikytos jokios priverstinio poveikio priemonės,” – susitikimo su minėtų įmonių direktoriais metu kalbėjo V. Salickienė.

Socialinis draudimas draudžia visais svarbiausiais gyvenimo atvejais – pensijų, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, sveikatos bei nedarbo. “Tik tokių drausmingų draudėjų dėka įveiksime visas negandas ir krizes. Linkime klestėti, plėstis, steigti naujas darbo vietas,” – linkėjo “Sodros” Širvintų rajono skyriaus laikinai einanti direktorės pareigas Vidmanta Salickienė.

Ivona Komarovska

Įvairių švietimo, ikimokyklinio ugdymo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai pastaruoju metu dažnai kreipiasi į Seimo narį Joną Pinskų, prašydami paaiškinti, ar tikrai darbdaviai gali “varyti” žmones kelioms ar net keletui savaičių (kartais – net ištisiems mėnesiams) nemokamų atostogų prieš darbuotojų valią. Pateikiame Seimo nario bendrojo pobūdžio paaiškinimą:

- Nemokamų atostogų trukmę ir suteikimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 184 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog darbuotojo reikalavimu yra suteikiamos šios atitinkamu pagrindu ir atitinkamos trukmės nemokamos atostogos:

1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų – iki keturiolikos kalendorinių dienų;

2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų;

3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui, jo pageidavimu, motinai, tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu. Šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;

4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;

5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu, nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;

6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;

7) santuokai sudaryti – ne mažiau kaip tris kalendorines dienas;

mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip tris kalendorines dienas.

Visais šias atvejais turi būti darbuotojo prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo.

Kitais pagrindais, nei numatyta DK 184 straipsnio 1 dalyje, nemokamų atostogų galima išleisti tik tada, jei  tokia galimybė yra numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje (DK 184 straipsnio 2 dalis). Todėl jei įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, arba jei kolektyvinėje sutartyje nėra numatyta kitu pagrindu suteikiamų nemokamų atostogų, darbuotojus galima išleisti nemokamų atostogų jų prašymu tik anksčiau paminėtais atvejais.

DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu galimas darbuotojo neatvykimas į darbą administracijos leidimu. DK nereglamentuoja, dėl kokios priežasties darbuotojas gali neatvykti į darbą ir kurį laiką, todėl tai gali būti nustatoma šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitarimu. Darbdavys, suteikęs darbuotojui nemokamas atostogas arba leidęs jam neatvykti į darbą, privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apdraustojo nedraudiminį laikotarpį.

Nedraudiminis laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis negauna pajamų, nuo kurių turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat jis negauna įstatymu nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos. Nedraudiminiu laikotarpiu, asmeniui susirgus, jam nebus mokama ligos pašalpa, taip pat šis laikotarpis nebus įskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą. Į bendrąjį darbo stažą tas laikotarpis įtraukiamas, nes darbo santykiai nepasibaigę. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų. Jei darbuotojas per kalendorinį mėnesį nemokamai atostogauja dvi savaites, darbdavys už likusias dvi savaites turi mokėti ne mažiau nei 72 litų privalomojo valstybės socialinio draudimo įmoką, kad darbuotojas galėtų gauti medicinos paslaugas.

Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, pavyzdžiui, jeigu įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai.

Visiškai neseniai prieš Kalėdas važiavau į svečius pas pusseserę į Baltarusiją. Netikėkite, žmonės, kad ten viskas blogai! Baltarusiai gyvena gražiai ir tvarkingai. Keliai nuvalyti, pabarstyti, pakelėse nesimato jokių žolių stagarų, laukai nedirvonuoja, miestuose švara ir tvarka – jokių krizės požymių.

Įvažiavau į Lietuvą. Negaliu daug kritikos pasakyti ir šalčininkiečiams, vilniškiams. Gerai tvarkosi. Ko jau ko, bet lėšų keliams žvyru pabarstyti užtenka. Nuo Giedraičių pasukau namų link. Ir prasidėjo “vargo vakarienė”. Porą dešimčių kilometrų važiavau kaip ant adatų. Mašina slidinėja, per duobes šokinėja…

Sakau, gal Širvintų rajonas – atskira respublika? O iš tikrųjų, matyt, toje vietovėje kzizė siaučia jos vadovų galvose. Keliai greideriuojami, pakelės šienaujamos, ženklai remontuojami gegužė-birželio mėnesiais tik prieš kelių apžiūras, ko gero, tam kad pasipuikuotų, būtų pagirti ir įvertinti. Rudenį pinigų nebelieka keliams greideriuoti, žiemą – žvyru barstyti. Ir niekam dėl tokio neūkiškumo galvos neskauda, ypač kai galima prisidengti lėšų stygiumi. Keista viena – apie pinigų trūkumą aukščiausiosios Lietuvos valdžios atstovai žurnalistams interviu duoda prašmatniuose kambariuose su paauksuotais baldais, prie kiemo baseinų ir fontanų… Tokiems dalykams pinigų užtenka. Paleidai į orą fejerverkų už tris milijonus litų (o iš tikrųjų, galimai, į kažkieno kišenes) – ir valio! Biudžeto pinigai, skirti keliams tvarkyti, pensijoms mokėti, nusėda kelių dešimčių oligarchų sąskaitose, sakykime, kuriame nors patikimame Europos Sąjungos, o gal net Kinijos banke. Kur nebus krizės mūsų Lietuvėlėje!?

Šiaip taip (ačiū Dievui – laimingai) parvažiavau į Širvintas. Sakau, reikia paskambinti giminėms, kad jau esu namie, kultūringai padėkoti už svetingą priėmimą. Mobiliuoju telefonu į užsienį skambinti brangu. Nusprendžiau paskambinti iš taksofono; taip visada darau būdamas Vilniuje. Telefono automatai sostinėje, pasirodo, turi nemažą paklausą, kai kada tenka ir eilutėje nemažai pastovėti. O Širvintose vėlgi – tokių dalykų, pasirodo, jau seniai nėra. Paklausiau nuėjęs į Paštą, kodėl neteikia šios paslaugos? Sako, negalime, nes chuliganai sudaužo, sulaužo…

Štai jums ir logika. Širvintose, pasirodo, ir chuliganų kaip niekur daug, o kokie jie pikti (!).

Sakau, gal taksofoną galėtų įrengti Savivaldybės rūmų fojė. Juk čia dieną naktį budi sargai, chuliganai tikrai neateina ir nieko nedaužo. Būtų nors vienas geras darbas žmonėms padarytas.

Pastatęs autromobilį į garažą ėjau namo į Kalnalaukį. Miesto centre plieskia naujametiniai žiburiai, puošni eglutė… I. Šeiniaus gatvės liepos tviska žiburėliais, galingos lemputės šviečia ir prie banko, ir prie Pašto, net prie fotoateljė… O Kalnalaukyje – visiškai tamsu. Degtų nors viena gatvės lemputė, nors prieš Naujuosius metus. Krizė! Net Naujametinio žiburėlio per televiziją negalėsiu pažiūrėti, nes neveikia kabelinė televizija, ir nėra kam paskambinti, kad suremontuotų. Nurodytu telefonu niekas neatsako. Tik sąskaitos susimokėti už negautą paslaugą niekada neužmiršta atsiųsti.

Lauke trys laipsniai šilumos, o radiatoriai – karščiausi. Atidariau langus… Reikės daug mokėti. Įdomu – į kieno kišenes nusės mano pinigėliai?

Edmundas Kirvulis

Ivona Komarovska