Nelaimės...

Darbininkų nerūpestingumas sukrėtė pilietišką širvintiškį

Darbininkų nerūpestingumas sukrėtė pilietišką širvintiškį
Pirmadienio vakarą eidamas takeliu palei Širvintų miesto Jaunimo gatvės 13-ąjį namą, Medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas nustėro. Vos už kelių metrų nuo takelio žiojėjo praverto šulinio anga, čia pat ant žolės buvo padėtas dangtis. Žmogus matė, kad dieną netoli šios vietos dirbo galimai ryšininkai. Apsižvalgęs ir įsitikinęs, kad dirbančiųjų nėra ne tik netoliese, bet ir šulinyje, Vaclovas užstūmė dangtį.
- Turbūt darbininkų aplaidumas, kito atsakymo nežinau, – piktinosi širvintiškis. – Nelabai norisi tikėti, kad kažkas iš pašalinių tyčia atidarė ir paliko. Šulinys greta takelio, tad didelė rizika, kad į jį gali įkristi neatidus praeivis. Dieną atvirą šulinį dar lengva pastebėti, o sutemus?
Pilietiškas žmogus kitą rytą nustebo dar labiau, kai, eidamas darban, pastebėjo dar vieną atvirą šulinį, esantį visai greta 13-ojo ir 15-ojo namų.
- Jei vakar būčiau pastebėjęs ir jį, tikrai būčiau uždengęs. Atviras šulinys prabuvo visą vakarą ir naktį. Šioje vietoje dažnai bėgioja vaikai, augintinius vedžioja tų namų gyventiniai. Tikrai didelė sėkmė, kad į jį niekas neįkrito. Juo labiau kad vos už dviejų metrų nuo šulinio ertmės – vaikams žaisti skirta smėlio dėžė, netoliese – dvejos sūpuoklės, – piktai dėstė Vaclovas Četrauskas.
Jis paaiškinimo kreipėsi į komunalininkus. Iš jų išgirdo, kad šuliniai – ne jų veiklos sfera, jokių darbų jie nevykdė ir tikrai nepaliko neuždengtų dangčių. Vienas gyventojas pastebėjo, kad pirmadienį netoli darbų vietos matęs „Teo“ logotipu pažymėtą automobilį.
Susisiekėme su šia ryšių bendrove. Iš jos atstovo išgirdome patikinimą, kad „Teo“ dėl paliktų dangčių tiesiogiai niekuo dėta. Tiesa, šioje vietoje pirmadienį darbavosi rangos darbus atliekanti UAB „Reista“. Bet mažai tikėtina, kad jos darbininkai atidarė šiuos konkrečius šulinius, kadangi jų dėmesio objektas turėjo būti kitas. „Gal kabelinės televizijos darbuotojai atidarė ir paliko? Mes jiems esame išnuomoję kanalus kabeliams. Jie šiuo metu kaip tik keičia kabelių antgalius, esame iki rugpjūčio išdavę šiems darbams leidimą,“ – išgirdome pasvarstymą ir pažadą išsiaiškinti, kas konkrečiai „prisidarbavo“.
Bet, kaip paaiškėjo, kabelinės televizijos meistrai dėl to nebuvo kalti. Su mumis susisiekė UAB „Reista“ direktorius Tadas Stankauskas ir pripažino, kad šulinius atidarė ir taip paliko jo vadovaujamos įmonės darbuotojai.
- Sunku pakomentuoti, – sakė direktorius. – Netoli šios vietos darbininkai tvarkė ryšių kanalus, rado vieną įgriuvusį, bandė jį atkasti, sutvarkyti. Ieškodami, kaip išspręsti problemą, darbininkai žvalgėsi ir iš kitų šulinių. Matyt, suveikė žmogiškosios klaidos faktorius. Ką galiu pasakyti? Apie tai kalbėsiu su darbininkais, nors jie ir patys supranta, kad padarė negerai. Tokių atvejų tikrai nepateisinu ir jų būti negali.
Direktorius pripažino, kad pavojus aplinkiniams buvo tikrai didelis. Jis prisiminė atvejį (tiesa, nutikusį kitai bendrovei), kai į paliktą atvirą šulinį įkrito aklasis.
Vaclovas Četrauskas sakė, kad reikia tik dėkoti likimui, jog viskas baigėsi gerai. Žaisdami vaikai būna neatidūs, jie galėjo žolėje nepastebėti pavojingos angos ir įkristi, įkritę – susižaloti. Dar blogiau, kad šulinyje yra vandens, taigi įkritęs vaikas gali ir nuskęsti.
Anot širvintiškio, rusai savo kalboje tam paaiškinti turi vaizdingą žodį: „bezalabernost“. Šis retas žodis kartais panaudojamas, kai norima pabrėžti, jog kažkas yra nevykusio, netvarkingo, neorganizuoto, neprotingo, t. y. priešingo žodžiams organizuotumas, tikslumas.
Gintaras Bielskis
Vieną atvirą šulinį širvintiškis uždengė, o kito, esančio greta vaikų žaidimo aikštelės, tą vakarą nepastebėjo.
Pažvelgus į atvirą šulinį, matėsi kabelių raizgalynė, šulinyje buvo vandens.
Vaclovas Četrauskas uždengė ir antrąjį šulinį, o darbininkų poelgį pavadino „bezalabernu“.
Vieną atvirą šulinį širvintiškis uždengė, o kito, esančio greta vaikų žaidimo aikštelės, tą vakarą nepastebėjo.

Vieną atvirą šulinį širvintiškis uždengė, o kito, esančio greta vaikų žaidimo aikštelės, tą vakarą nepastebėjo.

Pirmadienio vakarą eidamas takeliu palei Širvintų miesto Jaunimo gatvės 13-ąjį namą, Medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas nustėro. Vos už kelių metrų nuo takelio žiojėjo praverto šulinio anga, čia pat ant žolės buvo padėtas dangtis. Žmogus matė, kad dieną netoli šios vietos dirbo galimai ryšininkai. Apsižvalgęs ir įsitikinęs, kad dirbančiųjų nėra ne tik netoliese, bet ir šulinyje, Vaclovas užstūmė dangtį. Skaityti daugiau »

Musninkų seniūnijoje papjauti 24 danieliai, 3 – dingo

Musninkų seniūnijoje papjauti 24 danieliai, 3 – dingo
Neseniai rašėme, kad 2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai. Deja, jau dabar šį skaičių reikia smarkiai pakoreguoti – praėjusį savaitgalį nuo aptvaran įsibrovusių plėšrūnų žuvo net dvidešimt keturi danieliai, kuriuos veisia ir augina Musninkų seniūnijos Taučiulių kaimo gyventojas Jonas Čaikauskas. Žuvusių žvėrių gali būti ir daugiau.
Pasak danielių augintojo, nelaimė nutiko naktį į gegužės 15-ąją. Žuvo aptvare laikomos 23 vaikingos danielių patelės ir 1 patinas.
- Trijų danielių net neradome, o likę septyni danieliai įvairiai sužeisti. Na, gal ne visi. Vienam lyg ir nieko… Sunku tiksliai pasakyti, nes įbauginti gyvūnėliai kol kas nesiduoda apžiūrimi, – sakė ūkininko pažymėjimą turintis ir apie penkerius metus danielių auginimu užsiimantis Jonas Čaikauskas.
Labiausiai tikėtina, kad Taučiuliuose danielius išpjovė pro aptvaro apačią įlindę vilkai. Tačiau Jonas Čaikauskas prasitarė išgirdęs ir kitą galima versiją: apžiūros metu jam buvo pasakyta, kad žvėrelius galėjo papjauti ir … lūšys. Aišku, tai vargiai tikėtina. Kažin ar lūšys prasikastų po aptvaru, jos juk puikiai laipioja. Žinoma, tikslesnis atsakymas turėtų paaiškėti po išsamaus aplinkybių tyrimo.
Anot Jono Čaikausko, iš pradžių net pamanė, kad žvėrelius iššaudė chuliganai – danielių kūnuose pastebėtos žaizdelės palaikytos galbūt pneumatinių, galbūt kito smulkaus kalibro ginklo kulkų paliktomis žymėmis. Vis dėlto nuspręsta, kad tai – dantų žymės.
Veterinarijos gydytojas Sigitas Gataveckas sakė, kad plėšrūnams padėjo tai, jog tą naktį smarkiai lijo. Nėra specialistas, tad gali tik spėlioti, kas puotavo. Aptiktos pėdos jam panašios tiek į vilko, tiek į lūšies. Dingę trys danieliai greičiausiai pabėgo pro urvą, kurį aptvaro kampe prasikasė įsibrovėliai. Jis nėra didelis. Tarp išlikusių – ir pats stambiausias danielių patinas, neseniai numetęs ragus. Jei būtų juos turėjęs, galbūt būtų kažkiek apgynęs bandą. Tačiau patinas tiek užvaikytas, kad po šio įvykio sunkiai vaikščiojo ir dažnai gulinėjo. Aptvaro aukštis, anot veterinaro, apie 3 m.
Pasiteiravus apie galimus nuostolius, danielių augintojas Jonas Čaikauskas sakė, kad jie tikrai nemaži, bet kalbėti apie tai žmogus nenorėjo. Pažymėjo, kad šiuo atveju jam labiausiai gaila žuvusių žvėrelių. Jie buvo jaukūs, prisileisdavo žmones, iš rankų imdavo maistą, po mėnesio danielių patelės jau būtų atsivedusius palikuonis, taigi banda būtų padvigubėjusi. Dėl prieauglio pardavimo jau buvo sudarytos ateities sutartys, užsakymų buvo ir dėl suaugusių danielių. Šie žvėrys perkami ir mėsai, ir veisimui, ir laikymui kaimo turizmo sodybose.
Jonas Čaikauskas sakė aiškinsis dėl galimybės gauti atlygį už laukinių gyvūnų padarytą žalą. Jo žiniomis, tai greičiausiai pirmas toks atvejis Lietuvoje, kad nuo plėšrūnų žūtų tiek danielių.
Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas labai nustebo išgirdęs apie Taučiuliuose galimai pasidarbavusias lūšis. Skaičiuojant miškuose paliktas plėšrių žvėrių pėdas šių žvėrių mūsų rajone nebuvo aptikta. Tačiau, anot medžiotojo, vis dėlto įmanoma, kad aptvare laikomus danielius galėjo išpjauti ir šios trumpauodegės, kažkokiu būdu atklydusios į mūsų rajoną. Tačiau jų turėjo būti daug. Reikia ištirti paliktas pėdas, atstumus tarp iltinių dantų paliktų žymių. Anksčiau lūšių mūsų miškuose buvo, tik nuo 1975 metų jas buvo uždrausta medžioti.
2015 metų pėdsakų skaičiavimo duomenimis, arčiausiai mūsų rajono lūšies pėdsakai buvo aptikti Ukmergės ir Elektrėnų savivaldybėse. To skaičiavimo duomenimis, pernai Lietuvoje gyveno apie 300 vilkų ir 100 lūšių.
Medžiotojas sakė taip pat nustebtų ir pasitvirtinus įtarimams, kad danielius galėjo išpjauti vilkai.
- Būtų labai keista, kad vilkai tokias dideles skerdynes padarytų šiuo laiku. Paprastai jie pradeda intensyviai medžioti ir vaikus moko nuo rugpjūčio, dažniau – jau rudenį, – sakė medžiotojas.
Šiuos medžiotojo žodžius patvirtina ankstesniais metais užfiksuoti laukinių gyvūnų padarytos žalos atvejai. Tiesa, ArcGIS sistemos duomenimis, pernai 1 avis Musninkų seniūnijos Užušilių kaime buvo papjauta birželio 10-ąją, o 8 avys Širvintų seniūnijos Žvirblių kaime – birželio 23-iąją. Bet kiti atvejai – tikrai rudeniniai: avis prie miesto prisišliejusiame Širvintų seniūnijos Širvintėlių kaime buvo papjauta rugpjūčio 19-ąją, 3 avys Šeipūnų kaime – rugsėjo 5-ąją, avis Jaskaudžių kaime – rugsėjo 10-ąją, 5 avys Zibalų seniūnijos Gaidelių viensėdyje – spalio 3-iąją, 2 avys Staškūniškio kaime – spalio 4-ąją, ožka Jauniūnų seniūnijos Griciūnų kaime – spalio 15-ąją.
ŠK informacija
Sigito Gatavecko nuotraukos
Papjauti danieliai

Papjauti danieliai

Neseniai rašėme, kad 2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai. Deja, jau dabar šį skaičių reikia smarkiai pakoreguoti – praėjusį savaitgalį nuo aptvaran įsibrovusių plėšrūnų žuvo net dvidešimt keturi danieliai, kuriuos veisia ir augina Musninkų seniūnijos Taučiulių kaimo gyventojas Jonas Čaikauskas. Žuvusių žvėrių gali būti ir daugiau. Skaityti daugiau »

Saugesnė perėja Širvintose tapo pražūtinga

Širvintose tris kartus blogiau, nei Lietuvoje
Šeštadienio pavakarę daugelį sukrėtė žinia: Širvintų mieste, Sodžiaus gatvėje, automobilis mirtinai traumavo per pėsčiųjų perėją einantį penkiolikametį rajono gyventoją. Nukentėjusi dviem metais vyresnė mergina dėl smegenų sukrėtimo atsidūrė vienoje Vilniaus ligoninių. Nukirtęs pėsčiuosius ten, kur jie turėtų jaustis ypač saugūs, vairuotojas iš nelaimės vietos nuvažiavo. Skubiai ant kojų pakeltos Vilniaus apskrities kelių policijos policijos pajėgos su vadovais priešakyje apgulė Širvintas. Tokia staigi reakcija davė rezultatų – palyginti greitai buvo nustatytas įtariamasis, o apie 20 val. viename Kalnalaukio gatvės garažų rastas ir apgadintas automobilis „Volvo V70“. Netrukus policija namuose sulaikė jo vairuotoją Andrių Kolosovą, gimusį 1984 metais. Sulaikius, jam nustatytas sunkus (2,65 prom.) girtumo laipsnis. Tikėtina, vieną nepilnametį pražudęs, o kitą traumavęs širvintiškis po eismo įvykio dar girtavo pas pažįstamą. Andriui Kolosovui gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
Šįmet iki gruodžio 11 dienos Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 222 žmonės – dviem dešimtim mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tarp žuvusiųjų – 70 pėsčiųjų. Iki penktadienio buvo žuvę 11 nepilnamečių.
Išankstiniais duomenimis, gruodžio pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 890 tūkst. gyventojų. Vadovaujantis minėta gyventojų statistika, išeina, kad 13 tūkst. gyventojų  vidutiniškai teko 1 žuvusysi Taigi galima vienareikšmiškai pasakyti, kad šiandien situacija mūsų rajone, kuriame gyvena vos kiek daugiau nei 16 tūkst. gyventojų, yra maždaug TRIS KARTUS PRASTESNĖ nei vidutiniškai šalyje, juk šeštadienio eismo įvykis šįmet nusinešė jau ketvirtą gyvybę rajone. Gruodį – jau antrą.
Labiausiai sukrečia tai, kad jaunas žmogus žuvo pėsčiųjų perėjoje. Gal net ne tai. Jis žuvo šįmet Sodžiaus gatvėje įrengtoje SAUGIOJE pėsčiųjų perėjoje su saugumo salele. Kodėl net didelės investicijos į žmonių saugumą` ne visada pasiteisina?
Yra įvairiai manančių apie tai. Galima diskutuoti, bet galima ir sutikti su tais, kurie įsitikinę, jog didele dalimi esamą situaciją lėmė neapibrėžtumas dėl eismo kontrolės, ypač – rajonuose. Per pastarąjį dešimtmetį Kelių policija patyrė esminių pokyčių ir periferijoje iš savarankiškos tarnybos teliko nuobaudas skirstančiu poskyriu. Kažkada buvę Kelių policijos patruliai šiandien kaip Patrulių būrio pareigūnai važiuoja gesinti šeimyninių konfliktų. Neblaivių vairuotojų skaičius ir toliau išlieka labai didelis, nepaisant, atrodo, ne pagal pajamas didelių nuobaudų. Kita vertus, didelė dalis pažeidėjų net nebijo tų nuobaudų, nes jų nemoka ir mokėti nesiruošia, o teisės vairuoti nėra įgiję ar ją senokai praradę. Vienok tai netrukdo jiems sėsti neblaiviems prie vairo ir vairuoti, o įkliuvus visa tai įrašyti į savo biografiją kaip dar vieną tamsų jos puslapį.
„Gal pagaliau policininkams derėtų liautis komisariatuose rengti pyragų dienas, o iš esmės imtis tiesioginių funkcijų, viešuosius ryšius ir prevenciją perleidžiant ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ar „supermamyčių“ klubams?“ – vis dažniau domisi mūsų skaitytojai. Ir pastebi, kad kolosovais tampama visuomenei tyliai stebint. „Jie be tikslo būriuojasi prie turgaus ar Autobusų stoties, automobiliuose kramsnoja bulvytes fri ar kremta traškučius, vogčia gurkšnoja iš skardinių, o paskui jų paliktas šiukšles, gėrimų pakuotes turi surinkti gatvių valytojai. Nematėme, kad kada prie jų privažiuotų policijos patruliai ir pasidomėtų, ką jaunuoliai valandų valandas veikia automobiliuose, ką jie su savimi turi. O juk Alkoholio kontrolės įstatymas draudžia laikyti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose. Sakykite, iš kur paskui po tragiškų eismo įvykių automobiliuose randama nugertų alkoholinių gėrimų butelių?“
Prieš kelerius metus skelbtais Autoreviu.lt duomenimis, kaimyninėje Baltarusijoje už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam grėsė įkalinimas. Viršijus leistiną girtumo ribą Prancūzijoje, jei tai sukėlė eismo įvykį, grėsė 30 tūkst. eurų bauda, o jei dar yra ir sužalotų ar žuvusių žmonių, bauda ten gali siekti 150 tūkst. eurų, vairuotojas iki 10 metų siunčiamas už grotų. JAV važinėjantys išgėrę vairuotojai kalėjime gali užtrukti nuo pusės metų iki metų ir ilgam likti be vairuotojo pažymėjimo. Jeigu neblaivus vairuotojas ten sukelia eismo įvykį, kuriame žūva žmonės, jis gali iki 10 metų atsisveikinti su laisve. Singapūre sulaikytą neblaivų vairuotoją, be skirtos piniginės baudos, gali nuplakti lazdomis. Kinijoje neblaivus vairuotojas nuo 1 iki 6 mėnesių atsiduria kalėjime bei 3 metams praranda teisę vairuoti, o mirtinai traumavęs kitą asmenį gali būti sušaudytas. Tailande žmogų mirtinai traumavęs neblaivus vairuotojas gali būti pakartas. Japonijoje iš eismo įvykio vietos pasitraukęs neblaivus vairuotojas 10 metų netenka pažymėjimo, o jei partrenkė ir mirtinai sužalojo vieną ar kelis pėsčiuosius, – vairuotojo pažymėjimo netenka visam gyvenimui.
Beje, pastaruoju metu Lietuvoje įsiplieskė diskusija, ar reikia leisti degalinėse pardavinėti alkoholį? Štai minėtoje Japonijoje barmenai, žinodami, kad pas juos lankosi transporto priemones vairuojantys asmenys, neturi teisės jiems parduoti alkoholio. Už tokį prasižengimą maitinimo įstaiga gali prarasti licenciją. O juk ir pas mus Andrius Kolosovas, jei gėrė iki įvykio, greičiausiai gėrė ne vienas, kažkas matė ar žinojo, kad išgėręs sės ir vairuos. Žinojo ir nesutrukdė. Kodėl jis nesės kartu į tą patį teisiamųjų suolą?
Tenka pripažinti, kad pas mus rimtesnės sankcijos – dar tik ateityje. Tik jos vargu ar tokios, kokių lauktų visuomenė. Kovoje su pagiringais vairuotojais siūlydamas 0 promilių ribą, Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis neskuba iš peties kirsti tiems, kurie važiuoja tik todėl, kad nebepaeina. Tiesa, nuo 2016 metų balandžio 1-osios įsigalios Baudžiamojo kodekso pataisa, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, gali būti baudžiamas ir laisvės atėmimu iki vienerių metų. Bet ar tai taps panacėja? Juk prieš kelis dešimtmečius kurį laiką Įstatymuose buvo įtvirtinta, jog per tuos pačius metus antrąkart sulaikytam prie vairo neblaiviam vairuotojui buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ir kas? Ogi Konstitucinis Teismas netrukus konstatavo, kad tokia nuostata prieštarauja šalies Konstitucijai – administracinė prejudicija, t.y. baustumas už analogišką administracinį pažeidimą, negali tapti pagrindu baudžiamajai atsakomybei…
Gintaras Bielskis
Kitą dieną nelaimės vietoje degė žvakutės.
Andrius Kolosovas Širvintų rajono policijos komisariate (Policijos departamento nuotrauka). Mūsų duomenimis, Andrius Kolosovas praėjusių metų rugsėjį Širvintų rajono apylinkės teismo buvo nubaustas 300 litų bauda už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą. Administracinė nuobauda skirta po to, kai širvintiškis 2014 metų rugsėjo 5 dieną, būdamas neblaivus, paskambino policijai ir pranešė, kad jo žmona neva buvo jėga įsodinta į automobilį ir išvežta. Paskui paaiškėjo, kad Andrius į namus grįžo neblaivus, ir jam pasirodė, kad į automobilį kažkas įsodino žmoną ir išvežė. Po kelių minučių grįžo namo žmona ir pasakė, kad palydėjo draugę. Kodėl vyras iškvietė policiją ji nežinojo.
Kitą dieną nelaimės vietoje degė žvakutės.

Kitą dieną nelaimės vietoje degė žvakutės.

Šeštadienio pavakarę daugelį sukrėtė žinia: Širvintų mieste, Žolyno gatvėje, automobilis mirtinai traumavo per pėsčiųjų perėją einantį penkiolikametį rajono gyventoją. Skaityti daugiau »

Vyriausybė atsisakė, padės – Savivaldybė

Nukentėjusiems gyventojams – parama iš Administracijos direktoriaus rezervo
Liepos 8 dieną, apie 19 valandą, Paspėrių ir Meiliūnų, Turlojiškių kaimus nusiaubė nuo Spėros ežero atūžęs škvalas, nuo kurio nukentėjo apie 20 sodybų.
Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Premjerą Algirdą Butkevičių dėl valstybės finansinės paramos.
Teikdama prašymą, merė akcentavo, kad dauguma nukentėjusių gyventojų, audros metu patyrusių didžiulę materialinę bei moralinę žalą, yra senyvo amžiaus, turi negalią, yra bedarbiai, sunkiai pragyvenantys asmenys, kurių pajamos labai menkos. Praūžusi vėtra padarė daug nuostolių sunkiai gyvenantiems kaimų gyventojams: nulaužti, netgi su šaknimis išrauti, didžiuliai medžiai griūdami niokojo gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, nuplėšė stogus, išdaužė langus, užversti keliai sutrikdė eismą. Didžiuliai, 1,5 cm skersmens, krušos ledėkai iškapojo daržus, išguldė pasėlius, bulves. Išvartyti bičių aviliai, nutraukti elektros laidai.
Deja, Vyriausybė nukentėjusiems Jauniūnų seniūnijos gyventojams nepagelbės – sulaukta oficialaus atsakymo, kad lėšų skirta nebus…
Lapkričio 11 d. su vasarą nukentėjusiais Paspėrių, Meiliūnų, Turlojiškių kaimų gyventojais susitiko Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Tarybos narė Daiva Puzinienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, mero padėjėja Janina Greiciūnaitė. Jų nuomone, nepaisant to, kad Vyriausybė atsisakė padėti nukentėjusiems, sunkiai besiverčiančių rajono žmonių palikti vienų su savo bėdomis palikti negalima. Suradus galimybių, žmonėms bent iš dalies patirtus nuostolius padengti skirta 2950 Eur iš Administracijos direktoriaus rezervo lėšų.
vietos savivaldos diena 116  Su Paspėrių, Meiliūnų, Turlojiškių kaimų gyventojais susitikusi Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė informavo, kad Savivaldybė rado galimybių bent iš dalies padengti patirtus nuostolius.
Su Paspėrių, Meiliūnų, Turlojiškių kaimų gyventojais susitikusi Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė informavo, kad Savivaldybė rado galimybių bent iš dalies padengti patirtus nuostolius.

Su Paspėrių, Meiliūnų, Turlojiškių kaimų gyventojais susitikusi Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė informavo, kad Savivaldybė rado galimybių bent iš dalies padengti patirtus nuostolius.

Liepos 8 dieną, apie 19 valandą, Paspėrių, Meiliūnų, Turlojiškių kaimus nusiaubė nuo Spėros ežero atūžęs škvalas, nuo kurio nukentėjo apie 20 sodybų.

Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Premjerą Algirdą Butkevičių dėl valstybės finansinės paramos. Skaityti daugiau »

Ledai iškapojo daržus

Ledai iškapojo daržus
Nors DELFI svetainė skaitytojams pranešė, kad liepos 9-osios vakarą didžiulė kruša palietė Širvintų rajoną (iškrito apie 0,5 – 1 cm ledukų kruša), daugelis gyventojų tuo nepatikėjo. Pasirodo, kad nuo patirto šoko atsigauti negali Gelvonų ir Zibalų seniūnijose esančių kaimų gyventojai.
Po 19 valandos užtemęs dangus nieko gero nežadėjo. Prasidėjęs lietus baigėsi didžiule kruša. Pasak netoli Kiauklių esančių kaimų gyventojų, staiga užslinkęs ledų debesis nieko nepasigailėjo. Ledų prikrito tiek, kad jie sudarė mažiausiai 3 centimetrų storio sluoksnį. Vidurvasarį iškritęs sniegas priminė žiemą, laukai staiga pabalo lyg gruodžio mėnesį, kad net galima buvo lipdyti Senį besmegenį.
Kad tai visiškai panašu į tiesą, liudija krušos daržuose pridaryti nuostoliai: nukapoti porų ir svogūnų laiškai, suvarpyti agurkų lapai ir numušti žiedai, nuo trešnių medžių nuskabytos uogos, iškapotos trapesnės gėlės. Iš Gelvonų atsiųstose laikraščio skaitytojų nuotraukose matyti tikros žiemos ženklai.
Gelvonų ir Zibalų seniūnijų gyventojai, patyrę nuostolių, labiausiai nerimauja dėl agurkų. Ar per sausrą taip kruopščiai laistyti ir prižiūrėti lepūs augalai, patyrę ledų antplūdį, duos derlių? Ar ledų sukapoti trapūs agurkų lapai nenudžius?
- Ačiū Dievui, kad nors škvalas nesiautėjo, būtų buvę dar blogiau, – guodėsi Gelvonuose vasarojanti Milda P. – Gaila tokių vešlių agurkų, bulvių, kitų daržovių – gal atsigaus, o gal ir ne…
Vasara jau įpusėjo, tačiau orai kaskart vis labiau stebina. Vieną dieną alina karštis, kitą dieną  jau reikia ieškotis šiltesnių drabužių. Vidurvasario anomalijos daugeliui nemalonios.
Domas Pasulakalnis
Mildos P. nuotraukos
Kruša Gelvonuose.

Kruša Gelvonuose.

Nors DELFI svetainė skaitytojams pranešė, kad liepos 9-osios vakarą didžiulė kruša palietė Širvintų rajoną (iškrito apie 0,5 – 1 cm ledai), daugelis gyventojų tuo nepatikėjo. Pasirodo, kad nuo patirto šoko atsigauti negali Gelvonų ir Zibalų seniūnijose esančių kaimų gyventojai. Skaityti daugiau »

Jei, neduok Dieve, karas ar stichinė nelaimė

Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir'as Kornijenko: „Pratybos padeda įvertinti galimą situaciją, atskleidžia trūkumus, moko veikti įvairiose situacijose, kad gyventojai jaustųsi saugesni.“

Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir'as Kornijenko: „Pratybos padeda įvertinti galimą situaciją, atskleidžia trūkumus, moko veikti įvairiose situacijose, kad gyventojai jaustųsi saugesni.“

Turbūt net abejoti neverta, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas tiki, jog jam niekada neteks išgyventi stichinių nelaimių ar karo baisumų. Daugelį dešimtmečių Lietuvos nepalietė nei maras, nei karas, nei ypatingai baisūs gamtos kataklizmai. Karo baisumus išgyvenusi karta netrukus švęs 70-metį, o jaunesni retai pagalvoja, kad karas – tikrai ne išimtinis reiškinys žmonijos istorijoje. Daugelis yra girdėjęs apie mūšius Grozne, Sarajeve, Kosove, skaitę istorijos vadovėliuose, kad kariaujama buvo visą laiką, kiek tik siekia istorinė žmonijos atmintis. Kasdien laikraščiuose ir interneto portaluose pasirodo po keliolika pranešimų apie žvanginimą ginklais, apie neramumus kaimyninėse šalyse. O tai nejučia verčia nors trumpam susimąstyti apie pačias niūriausias galimos invazijos variacijas, ką reikėtų daryti užklupus pavojui, kur slėptis civiliams gyventojams. Apie visa tai sutiko papasakoti Širvintų savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Vladimir’as Kornijenko.

- Žiniasklaidoje teigiama, jog pastaraisiais metais Europos Sąjungoje civilinei saugai skiriama vis daugiau dėmesio. Patvirtinkite arba paneikite šį teiginį.

- Europos Bendrijos civilinės saugos mechanizmas buvo sukurtas 2001 m. siekiant užtikrinti greitą bei efektyvų pagalbos teikimą nukentėjusioms šalims ir teikiamos pagalbos koordinavimą. Skaityti daugiau »

Nuaidėjus galingam trenksmui dingo elektra

Sprogimo banga spintų duris bloškė į teritorijos apsauginę tvorą ir ją apgadino.

Sprogimo banga spintų duris bloškė į teritorijos apsauginę tvorą ir ją apgadino.

Trečiadienio rytą nemažai LESTO vartotojų Širvintų rajone ilgesniam ar trumpesniam laikui liko be elektros energijos po sprogimo Širvintų elektros transformatorių pastotėje. Apie 10.30 val. nuaidėjusį trenksmą buvo galima girdėti mažiausiai už kilometro, iš karto dingo elektra ne tik mieste, bet ir rajone. Greitai elektra rajone buvo įjungta, tačiau miesto vartotojams teko palūkėti. Po geros valandos buvo atstatytas elektros tiekimas centrinės miesto dalies gyventojams ir įstaigoms, paskui – ir gyvenamųjų kvartalų vartotojams.

Mūsų žiniomis, elektra dingo, kai prie kelio į Družus esančioje 10 kV elektros transformatorių pastotėje sprogo dalis vienos eilės elektros jėgos spintų. Galimai trumpo jungimosi sukelta banga išplėšė iš vyrių lauko spintų duris ir jas nubloškė į tvorą bei ją apgadino. Jei ne tvora, spintų durys, ko gero, būtų nulėkusios į pievas, mat jėgos būta tikrai galingos: buvo apgadintas ne tik metalinės tvoros tinklas, bet ir gelžbetoninis stulpas. Galima tik įsivaizduoti, ką tuo metu išgyveno greta pastotės besiganantys galvijai. Skaityti daugiau »

„Penktadienį, tryliktą“ rajone apvirto pienvežis

Širvintų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, kad iki birželio 16 dienos Širvintų rajone kilo 55 gaisrai, atlikti 22 gelbėjimo darbai.  Skaityti daugiau »

Ramiausiai miega tie, kurie apsidraudė

Nulūžusi liepos šaka tarytum „užklojo“ kapines.

Nulūžusi liepos šaka tarytum „užklojo“ kapines.

Praėjusią savaitę daugelis spėliojo, ar pasitvirtins sinoptikų prognozės ir Lietuvoje bus užfiksuota aukščiausia metų temperatūra. Nors stichinis karštis užfiksuotas ir nebuvo (iki 36 laipsnių karščio mažiausias trūko Tauragės rajone), tačiau naktį siautusią audrą tikrai galima pavadinti viena stipriausių šią vasarą.

Nenutrūkstančios žaibų vilkstinės ir garsus griaustinis ne vieną privertė susimąstyti apie savo namų saugumą. Ramiausiai, matyt, miegojo tie, kurie pasirūpino draudimu: net ir nutikus nelaimei nereiktų likti be stogo virš galvos.

Ketvirtadienio naktį Širvintose labiausiai nukentėjo Karių kapinės. Audringos ir labai vėjuotos nakties neatlaikė šalia kapinių augančios liepos šaka. Ji užkrito tiesiai ant Karių kapinių. Tarytum „užklojo“ paminklus: nulūžusi šaka buvo išsitiesusi nuo pat tvoros iki didžiojo paminklo. Skaityti daugiau »

Per plauką nuo tragedijos: mergaitė – lediniame melioracijos šulinio vandenyje

Atviras šulinys, kurį užklojo sniegas - nepastebimas.

Atviras šulinys, kurį užklojo sniegas - nepastebimas.

„Baisu, kas aplinkui darosi,“ – tokiais žodžiais pasakoti apie įvykį, kuris praėjusį savaitgalį vos per plauką nenusinešė jos mažametės dukters gyvybės, pradėjo Inga Maišelytė.

Turbūt ne kartą teko girdėti posakį „žemė slysta iš po kojų“. Šešuolėlių kaime gyvenančiai dvylikametei Linai savu kailiu teko patirti šį jausmą. Tiesa, ne metaforiškai, o visiškai realiai.

Šeštadienį mergaitė su keliais to paties kaimo vaikais vaikščiojo po apylinkes. Vėliau vaikai nusprendė kelią iki namų sutrumpinti: ėjo tiesiai per pievą. Nieko keisto – daugelis kaimo gyventojų čia vaikščioja. Tačiau niekas nė neįtarė, koks pavojus slypi toje pievoje.

Linksmai žaisdami vaikai patraukė namo. Mergaitė sekė paskui savo draugus ir staiga … pradingo. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar jums buvo įsisiurbusi erkė?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 7 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.