Daug metų ugniagesiu išdirbęs ir sveikatą praradęs Stanislovas Algirdas Stimburys savo kūrybos eilėmis išreiškia viltį, kad ateis laikai, kai nehumaniškus sprendimus priimantys valdininkai atsidurs Lukiškėse.

Širvintų rajono taryba svarstė keturis prašymus dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybių tarybos priima sprendimus teikti mokesčių lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Kaip numato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Vilniečiams – valdžios reveransas

Rajono išrinktieji patenkino tik du iš keturių pateiktų prašymų.

UAB Širvintų komunalinis ūkis valdo ne tik gamybinę bazę Plento gatvėje, bet ir 7,7 ha žemės sklypą Antaninavos kaime. Šiame sklype Zibalų seniūnijoje buvo planuota įrengti buitinių atliekų sąvartyną. Tarybos nutarimu komunalininkai atleisti nuo 2011 metais priskaičiuoto 6904 Lt žemės nuomos mokesčio.

Skaityti daugiau »

Važiuojant į Širvintų autobusų parką galima "pasigrožėti" apleistu buvusiu AB "Širvintų sėklos" pastatu.

Investicijų, vietinio ūkio ir kaimo reikalų komiteto nariai išvažiuojamojo posėdžio metu nutarė pasižvalgyti ne tik po vykdomų investicinių projektų objektus, kurie gražina miestą, bet apžiūrėti ir garbės Širvintų rajonui nedarančius statinius: buvusius AB “Širvintų sėklos” ir Kooperatyvo pastatus, senąjį Autobuso parką ir šalia UAB “Kaštonėliai” esantį apleistą pastatą. Vėliau nuvažiuota prie buvusios gaisrinės, – vaizdas ten irgi nedžiuginantis.

Administracijos direktorei Elenai Davidavičienei buvo išsakytas Komiteto narių siūlymas išsiaiškinti, kas yra minėtų pastatų savininkai, ir raštiškai paraginti juos sutvarkyti savo turtą. O jei to nedarys, imtis administracinių priemonių.

Skaityti daugiau »

Ant Laužiškio piliakalnio - tarybinė valdžia?

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos devintokai per geografijos pamokas šiais metais mokosi apie Lietuvos valstybę, apie jos paviršių, klimatą, dirvožemį, gyventojus, kultūrą ir religiją. Pamokoje “Lietuvos geografinė padėtis” konstatuojama, kad Lietuvoje yra Europos geografinis centras. Dar 1989 metais šiuos skaičiavimus atliko Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas. Šio instituto mokslininkai pateikė Europos geografinio centro apibrėžimą ir, naudodamiesi moksliniu gravitacijos centrų metodu, nustatė, kad tikrasis ir vienintelis geografinis Europos centras yra Lietuvoje, į šiaurę nuo Vilniaus (26 km), šalia Purnuškių kaimo. Šis faktas įregistruotas Gineso rekordų knygoje. Praėjusio antradienio popietę į geografinį centrą buvo “komandiruoti” trys devintokai. Jeigu iš graikų mitologijos atkeliavę dvylika dievų – titanų užkeltų Europą ant įsivaizduojamos milžiniškos adatos smaigalio, tai žemynas išlaikytų pusiausvyrą ir nenukristų… Viktorija, Audrius ir Vaidas panoro pastovėti tame taške ir grįžę pasidalyti su draugais protingomis mintimis bei patirtais jausmais. Mokykloje buvo apie ką papasakoti. Puikiai atrodė Europos centrą žyminti skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna, šalia iš plokščių sudėliotas kompasas su raidėmis, reiškiančiomis pasaulio kryptis.

Skaityti daugiau »

Širvintų autobusų stoties dispečerė patvirtino, kad kelių rajono autobusų važiavimo laikas buvo pakeistas.

Vasaros pradžioje, pasibaigus mokslo metams, bene kasmet yra sumažinamas autobusų maršrutų skaičius, t.y. į tam tikras rajono gyvenvietes važiuoja vos vienas kitas autobusas ir neretai tik porą kartų per savaitę. Tačiau atėjus rudeniui autobusai paprastai ir vėl važiuoja tuo pačiu tvarkaraščiu, kaip važiavo iki mokinių ilgųjų atostogų. Rajono gyventojai jau apsipratę su tokia tvarka ir nereiškia jokių priekaištų. Tiesa, nesiskundė bent jau iki šių metų rugsėjo.

“Esu rajono gyventoja ir į Širvintų miestą atvažiuoju beveik kiekvieną dieną. Vasaros pradžioje teko susitaikyti, kad nebekursuos 16.00 valandos autobusas, kuriuo iš miesto grįžtu į namus. Ką jau padarysi, teko ieškoti kitų išeičių, – valandą, kartais kur kas ilgiau, laukdavau, kol kaimynas baigs darbą ir važiuodamas namo pavėžės mane. Neskaitant sugaišto laiko, toks variantas vasaros metu man dar buvo priimtinas. Juk šilta, galima pasivaikščioti… Artėjant rugsėjui džiūgavau, kad netrukus vėl galėsiu anksčiau grįžti namo. Deja, jau pirmąją rugsėjo dieną buvau labai nemaloniai nustebinta, nes 16.00 valandos autobusas Musninkų kryptimi taip ir nepasirodė, o paskambinusi į Širvintų autobusų stotį sužinojau, kad šią valandą autobusas nuo šiol kursuos tik ketvirtadieniais… Nesuprantu, kodėl minėtą valandą autobusas važiuos tik kartą per savaitę, juk juo iš mokyklos namo važiuoja vaikai ir ne taip jau mažai vyresnių žmonių,” – pasakojo į “Širvintų krašto” redakciją užsukusi moteris.

Skaityti daugiau »

2011 metai, Širvintos. Nepriklausomybės aikštė. Fotografija skelbia, kad Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio stogastulpio pasvirimo kampas tiesiog proporcingas valdžios žioplumo laipsniui

1928-ųjų metų pradžioje tuometinė visuomenė rengėsi iškilmingai pažymėti pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejų. Dailininkas Adomas Varnas ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius labai žavėjosi mediniais lietuvių mažosios architektūros paminklais – kryžiais, koplytėlėmis, koplytstulpiais ir stogastulpiais. Jie abu nutarė, kad tokią gražią progą derėtų įamžinti ne betoniniais paminklais, o tradiciniais mediniais kryžiais, būdingais konkrečiai vietovei. Dailininkas Adomas Varnas tuo metu jau turėjo sukaupęs didelę kryžių, stogastulpių, koplytstulpių fotografijų kolekciją. Jis kartu su Kauno meno mokyklos mokiniais pagal šias nuotraukas ėmė kurti projektus. Tiksliai pagal juos arba pagal atskiras jų detales buvo pastatyta dešimtys kryžių. Manoma, kad jų buvo pastatyta trisdešimt penki. Kai kurie iš pastatydintų kryžių buvo po keletą kartų atnaujinti, kiti – iš naujo atstatyti, o nemaža dalis ir nebeišliko. Kiek žinau, tokie kryžiai ar koplytstulpiai stovi Lyduokiuose, Senojoje Varėnoje, Palangoje, Sintautuose ir… Širvintose. Stovi jis buvusioje Turgaus, sovietiniais metais – Pionierių, o dabar – Nepriklausomybės aikštėje.

Skaityti daugiau »

Kai, berods, liepos 7-ąją apie netinkamą vieno čiobiškiečio elgesį buvo informuota policija, vargu ar kas įtarė, kad ši istorija taip greitai nesibaigs. Šiandien apie priimtus sprendimus turi aiškinti Širvintų policijos komisariato viršininkas Almantas Lukša, Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis, incidentui dėmesio skirta net rajono tarybos posėdyje.

- Sutikite, kad yra daugiau nei nenormalu, kad vidury dienos, sukeldamas grėsmę aplinkiniams, gyvenvietėje iš medžioklei laikomo ginklo į orą šaudo dėl kažko susierzinęs ir neadekvačiai situaciją vertinantis žmogus. Dar labiau nepateisinama, kai sužinai, jog vietos žmonės skundžiasi dėl buvusio policijos pareigūno, apylinkės inspektoriaus, dabar – Vidaus reikalų sistemos pensininko, veiksmų. Skundas dėl buvusio policijos pareigūno elgesio pasiekė net Vilnių, – “Širvintų kraštui” sakė šią istoriją per rajono tarybos posėdį paviešinusi tarybos narė Živilė Pinskuvienė.

Politikė pridūrė, kad šiandien, kai prisimenami tragiški Draučių kaimo įvykiai, kai visas pasaulis aptaria dar karštus tragedijos Norvegijoje pėdsakus, toks chuliganiškas ir žmonėms pavojų keliantis įvykis turėtų sulaukti ypatingo įvertinimo.

Skaityti daugiau »

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, liepos 21-ąją stiprus lietus ir vėjas Lietuvoje vartė medžius, plėšė namų stogus, žaibai padeginėjo pastatus, be elektros buvo likę per 10 tūkstančių vartotojų. Per tą parą iš viso užregistruoti 33 gaisrai bei 83 gelbėjimo darbai, kuriuos atliko šalies ugniagesiai. Net 60 kartų ugniagesiai gelbėtojai skubėjo šalinti ant kelių, automobilių ir pastatų užvirtusių medžių. Daugiausia tokių darbų buvo atlikta Vilniaus (11), Marijampolės (10), Alytaus (8) ir Kauno (7) apskrityse. Bent 7 gaisrai šalyje kilo nuo žaibo iškrovos.

Širvintų kaimo Draugystės gatvės gyventojas Albertas Markūnas “Širvintų kraštui” sakė, kad tądien apie 17 val. jo name ir dar pas kelis kaimynus dingo elektra. Nors tuo metu buvo pakilęs stiprus vėjas, lijo, griaudė perkūnija, elektros perdavimo linija nebuvo pažeista. Pagal profesiją elektrikas, Albertas sakė išsiaiškinęs, kad neveikia viena fazės perdavimo linija, todėl elektra dingo ne pas visus kaimo gyventojus.

Skaityti daugiau »

Vytautas Cesiūnas žada užtarimo ieškoti "Human rights watch" organizacijoje.

Nors Čiobiškio seniūnijoje esantis Pigonių kaimelis nėra didelis, mūsų laikraštyje jam nestinga dėmesio. Gaila tik, kad pigoniškiai dažniausiai guodžiasi ta pačia vietinių kelių problema, kurią spręsti rajono ir seniūnijos valdžios juos paliko vienus. Iš pradžių narpliojome vadinamojo Napoleono kelio peripetijas, paskui atsigręžėme į neišvažiuojamą keliuką, per mišką vedantį į kaimelį. Galima sakyti, tai – vienintelė kaimo susisiekimo su “didžiuoju pasauliu” arterija, todėl pigoniškiai skaudžiai išgyvena, kai jų negali pasiekti geltonasis autobusiukus, autoparduotuvės, specialiosios tarnybos, veterinarijos gydytojai ar gyvulių supirkėjai… Pigoniškiams seniai įprasta po didesnio lietaus, pavasarinio polaidžio ir žiemos atlydžių maknoti pėsčiomis ar arkliuku tuos 3 km iki pagrindinio kelio.

Valdžiai pigoniškių skundai – kaip vanduo nuo žąsies. Ar dėl nekompetencijos, ar dėl kvailo užsispyrimo Savivaldybės darbuotojai pigoniškių bėdos nenori nei matyti, nei girdėti – į įteiktus raštus su keliasdešimties gyventojų parašais nereaguoja, kartais nepasivargina net “atsirašyti”. Štai pernai, kai pigoniškis Vytautas Cesiūnas tuometinio mero Kęstučio Pakalnio tiesiai šviesiai paklausė, kodėl per du mėnesius nesulaukė jokio atsakymo į gyventojų prašymą, išgirdo pribloškiantį atsakymą: “Aš liepiau Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui Algiui Vilčinskui ištirti problemą ir atsakyti. Ką aš galiu padaryti, jei jis manęs neklauso?”

Skaityti daugiau »

Belieka tikėtis, kad vidurvasarį pasodinti rododendrai prigis.

Praėjusį antradienį (liepos 5 dieną) ne tik skambinusiejį, bet ir į “Širvintų krašto” redakciją užsukę laikraščio skaitytojai siūlė atkreipti dėmesį į Igno Šeiniaus gatvėje sodinamus rododendrus. “Savivaldybė tikriausiai turi daug pinigų, kad sodina tokias brangias gėles vasarą, t.y. netinkamu sodinti laiku, ir dar visiškai netinkamoje vietoje? Juk kiekvienam bent kiek apie augalus išmanančiam aišku, kad atviroje vietoje jie tikrai neaugs. Rododendras – pavėsio augalas… Be to, jam reikia rūgščios dirvos ir drėgmės. O kas juos čia laistys?” – klausinėjo besikreipiantys į redakciją žmonės.

Iš tikrųjų, prieš Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną Igno Šeiniaus gatvėje vyko sodinimo darbai. Matyt, skubėta pasipuošti prieš valstybės šventę?.. Bent jau pabaigti gražinti gatvės dalį nuo Širvintų autobusų stoties… Mat Igno Šeiniaus gatvėje, prie Kultūros centro, augalus suskubta pasodinti dar prieš mieste vykusį tarptautinį folkloro festivalį “Suprašė žvirblalis”. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistės Aušrinės Miliukaitės-Janovskienės atsiųstame administracijos direktorės Elenos Davidavičienės atsakyme rašoma, kad Igno Šeiniaus gatvėje yra vykdomi baigiamieji rekonstrukcijos projekto darbai, tarp kurių – ir augalų sodinimas, buvo atsodinti per žiemą neišgyvenę augalai, medžiai bei pasodinti likę numatytieji 2007 metais koreguotame techniniame rekonstrukcijos projekte augalai (rododendrai, tujos ir kt.). Vis dėlto, vargu, ar sutapimas, kad miestas augalais puošiamas kaip tik prieš šventes? Juk malonu gražia aplinka pasipuikuoti prieš svečius. Tik ar šis metas pats tinkamiausias augalams sodinti?

Skaityti daugiau »

Šįkart teko atstatyti 8 vandalų išverstus ar apgadintus šviestuvus.

Po rekonstrukcijos Širvintų miesto paplūdimys oficialiai dar nepriduotas naudoti, o jau skaičiuojami pirmieji vandalų padaryti nuostoliai. Liepos 2-ąją Policijos komisariate užregistruotas pranešimas, kad iš paplūdimio į miestą vedančiame pėsčiųjų take nusiaubti šviestuvai. Nuostoliai tikslinami.

“Širvintų krašto” žiniomis, čia įrengti šviestuvai nusiaubiami jau antrą kartą – kažkas išliejo savo įtūžį juos tik pradėjus montuoti. Tada nežinomi asmenys išvertė ar nulenkė, berods, keturis šviestuvus. Dabar jie vėl nulenkti, o kai kurie – net nulaužti, išversti su visu betoniniu pagrindu. Bet užkliuvo ne tik anksčiau jau apgadinti šviestuvai – vandalai šįkart pabandė išversti jau 8 jų.

Kaip mus patikino įvykio vietoje dirbęs darbininkas, patys žibintai nebuvo pavogti – remontininkai juos nuėmė ir išvežė, kol bus atstatyti stulpai.

- Tai leidžia manyti, kad daryta ne norint pavogti, o tik sugadinti, – sakė jis.

Skaityti daugiau »