Mūsų gyvenimo grimasos

Savaitgalį siautė vandalai

Nusiaubtas pėsčiųjų takas...

Nusiaubtas pėsčiųjų takas...

Lapkričio 26 d., šeštadienį, pėsčiųjų takas į Širvintų paplūdimį priminė viesulo nusiaubtą teritoriją. Išversti apšvietimo stulpai, šiukšliadėžės, dar labiau suniokotas Kęstučio Norušio miestui padovanotas „briedžio“ suolelis, ant jo išpurkštas vardas Samanta, visur mėtėsi buteliai. Į vietą nuvažiavę policijos pareigūnai aptiko ir automobilio vėžes. Panašu, kad pritrūkus jėgų išspirti ar išversti elektros stulpą, buvo pasinaudota automobiliu.  Skaityti daugiau »

Parapijos namuose į žemę užkasami šventųjų atvaizdai?

Įdomu, kaip pasiaiškintų Parapijos globos namų direktorius S. Kirtiklis, kad tarp galimai „laidojamų“ šiukšlių atsidūrė ir šventojo atvaizdas?

Įdomu, kaip pasiaiškintų Parapijos globos namų direktorius S. Kirtiklis, kad tarp galimai „laidojamų“ šiukšlių atsidūrė ir šventojo atvaizdas?

Į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi gyventojai, kurių žiniomis, senelių namuose, vadovaujamuose Sigito Kirtiklio, vyksta griovimo darbai, o jų metu šiukšlės slepiamos po žeme. Galimas dalykas, jas ten numatyta tiesiog palaidoti po žeme ir užbetonuoti, be to, ten dirbę žmonės kalba, neva šie darbai vykdomi nelegaliai. Kita vertus, Širvintų rajono Aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklių VII skyriaus 25.1 punktas kategoriškai draudžia užkasti statybinį laužą ir šiukšles statybos aikštelėje arba už jos ribų, už taisyklių nesilaikymą gresia nuobaudos. Skaityti daugiau »

Širvintų rajonas prie Pakalnio – reitingų pakalnėje

Ar nebūtus dalykus skiedžianti interneto svetainė su ja siejamam Kęstučiui Pakalniui, kaip toje pasakoje apie medinuką, neužaugins melagio nosies? (ŠK montažas)

Ar nebūtus dalykus skiedžianti interneto svetainė su ja siejamam Kęstučiui Pakalniui, kaip toje pasakoje apie medinuką, neužaugins melagio nosies? (ŠK montažas)

Kiekvieną rudenį kyla šioks toks šurmulys, kai žurnalas „Veidas“ paskelbia savivaldybių reitingus. Visada smalsu, kokioje esame pozicijoje, ar daug atsiliekame nuo kitų savivaldybių, kur jas lenkiame.

Šiųmetis reitingas (skaičiuojama pagal 2015 metų rezultatus) Širvintų rajonui neatrodo prastas – tarp 60 savivaldybių esame 28-ti. Galima sakyti, aukso viduriukas.

Tačiau šis, atrodo, pagyrimų vertas faktas viešojoje erdvėje sukėlė pašaipų bangą – rajono opozicijai artima žiniasklaida tuoj pat šovėsi įrodyti, kad balta yra juoda. „Dar pernai, vertinant 2014 metų rezultatus, Širvintų savivaldybė puikavosi keturioliktoje vietoje, o šiemet smukome net iki 28. Smukome taip smarkiai, rodos, kad kas būtų net stumtelėjęs…“ – stebimasi su tarybos nariu Kęstučiu Pakalniu siejamame internetiniame tinklalapyje.

Keista tik, kad gražbyliaudama opozicijos tribūna pamiršo, jog to paties Kęstučio Pakalnio valdymo laikais savivaldybė „taip buvo stumtelėta“, kad 2010-aisiais nusirito net į 51 (tarp 60 savivaldybių) vietą! Skaityti daugiau »

Kas tikrieji apleistos teritorijos savininkai? Gal kai kurie rajono politikai?

Kas tikrieji apleistos teritorijos savininkai? Gal kai kurie rajono politikai?
Upelio gatvėje tarp daugiabučių, visai netoli „Atžalyno“ progimnazijos, daugelį metų stūkso vis labiau apleistas žemės sklypas su griuvėsiais tampančiais pamatais. Šis „papuošimas“ – tai gyvenamojo namo bendrijos „Atžalynas“  nuosavybė. Kažkada ši bendrija ne vieną širvintiškį buvo suviliojusi planais apie naują, modernų daugiabutį… Tačiau svajonės jau senokai užmirštos, o palikti pamatai dažnai tampa ne tik išgerti mėgstančiųjų prieglauda, bet net vaikų žaidimų aikštele…
Į jokius Savivaldybės kvietimus ir reikalavimus sutvarkyti teritoriją ar bent ją aptverti, kad apsaugotų aplinkinius gyventojus, vaikus nuo pavojų, atsakymo nesulaukta, bendrijos atstovai nereaguoja į kvietimus susitikti, neatsiima registruotų laiškų. O atsakingiems specialistams susisiekus su šeimininkais telefonu, atsakymas pateikiamas klausimu: „Tai ką, atėjusi Živilė į valdžią pradės įvedinėti savo tvarką?“.
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė tvirtina: taip, tvarka privalo būti įvesta, ir atkreipia širvintiškių dėmesį, kad ši apleista teritorija yra pavojinga, kelia grėsmę susižaloti, kviečia gyventojus akyliau saugoti mažamečius vaikus, o bendrijos atstovų reikalauja pagaliau imtis priemonių užtikrinti saugumą. Kitu atveju, Savivaldybė bus priversta paviešinti tikruosius bendrijos savininkus. Kas gali paneigti, kad už jų saugiai nepasislėpusios ir kai kurių rajono politikų pavardės?
Griuvenos Upelio gatvėje

Griuvenos Upelio gatvėje

Upelio gatvėje tarp daugiabučių, visai netoli „Atžalyno“ progimnazijos, daugelį metų stūkso vis labiau apleistas žemės sklypas su griuvėsiais tampančiais pamatais. Šis „papuošimas“ – tai gyvenamojo namo bendrijos „Atžalynas“  nuosavybė. Kažkada ši bendrija ne vieną širvintiškį buvo suviliojusi planais apie naują, modernų daugiabutį… Tačiau svajonės jau senokai užmirštos, o palikti pamatai dažnai tampa ne tik išgerti mėgstančiųjų prieglauda, bet net vaikų žaidimų aikštele… Skaityti daugiau »

Nori skųstis? Žinok, kur kreiptis!

Nori skųstis? Žinok, kur kreiptis!
Vasario mėnesį rajono Tarybos narys Vidmantas Mateika, pasitelkęs prijaučiančią rajono, o vėliau – ir šalies žiniasklaidą, sukurpė ir iškėlė į viešumą incidentu pavadintą įvykį, kuomet Zibalų pagrindinėje mokykloje laikinai einanti direktoriaus pareigas Sigita Kaminskienė neva ėmėsi fizinio smurto prieš mokinį. O iš tiesų – sudrausmino ūgtelėjusį paauglį, kuris sniege išmaudė už save kur kas mažesnius mokinukus. Galima sutikti, kad jaunos mokyklos vadovės pasirinktas metodas – užkištas sniego žiupsnelis už mažųjų skriaudiko kaklo – galbūt ir nėra pati pedagogiškiausia priemonė, tačiau…
Tarybos narys, „savo akimis matęs“ šį įvykį, delsė kone dvi savaites, kol parašė ir Savivaldybei įteikė prašymą išsiaiškinti situaciją. Deja, jis akcentavo tik paauglio teises, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad pats „nukentėjusysis“ skriaudė du gerokai už save mažesnius vaikus. Ar jų teisės Tarybos nariui nėra svarbios?
Reikia paminėti, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija, gavusi pranešimą apie įvykį, reagavo operatyviai. Direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė sudarė darbo grupę, kuri aiškinosi įvykio aplinkybes, bendravo su mokyklos bendruomene, paauglio šeima. Situaciją aiškinosi Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Klausimą svarstyti buvo pavesta ir Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komitetui.
Įvertinus turimą informaciją, atsižvelgiant į tai, kad paauglio šeima nusiskundimų neturi, Zibalų pagrindinei mokyklos vadovei Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komitetas rekomendavo glaudžiau bendradarbiauti su Pedagogine psichologine tarnyba, atkreipiant dėmesį į darnesnių pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykių puoselėjimą.
Atsižvelgiant į vaikų teises, jų apsaugą, darbo grupės ir komiteto posėdžiai buvo uždari, informacija neviešinama. Žinoma, Tarybos nariui V. Mateikai ir jo komandai vaiko interesai pasirodė nė motais – ko nepadarysi, kai norisi pasirodyti „teisingam ir garbingam“… Istorija pateikta žiniasklaidai. Merė Živilė Pinskuvienė kone kasdien atakuojama įvairių šalies televizijų.
Kaip jau tampa įprasta, iš paskos Tarybos nariui, „pilietiški“ Širvintų „žurnalistai“ dar sukurpė ir vieną kitą skundą valstybinėms institucijoms. Pavyzdžiui, LR Švietimo ir mokslo ministerijai.
Ministerijos atsakymas, ko gero, netenkino nei skundėjų, nei V. Mateikos – jiems išaiškinta tai, ką turėtų suprasti kiekvienas pilietis – „asmuo, tapęs įvykio liudininku ir įvertinęs situaciją, apie tai turėjo pranešti kompetentingai institucijai“, t.y. policijai. „Pažymėtina, kad pareiškėjų informavimas vykdomas vadovaujantis viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.“
Taškai lyg ir sudėti. Tačiau, ko gero, sutiksite, kad pagrįstai kyla ne vienas klausimas: ar iš tiesų V. Mateika matė incidentą? Ar jam iš tiesų rūpi apginti vaikus, ar tiesiog tapti matomam? O gal Tarybos narys toliau tikslingai siekia, kad Zibalų mokykla būtų uždaryta? Kodėl V. Mateika, garsiai piktindamasis, kad Savivaldybė daugiavaikėms socialinės rizikos šeimoms skiria malkų, nutyli tai, kad kita rajono Tarybos opozicijos atstovė Rasa Tamošiūnienė paauglio mamai paliko 20 Eur „saldainiams“? Taip, ši informacija yra užfiksuota darbo grupės protokole, ją pateikė paauglio mama. Atkreipiame dėmesį, kad socialinės rizikos šeimų mūsų rajone yra 131. Tad galima pasiūlyti, kad Tarybos narė kiekvienai iš jų padalintų po 20 Eur „saldainiams“…
Kuo gi baigsis ši istorija? Panašu, kad Tarybos nario „dėka“ sunkiai gyvenančiai šeimai ne padėta, o pakenkta. Vaikas, savo elgesiu sulaužęs ne vieną taisyklę, tapo herojumi. Motina, iš visų jėgų kabindamasi į gyvenimą, kasdien yra atakuojama žurnalistų ir savanaudiškų tikslų vedamų politikų. O ir mokyklai, dėl kurios išlikimo dedama daug pastangų, kuriamas neigiamas įvaizdis…

Vasario mėnesį rajono Tarybos narys Vidmantas Mateika, pasitelkęs sensacijų ieškančią rajono, o vėliau – ir šalies žiniasklaidą, sukurpė ir iškėlė į viešumą incidentu pavadintą įvykį, kuomet Zibalų pagrindinėje mokykloje laikinai einanti direktoriaus pareigas Sigita Kaminskienė neva ėmėsi fizinio smurto prieš mokinį. O iš tiesų – sudrausmino ūgtelėjusį paauglį, kuris sniege išmaudė už save kur kas mažesnius mokinukus. Galima sutikti, kad jaunos mokyklos vadovės pasirinktas metodas – užkištas sniego žiupsnelis už skriaudiko kaklo – galbūt ir nėra pati pedagogiškiausia priemonė, tačiau… Skaityti daugiau »

Renovacijos kokybę patikrino vėjas

Renovacijos kokybę patikrino vėjas
Į redakciją paskambinusi Kalnalaukio gatvės gyventoja Aušra L. piktinosi, kad nuo jų renovuojamo namo (Nr.33) stogo vėjas nuplėšė didelį skardos lakštą: „Sekmadienį vėjo gūsiai nebuvo itin stiprūs, tik smarkiai lijo. Kas bus, kai pakils didžiulė audra? Tuo labiau, kad stogas jau lyg ir suremontuotas…“
Nuvykus prie minėto namo, darbininkai tvarkė nuplėštą skardą. Pasak darbų vadovo R. Ligaičio, darbininkai netvirtai prisuko kamino stogą, kuris, papūtus vėjui, nukrito ant žemės. „Dievas mūsų pasigailėjo… Šis įvykis bus gera pamoka,“ – pripažino darbininkai.
O juk iš tikrųjų galėjo atsitikti ir didesnė nelaimė – sunkus skardos lakštas galėjo sužeisti žmones arba apgadinti kieme stovinčias mašinas. Darbų vadovas patikino, kad šį kartą kamino dangtis bus tinkamai ir saugiai pritvirtintas. Namo gyventojai viliasi, kad bus patikrinta ir kitų detalių tvirtinimo kokybė.
„Širvintų krašto“ replika
DSC02377  Vėjas nuplėšė kamino „kepurę“.
DSC2957 Darbininkai pripažino, kad šis įvykis bus pamoka dirbti atsakingiau.
DSC02371  Tik per plauką nenukentėjo kieme stovintis automobilis.
Sauliaus Lipeikio ir Remigijaus Bonikato nuotraukos
Tik per plauką nenukentėjo kieme stovintis automobilis.

Tik per plauką nenukentėjo kieme stovintis automobilis.

Į redakciją paskambinusi Kalnalaukio gatvės gyventoja Aušra L. piktinosi, kad nuo jų renovuojamo namo (Nr.33) stogo vėjas nuplėšė didelį skardos lakštą: „Sekmadienį vėjo gūsiai nebuvo itin stiprūs, tik smarkiai lijo. Kas bus, kai pakils didžiulė audra? Tuo labiau, kad stogas jau lyg ir suremontuotas…“ Skaityti daugiau »

Sunaikintas žiurkių kapinynas

Skaitytojai kreipėsi pagalbos
Sunaikintas žiurkių kapinynas
„Širvintų krašto“ redakcija gavo laišką, kuriame rašoma apie problemą vienoje daugiabučio namo (Upelio g. 22) laiptinėje. „Mūsų problema – dvokas. Į šį namą atsikraustėme vos prieš kelis mėnesius ir visą tą laiką bandėm išsiaiškinti, kodėl laikomos praviros laiptinės durys. Pasirodo, kad po laiptais esantis sandėliukas nėra tvarkomas. Tiksliau, tvarkomas nuodijant žiurkes, kurioms nugaišus, jos tiesiog paliekamos pūti. Turbūt nereikia pasakoti, koks stiprus dvokas tvyro visoje laiptinėje. Užtenka vos praverti duris ir dvokas skverbiasi į butą. O ką jau kalbėti apie įvairias infekcijas.“
Laiške teigiama, kad „dvokas tvyro jau daugiau nei kelerius metus, tik niekas nei jokių veiksmų, nei sprendimų niekas imtis nesugebėjo. O sprendimas laikyti nuolatos atdaras duris, mūsų nuomone, nėra teisingas.“
Susipažinęs su laiško turiniu Širvintų komunalinio ūkio direktorius Jonas Rinkevičius pavedė esamą situaciją išsiaiškinti operatoriui Valentinui Kavaliauskui. Jau kitą dieną operatorius pranešė, kad „su gyventojų pagalba atsidarę sandėlį, rado jame daug įvairių atliekų ir nugaišusių žiurkių. Komunalinio ūkio vyrai valo sandėlį, o atliekas priduos į sąvartyną“.
Pasak dirbančių Komunalinio ūkio vyrų, šio sandėliuko šeimininkas miręs. Kam dabar priklauso sandėliukas, neaišku. Kadangi tai privati valda, visi iki šiol bijojo „kišti nagus“.
Atidarius sandėliuko duris, darbininkams prieš akis atsivėrė tikrai nekoks vaizdas. Grindys ištisai nuklotos apie dešimties centimetrų storio žiurkių pritempto maisto likučių ir jų išmatų sluoksniu. Nemažai ir pačių žiurkių lavonų, matyt, jos buvo nuodijamos. Virš šio sluoksnio patalpa beveik iki lubų užgriozdinta supuvusiomis lentomis ir visokiais nereikalingais rakandais. Šiukšlių buvo tiek daug, kad visos netilpo net į traktoriaus priekabą…
Kelerius metus besitęsusi problema išspręsta per vieną parą… Pasak Komunalinio ūkio direktoriaus, kad panašūs atvejai nevirstų rimtomis problemomis, gyventojai turėtų operatyviai informuoti, o daugiabučius administruojanti įmonė – Širvintų komunalinis ūkis pasiruošęs atlikti reikalingus darbus.
„Širvintų krašto“ informacija
705 – Valymo darbai dar nesibaigę, o priekaba beveik pilna.
706 – Iš rūsio sandėlio išnešti seniai nebereikalingi rakandai.
704 – Patalpa jau beveik išvalyta, tačiau dvokas dar labai stiprus…
Iš rūsio sandėlio išnešti seniai nebereikalingi rakandai.

Iš rūsio sandėlio išnešti seniai nebereikalingi rakandai.

„Širvintų krašto“ redakcija gavo laišką, kuriame rašoma apie problemą vienoje daugiabučio namo (Upelio g. 22) laiptinėje. „Mūsų problema – dvokas. Į šį namą atsikraustėme vos prieš kelis mėnesius ir visą tą laiką bandėm išsiaiškinti, kodėl laikomos praviros laiptinės durys. Pasirodo, kad po laiptais esantis sandėliukas nėra tvarkomas. Tiksliau, tvarkomas nuodijant žiurkes, kurioms nugaišus, jos tiesiog paliekamos pūti. Turbūt nereikia pasakoti, koks stiprus dvokas tvyro visoje laiptinėje. Užtenka vos praverti duris ir dvokas skverbiasi į butą. O ką jau kalbėti apie įvairias infekcijas.“

Laiške teigiama, kad „dvokas tvyro jau daugiau nei kelerius metus, tik niekas nei jokių veiksmų, nei sprendimų imtis nesugebėjo. O sprendimas laikyti nuolatos atdaras duris, mūsų nuomone, nėra teisingas.“

Susipažinęs su laiško turiniu Širvintų komunalinio ūkio direktorius Jonas Rinkevičius pavedė esamą situaciją išsiaiškinti operatoriui Valentinui Kavaliauskui. Jau kitą dieną operatorius pranešė, kad „su gyventojų pagalba atsidarę sandėlį, rado jame daug įvairių atliekų ir nugaišusių žiurkių. Komunalinio ūkio vyrai valo sandėlį, o atliekas priduos į sąvartyną“. Skaityti daugiau »

Kas tris savaites pasikartojantis košmaras

Pastebėjai ar radai – parodyk
Kas tris savaites pasikartojantis košmaras
Pamenu, ne vieną kartą teko girdėti paaiškinimus, kodėl maišeliai su buitinėmis atliekomis kartais paliekami kur pakliūva, o ne atsiduria buitinių atliekų konteineriuose. Atseit, jų stovėjimo vietos  ne visiems yra patogios, tad kai kurie gyventojai, dažniausiai – vaikai, maišelių su atliekomis iki jų paprasčiausiai nenuneša. Per toli.
Tačiau kaip galėtų pasiteisinti vienas Širvintų miesto Vilniaus gatvės 41-ojo namo gyventojas, kuriam iki to paties namo kieme pastatytų konteinerių – ranka paduoti? Užuot tvarkingai išnešdamas buitines atliekas, jis jų atsikrato … per langą. Ir nesvarbu, kad tai miesto centras, kad apačioje įsikūręs Odontologijos kabinetas, po kurio langais visa ši „antisanitarija“ ir nusėda. Čia galima aptikti ir išgerto alaus butelių, ir stiklainių su kompoto likučiais, ir nuograužų, ant kurių būriais sėda musės.
- Maždaug kas tris savaites tenka tai išgyventi, – apgailestaudamas sakė gydytojas odontologas Jonas Rimantas Kadžys.
Tikėkimės, kad pagaliau toks specifinis atsikratymo atliekomis būdas bus įvertintas atitinkamų institucijų. Už Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda iki 579 eurų.
Kai kam konteineris - veja už lango...

Kai kam konteineris - veja už lango...

Pamenu, ne vieną kartą teko girdėti paaiškinimus, kodėl maišeliai su buitinėmis atliekomis kartais paliekami kur pakliūva, o ne atsiduria buitinių atliekų konteineriuose. Atseit, jų stovėjimo vietos  ne visiems yra patogios, tad kai kurie gyventojai, dažniausiai – vaikai, maišelių su atliekomis iki jų paprasčiausiai nenuneša. Per toli. Skaityti daugiau »

Kol bando įrodyti turinti teisę į žemę, ji keliauja per rankas

- Atrodytų, kad Vyriausybės nutarimas pirmiausia žemę grąžinti jos savininkams ir paveldėtojams, buvo parengtas kaimo žmogaus naudai. Tačiau žmonės, susidūrę su biurokratizmu, pradeda tikėti, jog jis buvo sugalvotas specialiai, kad žemės gautų tik kai kurie jos trokštantieji. Norintys atsiimti savo žemę susiduria su įvairiomis problemomis, viena jų – valdininkų abejingumas. Kad ir kaip būtų keista, atrodo, jog įstatymai lyg ir nepažeidžiami, tačiau sulaukti valdininko pagalbos yra labai sunku, nes jis abejingas savininko norams ir interesams. Eiliniam žmogui dažnai net nepasiekiama informacija, kaip jis galėtų atsiimti jam priklausančią žemę. Tuo tarpu žemėtvarkininkas, disponuodamas visa turima informacija, išmanydamas įstatymus ir matydamas jų spragas, kartais – net pažeisdamas tuos įstatymus, puikiai žino, kaip parduoti žemę savo giminaičiams, draugams ar jos nusipirkti pačiam. Yra nemažai žmonių, kurie jau susitvarkė dokumentus ir laukia, kada galės dirbti nuosavą žemę, bet ne vienas jų, mano nuomone, liks nuskriaustas. Taip šventa kiekvieno Lietuvos piliečio teisė susigrąžinti sovietinių okupantų atimtą tėvų ir senolių žemę, liks neišsprendžiama problema, nes tebevyrauja jos neteisėtas grobimas, netvarka ir neteisybė. Mūsų išrinktieji turi tai kelti viešumon ir pažadėti, kad bus atstatytas teisingumas, žemgrobių pasisavinta žemė bus grąžinta teisėtiems savininkams, – „Širvintų kraštui“ teigė širvintiškė Jadvyga Gudelienė ir išreiškė viltį, kad galbūt atgaus tėvui priklausiusius 3 ha žemės, kai paaiškės, jog žemėtvarkininkų veiksmuose būta didelių trūkumų.
Jadvyga Gudelienė sako kol kas nejaučianti žemės stygiaus, kadangi jos paveldėti gimtinės plotai buvo pamatuoti kitoje vietoje. Tačiau esmė ta, kad ta žemė buvo pamatuota ten, kur ji turėjo būti grąžinta tretiesiems savininkams. Viena skriauda gimdė kitą.
- Kas sėdėjo aukštai, tas daug galėjo, – sako ūkininkė. – Taip jie ir sugalvojo, kad važinėti iki savo žemės kitame Lietuvos pakraštyje per toli, taigi ją persikėlė arčiau sostinės. Panašiai vyko ir rajonuose, kur vietos galingieji žemę kėlėsi arčiau rajono centro, arčiau ežerėlio ar gražaus pušynėlio, užuot ją pasimatavę užkampyje ar paveldėtuose krūmynuose. Ir arčiau, ir naudingiau, nes žemės vertė – visai kita.
Jadvyga Gudelienė piktinasi, kad tokių „daug galinčių žmogeliukų“ atsirado gausybė, todėl greitai susikirto jų ir tų savininkų, kurie paveldėjo žemę „patogesnėse“ vietose, interesai. Gal laikas pradėti kalbėti apie Lietuvoje atliktų žemės matavimų teisingumo patikrinimą?
Jadvyga Gudelienė teisme mėgins įrodyti, kad anuomet valdininkai iš jos pavogė teisę paveldėti tėvui priklausiusius 3 ha asmeninės žemės. Tėvas dar 1991 metų spalį prašė grąžinti 3,84 ha jam priklausiusios žemės toje pat vietoje Zosinos kaime. Širvintų apylinkės tarybos sprendimu, 1994 metų kovą jam prie namų Zosinos kaime buvo pamatuotas 3 ha sklypas. Pagal įstatymą tėvas galėjo tą žemę nuomotis, nusipirkti, ją galėjo paveldėti kiti asmenys.
- Pamatavus žemės, tėvas neilgai ja džiaugėsi – po kelių mėnesių mirė, o sodyba ir kitas tėvui priklausęs turtas pagal testamentą teko man. Apie savo teises į paveldėtą turtą tada informavau seniūniją. Bet kai po kiek laiko pradėjau rūpintis šios žemės įforminimu, paaiškėjo, kad tėvui suteiktos žemės nebelikę. Kyla įtarimas, kad galbūt nesąžiningi žemėtvarkininkai akimirksniu pasinaudojo pasitaikiusia proga ir šalia kelio esantį sklypą padalijo į tris sklypelius, kuriuos pamatavo kitiems asmenims. Vienas jų, beje, anuomet pats dirbęs žemėtvarkos tarnyboje, – prisimena Jadvyga Gudelienė.
Tai, kad tėvui suteikta žemė buvo išdalyta kitiems, ūkininkė sužinojo gerokai vėliau. Moteris sako tada iš valdininkų taip ir nešgirdusi, kur dingo tėvui skirta žemė. Galbūt jei kas nors būtų paaiškinęs paprasčiau, ji būtų supratusi. Bet valdininkai dangstėsi aukštomis frazėmis, sudėtingais terminais, įstatymų ir poįstatyminių aktų ar sprendimų numeriais, tikino, kad jokios žemės jai nepriklauso, ji ieškanti nežinia ko. Pagaliau Jadvyga Gudelienė gavo žemėtvarkininkų raštą, iš kurio sužinojo, jog jai negalima grąžinti 1994 metais tėvo gauto 3 ha žemės sklypo, nes 2007 metų gegužės 22 dieną buvo gauta seniūnijos pažyma, jog, 1994 metų rugpjūtį mirus Jadvygos Gudelienės tėvui, „ūkinio kiemo neliko“.
Pasipiktinusi tuo, širvintiškė kreipėsi į teismą, kuris atstatė praleistą senaties terminą dėl žemės grąžinimo. Tai leido toliau kovoti dėl nežinia kur prapuolusio žemės sklypo.
- Nesuprantu, kaip galėjo nelikti žemės, jei buvo tėvo testamentas. Juk aš tėvo turtą paveldėjau ne po ilgos pertraukos, o jį perėmiau po mirties, apie paveldėjimo faktą iš karto informavau seniūniją. Iš žemėtvarkininkų paminėto seniūnijos rašto atrodytų, kad po tėvo mirties ilgą laiką sodyba liko negyvenama, stovėjo užkaltais langais, apaugusi krūmais ir nei seniūnė, nei kas nors kitas seniūnijoje nežinojo, kam ji dabar priklauso. Bet taip nenutiko! Juokas pro ašaras, juk dar tėvui gyvam esant sodyboje gyveno įregistruota mano brolio Antano šeima, ten buvo įregistruotas ir brolis Juozas, nors šis faktiškai gyveno kitur. Po tėvo mirties brolio šeima neišsikėlė, tebegyveno ten pat – laikė karvę, telyčią, ožkų, ančių, vištų, tą žemę šienavo, žodžiu – tvarkė asmeninį ūkį. Beje, Antanas su 5 vaikais tame name gyveno dar 8 metus, iki 2012-ųjų, kai išsikėlė į suteiktą socialinį būstą Družuose. Ir štai netikėtai sužinau, kad, valdininkų nuomone, mirus mano tėvui, ten asmeninio ūkio neliko, – stebėjosi Jadvyga Gudelienė.
Ūkininkė įsitikinusi, kad apsukrūs valdininkai nutarė kaimo žmogų apvynioti apie pirštą:
- Manė, aha – senas žmogus mirė, liko gyventi kokie nors „kaimo durneliai“, nieko jie nesupranta, nieko neieškos, nesiaiškins, o jei ir aiškinsis – kas jų klausysis?! Kaip tik reikėjo kažkur saviškiams pamatuoti žemės – štai ir surado puikią vietą!
Ūkininkė užsiminė, kad, jos žiniomis, vienas naujųjų savininkų, buvęs žemėtvarkininkas, savo sklypą jau perleido kitam asmeniui. O čia dar viena kaimynių Jadvygą Gudelienę informavo, kad mato prie tų sklypelių besisukinėjant nematytus žmones. Kol teisėta paveldėtoja teismuose bando padėti tašką šioje žemės istorijoje, Zosinoje aidi perkalamų riboženklių garsas…
Gintaras Bielskis
Anot Jadvygos Gudelienės, į gerose vietose esančią žemę tiesiasi įvairių žemgrobių rankos. Taip galimai nutiko ir Zosinoje, kur žemėtvarkininkams tenka tirti ne vieną skundą ar prašymą. Štai ir 2014-ųjų gruodį čia lankėsi žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu sudaryta komisija.

Anot Jadvygos Gudelienės, į gerose vietose esančią žemę tiesiasi įvairių žemgrobių rankos. Taip galimai nutiko ir Zosinoje, kur žemėtvarkininkams tenka tirti ne vieną skundą ar prašymą. Štai ir 2014-ųjų gruodį čia lankėsi žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu sudaryta komisija.

- Atrodytų, kad Vyriausybės nutarimas pirmiausia žemę grąžinti jos savininkams ir paveldėtojams, buvo parengtas kaimo žmogaus naudai. Tačiau žmonės, susidūrę su biurokratizmu, pradeda tikėti, jog jis buvo sugalvotas specialiai, kad žemės gautų tik kai kurie jos trokštantieji. Norintys atsiimti savo žemę susiduria su įvairiomis problemomis, viena jų – valdininkų abejingumas. Kad ir kaip būtų keista, atrodo, jog įstatymai lyg ir nepažeidžiami, tačiau sulaukti valdininko pagalbos yra labai sunku, nes jis abejingas savininko norams ir interesams. Eiliniam žmogui dažnai net nepasiekiama informacija, kaip jis galėtų atsiimti jam priklausančią žemę. Tuo tarpu žemėtvarkininkas, disponuodamas visa turima informacija, išmanydamas įstatymus ir matydamas jų spragas, kartais – net pažeisdamas tuos įstatymus, puikiai žino, kaip parduoti žemę savo giminaičiams, draugams ar jos nusipirkti pačiam. Yra nemažai žmonių, kurie jau susitvarkė dokumentus ir laukia, kada galės dirbti nuosavą žemę, bet ne vienas jų, mano nuomone, liks nuskriaustas. Taip šventa kiekvieno Lietuvos piliečio teisė susigrąžinti sovietinių okupantų atimtą tėvų ir senolių žemę, liks neišsprendžiama problema, nes tebevyrauja jos neteisėtas grobimas, netvarka ir neteisybė. Mūsų išrinktieji turi tai kelti viešumon ir pažadėti, kad bus atstatytas teisingumas, žemgrobių pasisavinta žemė bus grąžinta teisėtiems savininkams, – „Širvintų kraštui“ teigė širvintiškė Jadvyga Gudelienė ir išreiškė viltį, kad galbūt atgaus tėvui priklausiusius 3 ha žemės, kai paaiškės, jog žemėtvarkininkų veiksmuose būta didelių trūkumų.

Jadvyga Gudelienė sako kol kas nejaučianti žemės stygiaus, kadangi jos paveldėti gimtinės plotai buvo pamatuoti kitoje vietoje. Tačiau esmė ta, kad ta žemė buvo pamatuota ten, kur ji turėjo būti grąžinta tretiesiems savininkams. Viena skriauda gimdė kitą. Skaityti daugiau »

Šilta vietelė savai, o skolos visiems?..

Sprendimai ir nuomonės
Šilta vietelė savai, o skolos visiems?..
Kasmet pavasarį, rajono taryboje svarstant UAB Širvintų vaistinės veiklos ataskaitas, iškyla vis ta pati problema – įmonė dirba nuostolingai ir prošvaisčių, kad padėtis gali keistis į gerą, nematyti. Tačiau buvusi rajono valdančioji dauguma į kokias nors gilesnes diskusijas ar svarstymus nė nesileisdavo, meras Vincas Jasiukevičius tiesiog pareikšdavo, kad „tikimasi, jog vaistinė dirbs pelningai“ ir ataskaitą patvirtindavo. Ir pati vaistinės direktorė Laura Jakštienė dar 2014 metais, tvirtinant 2013 m. ataskaitą, į rajono tarybos nario Romo Zibalo klausimą, kokios perspektyvos, ramiai atsakė: „Sureguliuoti prekybą ir dirbti toliau be nuostolio“.
Ar toks buvusios valdžios atlaidumas ir atsainus požiūris į nuostolingai dirbančią įmonę vyravo ne dėl to, kad L. Jakštienė – VRK darbuotojos marti, ir buvusieji, ją tvirtindami direktore (o gal tiesiog parūpindami šiltą vietelę?), galbūt turėjo savų sumetimų, galima tik spėlioti? Aišku tik viena – per kelerius metus Širvintų vaistinė nesugebėjo išbristi iš skolų liūno ir dirbti nenuostolingai.
Racionalių, ūkiškų sprendimų dėl vaistinės likimo buvusioji valdžia nesiūlė, netgi atvirkščiai – vaistinei išsikėlus, erdvias miesto centre esančias patalpas, galima sakyti, už „centus“ išnuomojo privačiam sveikatos centrui.
Neseniai UAB Širvintų vaistinės direktorė Laura Jakštienė parašė prašymą išeiti iš darbo. Maždaug – žinokitės patys su tom skolom ir nuostoliais…
- Pagal pačios direktorės pateiktus duomenis, vaistinės skola vaistų tiekėjams ir paslaugų teikėjams viršija 63 tūkst. litų (daugiau nei 18 246 Eur), – padėtį komentuoja rajono merė Živilė Pinskuvienė. – Taigi, buvusioji rajono valdžia ir vaistinės vadovė palieka didžiulį galvosūkį ir mums, dabartiniams rajono vadovams, ir naujajai vaistinės direktorei. Mintį apie bankrotą ar įmonės likvidavimą bent jau kol kas reikia atmesti – būtent dėl tų už „centus“ išnuomotų didžiulių patalpų miesto centre.
Suprantama, vadovauti įmonei, kai į jos veiklą žiūrima pro pirštus, tikriausiai buvo visai patogu. Tačiau po rinkimų pradėjus dirbti naujai rajono valdžiai, daug kas suprato, kad ta „olimpinė ramybė“ baigėsi. Ir nuėjo lengviausiu, deja, ne garbingiausiu keliu, per savo neveiklumą užgyventas skolas užkraudami ant rajono žmonių pečių…
„Širvintų krašto“ informacija

Kasmet pavasarį, rajono taryboje svarstant UAB Širvintų vaistinės veiklos ataskaitas, iškyla vis ta pati problema – įmonė dirba nuostolingai ir prošvaisčių, kad padėtis gali keistis į gerą, nematyti. Tačiau buvusi rajono valdančioji dauguma į kokias nors gilesnes diskusijas ar svarstymus nė nesileisdavo, meras Vincas Jasiukevičius tiesiog pareikšdavo, kad „tikimasi, jog vaistinė dirbs pelningai“ ir ataskaitą patvirtindavo. Ir pati vaistinės direktorė Laura Jakštienė dar 2014 metais, tvirtinant 2013 m. ataskaitą, į rajono tarybos nario Romo Zibalo klausimą, kokios perspektyvos, ramiai atsakė: „Sureguliuoti prekybą ir dirbti toliau be nuostolio“. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar esate patenkintas savo atlyginimu?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 11 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.