Visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjas V. Arasimavičius.

Kartais įstaigų pavadinimai skamba kiek miglotai. Pavyzdžiui, Pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos centras, Visuomenės sveikatos centras… Ar tikrai visi žinom, kuo tos įstaigos skiriasi?

Visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus vedėjas Vidimantas Arasimavičius skirtumus paaiškina gana paprastai: „Pirminės priežiūros sveikatos centras, taip pat kaip ir Sveikatos centras, vykdo asmens sveikatos priežiūrą, užsiima gydymu ir profilaktiniu sveikatos patikrinimu. O Visuomenės sveikatos centras – rūpinasi ne atskiro asmens, o visos bendruomenės sveikata. Paprasčiau sakant, jie užsiima ligonių gydymu, o mes – prevencija.“

Skyriaus vedėjas teigia, kad įstaigos nedubliuoja viena kitos veiklų, o tik bendradarbiauja. Pavyzdžiui, jei Širvintų PSPC (ar kitoje gydymo įstaigoje) užregistruojamas koks nors apsinuodijimas, iškart pranešama Visuomenės sveikatos centrui. Šis savo ruožtu daro tyrimą dėl ligos židinio ir šaltinio, jeigu tai grupinis susirgimas, informuodamas kitas suinteresuotas institucijas, pavyzdžiui, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Pagrindinės Visuomenės sveikatos centro funkcijos susideda iš trijų pakopų. Pirmoji – Visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Tai objektų, kuriuos prižiūri Centras, kontrolė: mokyklų, darželių, kirpyklų, pirčių, soliariumų. Visai nesvarbu, ar tai privati įmonė, ar biudžetinė įstaiga – kontrolė vykdoma vienodai. Yra tik vienas apribojimas: įmonė neturėtų būtų tikrinama dažniau nei vieną kartą per metus. Kasmet atrenkamas sąrašas, pagal kurį lankomi objektai.

Kiekvienai tikrinamai įstaigai dar prieš dešimt darbo dienų pranešama, kad vyks patikrinimas, kokius dokumentus reikia turėti. „Per dešimt dienų galima labai daug padaryti. Ir dokumentus visus gauti, ir pasirūpinti, kad viskas blizgėtų“,- teigia V. Arasimavičius..

Antroji funkcija yra sveikos aplinkos sudarymas ir stebėjimas. Tai daugiausia teritorijų planavimo ir statybos projektų vertinimo bei dalyvavimo statybos užbaigimo procese veikla. Pavyzdžiui, norima sklypą, kuris anksčiau buvo žemės ūkio paskirties, paversti gyvenamuoju, tuomet Visuomenės sveikatos centras kartu su kitomis institucijomis atlieka vertinimą ir, jei viskas atitinka normas, tam pritaria.

Trečioji – užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė. „Iš pradžių iš Širvintų PSPC ar UAB „Širvintų sveikatos centras“ gaunama pirminė informacija apie užkrečiamą susirgimą. Tuomet ligonis guldomas į ligoninę, jam atliekami tyrimai, po kurių paaiškėja galutinė diagnozė. Kol ligonis gydomas, Visuomenės sveikatos centras imasi priemonių (kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, seniūnijomis ar socialinės globos įstaigomis) jo gyvenamoje ir darbo aplinkoje likusiems žmonėms apsaugoti. Tai ir kontrolė, ir prevencija “, – aiškina V. Arasimavičius.

Į ligų profilaktikos sąvoką įtraukiami ir skiepai. Visiems aišku, kad kai kurių ligų padėtų išvengti įvairūs skiepai, tačiau tai nepigus malonumas – pavyzdžiui, skiepai nuo vėjaraupių kainuoja kiek daugiau nei šimtą litų. „Neverta reikalauti iš žmonių, kad visi eitų skiepytis, juk dažnam ne ligų profilaktika, o kaip išlaikyti šeimą su minimalia alga rūpi“, – sako V. Arasimavičius.

Visuomenės sveikatos centras taip pat išduoda leidimus – higienos pasus, kurie reikalingi pradedant naują veiklą. Pernai išduota 20 leidimų – higienos pasų. Šiuo metu išduodami neterminuoti higienos pasai, juos pasikeisti naujais reikia nebent tada, kai kažkas labai pasikeičia vykdomoje veikloje. Leidimus – higienos pasus privalo turėti ligoninės, poliklinikos, mokyklos, slaugos įstaigos, apgyvendinimo, grožio paslaugas teikiančios įmonės.

Visuomenės sveikatos centras sulaukia nedaug gyventojų skundų, nes daugelį vartotojus dominančių funkcijų iš Centro perėmė kitos institucijos. Pavyzdžiui, anksčiau Centras rūpinosi šulinių vandens tyrimais, dabar tai atlieka Širvintų maisto ir veterinarijos tarnyba. Visuomenės sveikatos centras nemokamai vis dar atlieka vandens tyrimus tuose šuliniuose, kurių vandenį vartoja nėščios moterys ir kūdikiai iki pusės metų amžiaus.

Jei nustatyta, kad vandenyje yra per daug bakterijų, užtenka tik užvirinti vandenį ir jis bus tinkamas vartoti. Tačiau jei šulinyje randama per daug cheminių medžiagų (pvz.: nitratų ar nitritų), tokio vandens vartoti jau nebegalima. Tenka pripažinti, kad dažnai šulinių vanduo būna užterštas, bet gyventojai, neturėdai lėšų, ir toliau vartoja nesveiką vandenį.

“Kad ir kaip keista, bet į maisto kokybės kontrolę Visuomenės sveikatos centras įsijungtų tik tada, kai atsirastų apsinuodijusiųjų,”- teigė V. Arasimavičius. Šiuo metu maisto kokybės kontrole rūpinasi Širvintų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Prieš kelerius metus Visuomenės sveikatos centras rūpinosi ir vandens tyrimais Širvintų paplūdimyje. Dabar tai daro Savivaldybė. Tik, atrodo, jai ši pareiga nelabai rūpi. Anksčiau tyrimai buvo atliekami aštuonis kartus per metus, darbar apsiribojama ir trimis.

Viena iš Visuomenės sveikatos centro funkcijų turėtų būti triukšmo lygio reguliavimas mieste, bet Širvintose nėra numatytos prevencinės zonos, kuriose būtų nustatytas tik ribotas triukšmo lygis. Toks zonų nustatymas yra Savivaldybės rankose, tačiau ji kol kas nesiima jokių sprendimų šiuo reikalu.

Pasak V. Arasimavičiaus, rajone labiausiai trūksta Visuomenės sveikatos biuro, kuris rūpintųsi gyventojų švietimu ir mokymu sveikatos ir higienos klausimais bei kurtų projektus atsižvelgdamas į rajono poreikius.

Šiuo metu Širvintų rajono savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su Kaišiadorių rajono visuomenės sveikatos biuru, tačiau darbas per atstumą negali būti toks efektyvus, koks galėtų būti savame rajone.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet mažėja užkrečiamų ligų židinių. Tačiau V. Arasimavičius teigia, kad ligų protrūkiai tendencingai kartojasi kas kelerius metus. “Išauga nauja karta – ir vėl tas pačias ligas reikia persirgti, nieko čia nepadarysi”, – sako V. Arasimavičius. Vis dėlto Širvintose jaučiamas visuomenės sveikatos būklės pagerėjimas. Prieš dvidešimt penkerius metus kasmet būdavo užfiksuojama per šimtą hepatito A atvejų, dabar jų visai nebėra.

Ateityje ir Visuomenės sveikatos centro laukia pasikeitimai. Nuo liepos 1 d. neliks Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos – jau dabar plečiasi Visuomenės sveikatos departamentas ministerijoje. Iš esmės niekas nesikeičia, tik gali prisidėti keletas naujų funkcijų, tačiau gyventojams tai jokios įtakos neturės.

Aura Jankūnaitė

Širvintų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2011 metais už nustatytus higienos, kokybės ir ženklinimo pažeidimus surašė keturiolika protokolų, paskyrė trylika piniginių baudų bei vieną įspėjimą.

Širvintų VMVT vyriausiasis specialistas – maisto produktų inspektorius Alvydas Karalius teigia: “Pažeidimų mažėja, nes didėja verslo struktūrų sąmoningumas, dalį pažeidimų pašalinti leidžia įdiegtos savikontrolės sistemos.”

Svarbu paminėti ir mažėjantį rajono gyventojų skaičių, nes, emigravus gyventojams, mažėja ir potencialių vartotojų skaičius. Verslininkai, gamintojai, įstaigos ar parduotuvės yra suinteresuotos kuo labiau vertinti kiekvieną klientą, todėl ir gerėja paslaugų teikimo kokybė.

Remiantis Širvintų VMVT duomenimis, vis mažiau yra maisto kokybės pažeidimų. Tai rodo dvejus metus iš eilės mažėjantis skundų skaičius: anksčiau vidutiniškai jų būdavo keturiolika, o dabar – vos aštuoni. Pernai buvo užregistruoti šeši skundai dėl negyvūninės kilmės maisto produktų ir du dėl gyvulinės kilmės.

“Taip pat mažėja nustatytų pažeidimų skaičius, pavyzdžiui, 2007 metais jų buvo 170, 2008 – 161, 2010 – 87, 2011 – 91,” – sako A. Karalius.

Širvintų VMTV duomenimis, 2011 metais buvo dešimt kartų surašyti sprendimai dėl maisto produktų sustabdymo arba uždraudimo tiekti į rinką. Dviem atvejais laikinai sustabdyta ūkio subjektų veikla.

Dažnai gyventojai pamiršta, kad net tada, kai prekė jau praplėšta, kai už ją jau sumokėta – vartotojas turi teisę grąžinti nekokybišką daiktą pardavėjui ir reikalauti sumokėtų pinigų. Pardavėjas turėtų grąžinti pinigus ir pakeisti prekę nauja, kokybiška. Kiečiant ar grąžinant prekę, rašomas prašymas, prie kurio turi būti pridėtas prekės pirkimo kvitas ir detaliai aprašyti trūkumai. Vis dėlto posakis “klientas visada teisus” nėra iš piršto laužtas.

Vartotojas, norėdamas apsisaugoti nuo nekokybiškų maisto produktų, pirkdamas prekę visų pirma pats turėtų atkreipti dėmesį į tris pagrindinius faktorius – tinkamumo naudoti terminą, sudėtį ir pakuotę.

Gyventojams svarbu atsiminti, kad vartotojų teisių pažeidimai būna kelių rūšių: maisto ir ne maisto produktų, vartojimo paslaugų, reklamos ir nesąžiningos komercinės veiklos bei nesąžiningų sutarčių sąlygų. Pastebėjus pažeidimus kurioje nors iš minėtų sričių, patartina kreiptis į atitinkamas institucijas ir apginti savo teises. Už pagrįstus pažeidimus baudos dėl netinkamų prekių ar paslaugų gali būti skiriamos tiek pardavėjams, tiek gamintojams, tiek įmonėms, tiek privačiam verslui.

Dėl vartojimo paslaugų, statybos ar sveikatos saugos pažeidimų širvintiškiai gali kreiptis į Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų skyrių. Pernai čia kreipėsi tik trys gyventojai. Skyriaus vedėjo V. Arasimavičiaus teigimu, dažnai žmonės kreipiasi “ne tuo adresu”, todėl užtenka jiems nurodyti kitą įstaigą, ar nukreipti kitu telefonu. Tačiau atsižvelgiama į kiekvieną pranešimą ir gyventojai gauna visą reikiamą informaciją.

Širvintų VMVT pagirndinė funkcija yra maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo kokybės kontrolė. Gyventojai, pastebėję maisto kokybės, ženklinimo ir informacijos pažeidimus, taip pat turėtų keiptis į šią tarnybą.

Visais kitais atvejais galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą.

Aura Jankūnaitė

Nuo 2012 metų sausio 1 dienos pranešimai apie iškvietimą pas ligonį ateis iš Vilniaus GMP.

Bene kasmet sveikatos apsaugos srityje vykstančių permainų nepavyks išvengti ir ateinančiais metais. Nuo 2012 metų ketinama centralizuoti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerių darbą.

Kaip informuoja Ligonių kasos, šiuo metu Lietuvoje veikia 56 dispečerinės, kurių steigėjos yra savivaldybės. Poreikis centralizuotai koordinuoti GMP paslaugų teikimą, sukurti jos brigadų pajėgumų valdymo sistemą atsirado pirmiausiai siekiant užtikrinti pacientams kokybiškesnę greitąją medicinos pagalbą.

Rašoma, kad centralizavus GMP dispečerines bus išvengta nesusipratimų ir konfliktų dėl miestų ir rajonų “paribio zonų”, lengviau bus valdomos ekstremalios situacijos. Iki šiol pas pacientą vykdavo tik jo miesto ar rajono greitoji, nepaisant to, kad operatyviau pagalbą būtų galėjusi suteikti netoliese esanti kitos zonos GMP medikų brigada. Po pertvarkos pacientai nebebus skirstomi į miesto ar rajono – jie sulauks arčiausiai įvykio vietos esančio greitosios automobilio.

Numatyta, kad nuo 2012-ųjų GMP dispečerinių tarnybų funkcijas vykdys 10 įstaigų – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių centrų GMP teikiančios įstaigos pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė “Širvintų kraštui” patvirtino, kad nuo 2012 metų sausio 1 dienos Širvintų GMP dispečerinės funkcijos perkeliamos į Vilniaus GMP. Kaip sakė vyr. gydytoja, rajono gyventojams niekas neturėtų pasikeisti, keisis tik įstaigos vidaus darbo tvarka. Žmonės ateityje, kaip ir iki šiol, Greitąją medicinos pagalbą galės išsikviesti telefono numeriais 03 arba 112. Skirtumas tik tas, kad atsilieps ne Širvintų, o – Vilniaus GMP dispečerė. Taigi, bene svarbiausias dalykas bus tiksliai pasakyti adresą, kuriuo turėtų atvykti GMP automobilis.

Jau esame rašę, kad mūsų GMP medikų brigadai nereikėjo navigacinės sistemos, nes jie maždaug pažįsta visą rajoną ir nesunkiai randa juos išsikvietusį pacientą. O jeigu iškvietimas būdavo į kokį atokesnį vienkiemį ir GMP medikų brigada nežinodavo, kur tiksliai važiuoti, tai bevažiuodami kalbėdavosi su GMP automobilį iškvietusiu asmeniu, kuris nupasakodavo, kaip pasiekti reikiamą vietą. Dabar toks variantas nebebus galimas, bet užtai GMP automobiliuose bus instaliuota navigacinė sistema. Žinoma, viskas priklausys nuo navigacinės sistemos tikslumo.

Kadangi radijo ryšys tarp GMP dispečerinių turėtų atsirasti tik kovo mėnesį, tai iki tol informacija apie iškvietimą Širvintų GMP bus perduodama mobiliuoju ryšiu. Kaip paaiškino vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė, pranešimas apie iškvietimą bus atsiųstas į Širvintų GMP, ir jį gavusi GMP medikų brigada išvažiuos į nurodytą vietą. Truputį pasikeis situacija, jei į Širvintų GMP atsiuntus pranešimą apie išvietimą dvi GMP medikų brigados bus jau išvažiavusios. Anksčiau dispečerė žmogui paaiškindavo, kad du GMP automobiliai yra išvažiavę į iškvietimus ir pas ligonį atvyks tik po tam tikro laiko. Po Naujųjų metų šito žmogui niekas, ko gero, nebepaaiškins, nes Širvintų nebebus. Tad jeigu dvi GMP medikų brigados bus išvažiavusios pas ligonius, tai pranešimą apie dar vieną iškvietimą pamatys tik grįžusios. Iš esmės lyg niekas ir nesikeičia, nes nei vienu, nei kitu atveju GMP automobilis greičiau neatvažiuos. Vis dėlto žmogui, kuris laukia GMP automobilio, ko gero, labai svarbu žinoti, ar jis atvažiuos po keliolikos minučių, ar po poros valandų.

Kalbant apie informacijos apie GMP automobilio iškietimo perdavimą mobiliuoju ryšiu, vyr. gydytoja Nijolė Dimšienė sakė, kad yra nerimo dėl Naujųjų metų nakties. Ne paslaptis, kad Naujųjų metų naktį dažniausiai mobilusis ryšys sutrinka. Taigi, anot vyr. gydytojos, belieka tikėtis, kad viskas bus gerai.

Ar centralizuotas GMP dispečerių darbas užtikrins pacientams geresnės kokybės greitąją medicinos pagalbą, parodys tik laikas.

Ivona Komarovska

Jungtiniame komitetų posėdyje dalyvavo Živilė Pinskuvienė (Kontrolės komiteto pirmininkė), Antanas Lidžius, Algirdas Meško, Daiva Sakalauskienė, Stefanija Tamošiūnienė, Irena Vasiliauskienė (Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto pirmininkė) ir Marija Gudonienė.

Trumpai aptarus pirmąjį darbotvarkės klausimą dėl 2011 metų Širvintų rajono mokyklų pedagogams ir mokyklų darbuotojams darbo užmokesčiui skirtų lėšų panaudojimo, Algirdas Meško pareiškė manąs, kad likusieji reikalai (susipažinimas su VšĮ Širvintų ligoninėje įvykdyto projekto įgyvendinimu ir medicininės įrangos apžiūra) nėra Kontrolės komiteto narių kompetencijoje, esą šių klausimų nagrinėjimas tik viešųjų ryšių akcija, todėl posėdyje jis nebedalyvausiantis. Maža to, Algirdas Meško drauge išeiti paragino ir kitus taip manančius tarybos narius…

Kadangi daugiau taip manančių neatsirado, visi buvo nusiteikę dalykiškam darbui, tai komitetų posėdis tęsėsi toliau.

Aptariant prieš kelerius metus pirktos medicininės įrangos būklę ir sprendžiant, ką ateityje su ja daryti, Širvintų ligoninės vyr. gydytoja Dalia Aleknienė sakė, kad parduoti šiuo metu nenaudojamos chirurgijos skyriaus įrangos nereikėtų skubėti, nes ateityje Dienos chirurgijos skyriuje operuos traumatologas iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės. Kokia medicinos įranga bus reikalinga, paaiškės, kai bus sudarytas teikiamų paslaugų (atliekamų operacijų) sąrašas.

Kontrolės komiteto posėdyje paaiškėjo, kad iki šiol nenaudojama Ausų, nosies, gerklės ligų skyriui nupirkta įranga. Pasirodo, kad brangus medicinos aparatas stovi nenaudojamas tik todėl, kad per 3 metus nesugebėta sukrapštyti 4 tūkst. litų, reikalingų hermetiškai kabinai įrengti. Dėl to daug priekaištų buvo pareikšta ne tik vyr. gydytojai Daliai Aleknienei, bet ir praėjusią kadenciją rajono taryboje buvusių ir apie Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje esantį, bet nenaudojamą aparatą, ko gero, žinojusių 5 gydytojų – Antano Lidžiaus, Remigijaus Jotaučio, Jadvygos Raudeliūnienės, Vilmos Lučiūnienės ir Jūratės Šiukštienės – adresu. Bent jau gydytoja Jadvyga Raudeliūnienė tikrai turėjo šią problemą iškelti rajono tarybos posėdyje, juk ne kas kitas, o ji turėtų dirbti su minėta įranga…

Kontrolės komiteto pirmininkė Živilė Pinskuvienė klausė vyr. gydytojos, ar ieškota minėtų 4 tūkst. litų, gal kreiptasi į Savivaldybę su prašymu skirti reikiamą pinigų sumą? Tačiau atsakymų į šiuos klausimus taip niekas ir neišgirdo. O juk mūsų rajono žmonės turi važiuoti į kitus rajonus atlikti tyrimų, kurie gali būti atliekami ir Širvintų VšĮ pirminės sveikatos priežiūros centre.

Ivona Komarovska

Minėtame komiteto posėdyje buvo nustatyta mirusiojo ligoninėje palaikų aprengimo ir įdėjimo į karstą paslaugos kaina – 120 litų. Po ilgų diskusijų buvo nutarta ir toliau palaikomojo gydymo ir slaugos lovadienio kainą skaičiuoti pagal galiojančią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti balo vertę. Tuomet apskaičiuotoji balo vertė, taikoma nustatant lėšų sumą stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti, negalėjo būti didesnė nei 0,89 lito, o tai sudarė 76,32 lito per parą.

Beveik prieš mėnesį įvykusiame Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto posėdyje buvo kalbama, kad tokios kainos labai didelės, ir žmonės tiesiog nepajėgtų tiek mokėti, nes per mėnesį susidaro per 2280 litų. Tačiau kadangi bazinių kainų pakeisti negalima, tai komiteto nariai vieningai nutarė patvirtinti mažiausią įmanomą lovadienio kainą (76,32 lito), kuri būtų skaičiuojama pagal galiojančią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti balo vertę.

Gegužės 26 dieną Širvintų rajono taryba pritarė šiam siūlymui, o jau kitą dieną Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje svarstyta, kiek būtų galima padidinti sunkmečiu sumažinto sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę.

Šalies žiniasklaidoje rašoma, kad Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, įvertinęs šalies ekonominę ir finansinę padėtį bei atsižvelgdamas į Finansų ministerijos prognozes ir Valstybinės ligonių kasos pateiktus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo duomenis, kreipėsi į Tarybą, siūlydamas nuo šių metų birželio 1 dienos iš dalies atkurti sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę. Pirminės sveikatos priežiūros metinės bazinės kainos ir skatinamųjų paslaugų bazinių kainų balo vertę siūlyta atkurti iki 0,97 lito, kitų sveikatos priežiūros paslaugų mažiausia balo vertė turėtų siekti 0,92 lito.

Informuojama, kad Privalomojo sveikatos draudimo taryba ministro pasiūlymui pritarė. Nuo birželio 1-osios įsigaliojus sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės pakeitimams, šalies gydymo įstaigos 2011 metais papildomai turėtų gauti apie 57 mln. litų.

Gydymo įstaigoms tai nuostabi žinia, nes už tas pačias teikiamas paslaugas jos gaus daugiau lėšų. Tačiau ligoniams, slaugomiems ilgiau nei 120 kalendorinių dienų per metus ir asmenims, nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, ši žinia nelabai maloni, nes už praleistą parą gydymo įstaigoje teks mokėti daugiau…

Ivona Komarovska

Pernai visą vasarą kauniškiai kasinėjo Širvintų rytinės dalies ir Kabaldos kaimo gatves. Gyventojai jiems turėjo labai daug priekaištų. Gal uteniškiai dirbs tvarkingiau?

2009 metų vasario 28 dienos laikraštyje “Širvintų kraštas” išspausdintas straipsnis “Ar paštininkai privalo būti visažiniai?”. Straipsnyje rašoma, kad spauda ir laiškai gavėjams nešami nurodytais adresais, tačiau neretai užrašant adresą įsivelia klaida, pvz., vietoj Paupio ar Šermukšnių skersgatvių įrašoma tokio pavadinimo gatvė. Dar  labiau paštininkai susirūpina, pamatę, kad ant voko užrašytos Liepų ar Žolynų gatvės. Mat Širvintų miestelyje yra dvi Liepų bei Žolynų ir dar Žolyno gatvės, kurios yra visiškai skirtingose miestelio pusėse. Taigi tam, kad spauda ir laiškai pasiektų tam tikrą gavėją, paštininkai ir spaudos platintojai turėtų gerai žinoti ne tik gatves, bet pažinoti ir visus miestelio gyventojus. Tik ar tai įeina į jų pareigas?

Po balandžio 28 dienos tarybos posėdžio tikėtina, kad painiavos dėl gatvių vardų tik padaugės, nes vienai Širvintų seniūnijos sodininkų bendrijai “Melioratorius” gatvei suteiktas Miško pavadinimas. Tarybos narė Marija Gudonienė suabejojo, ar nedaroma klaida suteikiant tokį pavadinimą, nes Širvintų kaime irgi yra Miško gatvė. Tačiau niekas į tai neatkreipė didelio dėmesio, esą, ten gyvenantys žmonės to pageidauja.

Jeigu kartais adresato nepasieks spauda ar laiškai, tai didelės tragedijos gal ir nebus. Tačiau kas susimąstė, su kokiomis problemomis susiduria ar gali susidurti įvairios tarnybos, pavyzdžiui, Greitoji medicinos pagalba, gaisrininkai ir pan. Juk nelaimės akivaizdoje patiriamas nerimas, baimė ar išgąstis dažnai neleidžia susikaupti, ramiai įvertinti aplinkos, o paskambinęs atitinkamoms tarnyboms žmogus neretai negeba pasakyti, kokia nelaimė ir kur ištiko, pasako nepilną savo adresą ir pan. Dėl šios priežasties ir dar esant dviem gatvėms su tokiu pat pavadinimu Greitosios medicinos pagalbos automobilio ar gaisrinės sugaištas laikas vykstant galimai ne tuo adresu žmogui gali kainuoti gyvybę…

Suprantama, kad žmonės nori, jog gatvei būtų suteiktas jų pageidaujamas pavadinimas, dažnai net nesusimąstydami apie galimas neigiamas pasekmes. Tačiau tam ir yra tarybos nariai, kurie turi įsigilinti į siūlomus projektus ir priimti žmonėms geriausius sprendimus…

Ivona Komarovska

Šių metų balandžio 3 d. per LNK televizijos žinias buvo kalbama, kad šalies poliklinikose už kraujo tyrimą iš pacientų imamas mokestis. Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys aiškino, kad joks mokestios neturėtų būti imamas, todėl, kad už tyrimus sumoka Ligonių kasos. Kalbama, kad jei išsitirti kraują siunčia šeimos gydytojas, tai mokėti nereikia. Mokestis nėra mažas – 25-30 Lt. Niekas neklausia – pensininkas tu ar dirbantis… Norisi žinoti, kaip yra iš tikrųjų. Ar nepiktnaudžiaujama reikalaujant susimokėti už kraujo tyrimus?

Antanas Piškinas

Paaiškinti situaciją paprašėme Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoją Nijolę Dimšienę:

- Kraujo paėmimas žmogui nekainuoja, jeigu atliekamas nemokamas tyrimas (priklausantis pirminiam lygiui). Jeigu tyrimas mokamas (neįeinantis į pirminio lygio paslaugas), tai ir kraujo paėmimas kainuoja (pliusuojamas).

Pirminiam lygiui priklausantys laboratoriniai tyrimai nurodyti Šeimos gydytojo normoje. Tai:

* bendrasis kraujo tyrimas (t.y. kraujo ląstelės – eritrocitai, leukocitai, trombocitai, jų formos, hemoglobinas)

* bendrasis šlapimo tyrimas;

* gliukozė kraujyje;

* bendrasis cholesterolis (be jo frakcijų);

* elektrolitai kalis ir natris (kalcis neįtrauktas);

* biocheminiai tyrimai – kreatininas ir šlapalas (inkstų funkcijai ištirti);

* eritrocitų nusėdimas arba C reaktyvusis baltymas.

Šie tyrimai turi būti nemokami visiems, jeigu tyrimą skiria savos įstaigos (kurioje žmogus prirašytas) gydytojas. Tačiau yra būtina sąlyga – tyrimų poreikį turi nustatyti gydytojas, o ne pats žmogus pagal savo pageidavimą. Profilaktiniai tyrimai irgi turi savo taisykles, pavyzdžiui, atliekami ne dažniau kaip kartą per metus, todėl jiems taip pat reikalingas gydytojo nukreipimas.

Kiti mano nurodyti nemokami tyrimai yra su apribojimais ir tie apribojimai nurodyti, dažniausiai tai apima tam tikras žmonių kategorijas ir susiję su prevencinėmis arba skatinamosiomis programomis. Pavyzdžiui, glikozilinto hemoglobino nustatymas tik kaip skatinamoji paslauga sergantiesiems cukriniu diabetu;protrombino komplekso aktyvumo nustatymas ir INR – tik kaip skatinamoji paslauga esant širdies ritmo sutrikimui; didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos nustatymas, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio apskaičiavimas, trigliceridų koncentracijos nustatymas – tik pagal atrankinę kardiologinę prevencijos programą 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims; tyrimas dėl ŽIV – nėščioms moterims ir t.t.

Jeigu šeimos gydytojas nusprendžia, kad asmeniui reikia atlikti sudėtingesnius tyrimus, pavyzdžiui, ištirti kepenų fermentus dėl įtariamos kepenų ligos – yra dvi galimybės. Viena – duoti siuntimą pas antrinio lygio gydytoją (šiuo atveju gastroenterologą), prieš tai ištyrus pagal pirminio lygio apimtis. Tuomet pacientas registruojasi pas tokį gydytoją (pasirinkimas, kur registruotis, – jo reikalas), negalima tik išsyk tiesiogiai siųsti į III lygio polikliniką (pvz., Santariškes). Antrinio lygio gydytojas turėtų skirti nemokamus tyrimus. Antroji galimybė – pasiūlyti atlikti mokamus tyrimus savoje Poliklinikoje, jeigu ji gali juos pati atlikti – turi atestuotą laboratoriją arba išveža tiriamąją medžiagą ten, kur atliks tyrimus.

Pabrėžiu, kad Širvintose ambulatoriškai konsultuoja tik tokie vidaus ligų profilio specialistai: kardiologas, endokrinologas ir pulmonologas.

Žmogus turi žinoti, kad imdamas siuntimą antrinio lygio specialisto konsultacijai pirmą sykį, sulaukęs eilės, važiuoja konsultuotis, kitą kartą greičiausiai vyks priduoti nemokamų tyrimų, trečią kartą turės važiuoti sužinoti atsakymų ir gauti išrašą – atsakymą apie nustatytą diagnozę, kurią parveš šeimos gydytojui. Taigi, pacientas turėtų apsispręsti, kas jam labiau apsimoka: ar išlaidauti kelionėms, ar atlikti mokamus tyrimus mūsų įstaigoje. Mūsų Pirminės sveikatos priežiūros centras pasirengęs suteikti operatyvias paslaugas. Atliekame papildomus mokamus tyrimus savoje laboratorijoje (beje, visus šiuos tyrimus atliekame kasdien). Taigi, pacientas gali greitai sužinoti tyrimų rezultatą, o gydytojas – operatyviai skirti ar tikslinti gydymą, nustatyti diagnozę.

Be to, asmuo pas mus gali tiesiogiai eiti į laboratoriją ir jeigu pageidauja pats kokio nors tyrimo, mes jam atliksime, nesvarbu – prisirašęs jis pas mus ar ne. Tik, žinoma, tokiu atveju visi tyrimai ir visiems bus mokami.

Savo įstaigoje esame sumažinę daugelį kainų, palyginti su nurodytomis SAM kainyne, be to, visiems prisirašiusiems nemokamai atliekame reakciją paslėptam kraujui išmatose nustatyti (privalu tik pagal prevencinę programą tam tikrai amžiaus grupei), kadangi tai svarbus tyrimas diagnozuojant ligas.

Informacija apie mokamų ir nemokamų paslaugų teikimo tvarką, paslaugų įkainius skelbiama įstaigos interneto svetainėje, Poliklinikos koridoriuose kabančiuose informaciniuose stenduose, kiekvienas gydytojo kabinetas, registratūra, laboratorija turi visos šios informacijos segtuvus, kad galėtų operatyviai ir tiksliai ją suteikti. Tad pacientai turėtų nesivaržydami klausti, aiškintis.

Tikėtina, kad vis daugiau žmonių gydosi savarankiškai, užuot nuėję pas gydytoją ir paėmę nedarbingumo pažymėjimą.

Prieš gerą mėnesį Lietuvos Respublikos premjeras Andrius Kubilius ir kai kurie kiti politikai viešai džiaugėsi dėl to, kad išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius per 2010 metus gerokai sumenko dėl 2009 metų gegužę pakeistos ligos pašalpų tvarkos, o “Sodra” pernai sutaupė beveik 300 mln. litų.

“Sodros” duomenimis, pernai per vienuolika mėnesių ligos pašalpoms išmokėta 304 mln. litų – 47,6 proc. arba 276 mln. litų mažiau nei tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu.

Be abejonės, nedarbingumo lapelių sumažėjo ir Širvintų rajone. Remiantis “Sodros” Širvintų skyriaus Klientų priėmimo administratorės Aušros Turauskienės pateiktais duomenimis, 2007 metais buvo išduota – 2302, 2008 metais – 2398, 2009 metais – 2163, 2010 metais per 9 mėnesius – 1135 nedarbingumo lapeliai. Taigi mažėjimas pastebimas būtent ligos pašalpų tvarkos pakeitimo metais…

Seimo valdančiosios daugumos atstovai teigia, kad dėl 2009 metais pakeistos ligos pašalpų tvarkos sumažėjo “netikrų” ligonių. Tačiau kiek yra iš tikrųjų sergančių, bet negalinčių sau leisti pasiimti nedarbingumo lapelio, tikriausiai niekas neskaičiuoja. Juk pasikeitus ligos pašalpų tvarkai už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas 80 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio moka darbdavys. Nuo trečiosios iki septintosios dienos ligos pašalpa mokama iš “Sodros” biudžeto ir jos dydis siekia 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio, o nuo aštuntosios – 80 proc. Taigi ar kiekvienas tokiomis sąlygomis išgali gydytis turėdamas nedarbingumo lapelį? Labiau tiketina, kad žmonės (ypač gaunantys minimalų atlyginimą, jei tik vienas šeimos narys dirba ir pan.) neima nedarbingumo pažymėjimo, gydosi patys ir toliau dirba, net kai darbas akivaizdžiai trukdo jiems išgyti…

Be to, nedarbingumo pažymų mažėjimui įtakos galėjo turėti ir sunkmečio pakoreguotos darbo rinkos sąlygos, nes žmonės bijo neiti į darbą, mat į jų vietą laukia dešimtys bedarbių.

O ir sugriežtėjusios nedarbingumo pažymėjimų išrašymo taisyklės, matyt, turėjo įtakos jų mažėjimui. Jau rašėme apie tai, kad “Sodros” daktarai kruopščiai tikrina išduotų nedarbingumo lapelių pagrįstumą, todėl gydytojai privalo atidžiai pasverti, ar žmogus atitinka kriterijus, pagal kuriuos jam galima išrašyti nedarbingumo lapelį.

Taigi ar tikrai galima džiaugtis dėl sutaupytų lėšų, kai tuo tarpu dirbantys ir mokesčius mokantys žmonės neretai yra priversti neimti nedarbingumo pažymėjimų, taip keldami savo sveikatai ir net gyvybei galimą pavojų?..

Ivona Komarovska

Nuotrauka: www.15min.lt

Pirmadienį į “Širvintų krašto” redakciją vos tramdydama ašaras užsuko Andželika Navickienė. Moteris tenorėjo pasidalyti ją užklupusia bėda, su kuria gali susidurti kone kiekvienas iš mūsų.

Naujųjų metų išvakarėse poniai Andželikai pradėjo skaudėti dantį. Kadangi laukė šventinis savaitgalis, moteris, apsišarvavusi kantrybe, laukė pirmadienio… Sausio 3-iosios rytą su viltimi, kad pagaliau pasibaigs kančios, pašnekovė išskubėjo į Širvintų sveikatos centrą. Deja… Čia moters laukė pirmasis nusivylimas – tądien, pasak jos, medicinos įstaigoje stomatologas nedirbo…

Vis dar nepraradusi vilties sulaukti medikų pagalbos ponia Andželika pasuko VšĮ Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro link. Tačiau ir čia ji, sako, nesulaukusi pagalbos, neva, moteriai buvo pasakyta, kad negali priimti žmonių iš kitos poliklinikos… Anot moters, jai nepavyko patekti ir pas privatų stomatologą, nes vieni, jos teigimu, tądien nedirbo, o kiti nepriėmė, nes turėjo daug pacientų.

Beveik pusdienį bėgiojusi nuo vieno stomatologo pas kitą moteris taip ir nesulaukė medikų pagalbos… “Taip žmogus gali ir numirti… Man taip skauda, kad jau nebegaliu kentėt, o į Vilnių nuvažiuoti man per daug sudėtinga, nes neturėčiau su kuo palikti mažamečių vaikų,” – nebesulaikydama ašarų sakė moteris.

Gal poniai Andželikai šis pirmadienis buvo tik nesėkminga diena?.. Tačiau ką tokiu atveju daryti žmogui? Kur kreiptis, kai net pas privačius stomatologus negali patekti? Nekalbant jau apie valstybines medicinos įstaigas,  – juk privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokame, o paslaugų už jas, kaip rodo šis atvejis, galime ir nesulaukti…

Ivona Komarovska

Dienos tema

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta informacija, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys patvirtino Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą. Nuo 2011 metų įsigaliojus šiame apraše nustatytai tvarkai turėtų būti suvienodintas ir aiškiai detalizuotas bei optimizuotas visų Greitosios medicinos pagalbos brigadų paslaugų teikimas.

Keisti Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarką prireikė todėl, kad ankstesnė, dar nuo 2006 metų galiojusi tvarka nebeatitiko šios dienos realijų, be to, keldavo abejonių dėl jos skaidrumo. Todėl Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė įvertino esamą situaciją ir parengė naują, objektyviais kriterijais grindžiamą Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarką.

Pagal naują tvarką lėšos Gmedicinos pagalbos paslaugoms bus paskirstomos atsižvelgiant į Greitosios medicinos pagalbos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičių, taip pat atskirai bus mokama už dispečerinės tarnybos paslaugas. Siekiant, kad Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės tarnybos būtų integruotos į Bendrosios pagalbos centro sistemą, nuo 2012 metų sausio 1 dienos visos Lietuvos dispečerinės tarnybos bus centralizuotos ir steigiamos 10 šalies miestų. Tokiu būdu bus užtikrinta galimybė racionaliau koordinuoti Greitosios medicinos pagalbos brigadų darbą.

Naujovės susijusios ir su Greitosios medicinos pagalbos paslaugų įkainio nustatymu. Kadangi didžiuosiuose miestuose faktinis gyventojų skaičius gerokai viršija statistinį, 5 didiesiems miestams bus taikomas migracijos koeficientas, leisiantis nustatyti realų, o ne formalų paslaugų gavėjų skaičių. Taip pat bus atsižvelgiama ir į tai, kad aptarnauti vieną gyventoją kaime yra 12,5 proc. brangiau, nei miesto gyventoją, todėl paslaugos įkainis skirsis.

Nauja tvarka keičia ir leistino Greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičiaus nustatymo kriterijus. Brigadų skaičius atitinkamose teritorijose bus nustatomas kaip ir iki šiol, pagal gyventojų skaičių, tačiau brigadų skaičius galės būti didinamas ar mažinamas atsižvelgiant į papildomus kriterijus: ne mažiau kaip 80 proc. atvejų iškviesta Greitosios medicinos pagalbos brigada pas pacientą turi nuvykti per 25 minutes kaime ir per 15 minučių mieste; savivaldybėse, kurių asmens sveikatos priežiūros įstaigose nėra chirurgijos, reanimacijos skyrių yra organizuojamas papildomų brigadų darbas.

Nors mūsų Savivaldybės ligoninė ir atitinka pastarąjį kriterijų, bet, anot VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojos Nijolės Dimšienės, Greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičius Širvintose nebus didinamas. Mat pagal gyventojų skaičių mūsų rajonui priklauso dvi Greitosios medicinos pagalbos brigados, t.y. tiek, kiek šiuo metu ir yra.

“Širvintų krašto” informacija