Prie caro valdžios – 1905-1907 metais Širvintose buvo akmenimis išgrįsta pagrindinė trijų varstų (varstas lygus 1,067 km) ir keturių sieksnių (sieksnis lygus 1,95 m) pločio miestelio gatvė. Įsivaizduokite, jeigu ji būtų išlikusi iki šių dienų? Širvintos būtų unikaliausias miestas Lietuvoje. Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau tokiu “bruku” važiuodavo vežimai su geležimi apkaustytais ratais, arklius smarkiau pavarius, ratų žviegiantis bildesys sklisdavo per visą miestelį. Užtai miestelėnams nebuvo baisus ilgas ir šlapias ruduo, giliomis įklampomis atsiveriantys pavasario polaidžiai. Tačiau kažkuri vyresnioji širvintiškių karta neįvertino savo kultūros paveldo – jis buvo palaidotas po storu asfalto sluoksniu. Kaip ir unikalus tiltas per Beržės upelį… Skaityti daugiau »

"Atžalyno" pagrindinės mokyklos aikštelėje vienas lankų - sulaužytas, kitas - nusuktas.

Vasara ir moksleivių atostogos pasiekė patį įkarštį, taigi kalbos apie turiningą laisvalaikį itin aktualios. Deja, jaunimui pasirinkti nėra iš ko. Nei mieste, nei rajone nėra populiarių pramogų parkų, modernių sporto aikštynų. O ir tos kelios sporto aikštelės, švelniai tariant, jau labai “apipešiotos”. Štai miesto centre, J. Janonio gatvėje, esančios krepšinio aikštelės abu stovai – be lankų. Vieno lanko nėra ir prie “Atžalyno” pagrindinės mokyklos. Neseniai lankas “išgaravo” ir krepšinio aikštelėje, esančioje prie miesto stadiono.

Ir visa tai – šalyje, kuri krepšinį laiko antrąja religija. Tokios “išniekintos” lentos šiandien labiau tiktų žaisti smiginį, bet ir tai – nepatogu. Skaityti daugiau »

Malonu užeiti į Igno Šeiniaus gatvėje esantį Knygyną. Jauki ir atnaujinta aplinka. Nuo lentynų žvelgia tūkstančiai knygų. Kiekvieną iš jų galima paimti į rankas, prisėdus patogiame krėsle ją pavartyti ir nusipirkti. Mintimis apie Knygyno darbo ypatumus sutiko pasidalyti UAB “Širvintų knygynas” direktorė Vaiva Daugėlienė.

- Ar tiesa, kad UAB “Širvintų knygynas” praėjusiais metais buvo bene vienintelė Savivaldybės įmonė, turėjusi pelno?

- Apie kitas įmones nieko negaliu pasakyti, tačiau mūsų Knygynui praėję metai buvo labai palankūs. Dirbome sėkmingai – gavome šiokio tokio pelno.

- Širvintiškiai pastebėjo, kad Knygynas išgražėjo ne tik iš išore, tačiau ir savo vidumi. Ar tik šis remontas “nesuvalgė” jūsų uždirbtų pinigėlių? Skaityti daugiau »

Kas ketveri metai Lietuvoje vyksta krikščioniškojo jaunimo dienos. Prieš trejus metus tokios dienos vyko Klaipėdoje. Ta proga per visas parapijas keliavo Šventosios Teresėlės relikvijos. Širvintų dekanate, sutinkant ir palydint Šventosios Teresėlės relikvijas, tuokart buvo surengta labai graži šventė.

Kitąmet Jaunimo dienos vyks Panevėžyje. Rengiantis šiai jaunimo šventei, per visas vyskupijas, dekanatus ir daugumą parapijų keliauja Jaunimo dienų kryžius. Tikintieji jį iškilmingai pasitinka, prie jo meldžiasi, šlovina Viešpatį, visur vyksta garbinimo pamaldos. Jaunimo dienų kryžius jau apkeliavo visą Žemaitiją, daugumą kitų vyskupijų, o šiomis dienomis pasiekė ir Kaišiadorių vyskupiją. Praėjusios savaitės penktadienį Širvintų jaunimas Jį pasitiko prie Čiobiškio kelto. Tą patį vakarą Kryžius buvo atgabentas į Širvintų dekanato centrą – Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčią. Visą savaitgalį širvintiškiai ir kitų parapijų tikintieji, ypač jaunimas nuolat prie Jo budėjo, garbino giesmėmis, buvo aukojamos specialios Mišios.  Skaityti daugiau »

Irena Petuškienė (su fotoaparatu) džiaugiasi, kad rajone netrūksta kultūros renginių žmonėms.

Po 1999 metų kultūros įstaigų reorganizacijos buvo įkurtas Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras. Jam pavaldūs 8 kaimo kultūros namai ir 4 filialai.

Šiandieną kultūros namų darbo samprata pakito, jie negali būti vien tik renginių būstinė. Kultūros namuose kaimo žmogui turėtų būti jauku ir įdomu, čia jis galėtų pailsėti, parodyti savo talentą ir pasidžiaugti kitų gebėjimais. Svarbiausi kultūros namų tikslai – sudaryti sąlygas įvairiems kultūriniams poreikiams tenkinti, meno mėgėjų kolektyvams burtis, puoselėti etninę kultūrą, rūpintis vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų laisvalaikiu, organizuoti šventes, konkursus, parodas.

- Norisi pasidžiaugti, kad kaimuose dirba iniciatyvūs kultūrinio darbo specialistai, – sakė Širvintų kultūros centro kaimo kultūrinio darbo ir profesionaliojo meno koordinatorė Irena Petuškienė. – Kultūros darbuotojams netrūksta idėjų ir entuziazmo, jie dirba už menką atlyginimą ir dar iš tų pinigėlių ruošia renginius, kviečiasi bendruomenę į pagalbą.
Skaityti daugiau »

Kernavėje – senojoje Lietuvos sostinėje, menančioje mūsų valstybės ištakas bei jos pradžią, liepos 4-6 dienomis vyko XI tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas Mindaugo karūnavimo-Valstybės dienai paminėti. Šio renginio metu buvo pristatytas Lietuvos ir kitų Europos šalių istorinis ir kultūrinis paveldas nuo proistorės iki vėlyvųjų viduramžių. Nemaža dalis įvairių amatų gamybos procesų buvo vykdomi bei demonstruojami žiūrovams remiantis Kernavės archeologinių tyrinėjimų medžiaga.   Skaityti daugiau »

J. Barbaravičius, S. Tamošiūnienė, D. Balandienė, J. Sarpauskienė ir G. Pauliukonis.

Praėjusį trečiadienį (liepos 8 dieną) Širvintų rajono Savivaldybėje buvo apdovanoti liepos 1-6 dienomis Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje “Amžių sutartinė” rajonui atstovavusių kolektyvų vadovai. Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio ir Vilniaus liaudies kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos padėkos raštai, Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventės “Amžių sutartinė” medaliai bei knygos “Širvintų kraštas” buvo įteiktos Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos merginų choro vadovei Jurgai Sarpauskienei, Musninkų vidurinės mokyklos jaunimo tautinių šokių kolektyvo “Kadagėlis” vadovei Daivai Balandienei, Kultūros centro pagyvenusiųjų žmonių šokių grupės “Radasta” ir Kultūros centro vidutinio amžiaus žmonių šokių grupės “Viesula” vadovei Virginijai Šimonėlienei, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos jaunimo tautinių šokių kolektyvo “Siaustukas” vadovei Ramunei Bolotnikovienei, Kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos vadovui Gintarui Pauliukoniui, Pradinės mokyklos vaikų folkloro ansamblio “Želmenėliai” vadei Rūtai Tamašauskienei, Kamerinio choro “Navis” vadovei Audronei Burakovienei, Anciūnų folklorinio ansamblio grupės vadovei Elenai Matukienei, Jauniūnų folklorinio ansamblio grupės “Linksmosios močiutės” vadovei Stefanijai Tamošiūnienei, folklorinio ansamblio “Savingė” vadovei Laimutei Bikulčienei, Tremtinių ir politinių kalinių choro vadovui Jonui Barbaravičiui, Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro direktorei Sidonai Ušackienei, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjai Reginai Jagminienei, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjai Vitai Majerienei bei merui. Skaityti daugiau »

Keliame problemą

Važiuojantys keliu per Zosiną stebisi prie miško atsiradusia senų padangų rietuve. Pirmas įspūdis, kad kažkas atvežė, atidarė bortą ir į šalikelę išvertė kelias dešimtis nebetinkamų naudoti sunkvežimio padangų. Tarp jų yra ir kelios senos lengvųjų automobilių padangos.

Pastebėjęs, kad padangos atsirado greta gyvenamosios sodybos, imi abejoti pirmuoju įspūdžiu. Negi šiukšlintojai buvo tikri akiplėšos ir drąsuoliai, nepabūgo kieme amsinčių ir dantis šiepiančių šunų?

“Širvintų kraštui” pasidomėjus padangų atsiradimo istorija, sodyboje gyvenanti moteris pareiškė, kad padangas tvarkė Jadvyga Gudelienė. Pridūrusi, kad šia tema daugiau nebenorinti kalbėti, ji greitai užsidarė troboje.

Zosinos kaimo bendruomenės pirmininkė Marija Gaidamovičienė patvirtino, kad daugiavaikė šeima tikrai niekuo dėta dėl padangų atsiradimo, nors jos į kitą kelio pusę nukeliavo būtent iš šios sodybos. Pasak pirmininkės, daugelis žino ir matė, kad anksčiau šiomis padangomis buvo “papuošta” minėta sodyba: įrengta tarsi tvora, šiek tiek padažyta… Daugelis matė, kaip su sodyboje gyvenančiu broliu konfliktuojanti Jadvyga Gudelienė pasikvietė traktorininką, kuris išrovė kieme įkastas padangas. Taip jos atsirado kitoje kelio pusėje, valstybinėje žemėje.
Skaityti daugiau »

Kaip buvome pranešę (”Širvintų kraštas” Nr.47, birželio 25 d.), praėjusį sekmadienį Širvintų Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje Vilniaus Bernardinų jaunimo teatro studijos aktoriai vaidino Nikos Kazantzakio “Dievo neturtėlį”.

Ta proga Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos mokiniai bažnyčioje surengė parodą “Šventųjų skulptūros”. Kartu su teatro studijos aktoriais atvyko ir Bernardinų vienuolyno vienuolis brolis Algirdas, kuris po spektaklio klausė tikinčiųjų išpažinčių.

Spektaklio režisierė Danguolė Bagdanskaitė – profesionali aktorė. Ji baigė teatro studijas Maskvoje, žinomo pedagogo aktoriaus ir režisieriaus Anatolijaus Vosiljevo kurse. Studijos aktoriams atėjo padėti ir profesionali dainininkė Nijolė Kniūkštaitė. Jos dainavimas spektaklį neabejotinai pakėlė į dar aukštesnį lygį, nors ir šiaip studentų vaidybos neprofesionalia nepavadinsi – įdomus sumanymas šventąjį Pranciškų Asyžietį vaidinti visiems iš eilės, tuo vaizdžiai parodant, kad šiame žmoguje tilpo viskas: skirtingi charakterio bruožai, būdingi tiek vyrams, tiek moterims, turtingiems ir vargšams, jauniems ir seniems… Režisierė Danguolė Bagdanskaitė “Širvintų kraštui” sakė, kad labai ilgai truko teksto analizė. Iš minties brendo žodis, iš žodžio – veiksmas.
Skaityti daugiau »

“Nenuginčijama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, pratęsia vis atsinaujinantį kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi dainų švenčių bruožai: žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru”, – rašoma Lietuvos Tūstantmečio dainų šventės “Amžių sutartinė” tinklalapyje.
Skaityti daugiau »