Pastatytas koplytstulpis.

Sekmadienį per Šv. M. Marijos Škalpierinės atlaidus Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapija šventė bažnyčios 150-metį. Į iškilmes atvyko Kaišiadorių vyskupas Jo Ekscelencija Juozapas Matulaitis, Vyskupo generalinis vikaras Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių katedros administratorius Rimvydas Jurkevičius, Žaslių parapijos klebonas Algis Ananis (abu kilę iš Širvintų rajono), Širvintose kunigavęs kunigas Jonas Zubrus SJ, Bagaslaviškio parapijos klebonas Vytautas Bučinskas, Želvos parapijos klebonas Petras Avižienis, Onuškio parapijos klebonas Algimantas Gaidukevičius, Krikštėnų Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės religinės bendruomenės trys vienuolės, Seimo narys Jonas Pinskus su žmona, rajono vadovai, Baltarusijos, Lenkijos, Norvegijos delegacijų atstovai, per 500 parapijos tikinčiųjų.

Šventiškai išpuoštoje bažnyčioje Širvintų klebonas Leonas Klimas įteikė raportą Vyskupui apie bažnyčios istoriją, nuveiktus darbus, dėkojo už pasitikėjimą.

Kaišiadorių vyskupas Jo Ekscelencija Juozapas Matulaitis aukojo Šv. Mišias, koncelebravo net septyni kunigai, talkino būrys Širvintų bažnyčios patarnautojų.

Iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią buvo pagerbtas Švenčiausiasis Sakramentas.

Po pamaldų vyko koplytstulpio Šv. Arkangelui Mykolui, pastatyto prie Širvintų parapijos ilgamečio klebono Viktoro Lupeikos, kurio rūpesčiu prieš 150 metų buvo pastatyta dabartinė Širvintų bažnyčia, kapo šventoriuje, šventinimo iškilmės. Skaityti daugiau »

Šį sekmadienį, liepos 18 dieną, Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapija švęs bažnyčios statybos 150 metų jubiliejų. Šv. Mišios, skirtos šiai datai paminėti, bus aukojamos 12.30 valandą. Ta proga į Širvintas atvyksta Kaišiadorių vyskupas Jo Ekscelencija Juozapas Matulaitis, dalyvaus daug garbingų svečių.

Dvarininkų Astikų giminės trys seserys – Kotryna, Agnieška, Bagdona – 1475 metais pastatė Širvintose pirmą medinę bažnyčią. 1525 metais bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas. 1674 metais Mikalojus Žabo pastatė naują bažnyčią. Aštuonioliktojo amžiaus antroje pusėje minima parapinė mokykla. Širvintų parapija priklausė Pabaisko dekanatui.

1847 metais buvo parengtas mūrinės bažnyčios projektas (architektas Tomas Tišeckis). 1852 metais projektas patvirtintas, ir buvo leista statyti bažnyčią. Statybos pradėtos 1855, o baigtos 1860 metais. Tuo metu parapijos klebonu buvo kunigas Viktoras Lupeika (klebonavo Širvintose 42 metus (1854-1893), palaidotas bažnyčios šventoriuje. Jo ir parapijiečių rūpesčiu pastatyta bažnyčia tebestovi ir dabar. Skaityti daugiau »

Atlikėjus žiūrovai palydėjo stovėdami. Gėlių bei aplodismentų taip pat netrūko.

Žinomi Lietuvos atlikėjai, pažįstami, jau klasika virtę kūriniai, liepos 11 d. į Šešuolėlių dvarą sukvietė daugybę geros muzikos mylėtojų.

Pirmasis “Kristupo pikninkų” vasaros renginys šiame dvare lankytojus nustebino neįtikėtinai jaukia atmosfera. Sausakimšoje salėje, kur, pasak reklaminių lankstinukų, telpa daugiau nei 600 žiūrovų, buvo galima sutikti žmonių iš visos Lietuvos. Vieni jų atvyko patys, kiti rinkosi ekskursiją autobusu ir dar prieš koncertą aplankė nemažai įžymių vietų. “Kelionė buvo rami, patogi ir turininga,” – trumpai pasakojo atvykusi šiaulietė.

Koncerte “Spindintys Brodvėjaus miuziklai” pasirodė visiems gerai žinomi atlikėjai: solistas Liudas Mikalauskas, Ona Kolobovaitė, Egidijus Bavikinas bei fortepijono meistras Paulius Zdanavičius. Muzikinis repertuaras buvo labai įvairus, skambėjo kūriniai iš visame pasaulyje žinomų miuziklų. Nepamirštos ir dainos lietuvių kalba. Skaityti daugiau »

Atokioje vietoje esančiose kapinėse atgulė ne viena Staškūniškio kaimo sentikių karta...

Temą pasiūlė skaitytojai

Į “Širvintų krašto” redakciją kreipėsi grupė skaitytojų, kurie guodėsi, jog labai sunku pasiekti Staškūniškio (Zibalų seniūnija) sentikių kapines. Žmonės piktinosi valdžios nerangumu, nenoru padėti paprastam žmogui, atvykstančiam aplankyti artimųjų kapų. Žmonių teigimu, į kapines vingiuojantis keliukas yra labai pažliugęs, juo tokią lietingą vasarą išvažiuoti labai sunku, nepatyrusiam vairuotojui netgi pavojinga.

Iš tikrųjų Staškūniškio sentikių kapinės nuo pagrindinio kelio “Zibalai – Beivydžiai” yra nutolusios apie tris kilometrus ir pasislėpusios miškuose. Jas surasti nežinančiam žmogui yra labai sunku. Lauko keliuku pavažiavus apie kilometrą teko sustoti ir toliau keliauti pėsčiomis, nes nežinomas kelias gąsdino didžiulėmis tyvuliuojančiomis balomis. Tokių brastų teko suskaičiuoti bent septynias. Pačios kapinės gana nedidelės, ant kalnelio, aplinkui miškai, gana gūdi vieta. Tiesa, kapinių teritorija apšienauta, yra tvora, skelbimų lenta, sukalta šiukšlių dėžė. Dalis amžino poilsio vietų sutvarkyta (įrašas ant paminklo skelbia, jog paskutinis sentikis palaidotas 2008 metais), yra nemažai ir visiškai apleistų kapų. Reikia manyti, jog galbūt artimųjų gyvų nebėra arba jie toli iš šio krašto išvykę ir neturi sąlygų atvažiuoti. Skaityti daugiau »

Viduramžių riteriui pagauti į jį skriejančias ietis - vieni juokai.

Liepos 4-6 dienomis Kernavėje vyko dvyliktasis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas paminėti Lietuvos valstybingumo dieną bei Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Renginys susilaukė itin didelio susidomėjimo. Ant piliakalnių kopė tūkstantinė minia.

Pirmąją festivalio dieną lankytojai galėjo susipažinti su amatais, įvairiomis muzikos rūšimis, pasiklausyti istoriko paskaitų, pasižiūrėti videofilmus, pažaisti žaidimus. Daugeliui lankytojų net kvapą užgniaužė stebint viduramžių kovas ir teismo procesą. Gausybė pramogų ir įdomybių neleido nuobodžiauti. Tik pavargę nuo kaitinančios saulės žmonės slėpėsi medžių pavėsyje.

Lankytojai galėjo patys išbandyti visus amatus, sužinoti daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, ką daryti, jei skauda sąnarius? Gydytojai iš viduramžių atsako labai paprastai – tereikia užrišti ant skaudamos vietos raudoną vilnonį siūlą, jį panešioti, o paskui sudeginti. Skaityti daugiau »

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 str. 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos valstybės vėliava švenčių dienomis (vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, taip pat gyvenamųjų namų.

2004 metų gruodžio 24 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo” numatyta, jog vėliava iškeliama 7, o nuleidžiama – 22 val.

Taigi mažiausiai tris kartus per metus Lietuvos valstybės vėliava turėtų atsirasti bent jau ant veikiančių įstaigų ir organizacijų pastatų, taip pat – ant kiekvieno gyvenamojo namo.

Kol kas taip nėra, bet Širvintų rajono policijos komisariato Poskyrio viršininkas Mindaugas Mickonis teigia, kad poslinkių į gerąją pusę yra.

- Bijau suklysti, tačiau tokiomis dienomis, pavyzdžiui, Kalnalaukio gatvėje valstybės vėliava pastarąjį kartą nebuvo iškelta gal ant 3 pastatų, – sakė pareigūnas ir sutiko, kad toks pilietiškumas, matyt, yra susijęs ir su policijos pastangomis, jog žmonės laikytųsi įstatymų, taip pat – ir dėl vėliavos iškėlimo. Skaityti daugiau »

Visus atvykusius į folkloro ir liaudiškos muzikos šventę pasveikino šeimininkai - Gelvonų kultūros namų folklorinis ansamblis "Savingė".

Gegužės 16 dieną Gelvonų kultūros namuose vyko Širvintų krašto folkloro ir liaudiškos muzikos šventė “Suprašė žvirblalis”. Šiame liaudiškame suėjime dalyvavo rajono folkloro ansambliai, kaimo kapelos, armonikininkai, pasakoriai ir pavieniai dainininkai. Pats pirmasis į sceną įžengė Gelvonų kultūros namų folklorinis ansamblis “Savingė” (vadovė Laimutė Bikulčienė). Gelvoniškiai padainavo dainą “Sveiki gyvi, sveteliai mylimieji, sveiki gyvi, sveteliai gerbiamieji…” Šventės šeimininkė Ona Valančienė priminė, kad pirmą kartą žvirblalis visus sukvietė 1997 metais. Ta proga buvo pasodintas ąžuoliukas, kuriam šiais metais sukako keturiolika metų. Pakalbėjusi apie ąžuoliuką Onutė paragino visus pritarti ir kartu su savingiškiais užtraukė dainą apie tris berželius, stovinčius gale lauko. Šventę paįvairino liaudies meistrės Leokadijos Žinienės mezginiai, kuriuos demonstravo grupės SO šokėjos. Žiūrovams patiko visi mezginiai, tačiau labiausiai plojo jaunajai manekenei, demonstravusiai lengvą permatomą nėrinį. Skaityti daugiau »

Pirmoji vieta atiteko "pepėms'' iš Šalčininkų kultūros centro.

Gegužės 8 dieną Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras Gelvonų kultūros namuose jau devintus metus iš eilės organizavo  Respublikinį vaikų ir jaunimo šiuolaikinių šokių festivalį-konkursą “Pasisemkime energijos”. Šis konkursas – puiki proga  ugdyti jaunimo kūrybiškumą, populiarinti šokio meną ir supažindinti vaikus ir jaunimą su šiuolaikinių šokių stilių įvairove. Festivalyje dalyvavo septyni vaikų ir vienuolika jaunimo šokių kolektyvų.

Vaikų grupės dalyviai: Širvintų kultūros centro Šiuolaikinių šokių grupė SO su “Laukinių šokiu” (vadovė Odeta Žinienė), Šalčininkų kultūros centro šokių grupė “Smile” su šokiu ”Peppi” (vadovė Iryna Dudak), grupė N.T.DJ iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos su šokiu “Gatvės džiazas” (vadovė Nijolė Leonavičienė), vaikų šokių grupė “Legendėlė” iš Vilniaus šokių studijos “Legenda” su šokiu “Undinėlės” (vadovė Lina Lukauskaitė), Jonavos “Lietavos” pagrindinės mokyklos vaikų šiuolaikinių ritminių šokių kolektyvas “Pienė Tau” su “Tarakonų triumfu” (vadovė Rita Pilypienė). Šiuolaikinio šokio grupė “Afro” iš Šiaulių “Juventos” pagrindinės mokyklos pašoko du šokius: “Švelnukai ir šiurkštukai” bei “Linksmosios varlytės” (vadovė Ingrida Jasaitienė). Skaityti daugiau »

Dalia Valickaitė mėgsta savo darbus dovanoti geriems žmonėms.

Gegužės 3 dieną Širvintų viešosios bibliotekos Zibalų filialo bibliotekoje atidaryta kraštietės savamokslės dailininkės Dalios Valickaitės tapytų paveikslų paroda, skirta Motinos dienai. Nuoširdumu alsuojančiuose, kruopščiai atliktuose kūriniuose tviska nuostabi tėviškės gamta, Šešuolėlių dvaro rūmai, paslaptingas ir spalvingas paukščių bei augalų pasaulis.

Parodos autorė Dalia Valickaitė kilusi iš daugiavaikės šeimos, gyvena Kiemelių kaime (Zibalų seniūnija), nuo vaikystės mėgo piešti. Moteris auklėja du sūnus – Vaidą ir Dalių. Laisvalaikiu parodos autorė daug skaito. Vasarą ir rudenį uogauja ir grybauja, žiemą mezga, kaimiškoje krosnyje kepa pyragus. Dalios namuose visada jauku ir šilta. Savamokslės dailininkės buitis kukli, bet išsiskiria originalumu ir mielomis smulkmenomis. Skaityti daugiau »