Iškalbos meno konkurso prizininkai ir jų mokytojos. Iš kairės į dešinę: R. Vareikienė, V. Gurskas, A. Bučinskaitė, R. Rutkauskienė, I. Danytė, R. Martinaitienė.

Rašytojo Igno Šeiniaus 122-osioms gimimo metinėms

“Iškalba priklauso tiems menams, kurie viską pasiekia žodžiu. Juk ji surinko ir savo rankose laiko, galima sakyti, visų menų jėgą.” Platonas

Kiekvieną pavasarį Bagaslaviškyje sujudimas – Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla mini rašytojo Igno Šeiniaus gimimo metines. Tuomet į mokyklą atvyksta svečių, mokytojų, mokinių iš Širvintų rajono bendrojo lavinimo mokyklų. Organizuodami renginius siekiame, kad mokiniai domėtųsi rašytojo Igno Šeiniaus gyvenimu, veikla bei kūryba, kad galėtų atskleisti savo talentus, gebėjimus, kūrybiškumą.

Balandžio 8 dieną vyko Iškalbos meno konkursas, skirtas rašytojo Igno Šeiniaus 122- osioms gimimo metinėms. Renginyje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja R. Jagminienė, Širvintų rajono savivaldybės Dokumentų valdymo ir vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė R. Nainienė, Širvintų švietimo centro neformaliojo ugdymo organizatorė D. Chadusevičienė, oratoriai iš Bartkuškio pagrindinės mokyklos, Gelvonų vidurinės mokyklos ir Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos. Skaityti daugiau »

Mečetėje Žygimantui patiko vaikščioti su šlepetėmis.

Pabaiga. Pradžia 22, 24, 26 Nr.

Žygimantas Vitkauskas: “Sukomės, kaip galėjome…”

Bulgarijoje, Varnos oro ouste, mus pasitiko Suvorovo mokyklos direktorius. Mokytojus išlaipino prie mokyklos, o mes keliavome toliau, iki bulgarų mokinuko Radoslavo namų. Paskambinęs į vienų namų duris ir palikęs mus vienus, stovinčius su lagaminais, direktorius išvažiavo. Duris atidarė moteriškė, ir mes supratome, kad tai – Radoslavo mama. Mus nuvedė į miegamąjį su dviem lovom, parodė, kur yra vonia, tualetas. Besitvarkant ir besidėliojant savo daiktus, į kambarį užėjo mergina ir pradėjo su mumis kalbėtis. Nustebome, nes žinojome, jog turėtume bendrauti su vaikinuku. Vėliau paaiškėjo, kad mus pakalbino Radoslavo pusseserė iš Varnos. Ji mus ir pakvietė į svetainę, kur jau sėdėjo Radoslavas su savo mažuoju broliuku. Tada jiems įteikėme atsivežtas iš Lietuvos dovanas. Su namo šeimininku susipažinome tik vakare, nes jis, mums atvykus, dar miegojo. Pirmoji vakarienė buvo gana nemaloni, – keista buvo valgyti su visai nepažįstamais žmonėmis. Susikalbėti padėjo tik Radoslavas, nes nei mama, nei tėtis angliškai nesuprato. Sukomės, kaip galėjome, – mėginome kalbėtis gestais, kažką veblenome rusiškai… Skaityti daugiau »

Praėjęs savaitgalis Širvintoms buvo tiesiog unikalus. Restauruotoje Kultūros centro salėje vyko Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūra “Šimtakojis – 2011″. Per dvi dienas parodytas net 21 spektaklis. Renginiai prasidėdavo prieš dešimtą rytą, o baigdavosi beveik vidurnaktį. Širvintiškiai turėjo kaip niekada retą progą pamatyti, apie ką spektaklius kuria Lietuvos jaunimas, moksleiviai, kas jiems įdomu, kuo gyvena, kokio meninio lygio yra pasiekusios Lietuvos mokyklos, gimnazijos, vaikų teatrai, į ką mūsų rajono mokytojams, režisieriams, dirbantiems su jaunimu, reikėtų lygiuotis, iš ko imti pavyzdį, juk taip dažnai kalbame apie moksleivių kultūros, estetinio skonio ugdymą, moralę, užplūdusias blogybes, nesusikalbėjimą…

Pateikta gausybė literatūrinės medžiagos. Buvo ką pažiūrėti, o vėliau apie matytą spektaklį mokytojams, auklėtojams pasikalbėti tiek su darželinukais, tiek su pradinukais, paaugliais. Buvo spektaklių, kuriuose gvildentos jaunimo, jo vertybių, santykių su tėvais, mokytojais, vyresniąja karta problemos. Žinoma, buvo parodyta ir silpnokų, per kelias savaites sukurtų spektakliukų. Skaityti daugiau »

Iš kairės: Vincas Vytautas Bieliūnas groja bajanu "Weltmeister", dešinėje su bajanu "Albani Italia" - Antanas Kirvelevičius.

Netikėti susitikimai

Kovo 19-ąją, per Juozapines, Širvintų rajono kultūros centre vyko Respublikinės armonikininkų varžytuvės. Koncertą pradėjo Jonavos suaugusiųjų švietimo centro kapela “Lankesa”, kuri savo pasirodymus tęsė ir varžytuvių pertraukų metu. Ši kapela susikūrė praėjusiais metais, galima sakyti, senu pagrindu, įsiliejus naujų žmonių su naujomis melodijomis. Per tą neilgą laiką surengta apie 40 koncertų. Neseniai “Lankesa” lankėsi Punske.

Įdomu buvo klausytis kapelos pasirodymo, kadangi nemažai dainų buvo girdėta pirmą kartą, o kai kurios buvo žinomos, nors jų klausytasi labai seniai. Įdomiausia tai, kad šioje kapeloje groja du muzikos fanatikai. Vienas jų – Antanas Kirvelevičius, vadinamas “žmogumi-orkestru”, nes atlikdamas kūrinius tuo pačiu metu naudoja kelis muzikos instrumentus, be to, gali groti įvairiomis kūno pozomis. Antanas turi apie 30 įvairiausių instrumentų. Praėjusių metų gegužę Antanas Kirvelevičius Veiveriuose viename pokylyje susipažino su kitu muzikos fanatiku – Vincu Bieliūnu nuo Stakliškių, kuris specialiai koncertui Širvintose prieš tris dienas nusipirko naują “Honer” akordeoną, nors jau turėjo du “Weltmeister”, bajaną ir komplektą mušamųjų. Nuo pirmosios pažinties abu muzikantai ėmė groti kapeloje “Lankesa”. Širvintose Vincas grojo ne tik su kapela, bet ir kaip savarankiškas varžytuvių dalyvis. Skaityti daugiau »

Nuotrauka prisiminimui su bulgarais. Iš kairės į dešinę: Suvorovo mokyklos direktorius, projekto koordinatorė Bulgarijoje, mokytojai Remigijus, Rasa, amerikietis Brend'as ir mokytoja Diana.

Iš tolimų kelionių sugrįžus

Pradžia. 22, 24 Nr.

Teoriniai užsiėmimai vykdavo Suvorovo mokyklos anglų kalbos kabinete. Visos projekte dalyvaujančios šalys turėjo paruošti namų darbus, – fotonuotraukų pagalba papasakoti apie savo šalies įvairių švenčių papročius ir tradicijas. Kadangi susitikimas Bulgarijoje vyko kovo mėnesio pradžioje, tai pagrindinis dėmesys šiam mėnesiui ir buvo skirtas. Vos atvykus į Varnos aerouostą, kiekvienam iš mūsų ant kairiosios rankos riešo buvo užrišta vilnonė juostelė, nupinta iš kelių baltos ir raudonos spalvos siūlų (šios spalvos yra Bulgarijos vėliavoje). Ši apyrankė vadinama  martenica. Kovo pirmoji – pimoji pavasario dienos šventė. Bulgarijoje ji vadinama “Baba Marta”. Šią dieną ant rankos užrišama ir martenica. Ši apyrankė tarnauja kaip natūralus amuletas, apsaugantis nuo piktų jėgų, ir primena, kad atėjo pavasaris. Visame pasaulyje žmonės įvairiai sutinka pavasarį, tačiau tik Bulgarijoje gyvuoja šis senovinis paprotys. Jeigu kovo pirmąją išeitumėte pasivaikščioti, tai pamatytumėte daug besišypsančių veidų ir ant rankų užrištas martenicas. Kaimuose martenicas galima pamatyti net ant šunų ir kačių. Mažuose kalnų kaimeliuose žmonės jomis papuošia savo avis, ėriukus, jaunus arklius. Net namai turi savo martenicas…  Jos dėvimos iki pirmųjų pavasario požymių: kol pražysta vaismedžiai, parskrenda gandrai. Kai kas iš mūsų apyrankę nešioja dar iki šiol, – juk tikrų pavasario požymių Lietuvoje dar nėra, o su piktosiomis dvasiomis geriau nejuokauti…
Skaityti daugiau »

Viename būryje lietuviai, estai, lenkai, rumunai, turkai ir bulgarai. Visiems linksma, nes už jų nugarų tyvuliuoja nuotaikinga Juodoji jūra.

Iš tolimų kelionių sugrįžus

(Tęsinys. Pradžia 22 Nr.)

Kiekvienoje kelionėje į svečią šalį žmogus įgauna gyvenimiškos patirties. Tačiau apie ją, apie jos naudą kalbėsime vėliau. Šiame straipsnyje norėčiau papasakoti apie vizualinę patirtį. Apie ją papasakoti sunku, tačiau įmanoma. Paprastai ji fiksuojama piešiniais, fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga. Teisingai sakoma, jog geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti ar perskaityti.Vis dėlto norisi nors trumpai papasakoti apie Bulgarijos gamtą, apie aplankytus įdomius objektus. Galbūt mano pasakojimas bus šiek tiek ir idealizuotas, tačiau net moksliškai įrodyta, jog jau po kelių dienų matytus vaizdus žmogus prisimena taip, kaip jam geriau tinka. Dažnai pagražindamas ir “išmesdamas” nebereikalingas detales. Telieka stengtis, kad tokių detalių būtų kiek galima mažiau, kad tie matyti vaizdai atsigultų į tam tikrą seką, pasakojimą iš esmės.

Bulgarijoje girdėjau gražią legendą. Kai Dievas surinko tautas, kad padalytų joms žemes, susirinko visi, išskyrus bulgarus, kurie tuo metu dirbo laukuose. Viskas jau buvo padalyta, bet Dievas, pagerbdamas bulgarų darbštumą, padovanojo jiems rojaus kampelį žemėje, gausybės ragą Balkanų pusiasalio širdyje, kuris nuo tų laikų iki dabar vadinamas Bulgarija. Tai šalis, kurios krantus skalauja Juodoji jūra, kur stūkso didingi Rilos kalnai. Tai šalis, kurioje sutelpa įvairių civilizacijų papročiai. Skaityti daugiau »

Ansamblio vadovas Valdas Povilaitis Vileikiškius paskelbė "pasaulio violončelininkų sostine". Centre ansamblio "vinis" - jaunasis Rimvydas Bagočiūnas.

Kovo 25 dieną Vileikiškių kultūros namuose vyko vaikų dienos centro “Lašeliai” gimtadienis. O gimė “Lašeliai” prieš metus. Tada Vileikiškių vaikų dienos centro “Lašeliai” vadovė Andželika Bagočiūnienė džiaugėsi pagaliau įgyvendintu projektu. Per metus padaryta daug gerų darbų, tačiau svarbiausia, jog visi vaikų dienos centro “Lašeliai” darbuotojai ir savanoriai sugebėjo sudominti kaimo vaikus įdomia ir kūrybinga veikla, atitraukti juos nuo neigiamos gatvės įtakos, išmokė tarpusavio bendravimo įgūdžių, ugdė jų savarankiškumą ir kūrybingumą. Kad tai ne gražūs žodžiai, liudija vienas labai įdomus faktas. Prieš metus į “Lašelių” atidarymą buvo atvykę svečiai – Širvintų meno mokyklos violončelininkų ansamblis (vadovas Valdas Povilaitis). Tada šio pasirodymo metu ratu susėdusių muzikantų centre violončele grojo vileikiškietė Kęsmina Garbatavičiūtė. O šiandien žiūrovai prieš savo akis išvydo net šešiolika muzikantų su violončelėmis.  Visi – iš vieno kaimo… Ir grojo jie labai užtikrintai… Pasak naujai susikūrusio ansamblio vadovo Valdo Povilaičio, jis daug kur važinėjo po pasaulį, tačiau niekur nematė, kad viename kaime būtų tiek daug vaikų, grojančių violončele. Tai išties unikalus reiškinys. Ir… Vileikiškius vadovas paskelbė “pasaulio violončelininkų sostine”!
Skaityti daugiau »

Dienos tema

Kaip ir kiekvieną pavasarį, tirpstant sniegui atsiveria vis tokie patys “vaizdeliai” – kalnai pakampėmis besimėtančių šiukšlių ir… šunų “kakučiai”. Kol sužaliuos ir suvešės visa tai paslėpsianti žolė ar pasidarbuos visuotinės talkos “Darom!” dalyviai, reikia pripažinti, kad reginys nekoks. Juo labiau, kad ir paskui, per vasarą, keturkojų ir jų šeimininkų įpročiai nesikeičia – teršiamos ne tik aplinkui daugiabučius esančios pievelės, bet ir šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės.

“Kada šunys baigs dergti pievas ir kiemus? Kada bus pradėti bausti jų šeimininkai? Rašykite, moralizuokite, gal susipras…” Tokie klausimai ir siūlymai plūste plūsta į redakciją kiekvieną pavasarį.

Išties, rašome. Per metus po kelis kartus. Tačiau padėtis į gera mažai keičiasi. Kokiais būdais ugdyti gyventojų, laikančių keturkojus draugus, sąmoningumą? Gal vis dėlto pirmiausia -  griežtomis sankcijomis už “Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių” nesilaikymą?.. Betgi į šias Taisykles ranka abejingai numojo ir rajono valdžia. Skaityti daugiau »

Pirmasis ilgos kelionės taškas - Vilniaus autobusų stotis. Iš kairės į dešinę: Petras Tonkevičius, Žygimantas Vitkauskas, Rasa Rulevičiūtė, Remigijus Bonikatas ir Diana Bakšanskienė.

Iš tolimų kelionių sugrįžus

Praėjusių metų pabaigoje “Širvintų kraštas” rašė apie projekto “COMENIUS mokyklų partnerystė”  naudą tobulinant mokinių gebėjimus bendrauti su kitų valstybių žmonėmis praktiškai pritaikant anglų kalbos žinias. Tą kartą buvo kalbintos Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokytojos Roma Vareikienė ir Rasa Rulevičiūtė, kurios buvo išvykusios į organizacinį susitikimą Rumunijoje. Tęsiant šį projektą, šio mėnesio pradžioje į Bulgariją išvyko penkių bagaslaviškiečių delegacija: mokytojai Rasa Rulevičiūtė, Diana Bakšanskienė, Remigijus Bonikatas ir du patys drąsiausieji devintokai – Petras Tonkevičius ir Žygimantas Vitkauskas. Visa savaitė už Lietuvos ribų…  Jos metu mokiniai (ir ne tik…) įgijo neįkainojamos gyvenimiškos patirties. Juk pradžioje svetima kalba net limonado paprašyti buvo nedrąsu…

Pasakojimą apie kelionę į Bulgariją pradėsiu nuo keliavimo būdų ypatumų… Mes vykome į Suvorovo miestelį šiaurės rytų Bulgarijoje. Daugelis yra girdėję apie kurortą prie Juodosios jūros – Varną. O nuo Varnos iki Suvorovo vos 34 kilometrai. Jeigu manote, kad nuvykti į Bulgariją labai paprasta, tai smarkiai apsirinkate. Buvo daug variantų renkantis transportą. Galima buvo samdyti autobusą iki pat Suvorovo, tačiau penkių žmonių grupei tai per brangu. Ir per toli (iki Varnos per 2000 kilometrų). O svarbiausia – pasiekus galutinį tikslą labai jau “sulamdyti” atrodytume… Skaityti daugiau »

2011 metų respublikinės armonikininkų šventės-varžytuvių nugalėtojas varėniškis Pranas Ulbinas.

Praėjusį savaitgalį Širvintų kultūros centre vyko tradicinė respublikinė armonikininkų šventė – varžytuvės. Į Širvintas šiais metais atvažiavo net 25 šauniausieji armonikininkai iš Kauno, Panevėžio, Varėnos, Molėtų, Ignalinos, Pakruojo, Druskininkų, Jonavos ir net septyni iš Širvintų rajono. Armonikininkų varžytuvės mūsų rajone vyksta kasmet (praėjusiais metais – Musninkuose) nuo 1990-ųjų metų, taigi, šį kartą joms sukanka jau dvidešimt vieneri metai. Mintis sukviesti visus rajono armonikininkus į vieną būrį gimė Laimutei Bikulčienei. Pirmaisiais metais susirinkdavo tik mūsų rajono muzikantai, vėliau į Širvintas suvažiuodavo visas Rytų Lietuvos kraštas. Dar vėliau jos tapo respublikinėmis, o po mūsų rajono muzikantų muzikanto Antano Zarembos mirties ši armonikininkų šventė jo garbei pavadinta “Antano armonika”. 1996 ir 2001 metais varžytuves laimėjo Antanas Zaremba, o 2003-iaisiais metais laureatu buvo pripažintas širvintiškis Antanas Martinėlis. Tris kartus pirmąją vietą laimėjo varėniškis Pranas Ulbinas, keturis – molėtiškis Algimantas Mieliauskas. Tarp nugalėtojų buvo ir muzikantų iš Utenos, Kauno, Trakų. Skaityti daugiau »