Tarptautinio konkurso dalyvės: K. Jočytė, M. Jurkevičiūtė, D. Stankevičiūtė, A. Jurkevičiūtė.

Pirmasis konkursas buvo surengtas 2005, antrasis – 2008 metais. Trečiasis vyko šiemet, birželio 1-5 dienomis. Jame dalyvavo 144 solistai ir 31 ansamblis, iš viso 254 dalyviai, kurie grojo 24 įvairiais instrumentais. Juos parengė 162 mokytojai, solistams talkino 32 koncertmeisteriai.

Šiame konkurse dalyviai vertinami penkiose amžiaus kategorijose. “Olimpo musicale” yra unikalus, nes tai – multiinstrumentinis konkursas. Jame dalyvauja solistai ir ansambliai, grojama įvairiais muzikos instrumentais.

Skaityti daugiau »

Kielių medžiotojų klubas šventės dalyvius vaišino labai gardžia sriuba.

Lygiai prieš 20 metų Neįgaliųjų draugijos tuometis Širvintų skyriaus pirmininkas Boleslovas Krivka tarė: “Gana tūnoti savo kiaute, liūdėti. Negalę turintys žmonės labai dažnai gali būti pavyzdžiu sveikiesiems. Jie moka ir kurti, ir sportuoti, ir linksmintis.” Pasakyta – padaryta. Pirmininkas sumanė surengti negalę turinčių žmonių sambūrį, susidraugauti, parodyti savo talentus, drauge pasilinksminti, pasimelsti. Apie numatomą renginį buvo pranešta kitų rajonų neįgaliųjų draugijų skyriams. Pirmieji atsiliepė alytiškiai… Po metų, kai apie širvintiškių iniciatyvą prabilo spauda, į šventę jau atvažiavo beveik visų Vilniaus krašto rajonų delegacijos. Šventes imta rengti ne tik Širvintose. Neįgalieji kasmet rinkdavosi vis kitoje seniūnijoje, svečiai atvažiuodavo su savo meniniais kolektyvais. Tai tapo stimulu neatsilikti nuo kitų. Širvintose susibūrė ypač stiprus ansamblis “Viltis”, vėliau – kaimo kapela. Širvintų neįgaliųjų meno kolektyvai tapo įvairių konkursų ir apžiūrų lyderiais, laureatais. Iš jų patyrimo semiasi daugelio Lietuvos rajonų neįgaliųjų draugijos.

Į dvidešimtmečio šventę Širvintose praėjusį penktadienį atvažiavo Vilniaus ir Panevėžio miestų, Grigiškių, Alytaus, Elektrėnų, Šalčininkų, Ukmergės delegacijos. Kažkodėl neatvažiavo trakiškiai, su kuriais Širvintų neįgalieji visus dvidešimt metų taip pat gražiai bendrauja.

Skaityti daugiau »

Šarūnei geriausias poilsis prieš lietuvių kalbos egzaminą - burbulų pūtimas...

Paskutinę pavasario dieną prie skulptūros “Širvinta” vyko jau tapusi tradicine akcija “Muilo burbulai prieš rūkymą”. Šiais metais renginiui diena pasitaikė beveik ideali. Gal tik šiek tiek trukdė vėjas, retkarčiais gana stipriai pūstelėdamas nuo “marių” ir didesnius muilo burbulus tiesiog akyse pasmulkindamas… Užtat kiek daug mažų burbuliukų pažirdavo į šonus! Sukiodamiesi ore jie leisdavosi ant žemės. Tūpdavo kur pakliuvo – ant žolės, ant tako, ant suoliuko, netikėtai nusileisdavo ant draugo galvos…

Pasak renginio vedėjos Birutės Šinkūnaitės, ši šventė graži tuo, kad joje išnyksta amžiaus skirtumas, požiūriai, nebelieka formalumo. Čia galima būti savimi, galima veikti, galima stebėti, galima šėlti, galima tiesiog ilsėtis. Ir visai nesvarbu – rūkai ar nerūkai. Svarbu smarkiai įsikibti muilo burbulų ir keliauti į muilo burbulų rojų…

Skaityti daugiau »

Merginų vokalinis ansamblis, kuriam vadovauja J. Sarpauskienė, sudainavo dainą "Sanomi" apie viską ir apie nieką.

Antradienį Širvintų kultūros centro didžiojoje koncertų salėje vyko Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos diena. Į renginį buvo pakviesti ne tik gimnazistai, bet ir miesto bendruomenės atstovai, moksleivių tėvai, mokytojai. Koncertą vedė IVc klasės mokinys Kęstutis Bilotas ir mokytoja Rasa Martinaitienė. Pasirodė ne tik geriausi iš geriausių mokyklos meno kolektyvai, bet ir gimnazijos draugai ukmergiškiai – Užupio vidurinės mokyklos jaunučių liaudiškų šokių kolektyvas “Riešutėliai”.

Toks renginys Kultūros centre – jau tradicija. Jis – ketvirtas. Parodyta, ką gimnazija turi gražaus ir gero, apdovanoti geriausieji iš geriausiųjų (direktorė Janina Martinaitienė įteikė padėkos raštus tėvams už vaikų auklėjimą, vaikams – už mokymosi ir kūrybos pasiekimus). Šiųmetis renginys vadinosi “Jaunyste, neški kūrybos sparnais”, todėl didžiausios pagarbos sulaukė tie, kurie “įklimpę” meno industrijoje. “The Independent” muzikantas IIb klasės mokinys Kipras Varaneckas apdovanotas už beprotišką meilę muzikai ir jaunatvišką maksimalizmą, IIId klasės mokinė Rūta Bagdonavičiūtė – už dainas, kurios džiugina ir ausis, ir sielą, už nuoširdumą, kuris pavergia, už pareigingumą, kuris yra pavyzdys kitiems… Skaityti daugiau »

Pirmadienio popietę Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centre vyko Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir fotografo Arūno Baltėno bendro projekto pristatymas – parodos atidarymas. Paroda apie rajono šeimų gyvenimą surengta Tarptautinės šeimos dienos proga, o pažiūrėti autoriaus darbų rinkosi ne tik meno mėgėjai, bet ir fotografuotų šeimų nariai. Vos įžengę į Kultūros centro parodų salę žmonės skubėjo apžiūrėti nuotraukų, tikriausiai neliko nė vieno abejingo jaukumu ir šiluma dvelkiantiems darbams…

Fotografas Arūnas Baltėnas nuo 2004 metų įvairiuose Lietuvos etniniuose regionuose fiksuoja kaimo bendruomenės gyvenimą – buitį, šventes, darbus, aplinką. 2009 metais jis išleido fotografijų albumą “Šilų dzūkai” – apie šio regiono senbuvių gyvenimą. Čia labai svarbus jų paveldėto ir išsaugoto tradicinio žinojimo liudijimas – šilų dzūkai dar gali nusilieti žvakę, išsiausti audeklą, išsikepti savo duonos… Namuose juos supa tikri ir gražūs daiktai, o už lango – savas kraštovaizdis. Albumo sėkmė pranoko leidėjų lūkesčius, o fotomenininkas, rodos, ilgam įsipareigojo atkurti jau nykstančio ir nematomo pasaulio vaizdus.

Fotografuodamas šeimų gyvenimą Širvintų rajone, Arūnas Baltėnas siekia iš arčiau parodyti tėvų ir vaikų santykius, vaikų charakterius, jų tarpusavio bendravimo ypatumus, kuklią tų šeimų buitį ir padėti suprasti kievienam, kad vaikui svarbiausia – jo šeima. Todėl ir fotografijų ciklo pavadinimas – “Mes iš vaikystės”. Skaityti daugiau »

Džiaugėmės Taline suradę sniego krūvą, tarytum to sniego Lietuvoje senai nebuvo. Egzotika...

Iš įdomių kelionių sugrįžus

Prieš porą mėnesių Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokytojai ir mokiniai pagal projektą “COMENIUS mokyklų partnerystė” visą savaitę svečiavosi Bulgarijoje, netoli Juodosios jūros – Suvorovo miestelyje. Balandžio pabaigoje bagaslaviškiečių kelias nusidriekė jau į šiaurę. Šį kartą net dvylikos žmonių delegacija vyko į Estiją, į prie pat Suomių įlankos įsikūrusį Kundos miestą. Išmainę ramias pavasario atostogas su rytiniu neskubiu pasivartymu lovoje, daugiadienį spoksojimą į savo brangiausio daikto pasaulyje – kompiuterio ekraną, palikę pagaliau į Lietuvą atėjusį taip ilgai lauktą pavasarį, į “nežinią” išvyko šeši mokytojai: Rasa Rulevičiūtė, Roma Vareikienė, Irma Stanionienė, Vaida Savičienė, Gediminas Žilinskas ir Remigijus Bonikatas bei šeši mokiniai: Kamilė Adomavičiūtė, Justina Garbatavičiūtė, Viktorija Urbonavičiūtė, Gražvydas Kinderevičius, Aidas Stundys ir Vygantas Gurskas.

Į kelionę išsiruošėme balandžio 24-ąją, pirmąją Šv.Velykų dieną. Manėme, jog maršrutinis autobusas į Taliną bus tuščias: “Ir koks kvailys (mes, žinoma, ne tokie, nes važiuojame pagal projektą ir mums būtinai reikia…) ta proga visą naktį kratysis autobuse, juk Velykos, vis dėlto, didelė šeimos šventė…” Tačiau, keista, didžiuliame autobuse buvo likusios vos kelios laisvos vietos. Iš Vilniaus autobusas pajudėjo apie 22 valandą. Daugeliui iš mūsų ant ratų praleista naktis buvo visiškai nauja patirtis. Taigi… pirmas kelias valandas žmogus stebeilijasi pro langą, be perstojo plepa, dalijasi įspūdžiais ir žarstosi sąmojais. Palengva tai vienas, tai kitas trumpam nutyla. Plepėjimas rimsta, ir apie pirmą valandą nakties galvoje kirba tik viena mintis: “Kaip čia geriau įsitaisius kėdėje…” Dar po valandos viskas aplinkui pradeda nervinti: nepatogus galvos atlošas, maža erdvė, o kojos tokios ilgos, pradeda skaudėti šoną, per kelias vietas priekyje vienas kaimynas ima knarkti, kitas – šnirpšti, o už nugaros kažkokia nesuprantama kalba (nors tiek gerai!) vyras kaip užsuktas be perstojo kažką kažkam pasakoja… Pagaliau ir tu smingi į nebūtį… tik netrukus vėl kažkoks garsas ar autobuso krestelėjimas tave pažadina. Va taip ir važiavome… Tik septintą valandą ryto, po devynių valandų “gilaus” miego mes gana žvalūs jau sėdėjome Talino autobusų stoties krėsluose. Skaityti daugiau »

Rokiškietės su ugninga "Džiunglių fiesta" užėmė trečiąją vietą.

Šeštadienį, gegužės 14 dieną, Širvintų kultūros centre vyko respublikinis šiuolaikinių šokių festivalis-konkursas “Pasisemkime energijos 2011″. Jeigu kalbėtume apie vandenį, skaniausias yra ne tas, kuris teka atsukus vandentiekio čiaupą. Skaniausias vanduo yra tas, kurį kaime pasisemi iš močiutės šulinio. O kokius vaikystėje sapnus sapnuodavome! Ryškius, spalvotus… Pasak renginio vedėjų, tą dieną Širvintose taip pat galima buvo tarsi iš šulinio pasisemti… gražių sapnų. Ir iš tikrųjų iš visos respublikos suvažiavę šokių kolektyvai žiūrovams padovanojo ne vieną nuostabų sapną. Nė kiek ne prastesnį už kažkada sapnuotą vaikystėje… Salėje sėdėjo ir trys sapnų patarėjai (vertinimo komisija): šokių mokytoja Raminta Maslinskienė, dizaino specialistė mokytoja Jolita Jurkevičiūtė ir Širvintų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Andrius Jozonis. Jie turėjo išrinkti pačius nuostabiausius sapnus…

Visi konkurse dalyvaujantys šokių kolektyvai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje (jaunesniojo) amžiaus grupėje varžėsi: Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių studija “Magija” (šokis “O jeigu indiškai”, vadovė Rima Auglienė), Vilniaus Justiniškių vaikų ir jaunimo klubas J-STEP (šokis “Mes galim!”, vadovė Agnė Kulytė), Jonavos Panerio pradinės mokyklos šokių grupė “Koriukas” (šokis “Žaismingai”, vadovė Gerda Mykolaitienė), šiuolaikinių ir ritminių šokių klubas “Versmė” iš Jonavos (šokis “Mažosios kaubojės”, vadovė Vilma Širkaitė), Mažeikių viešosios įstaigos kantri šokių kolektyvas “Linksmasis kaubojus” – paruošė du šokius: “Traukinukas” ir “Valsas” (vadovė Vilma Slivskienė), Jonavos Jeronimo Ralio vidurinės mokyklos šokių grupė “Opus” (šokis “Ritmo srovės”, vadovė Gerda Mykolaitienė), Panevėžio aerobikos ir šokių studija Fantazija” (šokis “Velniukai”, vadovės Eglė Vžesniauskaitė ir Gabrielė Smetonytė), Jonavos miesto šiuolaikinių ir ritminių šokių klubas “Versmė” (šokis “Gėlių simfonija”, vadovė Vilma Širkaitė), Jonavos šokių studija “Pienė tau” (šokis”Varvekliukai+Saulutės=M”, vadovė Rita Pilypienė), Šiaulių moksleivių namų šokių studija “Eureka” (šokis “Kartu”, vadovė Arnolda Kapačinskienė). Skaityti daugiau »

Šeimos centro savanoriai mokymuose.

Gegužės 15-oji – Šeimos diena

 

 
Tarp Motinos dienos, kuri švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį, ir Tėvo dienos, švenčiamos pirmąjį birželio sekmadienį, įsiterpia prasminga Šeimos diena. Ji švenčiama gegužės 15-ąją. Tai ypatinga diena. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų. Pastebėta, jog žmonėms visame pasaulyje reikia šeimos. Daugumai šeima – šilumos, saugumo, jaukumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi, integruotis į visuomenę. Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą. Dažnas širvintiškis yra girdėjęs ir apie Širvintų šeimos centrą. Apie jo veiklą, aktyviausiai dalyvaujančias šeimas, ateities perspektyvas “Širvintų kraštui” maloniai sutiko papasakoti Šeimos centro vadovė, rajono tarybos narė, Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto pirmininkė Irena Vasiliauskienė.

- Kam ir kada kilo mintis įkurti Širvintų šeimos centrą?

- Šeimos  centrai  Lietuvoje veikia apie 20 metų. Širvintų dekanato šeimos centras įkurtas 1997 metais vyskupų konferencijos ir Kaišiadorių vyskupo nurodymu. Tuometinis Širvintų dekanas kun. Juozapas Dabravolskas paruošė patalpas šeimos centro veiklai, padėjo surasti savanorių. Ši organizacija yra bažnytinė, jos pamatas – krikščioniškoji šeimos samprata. Šiandieną aišku, kad šio centro darbas yra labai svarbus.

- Kokia pagrindinė Šeimos centro misija?

- Pagrindinė šeimos centro misija – pagal katalikiškos moralės principus ugdyti ir palaikyti šeimas, rengti sužadėtinius santuokai, organizuoti ir koordinuoti šeimų veiklą bei visuomenės švietimą. Savo misiją įgyvendiname laikydamiesi šių nuostatų: “Santuokos sakramentas yra Kristaus ir Bažnyčios vienybės ženklas. Sutuoktiniams jis suteikia malonę mylėti vienas kitą tokia meile, kokia Kristus pamilo savo Bažnyčią; tad sakramento malonė žmogišką sutuoktinių meilę daro tobulesnę, sustiprina jų nesuardomą vienybę ir juos pašventina kelyje į amžinąjį gyvenimą” (KBK 1661); “Vaikai kaip dovana ir įpareigojimas yra pamatinė tėvų užduotis. Ji ne visada atrodo labai pelninga, tačiau yra svarbesnė už profesiją, malonumus, visuomeninę padėtį” (Popiežiškoji  taryba. Žmogaus lytiškumo tiesa ir reikšmė); “Tėvai yra pirmieji ir pagrindiniai savo vaikų auklėtojai, ir šioje srityje jų kompetencija principinė: jie auklėtojai, nes jie – tėvai” (Jonas Paulius II). Kiti asmenys ar institucijos gali tėvams pagelbėti pagal papildomumo principą. Skaityti daugiau »

Įdomios buvo aktoriaus Valentino Masalskio mintys apie teatrą, apie menininko vietą visuomenėje (sėdi leidyklos "Tyto Alba" direktorė Lolita Varanavičienė).

Balandžio 19 dieną, antradienį, Kultūros centro mažojoje salėje įvyko aktoriaus, režisieriaus ir pedagogo Valentino Masalskio susitikimas su širvintiškiais. Buvo pristatyta Daivos Šabasevičienės parengta ir leidyklos “Tyto Alba” išleista knyga “Valentinas Masalskis: Ieškant teatro”. Renginį vedė šios leidyklos vadovė Lolita Varanavičienė. Galima buvo įsigyti ir šią ir kitų “Tyto Alba” knygų.

Susitikimo pradžioje leidyklos “Tyto Alba” direktorė prisiminė, kad prieš dešimt metų Širvintose lankėsi rašytojai R. Gavelis, J. Ivanauskaitė… ir, tik žvilgtelėjusi į šalia sėdintį aktorių, susigriebė ir pridūrė: “Na, ne visi, kurie čia atvažiuoja, numiršta…”. Po šių žodžių ir aktorius, ir jo gerbėjos lengviau atsiduso. Po tokios šiek tiek humoristinės įžangos renginio vedėja pabrėžė, kad šiuo metu Valentino Masalskio dvasinė buveinė yra Klaipėdoje, – aktorius bando ugdyti jaunuosius talentus Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedroje.
Skaityti daugiau »

Balandžio 14 dieną Kultūros centre buvo paminėta Pasaulio kultūros diena. Pasak renginio vedėjos Rimos Nainienės, šią dieną reikėtų pabrėžti žmogaus kūrybinės ugnies svarbą, kuri “apnuogina sielą, neleidžia nurimti.” Vedėja susirinkusiems uždavė retorinį klausimą: “Kas tu esi, kuris dalini savo širdies ugnį: Prometėjas, Don Kichotas?” Ir čia pat atsakė: “Tu esi pašauktasis, nes atsitiktinių žmonių čia negali būti…” Po šių gražių žodžių atminimo dovanos ir puokštės gėlių buvo įteiktos rajono kultūrai nusipelniusiems žmonėms, kolektyvų vadovams: laikinai einančiai savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigas Sidonai Ušackienei, Savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorei Laimai Kutiščevai, Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus – rezervato direktoriui Sauliui Vadišiui.

Justinas Marcinkevičius rašė: “Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą…” Po šių vedėjos žodžių buvo pagerbtos ir apdovanotos Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Valerija Vinclauskienė, abonemento vedėja Vanda Paulauskienė, Motiejūnų filialo vadovė Valerija Maciulevičienė. Žmogui labai svarbu išsaugoti ryšį su praeitimi. Šiuo metu Kernavės archeologijos ir istorijos rezervatas žinomas visame pasaulyje – jis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Skaityti daugiau »