Kasparų šeimos trio.

Medžiukų kultūros namuose spalio 24 dieną vyko rudens darbų pabaigtuvių vakaronė.

Į šventiškai papuoštą salę rinkosi Medžiukų kaimo bendruomenės žmonės – jaunimas ir pagyvenusieji, svečiai, kultūros namų saviveiklininkai. Visi buvo labai maloniai sutikti kultūros namų direktorės Joanos Kasparienės, susodinti prie gausiai gėrybėmis nukrautų stalų. Tarp svečių – Jauniūnų seniūnas Vidmantas Grinis, Vilnijos krašto atstovas verslininkas Arvydas Radžiūnas su žmona Raimonda ir mama Irena, Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos vicepirmininkas Algimantas Birbilas, kaimo bendruomenės “Medžiukai” pirmininkas Algimantas Tomašiūnas bei kiti.

Šventę įžanginiu žodžiu pradėjo Medžiukų kultūros namų direktorė Joana Kasparienė. Ji padėkojo visiems taip gausiai susirinkusiems į šventę, palinkėjo geros kloties kasdieniuose darbuose bei gyvenime. Paskui vakaro vedėjos Danutė Kalinauskienė ir Nijolė Žilienė į susirinkusiuosius kreipėsi žodžiais: “Kai po visų darbų mūsų žemelė sugula į lygius arimus, kai aruodai alsuoja skalsa ir sotumu, kai seklyčiose pilna duonos ir motinos rankų šilumos, su palengvėjimu atsikvepiame – ramu gyventi čia, savo žemėje, kurios vardas nuo amžių – Lietuva. Čia visus suvadinom ne vestuvių švęsti, ne kūmo arielkos ragaut, o paprastai pavakarot, dainelių padainuot, pašokt, pasilinksmint. Ir gerai padarėte, kad atėjote, nepasididžiavote ir savo antras puseles atsivedėte. Raginame pasekti mūsų tėvais ir seneliais, pabūti kartu, linksmai padainuoti, pašokti.” Skaityti daugiau »

Apie grybus kalba ir juos demonstruoja patys jauniausieji.

Spalio 24 dieną Družų bendruomenės salėje vyko rudens darbų pabaigtuvių šventė “Jau atėjo rudenėlis”. Koncerto pradžioje visus susirinkusius į šventę pasveikino Družų filialo kultūros namų vedėja Meilutė Morkūnienė ir padeklamavo eilėraštį apie rudenį ir apie tai, “kaip mums gera ir ramu čia gyventi”. Net pusę valandos koncertavo patys mažiausieji – Družų pradinės mokyklos mokiniai. Juos paruošė mokytojos Dalia Vinslauskienė ir Jolanta Urbonavičienė.

“Nulinukai” kalbėjo apie grybus, apie natas, rideno moliūgus ir siūlė žiūrovams paragauti moliūgų košės. Vėliau pradinukai sprendė probleminį klausimą: “Kodėl grūdai nevienodai sėjami? Visa tiesa paaiškėjo pasektoje pasakoje apie avižas, miežius ir rugius. Mokiniai suko ne vieną ratelį ir dainavo įdomias dainas apie tai, kaip “maišas yra, rugiai byra ir nėra kam susiūti, apie šiaudų naudą: ” Šiaudų batai, šakaliniai padai”, apie bulves ir bulvienę. Savo pasirodymo pabaigoje jaunieji artistai išaiškino, kodėl grybai būna spalvoti, kur jie turi augti, ir kiek grybų kiekvienam žmogui likimas skyrė…   Skaityti daugiau »

Be Anciūnų kaimo kapelos varžytuvės neapsiėjo jau dešimt metų.

Šeštadienį Širvintų kultūros centro salėje vyko tradicinės kaimo kapelų varžytuvės. Jei neatsitiks nieko blogo, kitąmet Širvintose švęsime tokių varžytuvių dvidešimtmetį. Nuolatinis vertinimo komisijos pirmininkas kompozitorius Vytautas Juozapaitis paprašė kitų metų varžytuvėms ruoštis labai atsakingai. Tikėtina, kad į šventę atvyks daug daugiau kaimo kapelų negu įprasta, ir gal varžytuvės tęsis kelias dienas. Kiekvienas žiūrovas galėtų atsinešti nors menkiausią dovanėlę labiausiai jam patikusiam muzikantui, kolektyvui, dainininkui, pasakotojui, blevyzgotojui ir pan. Taip iš Širvintų visi išvažiuotų gausiai apdovanoti ne tik oficialiais prizais.

Šiemet devynioliktosiose varžytuvėse dalyvavo devynios kaimo kapelos: trys iš Panevėžio rajono, viena iš Kauno, viena iš Vievio, viena iš Trakų, viena iš Šalčininkų ir dvi iš Širvintų (Kultūros centro ir Anciūnų). Po keturių valandų koncerto buvo paskelbti nugalėtojai. Pirmoji vieta pripažinta Panevėžio rajono Ramygalos kultūros centro, Daniūnų bendruomenės kaimo kapelai “Rykštė” (vadovas Kęstutis Veršelis). Antroji vieta teko Kauno rajono Raudondvario kultūros centro liaudiškos muzikos kapelai “Raudonpilis” (vadovai Violeta Polianskienė ir Jūratė Pėveraitienė). Bronzinę vietą laimėjo Šalčininkų rajono Eišiškių kaimo kapela, vadovaujama Francišek’o Daškevič’iaus. Skaityti daugiau »

Jauniausieji šventės dalyviai.

Spalio 17 – osios vakarą Kiauklių kultūros namuose vyko tradicinė rudens darbų nuobaigų šventė. Joje dalyvavo Širvintų rajono savivaldybės, Kultūros centro, Zibalų seniūnijos vadovai ir specialistai, Kiauklių krašto gyventojai ir jų svečiai iš Širvintų, Anciūnų, Zibalų.

Šventė prasidėjo teatralizuota scena iš Dėdės (Alvydas Masiukas) ir Dėdienės (Vaida Dilienė) trobos. Dėdė paslapčia ruošėsi švęsti darbų pabaigtuves, kai į trobą įpuolė įširdusi Dėdienė. Moteriškė puolė vyrą su žarstekliu, barėsi, visaip plūdo ir varė nudirbti likusių darbų, nes tuoj pat į namus turės užsukti talkininkai iš laukų. Dėdienė dar bandė prie darbų prižadinti lovoje knarkiančią tinginę dukterėčią Aldutę (Asta Amankavičienė), kad skustų bulves ir svečiams virtų cepelinus. Pasirodo, Aldutė dar iš vakaro buvo susikvietusi kaimo “gaspadines” ir šios cepelinų privirė visiems svečiams. Į trobą sugužėję talkininkai (Gintarė Jakštienė, Jonas Romaška, Romualdas Barbaravičius, Pranas Vrubliauskas) virkdė armonikas, griežė smuiku. Skaityti daugiau »

Scenoje (iš kairės į dešinę) Kipras Varaneckas, Vakaris Sarpauskas ir Rokas Misikonis - jaunimo muzikos grupės "The Independent" muzikantai.

Jie trys Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos gimnazistai. Jie labai jauni, kūrybingi, nenustygstantys  vietoje vaikinai. Maža to, jie veržlūs, imlūs ir ambicingi. Jie gyvena Širvintose ir  labai domisi muzika. Ką daryti jauniems muzikantams? Belieka burtis ir muzikuoti. Taip maždaug prieš metus Rokas Misikonis,  Vakaris Sarpauskas ir Kipras Varaneckas įkūrė nepriklausomą jaunimo muzikos grupę “The Independent”.

- Mintis groti, – pasakojo Rokas, – gimė labai netikėtai. Praėjusių metų šaltą lapkričio  dieną  nešiau bulves iš garažo, sutikau Kiprą ir paklausiau, ar jis nenorėtų kartu skambinti gitara. Kipras sutiko. Užsukę į butą, miklinome pirštus, derinome stygas. Netikėtai paskambino Vakaris, pasiūlėm jam atsinešti trimitą. Vakaris neprieštaravo. Visiems trims patiko groti kartu. Taip ir atsirado mūsų grupė. Skaityti daugiau »

Kryžių išdrožė meistras Vidas Dabužinskas (kairėje), jam padėjo sūnus Deividas.

Paspėrių kaimo centre, kryžkelėje, jau prieš mėnesį išdygo kryžius su nedideliu altoriumi ir Švč. Mergelės Marijos statulėle. Spalio 11 dieną po pietų prie kryžiaus susirinko beveik visi kaimo gyventojai. Uždegę žvakutes, nepaisydami žvarbaus rudeniško vėjo, kantriai laukė kryžiaus šventinimo pradžios. Atvykęs Musninkų Šv.Trejybės bažnyčios klebonas Virgilijus Balnys po maldos pašventino kryžių. Pasak dvasininko, Lietuvą drąsiai galima vadinti kryžių šalimi. Lietuva garsi ne tik Kryžių kalnu. Anksčiau prie kiekvienos gausesnės šeimos trobos stovėdavo kryžius. Jėzus Kristus ant kryžiaus iškentė mirtį – kryžius garbinamas kaip vilties simbolis į amžinybę. Skaityti daugiau »

Dainuojamosios poezijos atlikėjai Kotryna Reklaitytė ir Aivaras Jurkevičius.

Šeštadienį Kernavės senutėlėje koplyčioje vyko dainuojamosios poezijos koncertas. Koplyčioje sutilpo apie 40 žmonių. Patogumų nebuvo, visi sėdėjo susispaudę, kai kurie susiraitę ant grindų. Buvo šaltoka, tačiau žmones šildė nekasdieniškoje aplinkoje skambantys bardų balsai. Dainuojamosios poezijos popietę pradėjo jaunų žmonių pora – kernaviškis Aivaras Jurkevičius ir Kotryna Reklaitytė iš Vievio. Abu jie susipažino Vokietijoje, tarptautinėje katalikiškoje stovykloje. Nuo to laiko stengiasi dainuoti kartu ir jiems puikiai sekasi. Ypač visiems patiko jų daina apie “paukštį dažną – drakoną”.

Į Kernavę iš Klaipėdos atvykęs Jonas Baltokas savo dainomis pademonstravo didelę meilę dainuojamajai poezijai. Bardas Jonas Baltokas sakė dar niekada nekoncertavęs tokioje aplinkoje – koplyčioje, nes iki šiol į “panašias vietas” jo neįsileisdavo. Jo dainos įdomios, žodžiai kartais šiek tiek gali šokiruoti, tačiau tuo pačiu metu verčia ir nusišypsoti, ir susimąstyti. Įdomūs palyginimai: “Kyla čiaupas užsičiaupęs… kyla kainos…” Uždavęs klausimą: “Kodėl moterys verkia?”, jis tuoj pat atsako: “Draugas sakė – iš piktumo”. Dar vienas įdomus bardo pastebėjimas, kad “vaikai gražūs, bet mergaitės dar gražesnės”. Šis pastebėjimas, matyt, išplaukia iš asmeninės patirties, kadangi Jonas turi dvi žavias dukreles – Magdeleną ir Teresę. Bardas yra išleidęs albumą “Slieko dainos”. Šiose dainose “sliekai myli mergaites, gaidžiai rausta, o katės, nežinia kodėl devynios, varto bičių avilius…” Argi neįdomu? Jono koncerte nebuvo naudojama jokia garso aparatūra, išskyrus paprastą gitarą. Čia tiesiog skambėjo dainos. Jos – nuostabus teigiamos energijos šaltinis ir puiki poilsio forma. Skaityti daugiau »

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės vyrų choras "Aidas" savo dainas skyrė mokytojams.

Spalio 4 dieną (sekmadienį) Musninkuose vyko Mokytojų dienos šventė, kurią surengė miestelio bendruomenė ir seniūnija. Šventė prasidėjo Musninkų Švč. Trejybės bažnyčioje. Po Šv. Mišių visi suėjo į Musninkų vidurinės mokyklos salę, kurioje buvo šauniai pagerbti visi mokyklos pedagogai.

Bendruomenės tarybos narė ir renginio vedėja Elena Lekavičienė išreiškė visų susirinkusiųjų į šventę nuomonę: “Mama ir mokytoja – mūsų visų gyvenimo pradžia. Visi prisimename tą dieną, kada su drebančia širdele atėjome į pirmą klasę ir mokytoja mus nuvedė į suolą, kada išmokome pirmąją raidę.” Pasak vedėjos, įprasta sakyti, kad viščiukus skaičiuojame rudenį. Mokytojai juos skaičiuoja du kartus. Tai rugsėjį, kada į klases sugrįžta mokiniai, ir vasaros pradžioje, kada abiturientai išlydimi į savarankišką gyvenimo kelią. Skaityti daugiau »

Lapelių "kiemelyje" pasodintos ropės net komisijai padedant neišrovė.

Rugsėjo 26 dieną (šeštadienį) Čiobiškyje vyko rudens šventė “Lietuvos tūkstantmečio ruduo”. Šventę organizavo seniūnija, kultūros namai ir bendruomenė. Jau nuo 10 valandos aikštėje priešais parduotuvę veikė ūkininkų turgelis. Pas ūkininką Vytautą Mašalą galima buvo nusipirkti obuolių, kopūstų, porų, slyvų, bulvių. Žinoma, kaimiečių šiomis daržovėmis nenustebinsi, tačiau šventės proga vertėjo pastovėti – gal koks užklydėlis ir susigundys… Šalia močiutė Veronika Minkevičienė pardavinėjo pačios megztas raštuotas vilnones puskojines. Jas vertėjo įsigyti ne tik dėl artėjančios žiemos, bet ir dėl grožio. Ant vieno prekystalio “augo” dar niekur neregėtos saldaininės gėlės. Jas “užaugino” ir nebrangiai pardavinėjo Danutė Kupčiūnienė.

Čiobiškiečiai ir jų svečiai būriavosi prie kultūros namų. Žmonės vaikščiojo tarp trijų “kiemelių” ir apžiūrinėjo kaip iš gausybės rago pasipylusius ir ant stalų sukrautus skanumynus. Juos paruošė šeimininkės iš Lapelių bei Čiobiškio bendruomenių ir Čiobiškio pagrindinės mokyklos. Nors patiekalai skleidė iki sielos gelmių prasiskverbiančius kvapus, tačiau žiūrovai nė menkiausio kąsnelio negavo… Mat visi laukė pasirodančios vertinimo komisijos. Sklido kalbos, kad ji bus labai griežta ir nepaperkama. Tik vėliau, po teminių kiemelių prisistatymų, šeimininkių širdys suminkštėjo ir skanumynų galima buvo paragauti veltui pagal naują scenarijų “Buvo balius, alų, midų gėriau – daug ką burnoje turėjau, tačiau niekas pro šalį nei byrėjo, nei varvėjo…” Skaityti daugiau »

Samanos ant paminklų ir išstybusi žolė tikrai nėra tai, ko nusipelnė Lietuvos savanoriai.

Širvintų kapinėse palaidoti Lietuvos savanoriai. Valstybinių švenčių proga juos pagerbia rajono valdžia, jaunieji šauliai: padeda gėlių, uždega atminimo žvakeles, prisimena jų žygdarbius. Viskas labai gražu, kilnu ir patriotiška.

Šią vasarą ant didvyrių kapų išstybusi žolė, kerpėmis ir samanomis apaugę paminklai ir atitvarai, saulėje išblukusios Trispalvės  juostelės ir nežinia kokius laikus menančios žolėje prasmegusios dirbtinių gėlių puokštės tikrai nėra tai, ko nusipelnė už Lietuvą kovoję ir kritę vyrai. Į “Širvintų krašto” redakciją besikreipusi Širvintų miesto gyventoja, žuvusio savanorio dukterėčia M.Kupčinskienė piktinosi tokia nepagarba Lietuvos gynėjams. Moteris rašo: “Švenčiame Lietuvos vardo tūkstantmetį, ruošiame įvairius minėjimus, skiriame įvairius darbus… Bet… užmirštame savanorių kapus. Tokių apleistų Lietuvos karių amžinojo poilsio vietų niekur daugiau nėra.” Moteris prašo rajono vadovų, šaulių, skautų pagalbos. Galbūt būtų nesunku organizuoti talką, nupjauti žolę, nuvalyti samanas nuo paminklų, antkapių, atvežti juodžemio, pasodinti gulsčiųjų spygliuočių, kurie savo žalumu uždengtų kapavietes. Jeigu talkininkų neatsirastų, ponia M.Kupčinskienė siūlo kitą išeitį, kuriai didelių investicijų tikrai nereikėtų. Savivaldybė galėtų mokėti keliasdešimties litų priedą kapinių sargui. Kapines prižiūrintis žmogus labai atsakingas, įpareigojimą vykdytų ir savanorių kapus parodyti miesto svečiams nebūtų gėda. Skaityti daugiau »