Kultūra, švietimas, laisvalaikis

Miesto centre – poilsio bei pramogų oazė ir mažiems, ir dideliems

Už gražiai tvarkomos Savivaldybės aikštės, Igno Šeiniaus alėjos tiek širvintiškį, tiek miesto svečią daugelį metų trikdė tarsi privati teritorija, kurioje galima buvo išvysti daržų lysves, sukrautus įvairius įrankius, sukabintus džiūti skalbinius. Nuo seno taip buvo įprasta ir dažnas net nesusimąstė, kad ši teritorija nėra privati, o valstybinė žemė.
Mintis sutvarkyti šią viešąją erdvę, šiemet priėmus sprendimus, buvo įgyvendinta vos per porą mėnesių.
„Praleista ne viena vakaro valanda prie besikeičiančio skvero plano, įsiklausėme į širvintiškių pageidavimus, tačiau savo jėgomis – biudžeto ir rėmėjų lėšomis, nepirkdami jokių papildomų architektų ar kraštovaizdžio specialistų paslaugų, pasiekėme tokį rezultatą. Ačiū skyrių vedėjoms Deimantei Oršauskaitei, Ritai Gujienei, specialistui Ramūnui Gudeikiui – apleistas kiemas tapo gražiai sutvarkytu, spalvingu skveru su vaikų žaidimų aikštele, lauko treniruokliais, šachmatų lenta, piešimo lentomis, suoliukais,“ – sako merė Živilė Pinskuvienė.
„Žinoma, buvo ir nepasitenkinimo, tačiau miesto erdvės turi būti skirtos visiems gyventojams, jos ir toliau bus tvarkomos,“ – sako Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.
„Šis skveras – ir mažam, ir dideliam. Ramiai pailsėti ir sveikai pajudėti“, – teigia merė Živilė Pinskuvienė, primindama, kad iki liepos 20 dienos skvero Mainų bibliotekėlėje galima palikti pasiūlymus su pavadinimu šiam naujam parkeliui.
Liepos 14 dieną 18 valandą vyko poilsio ir pramogų skvero atidarymo šventė. Nors visus maudė lietus, aplinkui telkšojo balutės, tačiau susirinkusiems žmonėms šis visiškai natūralus gamtos reiškinys nuotaikos nė kiek negadino. Ypač jauniesiems širvintiškiams. Kultūros centro kolektyvas padirbėjo iš širdies, kad apniukusi diena taptų šventiška ir pakilia. Visi lauko žaidimai buvo išbandyti: aukštai aukštai – „ligi dangaus“ pašokinėta ant batuto, įveiktas spalvingas kliūčių ruožas, pasivaikščiota ant šachmatų lentos ir pastumdytos neįprasto dydžio figūros, palakstyta ne tik ant pripūsto „Linksmybių laivo“ denio, bet užsiropšta net ant kapitono tiltelio, spalvota kreidele užrašytas sąmojingas palinkėjimas draugui. Netoliese galima buvo pasivaišinti cukraus vata, spragėsiais, belgiškais vafliais, išgerti stiklinę šerbeto.
Šventės metu grojo Meno mokyklos mokiniai: akordeonistas Lukas ir smuikininkės Ugnė, Adrija ir Gintė.
Renginio vedėja režisierė Rasa Rybkienė padėkojo už puikaus poilsio ir pramogų skvero įkūrimą merei Živilei Pinskuvienei bei Savivaldybės administracijai ir pristatė nepabijojusius lietaus svečius – du linksmus klounus su spalvotais debesėliais – balionais virš galvų, kuriuos čia pat išdalijo būriui vaikų. Tada… vaikai sugalvojo po norą ir, garsiai suskaičiavus iki dešimt, balionus paleido kilti aukštyn. Tuo pačiu metu visiems susirinkusiems į šventę žmonėms buvo garsiai pranešta, kad poilsio ir pramogų skveras atidarytas. Smarkus vėjo gūsis balionus pagriebė ir beveik akimirksniu nunešė tolyn. Po dešimties minučių nustojo lyti, matyt, išsipildė vaikų norai…
Remigijus Bonikatas
Vaizdas prieš rekonstrukciją ir po jos

Vaizdas prieš rekonstrukciją ir po jos

Už gražiai tvarkomos Savivaldybės aikštės, Igno Šeiniaus alėjos tiek širvintiškį, tiek miesto svečią daugelį metų trikdė tarsi privati teritorija, kurioje galima buvo išvysti daržų lysves, sukrautus įvairius įrankius, sukabintus džiūti skalbinius. Nuo seno taip buvo įprasta ir dažnas net nesusimąstė, kad ši teritorija nėra privati, o valstybinė žemė.

Mintis sutvarkyti šią viešąją erdvę, šiemet priėmus sprendimus, buvo įgyvendinta vos per porą mėnesių.
„Praleista ne viena vakaro valanda prie besikeičiančio skvero plano, įsiklausėme į širvintiškių pageidavimus, tačiau savo jėgomis – biudžeto ir rėmėjų lėšomis, nepirkdami jokių papildomų architektų ar kraštovaizdžio specialistų paslaugų, pasiekėme tokį rezultatą. Ačiū skyrių vedėjoms Deimantei Oršauskaitei, Ritai Gujienei, specialistui Ramūnui Gudeikiui – apleistas kiemas tapo gražiai sutvarkytu, spalvingu skveru su vaikų žaidimų aikštele, lauko treniruokliais, šachmatų lenta, piešimo lentomis, suoliukais,“ – sako merė Živilė Pinskuvienė. Skaityti daugiau »

Penkiems Širvintų gimnazijos abiturientams – penki 100 balų įvertinimai

Paskelbus paskutinių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus, paaiškėjo, kad 5 Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją baigiantys abiturientai gauna ypatingus brandos atestatus. Širvintiškių Arnoldo Bytauto, Lauros Jankovskytės, Vaivos Kavaliauskaitės, Elijos Januškevičiūtės ir Pauliaus Bareikos atestatuose puikuojasi 100 balų įvertinimai. Abiturientų gauti šimtukai – tai nuoseklaus, ilgo, įtempto darbo rezultatas. Pasak Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės, visiems šimtukininkams iš Savivaldybės vykdomos programos „Valdymo tobulinimas“ reprezentacinių išlaidų bus įteiktas piniginis paskatinimas studijų pradžiai.
Arnoldui Bytautui pravertė kelionės į svečias šalis
Širvintiškis Arnoldas Bytautas 100 balų įvertinimą gavo iš anglų kalbos. Paklaustas, iš kur tokia sėkmė, Arnoldas atsakė:
– Pirmiausia, mano manymu, sėkmę lėmė didelis pasitikėjimas savimi. Į anglų kalbos egzaminą ėjau tikrai pakankamai ramus ir tikėjau savo sėkme. Tam didelę įtaką turėjo kelionės į svečias šalis su „Comenius“ projektu. Ten su kitais bendraamžiais bendravome tik angliškai, o tai labai smarkiai padėjo tobulinti ne tik teorinius, bet ir praktinius įgūdžius.
Iš lietuvių kalbos gautas 91 balas taip pat rodo Arnoldo talentą. Abiturientas daug mokėsi, todėl dabar gali džiaugtis pasiektais rezultatais. Pasidomėjus, kas padėjo pelnyti aukščiausią įvertinimą, vaikinas buvo santūrus:
– Pagalbos būta įvairiapusės. Svarbiausias žinias ir pagrindus suteikė bei tobulinti silpnesnes vietas padėjo anglų kalbos mokytoja Valda Maslinskienė. Prisidėjo ir klasės draugai, ir filmai, ir kompiuteriniai žaidimai.
Domėjimasis sporto varžybomis ar pasaulio aktualijomis anglų kalba padėjo plėsti žodyną įvairiomis temomis, suteikė lengvesnės komunikacijos galimybę.
Arnoldas Bytautas planuoja Vilniaus universitete studijuoti ekonomiką.
Elija Januškevičiūtė turėjo labai gerus anglų kalbos pagrindus
Iš anglų kalbos 100 balų gavusi Elija Januškevičiūtė sako, kad jai sėkmę lėmė naujų iššūkių išsikėlimas bei „nesėdėjimas“ vienoje vietoje.
– Turėjau labai gerus anglų kalbos pagrindus, – priduria mergina, – todėl visus metus stengiausi turtinti savo žodyną naujais ir sudėtingesniais žodžiais, lavinti šnekamąją kalbą. Prie gero įvertinimo labai daug prisidėjo anglų kalbos mokytojos Evelina Stankevičienė ir Valda Maslinskienė. Joms ir norėčiau pasakyti nuoširdžiausią ačiū.
Daugiau nei 90 balų iš biologijos gavusi Elija planuoja studijuoti mediciną Vilniaus universitete arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Sėkmė lydėjo Paulių Bareiką
– Sėkmę lėmė sistemingas savarankiškas mokymasis ir kartojimas, knygų anglų kalba skaitymas, kelionės ir gebėjimas tinkamu metu susikaupti, – sakė 100 balų iš anglų kalbos gavęs Paulius Bareika.
Abiturientas įsitikinęs, kad daugiausiai prie įvertinimo prisidėjo knygų būtent anglų kalba skaitymas, kadangi, vien skaitydamas ir matydamas įvairius dar nežinomus žodžius, sakinių struktūras, gali pasiruošti didžiajai daliai egzamino: tiek rašymo, tiek skaitymo dalims, o štai filmų anglų kalba žiūrėjimas padėjo pasiruošti klausymo daliai.
– Taip pat norėčiau padėkoti savo bendraklasiams, su kuriais treniravausi kalbėdamas angliškai ir kurie mane palaikė, – pabrėžė Paulius, – ačiū mano kalbėjimo partnerei Laurai, kuri 100 balų įvertinimo verta ne mažiau negu aš. Dviem žodžiais, kas padėjo pelnyti 100-uką,  – gyvenimo mokykla.
Paulius planuoja rinktis teisės studijas Vilniaus universitete.
Laurai Jankovskytei padėjo atsakingas požiūris į mokslą
Iš informacinių technologijų 100 balų gavusi Laura Jankovskytė apie sėkmę kalba labai atsakingai:
– Sėkmę lėmė kryptingas mokymasis pamokų metu ir atsakingas požiūris į dalyką. Žinoma, į sėkmę didelį indelį įdėjo ir mokytoja Lina Janickaitė, kuri visada rasdavo laiko konsultacijoms, patardavo, kantriai aiškindavo naujas temas. Pelnyti 100-uką padėjo ir tai, jog informacinių technologijų egzaminas man buvo lygus sesijos pabaigai, todėl į jį ėjau šiek tiek atsipalaidavusi. Nors per egzaminą kilo šiokių tokių nesklandumų, pasirodo, patirtas stresas neturėjo didelės įtakos. Be to, dieną prieš egzaminą stengiausi pailsėti, o ne bandyti „iškalti“ tai, ko, atrodo, nemoku.
Aukšti Lauros Jankovskytės ir kitų dalykų rezultatai: iš anglų kalbos egzamino gavo 90 balų, iš matematikos – 98.
Pasidomėjus apie ateities perspektyvas, Laura buvo lakoniška:
– Planuoju studijuoti tiksliuosius mokslus. Nesu visiškai apsisprendusi, tačiau širdis linksta link Vilniaus universitete siūlomos ekonometrijos programos – studijuočiau statistiką ir ekonomiką kaip gretutines studijas.
Vaiva Kavaliauskaitė dėkinga mokytojai
– Tikėtis sėkmės, neįdedant darbo, manau, neverta, – sako iš lietuvių kalbos 100 balų įvertinimą gavusi Vaiva Kavaliauskaitė. – Besimokydama gimnazijoje, lietuvių kalbai skyriau daugiausiai laiko, kadangi buvau labai savikritiška ir norėjau kuo geresnio rezultato. Mokytis nebuvo labai lengva, bet nebuvo ir nuobodu, dauguma skaitytų privalomų kūrinių patiko. Kai gavau 100 balų įvertinimą, dar kartą įsitikinau, jog reikia didelio noro, mokėjimo susikaupti, stropaus darbo, tuomet viskas tampa įmanoma.
Abiturientė sako, kad pelnyti puikų įvertinimą jai padėjo įgytos žinios ir mokėjimas susikaupti.
– Kai žinai, jog tikrai mokeisi, ruošeisi, belieka tik pamiršti jaudulį, susitelkti į užduotį ir parodyti, ką gali. Mokymosi sėkmę lemia ir atsidavę darbui, rūpestingi, palaikantys mokytojai. Už gautąjį 100-uką labiausiai esu dėkinga mokytojai Rasai Baranauskienei, kuri ketverius metus mokė mane lietuvių kalbos. Dėkoju jai už vertingas žinias, pasaulio suvokimo gilinimą ir suteiktą pasitikėjimą savo jėgomis.
Vaiva parodė puikias ir anglų kalbos žinias. Ji iš anglų kalbos gavo 93 balus. Mergina įsitikinusi, jog gerą įvertinimą lėmė nuoseklus darbas pamokose ir pomėgis skaityti straipsnius bei žiūrėti filmus anglų kalba.
Vaiva Kavaliauskaitė, sužinojusi egzaminų rezultatus, pasidomėjo kalbų studijomis, tačiau nusprendė planų nekeisti. Abiturientė planuoja studijuoti tai, kas jau seniai ją domina: matematiką arba ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš pašnekovų asmeninių albumų
Paskelbus paskutinių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus, paaiškėjo, kad 5 Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją baigiantys abiturientai gauna ypatingus brandos atestatus. Širvintiškių Arnoldo Bytauto, Lauros Jankovskytės, Vaivos Kavaliauskaitės, Elijos Januškevičiūtės ir Pauliaus Bareikos atestatuose puikuojasi 100 balų įvertinimai. Abiturientų gauti šimtukai – tai nuoseklaus, ilgo, įtempto darbo rezultatas. Pasak Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės, visiems šimtukininkams iš Savivaldybės vykdomos programos „Valdymo tobulinimas“ reprezentacinių išlaidų bus įteiktas piniginis paskatinimas studijų pradžiai.
Skaityti daugiau »

Širvintiškiai reitinguose – neprastai

Žurnalo „Reitingai“ kūrėjai, remdamiesi dešimtokų matematikos ir lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatais, šiemet pirmą kartą sudarė pagrindinių mokyklų reitingą. Vienoms jų rezultatai tarsi komplimentai, kitos turėtų gerokai sunerimti.
Kokias pozicijas užėmė Širvintų rajono mokyklos?
Iš 398-ių Lietuvos pagrindinių mokyklų Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla pagal 2015 metų lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkį (atitinkamai 7 ir 7,67 balo) užima 6 vietą, Bartkuškio mokykla daugiafunkcis centras (6,71 ir 7 balai) – 19 vietą, Alionių (6,25 ir 6,75 balo) – 34 vietą, Čiobiškio (6,5 ir 6,25 balo) – 39 vietą, Barskūnų (5,83 ir 6,83 balo) – 43 vietą, Zibalų (6,57 ir 3,86 balo) – 158 vietą. Matome, kad beveik visos mūsų rajono mokyklos įeina į geriausiųjų Lietuvos mokyklų penkiasdešimtuką. Reikėtų tik džiaugtis tokiais rezultatais. Vis dėlto šis daug triukšmo visoje šalyje sukėlęs mokyklų reitingas, vertinamas dvejopai.
Yra mokyklų, kuriose matematikos testo rezultatų vidurkis nesiekia nė 2 balų (dešimtainėje sistemoje!). Testo rengėjai situaciją pagrindinėse mokyklose vadina gėdinga, o kai kurias mokyklas – nevertomis mokyklų vardo. Spaudoje, kaip vienas iš daugelio panašių pavyzdžių, paskelbtas faktas, jog  tūkstančiai dešimtokų nesugeba su kalkuliatoriaus pagalba apskaičiuoti, kiek dvi savaitės turi valandų. Panašūs dešimtokų matematiniai sugebėjimai verčia sunerimti ir susimąstyti dėl mūsų švietimo sistemos efektyvumo. Matematikoje patenkinamo lygmens nepasiekia beveik trečdalis visų pagrindinių mokyklų – net 120.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas straipsnyje „Tyrimas, padėsiantis pasirinkti pagrindinę mokyklą“ rašo: „Sunku suvokti, kas dedasi dešimtadalyje Lietuvos pagrindinių mokyklų, jei visi be išimties mokiniai nepasiekia net patenkinamo lygmens – tai yra ketverto pagal dešimtbalę sistemą, juk pagrindinės mokyklos nėra pagalbinės mokyklos.“ Kita vertus, testų sudarytojams kyla įtarimų, kad tų mokyklų, kurių rezultatai puikūs, mokytojai padeda vaikams atlikti užduotis. Pasak Gintaro Sarafino, patikrinimai ir apklausos atskleidžia, kad duomenis galimai pagražina apie 15-20 procentų mokyklų. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai kyla klausimas, kam iš viso reikėjo spaudoje skelbti reitingo rezultatus, nes dabar įtarimai krinta ant bet kurios mokyklos, kurios pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai yra geri.
Žurnale taip pat yra sudarytas ir pradinių mokyklų reitingas, – mokyklų, kuriose mokiniai „balsuoja“ kojomis, kitaip sakant, čia švietimo įstaigos lyginamos pagal tai, kiek mokyklas pradėjusių lankyti mokinių išbūna jose visus ketverius metus. Sutikite, kad tėvai niekada neišsives vaikų iš tokios mokyklos, kurioje vaikas jaučiasi gerai, kurioje puiki psichologinė atmosfera. Pagal šį reitingą Širvintų pradinė mokykla praėjusiais metais buvo 75-ta, o šiais metais pakilo net į 18-ą vietą.
Daug sudėtingiau apskaičiuojami gimnazijų reitingai. Visų taškų suma susideda iš daugelio sudedamųjų dalių: skaičiaus abiturientų, pakviestų studijuoti į Lietuvos universitetus pirmu pageidavimu, įstojusių studijuoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, užsienio aukštosiose mokyklose. Čia įeina taip pat visų abiturientų, laikiusių valstybinius lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos egzaminus, balų vidurkis. Atitinkamai taškų pridedama už abiturientų, kurie išlaikė valstybinį brandos egzaminą vienu, dviem, trimis, keturiais ir penkiais šimtukais, skaičių.
Tarp 402 Lietuvos gimnazijų Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazija 2014 metais buvo 201-oje vietoje, 2015 metais – 134-oje vietoje, šiais metais jau – 124-oje vietoje.
Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos rezultatai: 2014 metais – 253-ia vieta, 2015 metais – 148-a vieta, 2016 metais – 228-a vieta.
Gelvonų vidurinė mokykla 2014 metais džiaugėsi 193-ia vieta, 2015 metais smuktelėjo į 238-ą vietą, o 2016 metais liko 343-ioje vietoje.
Lietuvoje yra tik 89 progimnazijos, kurių reitingai buvo sudaromi pagal mokinių, atėjusių mokytis 2011 metų rugsėjo 1 dieną į 5-ąją klasę ir 2015 metais baigusių mokyklą, skaičiaus skirtumo procentinę išraišką. Savaime aišku, pirmosiose vietose yra tos mokyklos, kuriose per tuos metus mokinių skaičius padidėjo. Širvintų „Atžalyno“ progimnazija yra 53-ioje vietoje – iš 104 penktokų aštuonias klases baigė 98 mokiniai. Daugelio mokytojų nuomone, toks reitingų sudarymo principas – labai abejotinas rodiklis. Juk pakanka visiškai ne nuo mokyklos priklausomų aplinkybių kelioms šeimoms persikelti į kitą Lietuvos vietą, kad atsidurtum reitingo gale.
Remigijus Bonikatas
123RF nuotr.
P. S. Nacionalinis egzaminų centras (NEC), pasibaigus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vykdymui ir vertinimui mokyklose, paskelbė šių metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus. Tarp mokyklų, galinčių pasidžiaugti devynių balų ir didesniu vidurkiu – ir Bartkuškio mokykla-daugiafunkcis centras (9,00). Pažymima, kad, palyginti su praėjusiais metais, bendri dešimtokų rezultatai gerėja. Matematikos vidurkis pakilo per 0,17 balo, nuo 5,59 iki 5,76. Lietuvių kalbos rezultatai šiemet taip pat geresni. Bendras visos Lietuvos vidurkis kilo nuo 6,33 iki 6,54.
Žurnalo „Reitingai“ kūrėjai, remdamiesi dešimtokų matematikos ir lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatais, šiemet pirmą kartą sudarė pagrindinių mokyklų reitingą. Vienoms jų rezultatai tarsi komplimentai, kitos turėtų gerokai sunerimti.
Kokias pozicijas užėmė Širvintų rajono mokyklos?
Iš 398-ių Lietuvos pagrindinių mokyklų Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla pagal 2015 metų lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkį (atitinkamai 7 ir 7,67 balo) užima 6 vietą, Bartkuškio mokykla daugiafunkcis centras (6,71 ir 7 balai) – 19 vietą, Alionių (6,25 ir 6,75 balo) – 34 vietą, Čiobiškio (6,5 ir 6,25 balo) – 39 vietą, Barskūnų (5,83 ir 6,83 balo) – 43 vietą, Zibalų (6,57 ir 3,86 balo) – 158 vietą. Matome, kad beveik visos mūsų rajono mokyklos įeina į geriausiųjų Lietuvos mokyklų penkiasdešimtuką. Reikėtų tik džiaugtis tokiais rezultatais. Vis dėlto šis daug triukšmo visoje šalyje sukėlęs mokyklų reitingas, vertinamas dvejopai. Skaityti daugiau »

Paskutiniai miesto šventės štrichai

Artėjant Širvintų miesto šventei, kuri vyks liepos 23 d., merės Živilės Pinskuvienės potvarkiu sudaryta darbo grupė aptarė paskutinius organizacinius klausimus. Šiemet šventėje prekiauti pateikė prašymus itin daug prekybininkų, amatininkų, tautodailininkų, todėl svarbus prekybos vietų išdėstymo klausimas.
Darbo grupės nariai bendru sutarimu nutarė atmesti paskutinėmis savaitėmis į Savivaldybę besikreipiančių politinių partijų prašymus miesto šventėje vykdyti politinę reklamą ir agitaciją.
Kviečiame visus širvintiškius, miesto svečius, bendruomenes, įstaigas, kolektyvus dalyvauti šventėje, kurios metu vyks daugybė koncertų, pasirodymų, džiaugtis šventine nuotaika, atsipalaidavus pasinerti į kultūros bei pramogų sūkurį!
Artėjant Širvintų miesto šventei, kuri vyks liepos 23 d., merės Živilės Pinskuvienės potvarkiu sudaryta darbo grupė aptarė paskutinius organizacinius klausimus. Šiemet šventėje prekiauti pateikė prašymus itin daug prekybininkų, amatininkų, tautodailininkų, todėl svarbus prekybos vietų išdėstymo klausimas.
Skaityti daugiau »

Širvintose paminėta Valstybės diena

Prieš 763 metus liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau – Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente.
Valstybės dienos proga 20 valandą širvintiškiai rinkosi į Arvydo Gurevičiaus darbų parodą. Susirinkusius į parodą žmones su Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena pasveikino Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ir Širvintų kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė.
Arvydas Gurevičius – auksakalys, skulptorius, grafikas, emalės dailininkas, dalyvavęs daugiau kaip 90 personalinių parodų. Kaip juvelyras apdovanotas diplomais, sidabro ir aukso medaliais tarptautinėse parodose. Menininko kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuose, Maskvos „Oružeinaja Palata“, Vatikane – Švento Tėvo dovanų kolekcijoje, Vengrijos Kočkemeto muziejuje, Prancūzijos Lemožo miesto Municipaliniame muziejuje, JAV Cincinačio muziejuje. Šiuo metu Arvydas Gurevičius daugiausiai tapo paveikslus. Jo piešiniai atliekami specialia autorine mišria technika – naudojant auksavimą folija, pastelę, grafitą ir tik autoriui žinomus technologinius procesus. Pasak parodos kuratorės Gitanos Juozapavičienės, parodos pavadinimas „Kelionė“ neatsitiktinis, nes žmonės juk dažnai keliauja po savo sapnų, vizijų, svajonių labirintus. Menininko paveiksluose jaučiama juvelyro patirtis – nuo jų sklinda subtilus auksinis švytėjimas…
Po parodos atidarymo vyko atlikėjų iš Čekijos koncertas „VIENTO MARERO DUO“. Širvintų kultūros centro Vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizatorė Rasa Rybkienė pristatė svečius –  Michaelą Kuravovą (fleita) ir Jirį Mecą (gitara). Skambėjo Maurice Ravel, Franz Doppler, Evgeny Irshai, Johann Sebastian Bach, John Duarte muzika.
Po nuostabios muzikos lygiai 21 valandą širvintiškiai, susirinkę prie Kultūros centro laiptų kartu su viso pasaulio lietuviais jau septintąjį kartą vieningai giedojo „Tautišką giesmę“.
Remigijus Bonikatas
Prieš 763 metus liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau – Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente. Skaityti daugiau »

Priimtas rekordinis skaičius pirmokų!

Net 29 Širvintų rajono mokiniai nuo 2016 metų rugsėjo Meno mokykloje pradės mokytis akordeono, trimito, kanklių, smuiko, chorinio dainavimo, fortepijono specialybių.
Šių metų naujovė – vaikai mokysis naujos chorinio dainavimo (instrumentas – fortepijonas) specialybės. Ši specialybė ypatinga tuo, kad vaikai mokysis ne tik groti fortepijonu, bet ir dainuoti.
Nauja Meno mokykloje ir išplėstinio muzikinio ugdymo programa. Mokinių, jų tėvelių ir mokytojų prašymu, l. e. Meno mokyklos direktoriaus pareigas Daiva Vinciūnienė parengė programą Muzikos skyriaus mokiniams, baigusiems pagrindinį muzikinį formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą. 11 Meno mokyklos mokinių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 2 metus tobulins savo muzikinius gebėjimus ir toliau mokysis fortepijono, violončelės, kanklių, smuiko, akordeono specialybių.
Į Meno mokyklos Dailės skyrių šiemet priimti mokytis visi pateikę prašymus vaikai (7).
L. e. Meno mokyklos direktoriaus pareigas Daiva Vinciūnienė įgyvendino merės Živilės Pinskuvienės užduotį – suteikti galimybę kaimo vietovių vaikams mokytis muzikos savo mokykloje. Nuo rugsėjo Bartkuškio ir aplinkinių vietovių vaikams, net 11 Meno mokyklos pirmokų, pamokos vyks Bartkuškio mokykloje – daugiafunkciame centre. Fortepijono, akordeono, chorinio dainavimo specialybes pasirinkę vaikai mokysis jiems pažįstamoje aplinkoje. Jų tėveliams nereikės rūpintis, kaip vaikus nuvežti į Širvintas ir parsivežti po užsiėmimų namo.

Net 29 Širvintų rajono mokiniai nuo 2016 metų rugsėjo Meno mokykloje pradės mokytis akordeono, trimito, kanklių, smuiko, chorinio dainavimo, fortepijono specialybių.

Šių metų naujovė – vaikai mokysis naujos chorinio dainavimo (instrumentas – fortepijonas) specialybės. Ši specialybė ypatinga tuo, kad vaikai mokysis ne tik groti fortepijonu, bet ir dainuoti. Skaityti daugiau »

Mugėje-koncerte dalyvavo ir Širvintų neįgalieji

Neįgaliųjų bendruomenės mugės-koncertai „Būkime – kartu“ – tai galimybė neįgaliems žmonėms regionuose susiburti ir pristatyti visuomenei kūrybinius pasiekimus bei neišsenkančią dvasios stiprybę. Šį kultūrinių renginių ciklą, keliaujanti po regionus, organizuoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, o globoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Renginiai iš dalies finansuojami Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ministerijos, suinteresuotų savivaldybių, rėmėjų lėšomis.
Šiame regioniniame renginyje Ukmergėje birželio 18 d. dalyvavo apie 1000 neįgaliųjų ir sveikųjų meno kūrėjų, tarp jų – Širvintų rajono Neįgaliųjų ansamblis „Viltis“ ir  kaimo kapelos kolektyvas, kuriam vadovauja meno vadovė Nijolė Vitkauskaitė ir Jonas Romaška.
Ukmergės Šv. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už neįgaliuosius ir jų šeimos narius bei artimuosius.
Ukmergės miesto pagrindinės aikštės scenoje vyko iškilmingas šio renginio atidarymas, jame dalyvavo garbingi svečiai – Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Ukmergės miesto meras Rolandas Janickas ir kiti.
Šiame renginyje dalyvavo gausus būrys profesionalių atlikėjų, pučiamųjų orkestras, chorai, ansambliai ir kapelos. Visi, apsilankę renginyje, turėjo galimybę ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti neįgaliųjų pagamintų suvenyrų, meno dirbinių – darbus eksponavo ir pardavinėjo neįgalieji liaudies amatų meistrai, namudininkai. Mūsų rajonui atstovavo ponas Julijanas Gridziuška. Renginio dalyvius viliojo išskirtiniai mūsų tautodailininko papuošalai ir kiti dirbiniai iš medžio, gintaro ir kitų medžiagų. Abejinga jiems neliko ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Šventėje veikė nuotaikingos kūrybinės dirbtuvėlės, mozaikos delionė.
Stanislava Maslinskienė
Neįgaliųjų draugijos pirmininkė
Neįgaliųjų bendruomenės mugės-koncertai „Būkime – kartu“ – tai galimybė neįgaliems žmonėms regionuose susiburti ir pristatyti visuomenei kūrybinius pasiekimus bei neišsenkančią dvasios stiprybę. Šį kultūrinių renginių ciklą, keliaujanti po regionus, organizuoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, o globoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Renginiai iš dalies finansuojami Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ministerijos, suinteresuotų savivaldybių, rėmėjų lėšomis.
Šiame regioniniame renginyje Ukmergėje birželio 18 d. dalyvavo apie 1000 neįgaliųjų ir sveikųjų meno kūrėjų, tarp jų – Širvintų rajono Neįgaliųjų ansamblis „Viltis“ ir  kaimo kapelos kolektyvas, kuriam vadovauja meno vadovė Nijolė Vitkauskaitė ir Jonas Romaška. Skaityti daugiau »

Laimėtas konkursas – naujų darbų startas

Birželio 3 dieną įvyko konkursas Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjo Rytė Bareckaitė, nuo praėjusių metų laikinai ėjusi Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas. Sveikindami naująją vadovę, linkėdami jai sėkmės, susitelkimo ir gerų darbo rezultatų, prašome atsakyti į keletą klausimų.
– Turėjote puikų darbą didmiestyje, džiaugėtės kaip ir dauguma jaunų žmonių sostine. Kodėl  nusprendėte grįžti į provinciją ir tapti Širvintų kultūros centro direktore?
– Galimybių dideliame mieste visada yra daugiau, tačiau aš esu mažo miesto vaikas. Man patinka čia, patinka stiprus bendruomeniškumo jausmas. Jeigu žmogus nori, jis save realizuoti gali ir mažame mieste. Širvintos yra mano gimtinė, savas kraštas širdžiai ir būtent jame norisi daryti gera, kurti ateitį sau ir savo vaikams.
–  Tapote tikrąja Kultūros centro vadove. Su kokia vizija ateinate dirbti? Ką planuojate nuveikti, ką tobulinti?
– Efektyviai vykdydama Kultūros centrui priskirtas funkcijas, sieksiu gerinti Kultūros centro įvaizdį suteikiant kuo kokybiškesnes kultūros paslaugas, žinoma, įnešti naujovių, dirbti taip, kad žmonės norėtų ateiti į Kultūros centrą ir praleisti čia savo laisvalaikį ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip kultūrinio, kūrybinio proceso dalyviai, kad tobulėtų, kurtų drauge su mumis. Būtent Kultūros centras turi būti moderni, demokratiška, atvira visuomenei, daugiafunkcinė įstaiga, kokybiškai tenkinanti kiekvieno rajono gyventojo kultūrinių paslaugų poreikius.
– Laimėjote konkursą ir užimate labai atsakingas pareigas. Ar jaučiatės  laiminga? Ar menas gali padaryti žmogų laimingą?
– Laimės jausmas susideda iš daugelio komponentų. Menas padeda žmonėms suartėti su gėriu, grožiu, dora ir kitais teigiamais dalykais. Juk net dauguma menininkų įrodė, kad būtent meninė veikla labiausiai ugdo dorovingumą, jautrumą, gerumą, kūrybiškumą bei estetinius jausmus. Visa tai daro teigiamą įtaką žmogaus būsenai, tad ir leidžia jaustis laimingai… Kartu su šia laime prisiėmiau ir tikrai didelę atsakomybę, tad, laimėjusi konkursą, nepuoliau džiūgauti, ramiai priėmiau žinią suprasdama, kad tai tik naujų darbų startas.
– Kultūros namai – tai ta vieta, kur kunkuliuoja muzika, šokis, daina, puoselėjamas grožis ir gėris. Tikrai gražūs įspūdžiai išlikę apie Rudens šventę, Eglutės įžiebimo staigmenas, Vaikų dienos šventę, koncertus Motinos, Tėvo dienos proga bažnyčioje. Kaip Jums pavyko per metus laiko kultūros renginius padaryti patrauklesnius ir smagesnius?
– Iš tikrųjų gera kultūrinė aplinka suteikia daug galimybių žmonėms patirti ir suvokti meno apraiškas, tad svarbu, kad kiekvienas įprastų jomis žavėtis ir išmoktų atskirti, kas yra gera ir gražu. Į kiekvieną šventę Kultūros centro kolektyvas įdeda labai daug širdies ir darbo. Tik reikia jais tikėti ir leisti kurti, veikti. Skatinu darbuotojus garsiai svajoti, išsakyti nuomonę, ištrinti iš galvos mintis, kad „negalime, nepajėgsime, trūks laiko, jėgų, lėšų, nepavyks, neįmanoma“. Tikiu jais, visuomet kviečiu kalbėti asmeniu MES. Nes iš tiesų tikiu, kad darni ir stipri komanda gali viską. Ieškome būdų, galimybių veikti, labai jaučiame rajono vadovybės pritarimą, palaikymą bei paramą, todėl visi kartu galime džiaugtis rezultatais.
– Esate dar ir mama. Ką manote apie Širvintų vaikų užimtumą? Ar vaikams pakanka kultūrinių renginių, ar yra pakankamai šokių, dainavimo, muzikavimo būrelių?
– Taip, esu mama, todėl suprantu kultūrinių paslaugų svarbą mažiesiems. Jaunoji karta privalo turėti galimybę pažinti ir „vartoti“ kultūrą. Nuo jauno žmogaus kūrybiškumo priklauso kultūros kaita bei tęstinumas. Man dirbant Kultūros centre atsirado ne viena pasiūla jaunajam kultūros paslaugų gavėjui bei vartotojui. Siekiant išsaugoti ir perimti savo krašto tradicijas, sukurtas vaikų folkloro ansamblis (vadovė Kristina Stankevičienė), kuriame puoselėjama Širvintų krašto ir Aukštaitijos regiono dainos, rateliai, žaidimai, šokiai, instrumentinė muzika, pasakojimai ir smulkioji tautosaka. Šiandien kolektyve jau 24 nariai. Taip pat atsirado nemokami  pramoginiai šokiai 14-17 metų jaunimui (vadovas Liudvikas Verikas). Dar visai neseniai pradėjo kurtis Kultūros centro mėgėjų teatras (vadovas Vaidas Lengvinas), laukiame tiek jaunimo, tiek ir vyresniųjų. Jau nuo seno veikia šiuolaikinio šokio grupė (vadovė Odeta Žinienė). O nenorintys groti, dainuoti, šokti, tačiau norintys organizuoti įvairius kultūros renginius visada laukiami tapti Kultūros centro savanoriais (vadovė Rasa Rybkienė). Būrelių, užsiėmimų yra ir tikrai bus.
– Kaip sekasi darbuotojams, kurie vadovauja prie Širvintų kultūros centro esantiems filialams? Kaip vertinate jų veiklą?
– Kartą jau minėjau, kad tai darbui pasiaukoję žmonės, kurie neskaičiuoja laiko ir jėgų. Visi filialų vedėjai yra verti pačios nuoširdžiausios padėkos ir pagyros. Kultūros centro filialai – tai mažieji kultūros židinukai, kiekvienam prieinami, prisitaikantys prie vietinių gyventojų poreikių. Kiekvienas filialas savitas, turintis savo tradicijas bei papročius. Būti filialo vedėju – nemenkas iššūkis. Šie žmonės – tai ir menininkai, ir scenarijų autoriai, ir renginių organizatoriai, ir vedėjai, ir pedagogai, ir psichologai, ir scenografijų kūrėjai. Tad ačiū jiems visiems, linkiu neprarasti to entuziazmo bei noro eiti tik pirmyn.
– Kultūros centre atsiranda vis daugiau estetiškų erdvių. Kada pagaliau bus baigtas Kultūros centro remontas?
– Džiaugiamės kiekviena sutvarkyta erdve ir ypač tuo, kad merės Živilės Pinskuvienės iniciatyva bus įrengtas vidinis Kultūros centro ir Viešosios bibliotekos kiemelis. Smagu, kad pradėti šios naujos, šiuolaikiškos, išskirtinės viešosios erdvės, skirtos tiek kameriniams, tiek pramoginiams renginiams, kūrimo darbai. Na, o Kultūros centro remonto darbai pagal sutartį su rangovais turėtų būti baigti iki 2016-ųjų pabaigos.
– Su kokiomis mintimis pradedate naują darbo dieną?
– Kiekviena diena – tai nauja pradžia. Nėra tokio dalyko kaip tobula diena. Kiekviena diena yra tokia, kokia buvo laukiama… Jeigu ji prasta, tai dėl mūsų tokio įsitikinimo. Jei gera, tai todėl, kad mes tuo tikime. Kiekvieną dieną aš pasitinku planuodama naujus darbus ir tikėdama, kad jie bus įgyvendinti.
– Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
Širvintų kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė: „Tikiu, kad darni ir stipri komanda gali viską.“

Širvintų kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė: „Tikiu, kad darni ir stipri komanda gali viską.“

Birželio 3 dieną įvyko konkursas Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjo Rytė Bareckaitė, nuo praėjusių metų laikinai ėjusi Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas. Sveikindami naująją vadovę, linkėdami jai sėkmės, susitelkimo ir gerų darbo rezultatų, prašome atsakyti į keletą klausimų. Skaityti daugiau »

Įteikti Meno mokyklos baigimo pažymėjimai

Birželio pradžioje įvyko Meno mokyklos baigimo pažymėjimų įteikimo šventė.
Renginyje dalyvavo Meno mokyklos mokiniai, jų tėveliai, mokytojai. Meno mokyklos bendruomenę pasveikinti atvyko svečiai:  rajono Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Romas Zibalas, Savivaldybės tarybos narė Daiva Puzinienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Regina Jagminienė ir vyriausiosios specialistės Rasa Kralikevičienė ir Jolanta Pugačiauskaitė, Viešosios bibliotekos l. e. p. direktorė Vaiva Daugėlienė, Mokyklos tarybos pirmininkas Ramūnas Vyšniauskas, Zibalų pagrindinės mokyklos l. e. p. direktorė Sigita Kaminskienė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Margarita Vaičelytė, Švietimo centro metodininkė Joalita Mackonienė.
Meno mokyklos l. e. p. direktorė Daiva Vinciūnienė pasidžiaugė šių mokslo metų Meno mokyklos mokinių ir mokytojų pasiekimais. „Kiekvieno mokinio sėkmė – tai ir mokinio šeimos, mokytojo, visos mokyklos bendruomenės sėkmė. Širdingai dėkoju mokinių tėveliams už nuoširdų rūpestį vaikais, už atsakingą požiūrį į ugdymą. Už kasdienį kruopštų darbą dėkoju mūsų mokyklos kolektyvui – ir mokytojams, ir kitiems darbuotojams“.
Neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimai įteikti 18 mokinių, kurie baigė pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ir 8 mokiniams, kurie baigė pagrindinio dailės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą.
Savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėkomis apdovanotos muzikos mokytojos Julija Jadzevičienė, Jurgita Reneckytė-Žemaitienė ir 13 mokinių: Milgintė Jurkevičiūtė, Eglė Pociūtė, Deimantė Stankevičiūtė, Evelina Kalesnykaitė, Emilija Vasilionkaitė – už puikius mokymosi pasiekimus ir aktyvų dalyvavimą renginiuose, Lukas Cikanavičius, Lukas Vyšniauskas – už puikius mokymosi pasiekimus ir aktyvią koncertinę veiklą, Viktorija Dapkutė, Alicija Garbatavičiūtė, Neda Černiauskaitė, Jomantas Grickevičius – už aktyvią koncertinę veiklą, Aistė Jurkevičiūtė, Gabrielė Vinciūnaitė – už labai gerą mokymąsi.
Meno mokyklos padėkomis už prasmingą bendradarbiavimą, nuoširdžią pagalbą ir paramą Meno mokyklai apdovanoti Ramūnas Vyšniauskas, Lilia Serekpajevienė, Audronė Radzevičienė, Audrius Indriulionis.
Meno mokyklos l. e. p. direktorė Daiva Vinciūnienė padėkas įteikė aktyviausiems Meno mokyklos 1-6 klasių mokiniams: Laurai Pažusytei, Adrijai Redeckaitei, Kajui Valavičiui, Faustinai Navalinskaitei, Eglei Maslinskaitei, Meilei Graužinytei, Modestai Bakšanskytei, Nojui Iljeičiui, Kristupui Vaitkūnui, Erikui Ašakai – už labai gerą mokymąsi ir aktyvią koncertinę veiklą, Nojui Kralikevičiui, Aurėjai Pakštytei, Emai Dalalaitei – už labai gerą mokymąsi ir aktyvų dalyvavimą renginiuose, Ugniui Romaškai, Ugnei Savickaitei, Dijai Belaglovytei, Jogailei Valkauskaitei, Gretai Gotovskytei, Kamilei Zmitrevičiūtei, Austėjai Šimkutei – už aktyvią koncertinę veiklą.
Atminimo dovanos ir gėlės įteiktos Meno mokyklos darbuotojams.
Salėje buvo eksponuojami Dailės skyriaus mokinių baigiamieji darbai. Juos pristatė septintokė Emilija Vasilionkaitė: „Kūrybinių darbų pagrindinė tema – muzika. Į šiuos darbus mes įdėjome visas savo žinias, kūrybiškumą, kantrybę bei gebėjimus.“
Gražų koncertą visiems dovanojo Muzikos skyriaus septintos klasės mokiniai: Ieva Eigelytė, Eglė Pociūtė, Milgintė Jurkevičiūtė, Asta Strakauskaitė, Augustė Baravykaitė, Neda Černiauskaitė, Alicija Garbatavičiūtė, Viktorija Dapkutė, Gabrielė Miliukaitė, Lukas Vyšniauskas, choras „Garsiukai“, akordeonistų, smuikininkų ir kanklininkų, violončelininkų ansambliai, kapela, trimitininkų duetas Nojus Iljeitis ir mokytojas Robertas Vasilevskis ir Meno mokyklos mokytojai: Jurga Sarpauskienė, Rūta Savickienė, Loreta Ardzevičiūtė, Eilina Stropaitė, Robertas Vasilevskis, Jurgita Reneckytė-Žemaitienė, Tatjana Maciulevič, Gintaras Pauliukonis, Jurgita Voskanienė, Valdas Povilaitis, Julija Jadzevičienė.
Renginio vedėjai – mokytojos Jurgita Reneckytė-Žemaitienė, Ilona Jadzevičiūtė ir antrokas Nojus Kralikevičius.
Ačiū visiems šventės dalyviams ir svečiams!
Meno mokyklos informacija
Savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėkomis apdovanotos mokytojos Julija Jadzevičienė ir Jurgita Reneckytė-Žemaitienė su rajono Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininku Romu Zibalu, l. e. p. Meno mokyklos direktore Daiva Vinciūniene, merės padėjėja Janina Greiciūnaite

Savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės padėkomis apdovanotos mokytojos Julija Jadzevičienė ir Jurgita Reneckytė-Žemaitienė su rajono Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininku Romu Zibalu, l. e. p. Meno mokyklos direktore Daiva Vinciūniene, merės padėjėja Janina Greiciūnaite

Birželio pradžioje įvyko Meno mokyklos baigimo pažymėjimų įteikimo šventė.

Renginyje dalyvavo Meno mokyklos mokiniai, jų tėveliai, mokytojai. Meno mokyklos bendruomenę pasveikinti atvyko svečiai:  rajono Tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Romas Zibalas, Savivaldybės tarybos narė Daiva Puzinienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Regina Jagminienė ir vyriausiosios specialistės Rasa Kralikevičienė ir Jolanta Pugačiauskaitė, Viešosios bibliotekos l. e. p. direktorė Vaiva Daugėlienė, Mokyklos tarybos pirmininkas Ramūnas Vyšniauskas, Zibalų pagrindinės mokyklos l. e. p. direktorė Sigita Kaminskienė, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Margarita Vaičelytė, Švietimo centro metodininkė Joalita Mackonienė. Skaityti daugiau »

Naujovė – centralizuotas prašymų priėmimas

Balandžio 28 d. rajono Savivaldybės taryba patvirtino naują Vaikų priėmimo į Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei mišraus amžiaus vaikų grupes tvarkos aprašą.
Pakomentuoti dokumentą paprašėme Savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Kralikevičienės:
– Vaikų priėmimo į Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei mišraus amžiaus vaikų grupes tvarkos apraše pagrindinė naujovė – centralizuotas prašymų priėmimas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta priėmimo komisija kiekvienų metų balandžio mėnesį suformuoja grupes kitiems mokslo metams. Grupės formuojamos pagal prašymų pateikimo datą ir eilės numerį. Pirmenybė teikiama: vaikams, kuriems, Savivaldybės vaiko gerovės komisijai rekomendavus, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas; vaikams iš šeimų, priskiriamų socialiai remtinų šeimų grupei; vaikams iš šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų; specialiųjų poreikių vaikams; įvaikintiems arba globojamiems vaikams; vaikams, kurių vienas iš tėvų (globėjų) turi ne didesnį kaip 40 procentų darbingumo lygį; vaikams, kurių vienas iš tėvų yra mokinys arba studentas ir mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose; vaikams, kurių tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą; kurių brolis ar sesuo jau lanko šią įstaigą.
Grupės formuojamos taip: po vieną vaiką, turintį pirmenybę ir vaiką, neturintį pirmenybės.
Į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei mišraus amžiaus vaikų grupes priimami vaikai, gyvenantys Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje. Kitos savivaldybės teritorijoje gyvenantis vaikas priimamas tuo atveju, jei yra laisvų vietų.
Dokumentai gali būti pateikiami nuolat. Tėveliai, pageidaujantys, kad jų vaikas lankytų Širvintų lopšelius-darželius, prašymus pateikia Širvintų rajono savivaldybės administracijai (į vieno langelio priimamąjį), pageidaujantys, kad vaikas lankytų kitų Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo bei mišraus amžiaus vaikų grupes, – švietimo įstaigos direktoriui.
Širvintų mieste ikimokyklines ugdymo įstaigas šiemet lanko 380 vaikų, Širvintų rajono bendrojo ugdymo įstaigas – 126 vaikai.

Balandžio 28 d. rajono Savivaldybės taryba patvirtino naują Vaikų priėmimo į Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei mišraus amžiaus vaikų grupes tvarkos aprašą. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos