Subėgęs paviršinis vanduo pavirto ledu ir iškilo reali grėsmė žiemą atliekamų darbų kokybei.

Sovietmečiu galiojo nerašyta taisyklė: jei tik įmanoma, nieko nepirkti, kas pagaminta paskutiniaisiais metų mėnesiais. Mat žmonės buvo atkreipę dėmesį, kad tokių gaminių kokybė paprastai prastesnė. Paaiškinimas buvo labai paprastas: norėdami gauti premijas, gamintojai šturmuodavo sovietinės valdžios nustatytus metų gamybos planus ir kreipdavo mažesnį dėmesį į kokybės reikalavimus.

Sovietmetis net „revoliucijos lopšyje“ Rusijoje nugrimzdo į praeitį, tačiau šiandieninėje Lietuvoje tokių reiškinių dar pasitaiko. Niekam ne paslaptis, kad prie tokių dalykų prisidėjo įvairūs europoniai fondai, per viešuosius pirkimus dosniai finansuojantys milijoninius projektus. Norėdami laimėti paskelbtus darbų atlikimo projektus, gamybininkai neriasi iš kailio ir dažnai neįvertina realių galimybių. Užsakovai gal ir džiaugiasi, kad jų finansuojamus darbus žadama atlikti greičiau bei pigiau, nei buvo suskaičiuota ekspertų, tačiau galutinis rezultatas nedžiugina vartotojų, kurių labui ir įgyvendinami tokie projektai. Dirbant „greičiau“ ir „pigiau“, žmonės dažnai gauna nekokybiškas paslaugas. Pavyzdžių, kaip dėl to kilo vienų ar kitų problemų, esame pateikę ne kartą.

Skaityti daugiau »

Laisvalaikio centro direktorius V. Apavičius stebisi valdžios sprendimais.

Laisvalaikio centre susikaupė daugiau nei trijų šimtų tūkstančių litų skola, o kaltų kol kas nėra. Rajono tarybos posėdyje nepritarus reorganizacijai, galvoti, ką daryti, reikia iš naujo.

Tarybos posėdyje dėl išaugusios skolos buvo kaltinamas Centro direktorius Vytautas Apavičius. Didžiausi priekaištai jam – neveiklumas ir vizijos neturėjimas.

„Su turimomis lėšomis padariau viską, kas įmanoma. Jei per krizę nebuvo pinigų, tai iš kur vadovas paims? Mano, kaip direktoriaus, pagrindinė užduotis yra teikti žmonėms paslaugas. Aš užduotį įvykdau: žmonės gauna ir baseino, ir pirties, ir kaskadų paslaugas. Nepaisant to, kad nuostoliai yra nuolatiniai. Mes savarankiškai remontavom patalpas, kasmet paruošiam baseiną, nors pagal nuomos sutartį tai reiktų daryti kas trejus metus. Atėjusi nauja valdžia nieko mums nepagelbėjo, mes viską savom rankom tvarkėm. Visas paslaugų teikimas dar laikosi ant mūsų kolektyvo rankų“, – teigia V. Apavičius.

Pasak Centro direktoriaus, pirmąją viziją, kurią sukūrė jis pats, pateikė dar 2003 metais. Tada ją taryboje svarstė ir priėmė. Skaityti daugiau »

Kai kuriose gyvenvietėse sąskaitas už paslaugas „savitarnos būdu“ nutarta dalyti parduotuvėse.

Jau kurį laiką rajono gyventojai nesikreipdavo į laikraštį su priekaištais „Ecoservice“ adresu. Negi pagaliau susitaikė su egzistuojančia buitinių atliekų tvarka? O gal Širvintų padalinys pradėjo dirbti taip, kad žmonėms nėra dėl ko skųstis?

Kai praėjusios savaitės pradžioje į „Širvintų krašto“ redakciją paskambinusi viena Musninkų seniūnijos gyventoja pasakė esanti nustebinta „šiukšlininkų“ išradingumo, suklusome: negi skaitytojai kuo nors užkliuvo „Ecoservice“ iniciatyva gyventojams pradėti dalyti maišai, kuriuose atseit bus galima priduoti pakartotiniam perdirbimui tinkančias atliekas?

Pasirodo, skambinta visai dėl kitos priežasties.

- Labai nustebau, kai kaimynė atnešė „Ecoservice“ sąskaitą už suteiktas paslaugas. Iš pradžių pagalvojau, kad „šiukšlininkai“ supainiojo adresus. Juk klysti žmoniška. Tačiau kaimynė paaiškino, kad sąskaitą rado ne savo pašto dėžutėje, o paėmė … Vileikiškių kaimo parduotuvėje, kur jų, atseit, guli visa krūvelė, ir kiekvienas gyventojas gali susirasti savąją. Taigi kartu prigriebusi ir manąją, kad nereikėtų dėl popiergalio eiti per visą gyvenvietę, – sakė moteris, panorėjusi likti neįvardyta.

Skaityti daugiau »

Piketuotojai teigė, kad lengvai nepasiduos. Jei reikės - surengs ir didesnį piketą.

I raundas: prieš posėdį

Antradienio rytas Savivaldybės kieme atrodė neįprastai: čia nuo devintos valandos stovėjo būrelis žmonių, laikydami plakatus su užrašais “Neatimkit iš mūsų duonos”, “Norim viešumo”, “Nežlugdykit verslo”. Tiesa, pikete dalyvavo vos keturi asmenys. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus didesniam žmonių susibūrimui reiktų turėti leidimą.

Piketas vyko dėl Laisvalaikio centro reorganizavimo. Reorganizacijos metu siūloma sujungti Širvintų laisvalaikio centrą ir Širvintų sporto mokyklą. Po pertvarkos turėtų likti viena biudžetinė įstaiga – Širvintų sporto mokykla.

Sporto mokykloje draudžiami alkoholiniai gėrimai, todėl jei būtų priimtas sprendimas dėl reorganizacijos, pastate ir šimtą metrų aplink jį nebūtų galima prekiauti alkoholiu. Verslininkui Z. Miseliui tai reikštų jo kavinės žlugimą, nes vien prekiaudama maistu įmonė nesugebėtų išsilaikyti. Tai ir paskatino prieš posėdį surengti piketą.

Skaityti daugiau »

Tvorą galima perkelti į vieną ar kitą pusę, bet kaip perkelti šulinį?

Kabaldos kaime, Paširvinčio gatvėje gyvenanti Valerija Rudokienė sakė neįtarusi, kad gali išaušti diena, kai teisme reikės įrodinėti, kieno žemėje prieš 50 metų buvo iškastas šulinys.

- Niekada dėl to nekilo klausimų, – sako “Širvintų krašto” skaitytoja. – Prabėgus metams po to, kai 1960-aisiais buvo pastatytas namas, du kaimynai – Rudokai ir Vilkevičiai – nutarė bendrai išsikasti šulinį. Gal pasvarstė, kad ir vieno šulinio pakaks dviems namams, o gal suskaičiavo, kad taip bus pigiau. Taip ant dviejų sklypų ribos atsirado šulinys, iš kurio vandenį sėmė tiek jį išsikasę žmonės, tiek paskui jų namuose jau gyvenę kiti.

Anot moters, šulinio priklausomybe niekada niekas neabejojo, jis buvo pažymėtas abiejų namų valdų planuose, inventorizacijos knygose. Kai kuriuose dokumentuose jis tiesiog buvo nubraižytas, kai kuriuose pavaizduota tiksliau – šulinys iškastas ant sklypų ribos, net nurodyta, kad abiem jo naudotojams priklauso po 1/2 dalį šio statinio.

Skaityti daugiau »

Liudvikas Tadas Sinkevičius teigia, kad kaimyno įkalti metaliniai strypai ir šalia pasodinti karklai trukdo jam šienauti pievą.

Antradienį (spalio 25 dieną) į “Širvintų krašto” redakciją užsuko Jauniūnų kaimo gyventojas Liudvikas Tadas Sinkevičius. Išsitraukęs atsineštus dokumentus žmogus pradėjo pasakoti apie rūpesčius dėl turimo žemės sklypo. Tiesa, Jauniūnuose esantis žemės sklypas priklauso pono Sinkevičiaus žmonai Janinai, tačiau, anot vyro, ji serga ir negali pati apginti savo interesų…

O istorija gana paprasta. Sutuoktiniai, tikėtina, ramiai gyveno Janiūnuose, kaip įprasta, laikė vieną kitą gyvulį, turėjo žemės sklypą… Žodžiu, gyveno, kaip ir daugelis kaimo žmonių. Tačiau, anot Liudviko Tado Sinkevičiaus, rūpesčiai prasidėjo, kai prie jo žmonai priklausančio sklypo žemės įsigijo vienas vilnietis. Esą kaimynas pirmiausiai ant pačios ribos prisodino karklų.

Taigi vyras, nieko nelaukdamas, šių metų liepos 4 dieną parašė skundą merui, kad pilietis, kuris neseniai apsigyveno Janiūnuose, savavališkai perkėlė žemės sklypo riboženklius ir dėl to sumažėjo Janinos Sinkevičienės žemės sklypas. Maža to, skunde rašoma, kad kaimynas žemių ribas pažymėjo metaliniais strypais ir neteisėtai prisodino karklų. Ponas Sinkevičius prašė išnagrinėti šią situaciją.

Skaityti daugiau »

Gudulinės kaimo teritorijoje vykdomi privalomieji dujotiekio remonto darbai.

Praėjusios savaitės pradžioje į “Širvintų krašto” redakciją paskambinusi Jauniūnų seniūnijos Gudulinės kaimo gyventoja I. Karpavičienė prašė: “Atvažiuokite į Gudulinę ir pažiūrėkite, kaip keisdamas dujotiekio vamzdžius AB “Lietuvos dujos” darbų rangovas išrausė mano ir kaimynų pievas.”

Iš tikrųjų, Gudulinėje pats darbų įkarštis… Tačiau remontuoti dujotiekių vamzdynus būtina, kad neatsitiktų dar viena nelaimė – nepasikartotų 2009 metų spalio 24 dienos įvykiai, kai Graužių miške, netoli Lipuvkos vienkiemio, sprogo dujotiekis. Tai puikiai suvokia ir ponia Karpavičienė. Tačiau moteris pasipiktinusi dėl to, kad nebuvo informuota, jog jos pievoje bus kažkas daroma. “Nors gyvenu visai šalia, tačiau iš kiemo nemačiau, kad AB “Lietuvos dujos” rangovas kasa mano žemėje. Tik atsitiktinai, važiuodama iš Širvintų namo, pastebėjau, kad išraustos mano ir kaimynų pievos,” – pasakojo Gudulinės kaimo gyventoja.

Skaityti daugiau »

Birželio 11-oji - po kiemą linksmai zuja Monikos Mikutavičienės paršai.

2010 metų kovo 24 dieną rašėme apie Musninkų miestelio Gelvonų gatvėje gyvenančių Rolando ir Ramunės Juzėnų bei Monikos Mikutavičienės konfliktą. Juzėnai norėtų, kad prie jų valdos prisišliejusios sodybėlės šeimininkė gyventų bent jau tvarkingiau ir laikytųsi bendro sugyvenimo normų, kurios įtvirtintos Širvintų rajono savivaldybės patvirtintose Aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos, taip pat Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėse. Rolando nuomone, už kelių metrų nuo Juzėnų valdą žyminčios tvoros esantis Monikos Mikutavičienės tvartas yra antihigienos ir antisanitarijos šaltinis, o žiemos sezonu mėšlo krūvomis nusagstytas pensininkės kiemas nepuošia seniūnijos centro.

Tada Monika Mikutavičienė aiškino, kad kaimynai nori užvaldyti pensininkės sodybą, todėl ją ir skundžia. Moteris neneigė, kad iš tiesų laiko daug gyvulių, dėl kurių aplinkiniams kyla problemų, tačiau tokia jau gyvenimo kaime specifika. “Smirdi iš tvarto? Akį piktina mėšlo krūvos? Jei norėjo kitokio gyvenimo, tai reikėjo keltis gyventi į miestą, o ne į Musninkus,” – 2010-ųjų pavasarį mėšlu ir srutomis pažliugusiame kieme samprotavo Monika.

Prabėgo daugiau nei metai. Nors per tą laiką Monikos Mikutavičienės sodyboje apsilankė bent kelios tikrintojų grupelės, Juzėnų nuomone, niekas nepasikeitė. Šiuo metu gelbsti tik tai, kad dalis gyvulių yra išginti į laukus.

Skaityti daugiau »

Trečiadienio (liepos 20 dienos) rytą į “Širvintų krašto” redakciją paskambino garbaus amžiaus moteris, norėdama papasakoti apie nemalonius pastarųjų savaičių įvykius. Širvintų seniūnijos gyventoja paprašė, kad kas nors iš “Širvintų krašto” apžvalgininkų pas ją atvažiuotų, nes dėl sveikatos sutrikimų pati neturinti jokios galimybės atvykti į redakciją.

Vos nuvažiavus į nurodytą vietą, invalido vežimėlyje sėdinti moteris ir ligų išvargintas pensinio amžiaus jos vyras nuosekliai pradėjo pasakoti apie savo problemas. Boleslava ir Enrikas Radzevičiai, kaip ir daugelis kitų, gyvenančių kaimo vietovėje, turi gabalėlį žemės – maždaug pusantro hektaro prie namų ir 93 arus tolėliau, laukuose. Garbaus amžiaus žmonės pasakojo, kad patys jau nebepajėgia sutvarkyti šieno, todėl nusisamdo žmogų, kuris nušienauja pievas, užsako rinktuvą, o atvažiavę vaikai ir kaimynai padeda ta šieną sunešti. Anot Boleslavos Radzevičienės, jau seniai jie taip tvarkosi, ir iki šiol nebuvo jokių problemų. Tačiau šiemet, liepos 12 dieną, Enrikui Radzevičiui atėjo augalų apsaugos produktų kontrolės specialistės Violetos Blažienės laiškas, kuriame rašoma, kad žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų nesiėmimas kovoti su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių užtraukia įspėjimą arba baudą…

Skaityti daugiau »

Prieš porą savaičių “Širvintų krašto” redakcija gavo laikraščio skaitytojo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) elektroninį laišką, kuriame išdėstoma daugeliui šiuo metu opi problema – nedarbas ir situacija Darbo biržoje. Vyras rašo, kad jau dvejus metus yra registruotas Darbo biržoje ir teigia, kad dirbo viešuosius darbus, jam buvo žadėti mokymai, dėl jų du kartus perėjo sveikatos patikrinimą, bet, neva, mokytis jo iki šiol taip ir nenusiuntė. Bedarbis tikina, kad jam tik vieną kartą buvo pasiūlyta nuvažiuoti pas potencialų darbdavį, deja, į darbą vyro nepriėmė. O dabar, anot į redakciją besikreipiančiojo, jis, esą, yra spaudžiamas išsiregistruoti iš Darbo biržos arba registruotis iš naujo. Priežastis, kaip rašoma laiške – per ilgai užsibuvo šioje įstaigoje. Jei to nepadarys, esą, grasina išmesti. “Bet ar turi teisę? Aš juk nieko neatsisakiau,” – rašo vyras.

Skaityti daugiau »