Keliame problemą

Žmonių nuomonė viena. Teismų praktika tvirtina kitaip

Pagal teismų praktiką, ko gero, ši vieta prie Jaunimo g. 23-iojo namo būtų įvertinta ne kaip veja, nes žolė neatskirta nuo kelio dangos, nėra kelio ženklų, draudžiančių minėtoje vietoje statyti automobilius.

Pagal teismų praktiką, ko gero, ši vieta prie Jaunimo g. 23-iojo namo būtų įvertinta ne kaip veja, nes žolė neatskirta nuo kelio dangos, nėra kelio ženklų, draudžiančių minėtoje vietoje statyti automobilius.

Kasmet pavasarį atsiranda bent keli skaitytojai, kurie vis prašo atkreipti dėmesį į įsisenėjusią problemą. Ko gero, ne tik Širvintas, bet ir visą šalį erzina dėl netvarkingai prie daugiabučių namų parkuojamų automobilių gadinamos vejos, laužomi aikštelių ir įvažiavimų borteliai. Anksčiau su šia problema būdavo kovojama atkakliau, bent jau Širvintose. Kas pavasarį policija organizuodavo reidus, fiksuodavo pažeidimus, o netvarkingai pastačiusius automobilius – bausdavo. Pažeidėjai teisindavosi, kad automobilius ant vejos stato ne iš piktų paskatų, o tik todėl, kad sovietmečiu suprojektuotos aikštelės nebeatitinka šiandienos poreikių – nebesutalpina visų daugiabučių gyventojų automobilių. Vis dėlto, efektas, nors ir trumpam, būdavo. Bent pavasarį, kai gruntas per minkštas ir labiausiai pažeidžiamas, automobiliai ant vejos daug kur nebūdavo statomi. Skaityti daugiau »

Gėda ir bėda…

Išmesti baldai...

Išmesti baldai...

Turbūt visi, na, bent jau dauguma norime gyventi švariai ir jaukiai. Tam ir sąlygos sudarytos – sustatyti buitinių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriai, yra didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Šniponyse. Tereikia labai nedaug – geranoriškumo ir padorumo. Deja, pastarojo kai kam ir pritrūksta.

Tokia sulūžusių baldų krūva buvo sumesta priešais I. Šeiniaus g. 11 namą šalia naujosios automobilių stovėjimo aikštelės esančioje ne per seniausiai įrengtoje konteinerių aikštelėje. Kas tai? Aplaidumas, abejingumas ar tiesiog nenoras matyti, kas dedasi aplinkui? Skaityti daugiau »

Gyventojų automobiliai trukdo vaikų darželio klientams

Jaunimo gatvėje ankstų rytą...

Jaunimo gatvėje ankstų rytą...

„Širvintų krašto“ redakcija gavo elektroninį laišką ir nuotrauką, kurią Arūnu prisistatęs laikraščio skaitytojas pakomentavo taip:

„Šiandien ryte, 7.10 val., Širvintose eilinį kartą ieškojau, kur pastatyti automobilį prie darželio „Buratinas“. Šalia darželio prie šaligatvio kaip visada stovėjo gretimuose namuose gyvenančių širvintiškių automobiliai. Radau vietą mašinai pastatyti tik kieme.

Gal kokie ženklai ar geltonai nudažytas šaligatvio bortelis pakeistų žmonių mąstymą?“ Skaityti daugiau »

Nonsensas: mokestis už sutarties administravimą be sutarties

Šiomis dienomis nemaža dalis Širvintų miesto daugiabučiuose gyvenančių žmonių nustebo savo pašto dėžutėse radę J. Varno Vilniaus radijo studijos atsiųstas sąskaitas už rugpjūčio mėnesį suteiktas kabelinės televizijos paslaugas. Žinoma, nustebino ne pačios sąskaitos, kas yra suprantamas dalykas, o kitoje jų pusėje pateikta informacija, jog nuo 2016 metų spalio 1 dienos įsigalioja nauji paslaugų tarifai. Jie brangs. Skaityti daugiau »

Darbininkų nerūpestingumas sukrėtė pilietišką širvintiškį

Darbininkų nerūpestingumas sukrėtė pilietišką širvintiškį
Pirmadienio vakarą eidamas takeliu palei Širvintų miesto Jaunimo gatvės 13-ąjį namą, Medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas nustėro. Vos už kelių metrų nuo takelio žiojėjo praverto šulinio anga, čia pat ant žolės buvo padėtas dangtis. Žmogus matė, kad dieną netoli šios vietos dirbo galimai ryšininkai. Apsižvalgęs ir įsitikinęs, kad dirbančiųjų nėra ne tik netoliese, bet ir šulinyje, Vaclovas užstūmė dangtį.
- Turbūt darbininkų aplaidumas, kito atsakymo nežinau, – piktinosi širvintiškis. – Nelabai norisi tikėti, kad kažkas iš pašalinių tyčia atidarė ir paliko. Šulinys greta takelio, tad didelė rizika, kad į jį gali įkristi neatidus praeivis. Dieną atvirą šulinį dar lengva pastebėti, o sutemus?
Pilietiškas žmogus kitą rytą nustebo dar labiau, kai, eidamas darban, pastebėjo dar vieną atvirą šulinį, esantį visai greta 13-ojo ir 15-ojo namų.
- Jei vakar būčiau pastebėjęs ir jį, tikrai būčiau uždengęs. Atviras šulinys prabuvo visą vakarą ir naktį. Šioje vietoje dažnai bėgioja vaikai, augintinius vedžioja tų namų gyventiniai. Tikrai didelė sėkmė, kad į jį niekas neįkrito. Juo labiau kad vos už dviejų metrų nuo šulinio ertmės – vaikams žaisti skirta smėlio dėžė, netoliese – dvejos sūpuoklės, – piktai dėstė Vaclovas Četrauskas.
Jis paaiškinimo kreipėsi į komunalininkus. Iš jų išgirdo, kad šuliniai – ne jų veiklos sfera, jokių darbų jie nevykdė ir tikrai nepaliko neuždengtų dangčių. Vienas gyventojas pastebėjo, kad pirmadienį netoli darbų vietos matęs „Teo“ logotipu pažymėtą automobilį.
Susisiekėme su šia ryšių bendrove. Iš jos atstovo išgirdome patikinimą, kad „Teo“ dėl paliktų dangčių tiesiogiai niekuo dėta. Tiesa, šioje vietoje pirmadienį darbavosi rangos darbus atliekanti UAB „Reista“. Bet mažai tikėtina, kad jos darbininkai atidarė šiuos konkrečius šulinius, kadangi jų dėmesio objektas turėjo būti kitas. „Gal kabelinės televizijos darbuotojai atidarė ir paliko? Mes jiems esame išnuomoję kanalus kabeliams. Jie šiuo metu kaip tik keičia kabelių antgalius, esame iki rugpjūčio išdavę šiems darbams leidimą,“ – išgirdome pasvarstymą ir pažadą išsiaiškinti, kas konkrečiai „prisidarbavo“.
Bet, kaip paaiškėjo, kabelinės televizijos meistrai dėl to nebuvo kalti. Su mumis susisiekė UAB „Reista“ direktorius Tadas Stankauskas ir pripažino, kad šulinius atidarė ir taip paliko jo vadovaujamos įmonės darbuotojai.
- Sunku pakomentuoti, – sakė direktorius. – Netoli šios vietos darbininkai tvarkė ryšių kanalus, rado vieną įgriuvusį, bandė jį atkasti, sutvarkyti. Ieškodami, kaip išspręsti problemą, darbininkai žvalgėsi ir iš kitų šulinių. Matyt, suveikė žmogiškosios klaidos faktorius. Ką galiu pasakyti? Apie tai kalbėsiu su darbininkais, nors jie ir patys supranta, kad padarė negerai. Tokių atvejų tikrai nepateisinu ir jų būti negali.
Direktorius pripažino, kad pavojus aplinkiniams buvo tikrai didelis. Jis prisiminė atvejį (tiesa, nutikusį kitai bendrovei), kai į paliktą atvirą šulinį įkrito aklasis.
Vaclovas Četrauskas sakė, kad reikia tik dėkoti likimui, jog viskas baigėsi gerai. Žaisdami vaikai būna neatidūs, jie galėjo žolėje nepastebėti pavojingos angos ir įkristi, įkritę – susižaloti. Dar blogiau, kad šulinyje yra vandens, taigi įkritęs vaikas gali ir nuskęsti.
Anot širvintiškio, rusai savo kalboje tam paaiškinti turi vaizdingą žodį: „bezalabernost“. Šis retas žodis kartais panaudojamas, kai norima pabrėžti, jog kažkas yra nevykusio, netvarkingo, neorganizuoto, neprotingo, t. y. priešingo žodžiams organizuotumas, tikslumas.
Gintaras Bielskis
Vieną atvirą šulinį širvintiškis uždengė, o kito, esančio greta vaikų žaidimo aikštelės, tą vakarą nepastebėjo.
Pažvelgus į atvirą šulinį, matėsi kabelių raizgalynė, šulinyje buvo vandens.
Vaclovas Četrauskas uždengė ir antrąjį šulinį, o darbininkų poelgį pavadino „bezalabernu“.
Vieną atvirą šulinį širvintiškis uždengė, o kito, esančio greta vaikų žaidimo aikštelės, tą vakarą nepastebėjo.

Vieną atvirą šulinį širvintiškis uždengė, o kito, esančio greta vaikų žaidimo aikštelės, tą vakarą nepastebėjo.

Pirmadienio vakarą eidamas takeliu palei Širvintų miesto Jaunimo gatvės 13-ąjį namą, Medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas nustėro. Vos už kelių metrų nuo takelio žiojėjo praverto šulinio anga, čia pat ant žolės buvo padėtas dangtis. Žmogus matė, kad dieną netoli šios vietos dirbo galimai ryšininkai. Apsižvalgęs ir įsitikinęs, kad dirbančiųjų nėra ne tik netoliese, bet ir šulinyje, Vaclovas užstūmė dangtį. Skaityti daugiau »

Kas tikrieji apleistos teritorijos savininkai? Gal kai kurie rajono politikai?

Kas tikrieji apleistos teritorijos savininkai? Gal kai kurie rajono politikai?
Upelio gatvėje tarp daugiabučių, visai netoli „Atžalyno“ progimnazijos, daugelį metų stūkso vis labiau apleistas žemės sklypas su griuvėsiais tampančiais pamatais. Šis „papuošimas“ – tai gyvenamojo namo bendrijos „Atžalynas“  nuosavybė. Kažkada ši bendrija ne vieną širvintiškį buvo suviliojusi planais apie naują, modernų daugiabutį… Tačiau svajonės jau senokai užmirštos, o palikti pamatai dažnai tampa ne tik išgerti mėgstančiųjų prieglauda, bet net vaikų žaidimų aikštele…
Į jokius Savivaldybės kvietimus ir reikalavimus sutvarkyti teritoriją ar bent ją aptverti, kad apsaugotų aplinkinius gyventojus, vaikus nuo pavojų, atsakymo nesulaukta, bendrijos atstovai nereaguoja į kvietimus susitikti, neatsiima registruotų laiškų. O atsakingiems specialistams susisiekus su šeimininkais telefonu, atsakymas pateikiamas klausimu: „Tai ką, atėjusi Živilė į valdžią pradės įvedinėti savo tvarką?“.
Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė tvirtina: taip, tvarka privalo būti įvesta, ir atkreipia širvintiškių dėmesį, kad ši apleista teritorija yra pavojinga, kelia grėsmę susižaloti, kviečia gyventojus akyliau saugoti mažamečius vaikus, o bendrijos atstovų reikalauja pagaliau imtis priemonių užtikrinti saugumą. Kitu atveju, Savivaldybė bus priversta paviešinti tikruosius bendrijos savininkus. Kas gali paneigti, kad už jų saugiai nepasislėpusios ir kai kurių rajono politikų pavardės?
Griuvenos Upelio gatvėje

Griuvenos Upelio gatvėje

Upelio gatvėje tarp daugiabučių, visai netoli „Atžalyno“ progimnazijos, daugelį metų stūkso vis labiau apleistas žemės sklypas su griuvėsiais tampančiais pamatais. Šis „papuošimas“ – tai gyvenamojo namo bendrijos „Atžalynas“  nuosavybė. Kažkada ši bendrija ne vieną širvintiškį buvo suviliojusi planais apie naują, modernų daugiabutį… Tačiau svajonės jau senokai užmirštos, o palikti pamatai dažnai tampa ne tik išgerti mėgstančiųjų prieglauda, bet net vaikų žaidimų aikštele… Skaityti daugiau »

Vienintelis kelias – aktyvi kompleksinė pagalba

Vienintelis kelias – aktyvi kompleksinė pagalba
Vaiko teisių apsauga – labai jautri, skausminga ir atsakinga sritis. Čia tikrai ne vieta įvairiausių sensacijų kūrimui, politikų spekuliacijoms ir savireklamai. Pradėjus dirbti naujajai rajono valdžiai ir reorganizavus Vaiko teisių apsaugos skyrių, pasipylė kaltinimai neva „sugriauta“ vaiko teisių apsaugos sistema, sužlugdytas darbas ir pan. Pokalbyje su mero pavaduotoja, kuruojančia vaiko teisių apsaugos sritį, Irena Vasiliauskiene ir pabandėme aptarti šios sferos reikalus, problemas ir veiklos kryptis.
- Tai vis dėlto, ar sugriauta vaiko teisių apsaugos sistema rajone?
- Tai kad nebuvo ko griauti… „Palikimas“ vertė skubiai gilintis į situaciją ir ieškoti problemos sprendimo būdų – juk mūsų savivaldybė pagal socialinės rizikos šeimų skaičių yra viena iš „pirmaujančių“ Lietuvoje.  2013 m. įregistruotos 145 socialinės rizikos šeimos, ir pagal šį rodiklį savivaldybė šalyje buvo 3-ioje vietoje. 2015 metų duomenimis, socialinės rizikos šeimų sumažėjo, tačiau gyventojų skaičius taip pat kito mažėjimo link. Šiuo metu matyti teigiamos rodiklio pokyčio tendencijos.
- Tai kiek rajone socialinės rizikos šeimų? Kiek jose auga vaikų?
- Rajone, 2015 m. duomenimis, buvo 133 socialinės  rizikos šeimos, 2016 m. pradžioje sumažėjo iki 131. Kadangi 4 šeimose situacija pagerėjo, jas žadama išbraukti iš šio sąrašo. Socialinės rizikos šeimose, 2015 m. duomenimis, augo 246 nepilnamečiai vaikai.
- Kokios priežastys, Jūsų manymu, lėmė, kad mūsų rajonas „lyderis“ pagal socialinės rizikos šeimų skaičių?
- Didelį socialinės rizikos šeimų skaičių galėjo lemti ne tik didelis probleminių asmenų skaičius savivaldybėje, tačiau ir vyravusi nuostata, kad tik įrašius į socialinės rizikos šeimų sąrašą bus įmanoma teikti pagalbą. Pabandėme pasižiūrėti į šį reikalą kitaip. 2015 metų pabaigoje Savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas stebimų šeimų tvarkos aprašas. Kad stebimai šeimai pakaktų jėgų išspręsti problemas, padeda socialiniai darbuotojai, vaikų teisių specialistai. Turime jau keletą pavyzdžių, kada šeima nenorėjo būti įtraukta į rizikos grupę ir jai sėkmingai pakilti padėta stebėsenos pagalba.
- Kokius prioritetus galite išskirti darbe su šeimomis? Kokia kryptimi dirbant įmanoma iš esmės pakeisti esamą padėtį?
- Prioritetas vienas – padėti šeimoms išgyventi krizes, vėl pasijusti visavertėmis visuomenės narėmis, pradėti dirbti, rūpintis vaikais ir buitimi. Vienintelis kelias, kuriuo reikėtų eiti, tai aktyvi kompleksiškai teikiama savivaldybės pagalba (socialinių darbuotojų, seniūnų, seniūnaičių, bendruomenių pirmininkų, vaiko teisių specialistų ir kt.) ir aplinkinių dėmesys bei pastangos padėti, matant skriaudžiamus vaikus, girtaujančius kaimynus.
Per palyginti neilgą patirtį, sukauptą kuruojant vaiko teisių sritį, teko pastebėti, kad nuvykus į šeimas, kartais užtenka dėmesio, pagarbos, nuoširdaus pokalbio, ir problema pradeda spręstis. Svarbu, kad ir specialistai, ir kiekvienas iš mūsų pažvelgtų į problemines šeimas kaip į sau lygias, padėtų joms, nežemindamas jų orumo, įgyti socialinių įgūdžių, kurių dažniausiai toms šeimoms ir trūksta.
- Kaip galėtų pakeisti situaciją mobiliųjų grupių sukūrimas?
- Darbui su socialinės rizikos šeimomis savivaldybė planuoja pradėti  kurti mobiliąsias grupes, kurias sudarys ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir seniūnai, pedagogai, kitų įstaigų vadovai bei tarybų ir komisijų nariai, veikiantys socialinėje ir vaiko teisių srityje. Ši patirtis šalyje nėra nauja. Konsultuojamės ir su Alytaus rajono savivaldybe, ir su kitomis savivaldybėmis, kurios yra pasiekusios geresnių rezultatų prevencinėje veikloje. Mobiliųjų grupių nariai per tam tikrą laiką turėtų aplankyti visas rajono socialinės rizikos šeimas, veiktų prevenciškai ir reaguotų į aplinkinių gyventojų bei giminaičių pastebėtus bei praneštus smurto bei alkoholio vartojimo atvejus, netinkamą elgesį  su nepilnamečiais, bendradarbiautų su psichologais, policijos pareigūnais.
Tenka pastebėti, kad įvairių organizacijų ir specialistų pagalba šeimoms Širvintų savivaldybėje kol kas nėra kompleksinė. Ji kartais primena susirašinėjimą gaisro atveju.  Nors apie kompleksinę pagalbą šeimai buvo kalbama ir anksčiau, tačiau bendradarbiavimas tarp institucijų, teikiančių pagalbą, dar labai nežymus.
Šiuo metu ieškoma lėšų mokymams apie kompleksinės pagalbos teikimą suvienijant ir policijos, ir socialinių darbuotojų, ir seniūnų, pedagogų, vaiko teisių specialistų jėgas. Arčiausiai šalia pažeidžiamų šeimų yra socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, ir vaiko teisių specialistai bei seniūnai. Tik šių žmonių atsakomybės bei  atsidavimo savo darbui dėka galima padėti krizę išgyvenančioms šeimoms. Užtai labai skaudu, kai pasidomėjus, kuo galima padėti konkrečiai rizikos šeimai, seniūnas abejingai numoja ranka – esą niekuo jūs jai nepadėsit, beviltiška, „nurašyta“… O iš tiesų – tereikia nuoširdesnio pokalbio, stumtelėjimo kitokio gyvenimo link, kad žmogus pats pradėtų kabintis, pasijustų visavertis. Reikėtų, kad neliktų nuošalyje ir kaimynai, bendruomenės nariai, artimieji. Jeigu pagalba ateis iš įvairių pusių, tai bus lengviau pagydyti sergančias šeimas, užkirsti kelią nelaimėms.
- Jums teko domėtis užsienio šalių patirtimi. Ko vertėtų pasimokyti, ką perimti?
- Europos patirtis socialinėje srityje orientuota į socialinių įgūdžių ugdymą, bendruomenės aktyvumo skatinimą, savarankiškumą bei sąmoningumą sprendžiant problemas, apsaugą nuo neigiamos aplinkos poveikio, reikiamos pagalbos suteikimą, kad žmogus turėtų galimybę išspręsti savo problemas ir nebegrįžti vėl į neigiamą aplinką. Taip pat didelis dėmesys skiriamas į sąlygų kūrybingai ir turiningai bendrauti, tobulinti socialinius, kultūrinius įgūdžius, tobulėti kaip asmenybei sudarymą, asmens higienos įgūdžių formavimo ir savivokos skatinimą, mokymą kiekvieną žmogų vertinti save ir jaustis vertingam, saugiam mūsų visuomenėje.
Gruodžio mėnesį teko dalyvauti pažintiniame vizite į Norvegiją, skirtame perimti gerąją patirtį plėtojant ir teikiant paslaugas šeimoms ir vaikams bei dirbant su globėjais. Visos savivaldybės (komunos) bendradarbiauja su kitomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, organizuoja personalo mokymus, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Norvegijos savivaldybėse šeimoms ir vaikams teikiamos ir kitų rūšių integruotos socialinės paslaugos, skirtos tiek šeimų konsultavimui, tiek konkrečios pagalbos suteikimui. Praktinė parama ir mokymai apima įvairias namų pagalbos paslaugas – tai ir kasdienės gyvenimo veiklos įgūdžių lavinimas, apsipirkimas, maisto gaminimas, asmens higienos paslaugos ir kt.
Manau, kad į tai reikia kreipti veiklą ir mūsų rajone. Pagalba neturėtų apsiriboti labdaros dalijimu, kaip dažniausiai buvo įprasta. Juk lengvai gaunamas kad ir dėvėtas daiktas neskatina jo tausoti, saugoti. Ar ne todėl neretai pasigirsta kalbų, kad pasitaiko šeimų, kuriose drabužių nė nesivarginama skalbti: padėvi ir meta lauk arba sudegina – juk vėl atveš… Kita medalio pusė – savivertės, orumo žeminimas. Ar mūsų savivaldybėje nežemino žmonių prieš keliolika metų vykusios labdaros dalinimo „akcijos“, kai daiktai, drabužiai buvo mėtomi tiesiai iš atvykusių  iš Vokietijos mašinų, o dalytojai fotografuodavo, kaip skurdžiau gyvenantys kaimo žmonės nepasidalindavo padėvėtais daiktais plėšdami vieni kitiems iš rankų… Tokia skaudi patirtis, o galimai ir pasekmės lėmė, kad šeimos įprato gauti materialinę pagalbą, neįdėdamos į tai pastangų, nesistengdamos susirasti darbą arba atidirbti už pašalpą.
- Jūsų požiūris į vaikų paėmimą iš šeimų. Kokiais atvejais tai reikėtų daryti?
- Vaikų paėmimas iš šeimų, kurios negeba jais rūpintis, smurtauja, girtauja, yra pati galutinė priemonė, jeigu anksčiau taikytos prevencinės priemonės nepadeda. Svarbiausias socialinės pagalbos tikslas yra  prevencija (užkirsti kelią nelaimėms šeimoje, smurtui prieš vaikus) bei socialinių įgūdžių lavinimas. Kiek įstengiame, bandome šeimai padėti. Jau teko patirti džiuginančių situacijų, kada paimtas vaikas, šeimai pasitaisius, buvo grąžintas; kai šeima, kuri girtavo, pakeitė gyvenimo būdą, dabar augina vaikučius, dirba; kai komandinio darbo dėka mama (ilgokai neradusi darbo) įsidarbina ir stengiasi auginti savo vaikus savarankiškai. Šeimos, po truputį kylančios iš dugno, yra stebimos, kad laiku būtų suskubta į pagalbą.
- Globėjų ir įtėvių problema. Ar žmonės noriai imasi tos misijos?
- Širvintų rajono savivaldybės Socialinis, sveikatos ir šeimos komitetas rudenį sukvietė globėjų bei įtėvių šeimas, domėjosi, kokios pagalbos joms reikia. Susirinkusieji įvardijo, kad trūksta psichologų konsultacijų, kad reikia malkų. Pagalba malkomis rūpinasi Savivaldybės administracija. Konsultacijų, mokymų organizavimas – viena iš mano veiklos krypčių.
Sausio mėnesį pakviečiau VšĮ „Sotas“ įtėvių ir globėjų mokytojus Andrių Atą ir Nijolę Giknienę, kurie suorganizavo seminarą – konsultaciją Širvintų rajono globėjams, įtėviams bei visiems, kurie domisi vaikų globa ar įvaikinimu. Į susitikimą susirinkę globėjai drąsiai ir atvirai dalijosi savo globos patirtimi bei rūpesčiais, uždavė rūpimus klausimus ir kartu ieškojo problemų sprendimo būdų. Po renginio norintieji galėjo gauti individualią konsultaciją.
Jau yra paruošti atestuoti socialiniai darbuotojai, kurie galės rengti mokymus būsimiems globėjams. Norinčius globoti maloniai priima Vaiko teisių poskyrio darbuotojai, registruoja ir padeda ruoštis globai ar įvaikinimui. Mano žiniomis, norinčių tapti globėjais yra.
- Ačiū už pokalbį.
Irena Vasiliauskienė

Irena Vasiliauskienė

Vaiko teisių apsauga – labai jautri, skausminga ir atsakinga sritis. Čia tikrai ne vieta įvairiausių sensacijų kūrimui, politikų spekuliacijoms ir savireklamai. Pradėjus dirbti naujajai rajono valdžiai ir reorganizavus Vaiko teisių apsaugos skyrių, pasipylė kaltinimai neva „sugriauta“ vaiko teisių apsaugos sistema, sužlugdytas darbas ir pan. Pokalbyje su mero pavaduotoja, kuruojančia vaiko teisių apsaugos sritį, Irena Vasiliauskiene ir pabandėme aptarti šios sferos reikalus, problemas ir veiklos kryptis.

- Tai vis dėlto, ar sugriauta vaiko teisių apsaugos sistema rajone?

- Tai kad nebuvo ko griauti… „Palikimas“ vertė skubiai gilintis į situaciją ir ieškoti problemos sprendimo būdų – juk mūsų savivaldybė pagal socialinės rizikos šeimų skaičių yra viena iš „pirmaujančių“ Lietuvoje.  2013 m. įregistruotos 145 socialinės rizikos šeimos, ir pagal šį rodiklį savivaldybė šalyje buvo 3-ioje vietoje. 2015 metų duomenimis, socialinės rizikos šeimų sumažėjo, tačiau gyventojų skaičius taip pat kito mažėjimo link. Šiuo metu matyti teigiamos rodiklio pokyčio tendencijos. Skaityti daugiau »

Negi reikės laukti, kol šernai nuvers tvartą?

Keliame problemą
Negi reikės laukti, kol šernai nuvers tvartą?
Ne vieną kartą buvo rašyta apie ūkininkų ir sodybas Širvintų rajono kaimuose turinčių miestiečių nesutarimus su medžiotojais dėl šernų išknaisiotų plotų. Važiuojant rajono keliais, akys nejučia užkliūva už išvartytų velėnų gražiausiose pievose. Ir tai ne kieno kito, o šernų darbas. Tiesa, jau netoli viduržiemis, bulvių laukuose nebėra, vasarojaus derlius seniai sudorotas, bet dryžuotiesiems, genamiems alkio, dabar ypač patiko daugiamečių žalienų plotai. Gal dėl užsitęsusio ilgo rudens jie mieliau renkasi kruopščiai nušienautas arba nuganytas pievas, netgi pamėgo šalia gyvenamųjų namų esančias vejas, gėlynus, lysves, dekoratyvinius spygliuočius. Dažnam sodiečiui, pamačiusiam piktavalių naktinius darbus, nusvyra rankos. Nei bėgti, nei rėkti, nei kam pasiskųsi, nei pagalbos sulauksi. Mokėk mokesčius už žemelę juodąją ir tylėk?
Šernai šeimininkauja net kaimo centre
Naujųjų 2016-ųjų išvakarėse į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi Kiauklių  gyventoja Danutė Šimonienė. Pačiame Kiauklių centre gyvenanti moteris skundėsi, kad negali apsiginti nuo šernų. Pasak pašnekovės, keturkojai knysliai jos sodybą atakuoja nuo rudens, iškniso ir dar kartą perkniso už tvarto esančią didžiulę pievą, kuri dabar labiau primena netvarkingai suartą arimą. Negana jiems pievos, tai prieš Kalėdas įniko knisti braškes, išknaisiojo žieminių česnakų lysvę.
- Nežinau, kaip nuo tų „brudų“ apsiginti, – nerinkdama žodžių guodėsi kiauklietė. – Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja, juoduosius serbentus apknaisiojo, braškes išdraskė. Anksčiau niekada tokių problemų neturėjome. Nei pavasarį, nei vasarą šernai į kiemą neateidavo ir pasodintų uogų ir daržovių neliesdavo. Jeigu medžiotojai šernų nešaudys, tai jie ir tvartą kurią nors naktį nuvers. Juk po vieną nevaikšto, ištisais būriais šmirinėja, knaisioja, šonus į tvarto kampus kasosi, prie pamatų  kažko ieško.
Moralinės žalos jokie įstatymai, jokie teisės aktai neatlygins
Danutė Šimonienė sakėsi žinanti, kad Lietuvoje galioja Medžioklės įstatymas, kuris įpareigoja medžiotojų būrelį atlyginti ūkininkui šernų padarytus nuostolius, kad žmogus pirmiausia su raštišku prašymu turėtų kreiptis į seniūną, kad žalos apžiūrėti ir įvertinti turi atvykti savivaldybės administracijos sudaryta komisija. Atrodo, kad viskas labai paprasta ir aišku: patyrei žalą – kreipkis, bus atlyginta. Deja, problema labai sena ir rimta.
Atvykusi komisija dažniausiai kaltina ūkių savininkus neveiklumu, abejingumu savo turtui. Kodėl buvo neaptverta? Kodėl nepasirūpinta anksčiau? Kyla klausimas: kodėl už padarytą gamtai žalą pagal galiojančius įstatymus žmogus yra labai griežtai baudžiamas, jam gresia didžiulė piniginė bauda arba net baudžiamoji atsakomybė, o už gamtos žmogui padarytą žalą labai menkai arba visai neatlyginama. Pasak Kiaukliuose gyvenančios moters, ji į Zibalų seniūniją nesikreipsianti, nes nesitiki, kad padaryta materialinė ir moralinė žala bus atlyginta.
- Man gaila savo darbo, – sakė kiauklietė, – žmogus dirbti, stengiesi, vargsti, o čia ateina iš miško žvėrys, šeimininkauja kieme, išknaisioja viską ir palieka be nieko. Aš labai noriu, kad medžiotojai būtų aktyvesni, labiau suprastų kaimo žmogų, atvažiuotų ir nors kiek sumažintų šernų kiekį. Rudenį kelissyk buvau miške grybauti, tai miškas šernų išknistas. Jie iš kažkur neateina, gyvena čia pat ir naktimis mus siaubia. Juk naktį iš namų išeiti baisu, nes užpulti gali. Ateina ir stirnų, bet aš nieko prieš jas neturiu. Jos žalos žmonėms nedaro.
Moteris pasakojo, kad antrą Naujųjų metų dieną Kiaukliuose mačiusi daug prabangių mašinų. Pagalvojusi, kad gal kokį ponią iš didmiesčio atvežė laidoti. Tik vėliau kaimynė paaiškino, kad tai buvo medžiotojai. Pašnekovė įsitikinusi, kad efektas, jeigu tai buvo medžiotojai, tikrai menkas, nes tą pačią naktį po „medžioklės“ atėję šernai dar kartą iškniso pievą. Moteris rodė čia pat už tvarto baltame sausio sniege paliktus šernų apsilankymo ženklus: sniege aiškiai buvo matyti gal 10, gal ir daugiau išverstos juodos žemės ratilų. Nors lauke spaudžia 20 ir daugiau laipsnių šaltis, bet keturkojus knyslius vis tiek traukia kaimo centre esanti pieva. Kiauklietei Danutei Šimonienei labai skauda širdį dėl sunaikinto turto, ji norėtų, kad medžiotojai imtųsi nors kokių priemonių užkirsti šernams kelią į pievas, į daržus ir kad daugiau nereikėtų sukti galvos dėl keturkojų daromų eibių.
Niekas nenori suprasti kaimo žmogaus vargų
Kaimo žmonėms tikra tragedija, kai šernai ištisomis bandomis po keliolika ar net keliasdešimt kasnakt niokoja pasėlius ir ganyklas. Dažnas gamtos mylėtojas pasiūlys ūkininkui apsitverti tvora. Turbūt ekonominis efektas bus stulbinantis? Kiek kartų tokia siūloma tvora bus brangesnė už laukiamą derlių? Patyrusieji žalą juokauja, kad gal tuomet medžiotojams geriau patiems apsitverti miškus ir saugoti savo keturkojus. Būtų patenkinti visi. Darbštaus žmogaus, kaskart sulaukiančio šernų invazijos, mokama kompensacija tikrai nedžiugina. Nuostolių patiriama kur kas daugiau, ypač daug problemų kyla ten, kur dėl sugadintos pievos lūžta šienavimo technika. Sodiečių nuomone, blogai, kad nėra tokio įstatymo, leidžiančio ūkio savininkui ar jo pakviestiems asmenims medžioti šernus savo teritorijoje arba nors pagąsdinti. Reikėtų keisti įstatymą, bent jau papildyti nuoroda, leidžiančia savo teritorijoje medžioti knyslius.
Šernų populiacija, reikia manyti, dabar siekia sunkiai protu suvokiamus skaičius. Šernai, aišku, daro didelę žalą pavasarį ant žemės perintiems paukščiams, suknisa didžiulius plotus natūralių pievų bei miškų paklotės. Savaime suprantama, kad medžiotojai turėtų reguliuoti šernų skaičių ir mažinti jų daromą žalą.
Ir vėl Zibalų seniūnija tapo šernų rojumi?
L. e. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pareigas Jūratė Meškutavičienė informavo, jog 2015 metais dėl šernų padarytos žalos atlyginimo į seniūnijas kreipėsi  69 rajono gyventojai, iš viso gauti 88 apžiūros aktai. Daugiausia prašymų pateikta iš Zibalų seniūnijos (net 43), iš Alionių, Gelvonų ir Kernavės seniūnijų niekas nesikreipė. Nuostolių patyrė ir Širvintų (15 prašymų), Čiobiškio (6), Jauniūnų (4) bei Musninkų (1) seniūnijų ūkininkai.
Skyriaus vedėja informavo, jog 2015 metais žvėrių padaryti nuostoliai bus skaičiuojami gavus duomenis apie vidutinį derlingumą iš Lietuvos statistikos departamento. Tai bus padaryta 2016 metų I ketvirtį. Žalą Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius preliminariai paskaičiuoja ir išsiunčia medžiotojų klubams kovo mėnesį. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio suskaičiavimo dienos. Žalą atlygina medžioklės plotų naudotojai.
Romas Zibalas
1. Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“
2. Sodybą saugantis šuo Sargis yra bejėgis prieš braškes ir česnakus knaisiojančius šernus.
3. Sniege aiškiai matyti šernų išknaisiotos ir  išverstos juodos žemės ratilai.
4. Dėl sugadintos pievos vasarą bus laužoma šienavimo technika?
5. Kiauklietei Danutei Šimonienei labai skauda širdį dėl šernų sunaikinto turto, ji norėtų, kad medžiotojai imtųsi nors kokių priemonių.
Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“

Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“

Ne vieną kartą buvo rašyta apie ūkininkų ir sodybas Širvintų rajono kaimuose turinčių miestiečių nesutarimus su medžiotojais dėl šernų išknaisiotų plotų. Važiuojant rajono keliais, akys nejučia užkliūva už išvartytų velėnų gražiausiose pievose. Ir tai ne kieno kito, o šernų darbas. Tiesa, jau netoli viduržiemis, bulvių laukuose nebėra, vasarojaus derlius seniai sudorotas, bet dryžuotiesiems, genamiems alkio, dabar ypač patiko daugiamečių žalienų plotai. Gal dėl užsitęsusio ilgo rudens jie mieliau renkasi kruopščiai nušienautas arba nuganytas pievas, netgi pamėgo šalia gyvenamųjų namų esančias vejas, gėlynus, lysves, dekoratyvinius spygliuočius. Dažnam sodiečiui, pamačiusiam piktavalių naktinius darbus, nusvyra rankos. Nei bėgti, nei rėkti, nei kam pasiskųsi, nei pagalbos sulauksi. Mokėk mokesčius už žemelę juodąją ir tylėk? Skaityti daugiau »

Bartkuškio „grožybės“

Pastebėjai ar radai – parodyk
Mes, Bartkuškio kaimo gyventojai, susiduriame su labai opia problema, apie kurią skaitytojai sužinos iš pateikiamų nuotraukų. „Vaizdelis nekoks“, tačiau kitos išeities, kaip pasidalyti nuotraukose užfiksuotais vaizdais, neturime. Nors mūsų kaime ir gyvena Jauniūnų seniūnijos seniūnas Vidmantas Grinis, jam ši problema turbūt nekelia jokių nepatogumų, kadangi į tai nekreipiama jokio dėmesio. Mes nežinome, ar šis lauko tualetas kam nors priklauso ar yra bešeimininkis, ar jį turėtų kas nors prižiūrėti. Jau apie 10 metų jo niekas nevalo, netvarko, nors šis visiškai atviras aplinkinių akims statinys yra prie pat ežero, vos keliolika metrų nuo daugiabučių gyvenamųjų namų. Šalia esančio namo gyventojai gyvena be patogumų ir galėtų naudotis šiuo tualetu. Kadangi tualetas nesutvarkytas, visi ekskrementai pilami šalia jo arba tiesiogiai į ežero pakrantę.
Labai tikimės, kad laikraščio dėka apie šią problemą sužinos atsakingi žmonės, kurie galėtų padėti ją išspręsti.
Bartkušio kaimo gyventojai
Dešimtmetį skaičiuojančios Bartkuškio kaimo „grožybės“…
Skaitytojų nuotrauka. Fotografuota prieš šventes...

Skaitytojų nuotrauka. Fotografuota prieš šventes...

Mes, Bartkuškio kaimo gyventojai, susiduriame su labai opia problema, apie kurią skaitytojai sužinos iš pateikiamų nuotraukų. „Vaizdelis nekoks“, tačiau kitos išeities, kaip pasidalyti nuotraukose užfiksuotais vaizdais, neturime. Nors mūsų kaime ir gyvena Jauniūnų seniūnijos seniūnas Vidmantas Grinis, jam ši problema turbūt nekelia jokių nepatogumų, kadangi į tai nekreipiama jokio dėmesio. Skaityti daugiau »

Grėsmė bus suvaldyta!

Grėsmė bus suvaldyta!
Savivaldybės pastate veikianti kavinė „Pas Gedą“ – nuolatinių viešosios tvarkos pažeidimų, niokojamo turto, teršiamos aplinkos, aplinkinių daugiabučių gyventojų skundų ir rajono vadovų „galvos skausmo“ priežastis. Tenka tik apgailestauti, kad buvusi valdžia, išnuomodama patalpas (esančias Savivaldybės pastate!), nepagalvojo apie Savivaldybės institucijos įvaizdį, apie galimą grėsmę, kuri vos pradėjus veikti kavinei labai greitai pasirodė labai reali.
Gavusios iš gyventojų skundą apie praėjusį savaitgalį „Pas Gedą“ vykusias „linksmybes“, trukusias iki pat sekmadienio ryto, ne kartą kilusias muštynes, keliamą didžiulį triukšmą, aptikus Savivaldybės pastato rūsyje įlaužtas optinio tinklo tranzitinio mazgo patalpos duris, suniokotą sienų apdailą, merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Širvintų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininku Vladu Butkumi. Kartu peržiūrėję lapkričio 22 nakties vaizdo įrašą, aiškinosi, kokių veiksmų buvo imtasi dėl viešosios tvarkos palaikymo, aptarė būtinybę apriboti arba visiškai sustabdyti šios kavinės veiklą.
Merės Živilės Pinskuvienės nuomone, miesto centre, pastate, kuriame įsikūrusi rajono Savivaldybės bei kitos valstybinės institucijos, tokie dalykai vykti negali: kavinės savininkai neužtikrina viešosios tvarkos, priešingai – niokojamas turtas, kyla reali grėsmė ne tik pastatui, bet ir visų rajono įstaigų kaupiamai informacijai (kas galėtų paneigti, kad tai nėra daroma tyčia?), jau nekalbant apie aplinkinių gyventojų ramybę, nuolat paliekamas šiukšles, apšlapintą kiemą, pastato sienas…
Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė sudarė darbo grupę, kuri užfiksavo turto niokojimo faktus. Tiek rajono vadovių, tiek Policijos atstovo nuomone, būtina kuo greičiau užkirsti kelią minėtiems pažeidimams. Merės Živilės Pinskuvienės teigimu, artimiausiu metu bus priimti sprendimai dėl kavinės alkoholio licencijos sustabdymo ir darbo laiko apribojimo.
vietos savivaldos diena 460, 455
Tokių užfiksuotų vaizdų yra ne vienas ir ne du. Kelias tam turi būti užkirstas…
Lapkričio 22-osios naktį kavinės lankytojai prie Savivaldybės rūmų sukėlė muštynes (vaizdo stebėjimo kameros stop kadro fragmentas).

Lapkričio 22-osios naktį kavinės lankytojai prie Savivaldybės rūmų sukėlė muštynes (vaizdo stebėjimo kameros stop kadro fragmentas).

Savivaldybės pastate veikianti kavinė „Pas Gedą“ – nuolatinių viešosios tvarkos pažeidimų, niokojamo turto, teršiamos aplinkos, aplinkinių daugiabučių gyventojų skundų ir rajono vadovų „galvos skausmo“ priežastis. Tenka tik apgailestauti, kad buvusi valdžia, išnuomodama patalpas (esančias Savivaldybės pastate!), nepagalvojo apie Savivaldybės institucijos įvaizdį, apie galimą grėsmę, kuri vos pradėjus veikti kavinei labai greitai pasirodė labai reali.

Gavusios iš gyventojų skundą apie praėjusį savaitgalį „Pas Gedą“ vykusias „linksmybes“, trukusias iki pat sekmadienio ryto, ne kartą kilusias muštynes, keliamą didžiulį triukšmą, aptikus Savivaldybės pastato rūsyje įlaužtas optinio tinklo tranzitinio mazgo patalpos duris, suniokotą sienų apdailą, merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Širvintų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininku Vladu Butkumi. Kartu peržiūrėję lapkričio 22 nakties vaizdo įrašą, aiškinosi, kokių veiksmų buvo imtasi dėl viešosios tvarkos palaikymo, aptarė būtinybę apriboti arba visiškai sustabdyti šios kavinės veiklą. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar esate patenkintas savo atlyginimu?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 10 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.