Jau ne vieną mėnesį šalia Širvintų pašto praeiviai matydavo sustatytus dubenėlius, į kuriuos maisto kasdien atnešdavo senyvo amžiaus moteriškė. Čia ji maitino benames kates, kurios gyveno Pašto rūsyje.

Vieną kartą atėjusi senutė pamatė, kad dubenėliai išvartyti, o Pašto rūsio langas sandariai uždarytas. Pašto viršininkas Dainius Balsevičius nusprendė prieš šalčius užsandarinti rūsio langus.

Į “Širvintų krašto” redakciją atėjusi ponia Elvyra pasakojo mačiusi, kaip senutė, atsiklaupusi ant sniego, prašė Pašto viršininko leisti katėms bent per šalčius gyventi rūsyje. Skaityti daugiau »

Ar šios eglutės prie konteinerių Upelio gatvėje gulės iki pavasario?

“Ecoservice” vadovai džiaugiasi, kad akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ metu šiemet surinktas rekordinis kiekis nebereikalingų eglučių. 12-os Lietuvos miestų gyventojai po švenčių į specialius konteinerius sunešė 700 kubinių metrų medelių, iš kurių esą bus pagaminta ekologiško biokuro. Skaičiuojama, kad iš 700 kubinių metrų eglučių bus pagaminta apie 70 kietmetrių biokuro, iš kurio bus gauta apie 130 tūkst. kilovatų šilumos energijos.

Akcija vyko ir Širvintose. Tam tikrose vietose stovėjo specialūs konteineriai. Tačiau, pavyzdžiui, Upelio gatvėje priešais garažų bendriją stovėjęs konteineris buvo apytuštis. Mikrorajono gyventojai paprasčiausiai nesivargino – nebereikalingas eglutes išmetė prie netoliese jų namų esančių buitinių atliekų konteinerių. O greičiausiai ir nežinojo, kad kažkur pastatyti specialūs – tik eglutėms išmesti skirti… Skaityti daugiau »

Prie kriaušės - girtuoklių "sąvartynas"...

Apie Beržės upelio pakrantę ties buvusia gaisrine kasmet rašome ne po vieną kartą, bet reikalai nesikeičia. Tiksliau – pasikeičia kelioms dienoms. Visuotinės švarinimosi talkos “Darom!” dalyviai sutvarko šį kampelį, išgrėbsto, bet… diena kita – ir vėl tas pats: po netoli pėsčiųjų tiltelio augančia kriauše, jos prieigose keliolikos metrų spinduliu vėl kaip prisėta “bambalių”, pigaus vyno butelių, popiergalių. Visą vasarą ši pakrantė nesulaukia ir žolės šienautojų – šabakštynai vos ne žmogaus ūgį siekia.

Turbūt nesuklysime sakydami, kad tai viena mėgstamiausių šio Širvintų miesto mikrorajono girtuoklių vieta. Ko gi ne – čia pat parduotuvė. Nusipirkai “bambalį”, šast po kriauše su sugėrovais ir puotauk kiek išgali. Nors vieta ir vieša, nors girtauti čia ir nederėtų, bet niekam neužkliūva. Čia alų maukia, čia pat nieko nesivaržydami gamtinius reikalus atlieka. Netoliese stovi šiukšlių konteineriai (beje, į neviltį savo dvoku varantys Janonio g. 2-ojo namo gyventojus), bet niekas nesivargina nei butelių, nei kitokių puotaujant atsirandančių šiukšlių iki jų nunešti. Taip per “sezoną” (nuo pavasario iki rudens, nes žiemą net ir “bambaliniams” upelio pakrantėje per šalta) prisikaupia didžiulės krūvos šiukšlių. Tiesa, paprastai žiemą viską paslepia sniegas. Tačiau šiemet sniego bent jau iki šiol nebuvo, tad šiukšlynas lyg kokia mozaika raibuliuoja saulės atokaitoje.

Skaityti daugiau »

Įsigyti šių lempučių lengva: taupiąsias lemputes parduoda visuose prekybos centruose, parduotuvėse. Tačiau išmesti - ne taip ir paprasta.

Kai buityje atsiranda pavojingų sveikatai atliekų, kurios neįtelpa į popieriaus, stiklo ar plastmasės “rėmus”, iškyla ir problema.

Pavyzdžiui, taupiosios lemputės. Kur jas dėti, kai perdega? Išmesti į šiukšlių dėžę pavojinga, nes jei lemputė suduš, į orą pateks nuodingų gyvsidabrio dalelių, teks vėdinti namus. Būtent dėl šios priežasties lemputės priskiriamos pavojingų atliekų kategorijai.

Įsigyti šių lempučių lengva: taupiąsias lemputes parduoda visuose prekybos centruose, parduotuvėse. Tačiau išmesti – ne taip ir paprasta.

Vienas iš būdų, kur galima pristatyti taupiąsias lemputes – tai atiduoti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Bet yra viena bėda. Jei širvintiškio namuose perdegė lemputė, jis turėtų nuvežti ją arba iki Elektrėnuose, arba iki Trakuose, arba iki Vilniuje esančių surinkimo aikštelių. Turbūt neatsirastų nė vieno, kuris norėtų tiek važiuoti dėl mažos lemputės.

Skaityti daugiau »

Šiuo metu vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai tiesiami Širvintų kaime.

Šalies žiniasklaidoje rašoma, kad Lietuvos savivaldybes sudrebino iš Aplinkos projektų valdymo agentūros atskriejusi grėsminga žinia – už laiku neįgyvendintus vandentvarkos projektus Briuseliui gali tekti grąžinti daugiau nei 200 mln. litų.

Rašoma, kad septyniuose šalies regionuose vykdomiems vandentvarkos projektams iš ISPA programos bei Sanglaudos fondo finansavimą gavo 45 Lietuvos savivaldybės. Pirmasis vandentvarkos projektų etapas turi būti baigtas šįmet. Tačiau iki termino pabaigos likus vos pusantro mėnesio tikslą yra pasiekusios vos 7 savivaldybės – Kauno, Jurbarko, Druskininkų, Plungės, Raseinių, Kalvarijos ir Skuodo. Likusioms iki planuoto naujų vartotojų skaičiaus dar trūksta nemažai gyventojų. Daugelyje savivaldybių susidarė paradoksali padėtis: gyvenimo kokybę gerinti turintys projektai jau įgyvendinti – tinklai nutiesti, bet gyventojai prie jų jungtis nenori. Mat reikėtų atseikėti kelis tūkstančius litų, o sunkmečio prispaustiems žmonėms tai nepakeliama našta.

Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandenų projektų skyriaus vedėjas Edmundas Bogavičius “Širvintų kraštui” sakė, kad įgyvendinant Neries upės baseino projektą Širvintose prie nuotekų šalinimo tinklų iki šių metų gruodžio 31 dienos turėtų būti prisijungę 1480, prie vandentiekio – 1300 vartotojų. Spalio 24 dienos duomenimis, Širvintų rajono savivaldybė yra, ko gero, viena blogiausiai įgyvendinančių vandentvarkos infrastruktūros plėtros projektą. Mat prie nuotekų, praėjusio mėnesio duomenimis, yra prisijungę 394, prie vandentiekio – 348, t.y. tik apie 27 proc. planuotų vartotojų.

Skaityti daugiau »

Lapkričio 9 dienos “Širvintų krašto” numeryje buvo išspausdintas straipsnis “Patys nesisiūlo, o prievarta negalima”, kuriame rašoma apie seniūnaičių rinkimus ir informacijos apie tai trūkumą. Į “Širvintų krašto” redakciją paskambino rajono gyventoja, kuri teigė, jog tik iš mūsų laikraščio sužinojo, kad vyko seniūnaičių rinkimai. Be to, skambinusioji moteris sakė, kad norėtų tapti seniūnaite, bet nežino, ar ji pati turi pareikšti pageidavimą, ar kas nors kitas turi pasiūlyti jos kandidatūrą…

Skaityti daugiau »

Dažnas iš mūsų nesusimąsto, kokių problemų gali būti dėl nukritusių medžių lapų. Vieni į juos nekreipiame dėmesio, kiti – sugrėbiame į krūvas ir jose pradžiūvusius lapus sudeginame, treti – tiesiog supūdome. Tačiau tokie variantai netinkami miestą tvarkantiems komunalininkams, kasdien surenkantiems šimtus kilogramų nukritusių lapų.

Mūsų žiniomis, bent kelis kartus per savaitę iš Širvintų į Medžiukų pašonėje įsikūrusią UAB “Biodegrą” išvažiuoja traktorius su prikrautomis lapų priekabomis. Ten augalinės Širvintų miesto atliekos tampa kompostu.

- Manau, tai – neūkiškumo įrodymas, – sakė problemą iškėlęs vienas laikraščio skaitytojas. – Argi protinga vežti lapus 20 km į Medžiukus, kai juos galima išversti bet kuriame miške? Ten nuo atvežtų miesto medžių lapų šių atliekų tikrai nepadaugės, juo labiau, kad miške niekas jų ir taip nerenka – lapai supūva ir tampa trąša miško paklotei.

Skaityti daugiau »

2009 metų rugsėjo mėnesį rajono taryba priėmė sprendimą “Dėl seniūnaitijų sudarymo”. Buvo patvirtintos net 36 seniūnaitijos: Alionių seniūnijoje – 3, Čiobiškio – 5, Gelvonų – 3, Jauniūnų – 6, Kernavės – 3, Musninkų – 4, Širvintų – 8, Zibalų – 4. Tų pačių metų lapkričio 7 dienos “Širvintų krašte” buvo išspausdintas straipsnis “Rajono tarybos sprendimas vykdomas be iniciatyvos kibirkštėlės”, kuriame rašoma, kad didelės iniciatyvos ruošiantis seniūnaičių rinkimams nerodo ir Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė. Esą, ji aiškino, jog rajono taryba savo sprendime nenurodė jokios datos, iki kurios reikia surengti seniūnaičių rinkimus, todėl neva skubėti nereikia. Seniūnus ji įpareigojo apklausti žmones, kada jie norėtų rengti tokius rinkimus kaimuose. Seniūnai buvo orientuoti, kad ši priemonė vyktų ne anksčiau kaip kitų metų balandžio – gegužės mėnesiais. Atseit iki to laiko turėtų būti jau patvirtintas kitų metų rajono biudžetas, seniūnaičių rinkimams skirtos lėšos…

Skaityti daugiau »

Šermukšnių gatvė.

Kai buvo vykdomas projektas “Širvintų miesto ir Kabaldos kaimo vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtra bei rekonstrukcija”, į “Širvintų krašto” redakciją bene porą kartų kreipėsi Šermukšnių gatvės gyventojas Petras Kisielius. Žmogus niekaip negalėjo išsiaiškinti, kodėl jo ir jo kaimynės namų nėra projekte, o kitiems dviem šios gatvės gyventojams vandentiekis ir kanalizacija įrengiami. Vargais negalais, įsikišus žurnalistams ir atkakliai nenuleidžiant rankų kovingam gyventojui, “atsirado” projektai ir šiems dviem namams. Tačiau…

- Be Jūsų pagalbos, matyt, nepavyks išsiversti ir šį kartą,- kalbėjo neseniai į redakciją užsukęs Petras Kisielius. – Įrengiant šulinius buvo išardytas asfaltas, gatvė “išknaisiota”. Tuomet dirbę KRS atstovai žadėjo, įrengę šulinius, viską kaip reikiant sutvarkyti. Bet laikas bėga, artėja žiema, o niekas mūsų gatvėje nesirodo, matyt, eilinį kartą pamiršo savo pažadus. Ir mums patiems, senyvo amžiaus žmonėms, per duobes šokinėti nesaugu, ir automobiliai kenčia. Jei Savivaldybė nesugeba iš projektus vykdančių rangovų išreikalauti, kad viskas būtų padaryta iki galo, tai tegu pati sutvarko gatvę – mums, gyventojams juk ne tiek svarbu, kas dirbs, svarbu, kad padarytų.

Skaityti daugiau »

K. Venclovo "Paukščiukas" nuo pavasario laukia nesulaukia, kada jį pastatys garbingesnėje vietoje nei mokyklos patvorys.

2003 metų rugpjūty “Literatūra ir menas” rašė: “Keturių lietuvių skulptorių “brigada”, suburta Arvydo Ališankos, dvi savaites Širvintų savivaldybės kvietimu kūrė skulptūras, dabar išdidžiai stūksančias miestelyje. Gediminas Piekuras, Kazys Venclovas, Arvydas Ališanka ir Kęstutis Musteikis kartu įvairiuose simpoziumuose dirba nebe pirmą kartą, greta vienas kito dirbti moka ir mėgsta, o turėdami rimtą paspirtį iš akmens apdirbimo įmonės “Baltoji savingė” (ir geranoriškai nusiteikusio jos savininko Augenijaus Baravyko) galėjo per trumpą laiką sukurti keturias akmenines skulptūras.” Buvo džiaugiamasi, kad “šiek tiek manieristinė K.Musteikio “Siela”, plokštuminis G.Piekuro “Korys”, masyvus K.Venclovo “Paukščiukas”, asociatyvi A.Ališankos “Saugi vieta” suformavo naują tašką lietuvių skulptūros žemėlapyje. Širvintos.”

Taigi, tą 2003-iųjų metų vasarą Širvintose, prie Kultūros centro, buvo pastatyti keturi gražūs akcentai. Beje, tame pačiame “literatūrmenyje” tada buvo išreikšta viltis, kad šių skulptūrų neištiks telšietiškųjų likimas, mat Telšiuose vyko atkakli kova: VDA Telšių dailės ir dizaino fakulteto meninio akmens apdirbimo specialybės studentai statė diplominius ir kursinius darbus įvairiose miesto vietose, o gyventojai demonstravo garsųjį žemaitišką užsispyrimą jas versdami.

Deja, deja, lūkesčiai nepasiteisino. Netrukus ir Širvintų centre stovinčias skulptūras pradėjo siaubti vandalai. Bene labiausiai kentėjo grakščioji K. Musteikio “Siela”. Kartkartėmis kliūdavo ir kitoms – mūsų besmegenis jaunimėlis savaitgaliais taip išbandydavo raumenų jėgą.

Skaityti daugiau »