Gamta

Žmonės nerimauja dėl gandrų

Gandrai sugrįžo į namus, todėl iš jų nesitrauks net kęsdami šaltį ir alkį.

Gandrai sugrįžo į namus, todėl iš jų nesitrauks net kęsdami šaltį ir alkį.

Kovo 25-oji senolių vadinta Gandro diena, nes paprastai tokiu metu šie paukščiai parskrenda į Lietuvą. Tačiau šiemet pavasaris itin šaltas, parskridusių paukščių nedaug. Gandrai pastebėti pamaryje, prie Žuvinto, Ukmergės rajone, prie Vilniaus, mūsų rajone – Medžiukuose, Širvintose, kai kuriose kitose vietose. Vienur šie paukščiai stypsojo savo apsnigtuose lizduose, kitur braidė upeliuose ar patraukė į atliekų sąvartynus. Tuo, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, neturėtume stebėtis, nes savo kelionių į žiemavietes ir iš jų metu gandrai ten neretai maitinasi.

– Medžiukuose, prie pieninės, jau kelinta diena stebime sugrįžusią gandrų porelę, – pasakojo į redakciją paskambinęs medžiukiškis. – Po šaltos nakties paukščiai atrodo itin apgailėtinai. Manome, kad gal juos reikėtų maitinti, kol nutirps sniegas ir ledas. Gal jūs galite tarpininkauti – paprašyti, kad aplinkosaugininkai ir medžiotojai pasirūpintų. Čia pat UAB „Biodegra“, į kurią suvežamos maisto atliekos, tarp jų – ir žuvies. Gal jomis galima būtų ir gandrus maitinti? Skaityti daugiau »

Biudžeto lėšos – ne tam, kam galima skirti?

Žmonės šernus bando atbaidyti įvairiomis „parankinėmis“ priemonėmis, pavyzdžiui - vėjyje skambančiomis tuščiomis skardinėmis nuo alaus, bet tai ne visada padeda. Medžiotojai tvirtina, kad šernai labiausiai bijo žmogaus kvapo.

Žmonės šernus bando atbaidyti įvairiomis „parankinėmis“ priemonėmis, pavyzdžiui - vėjyje skambančiomis tuščiomis skardinėmis nuo alaus, bet tai ne visada padeda. Medžiotojai tvirtina, kad šernai labiausiai bijo žmogaus kvapo.

Nors Širvintų rajono savivaldybės patvirtinto 2013 metų biudžeto projekto Aplinkos apsaugos programoje juodu ant balto numatytas žalos atlyginimas už medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą ir tam ketinama skirti 38,5 tūkst. litų, šernų, briedžių ar kitų medžiojamųjų gyvūnų nusiaubtų miškų, daržų ar pievų savininkai iš Savivaldybės negaus nė cento, nes tokios žalos ši atlyginti negali ir neatlygina.

Išgirdęs apie valdžios ketinimus, Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas aiktelėjo ir patikino, kad čia – kažkoks nesusipratimas, nes lėšos iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos gali būti skiriamos medžiojamųjų gyvūnų miško sklypams daromos žalos prevencinių priemonių įgyvendinimui finansuoti, pavyzdžiui – papildomai šerti medžiojamus gyvūnus. Kad Savivaldybė numato lėšas aplinkos kokybės gerinimui ir žalos aplinkai prevencijai, patikslino ir Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja, Medžiojamųjų gyvūnų žalos nuostolių skaičiavimo komisijos pirmininkė Marytė Kmitienė.

Negi ši akis badanti biudžeto eilutė – dar vienas dokumentus ruošusių valdininkų teisinio neraštingumo, o gal – atsainaus darbo įrodymas? Skaityti daugiau »

„Žalieji sargybiniai“ pastaruoju metu apsnūdo…

Pranešimai apie pažeidimus Čiobiškyje. Žali taškai - pasitvirtinę, o mėlyni - nepasitvirtinę signalai. Paspaudus nurodytą tašką, galima sužinoti, kokių buvo imtasi priemonių.

Pranešimai apie pažeidimus Čiobiškyje. Žali taškai - pasitvirtinę, o mėlyni - nepasitvirtinę signalai. Paspaudus nurodytą tašką, galima sužinoti, kokių buvo imtasi priemonių.

2009 metais interneto žemėlapių portalui www.maps.lt įtraukus galimybę vartotojams pranešti apie žalojamą gamtą ir nurodyti tikslią vietą žemėlapyje, apie tai sulaukta 2,5 tūkst. pranešimų, iš jų 32 kartus buvo nurodytos įvairios Širvintų rajono vietovės.

Norint palikti signalą, žemėlapio puslapyje reikia paspausti mygtuką su medžio simboliu ir pasirinkti komandą „Pranešti apie problemą“. Tada žemėlapyje bakstelti galimo pažeidimo vietą ir užpildyti formą su problemos aprašymu.

Tiesa, iš 32 paliktų pranešimų apie pažeidimus Širvintų rajone pasitvirtino ne visi. Neatmetama, kad tais atvejais buvo suteikta melaginga informacija, nes pranešusieji vengė nurodyti savo kontaktinius duomenis. O gal „žalieji sargybiniai“, t. y. pilietiškai nusiteikę asmenys, tiesiog žemėlapyje netiksliai nurodė pažeidimo vietą, todėl fakto patvirtinti ir nepavyko…

Nors ši pranešimo funkcija apie pažeidimus veikia iki šiol, dauguma su Širvintų rajonu susijusių pranešimų įregistruoti prieš trejus-ketverius metus. Skaityti daugiau »

Trims rajone kritusių vilkų kaukolėms – visa medalių puokštė

Česlovo Bakasėno nušauto vilko kaukolė apdovanota bronzos medaliu.

Česlovo Bakasėno nušauto vilko kaukolė apdovanota bronzos medaliu.

Aplinkos ministerija pranešė, kad spalio 15 dieną pagal Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles turėjęs prasidėti vilkų medžioklės sezonas laikinai nukeliamas, kol vyksta teisminiai ginčai. Vilniaus apygardos administracinis teismas rugsėjo 27 dienos nutartimi patenkino gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ prašymą laikinai sustabdyti aplinkos ministro birželio 5 dieną patvirtintą vilkų sumedžiojimo per 2012-2013 metų medžioklės sezoną limito galiojimą. Vadovaudamasis Vilko populiacijos gausos reguliavimo plano nuostatomis, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino 50 vilkų sumedžiojimo per ateinantį medžioklės sezoną limitą.

Dabar šio įsakymo galiojimas laikinai sustabdytas, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje.

Priminsime, kad metų pradžioje Generalinė miškų urėdija organizavo valstybiniuose miškuose ir valstybiniuose rezervatuose gyvenančių vilkų ir lūšių apskaitą. Ir jos rezultatai pasirodė esantys prastesni už pernykščius: pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką miškų urėdijų darbuotojai, kai kur – ir gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai pagal pėdsakus suskaičiavo 250 vilkų ir 60 lūšių. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos