Gamta

Nudžiugino svaiginamo kvapo žiedas

Širvintiškę Aldoną Smailienę nustebino ir nudžiugino kvapiosios dracenos žiedas...

Širvintiškę Aldoną Smailienę nustebino ir nudžiugino kvapiosios dracenos žiedas...

Kai prieš kelerius metus širvintiškė Aldona Smailienė dovanų gavo mažytį vazonėlį su nedideliu augaliuku, nė nepasidomėjo, kaip jis vadinasi. Laistė, tręšė, prižiūrėjo, kaip ir visas kitas vazonines gėles. Augalas stiebėsi, suvešėjo, o šiemet moteris pastebėjo, kad pradėjo krauti žiedą. Nekantriai laukė, kas gi čia bus, koks žiedas nudžiugins. Prieš keletą dienų visas grožis išsiskleidė ir… pakvipo.

– Kvapas malonus, bet gana aštrus, teko net kambario duris uždaryti, – sako Aldona. – O žiedynas tikrai nuostabus, kas į svečius užsuka, grožisi. Įdomu, kokia čia gėlė?

Tai – kvapioji dracena, lelijinių šeimos augalas. Didesnės dracenos labai panašios į palmes, jukas bei kordilinas, tačiau jos nėra giminingos. Gentyje yra apie 50 rūšių. Savaime auga Afrikos ir Azijos tropikuose bei subtropikuose. Kvapioji dracena tropinėje Afrikoje užauga iki 6 m ir aukštesnė. Lapai tamsiai žali, iki 80 cm ilgio, senų augalų susitelkę tik stiebo viršūnėje. Žiedai nedideli, balti ar rausvi, labai kvapūs, žiedynai gausiažiedžiai. Beje, stiprų, svaigų kvapą žiedai skleidžia vakarais ir naktį, o dieną kvepiančiosios dracenos žiedai „miega“. Skaityti daugiau »

Oranžinis „kalmaras“

Pranas Cesiūnas sakė, kad tokią didelę morką užagino pirmąsyk.

Pranas Cesiūnas sakė, kad tokią didelę morką užaugino pirmąsyk.

Nors šįmet ne vienas daržininkas aimanuoja, kad prastai užaugo morkos, Širvintų miesto J. Janonio gatvės gyventojas Pranas Ciesiūnas su jais nesutinka:

– Kabaldos kaime, sūnaus Gintauto darže, buvo pasodintas nedidelis galiukas morkų. Grįždama iš Vilniaus, žmona sostinės Autobusų stotyje nusipirko sėklų, tarp jų – ir morkų. Pasėjome. Užaugo daug ir labai gražių. Iš tokio mažo plotelio prikasėme 6 tinklinius maišus morkų. Nekalbu apie tas, kur valgėm ir dar netilpo į tuos maišus.

Širvintiškis pasidžiaugė, kad daugelis morkų – stambios, nemažai užaugo net iki 25-30 cm ilgio. Saldžios. Pasitaikė ir išsišakojusių. O viena ypač nustebino. Skaityti daugiau »

Bulvės atsidėkoja savo augintojams

Antano Ančerevičiaus užauginta bulvė.

Antano Ančerevičiaus užauginta bulvė.

Šiandien gal jau pamiršome, kad nuo 1992-ųjų net aštuonerius metus didžiausios Lietuvoje užaugintos bulvės titulas priklausė Širvintų rajonui. Tuomet Robertas Liutkevičius iš Aleksandravos vienkiemio užaugino 1,525 kg bulvę, kuri buvo 23,5 cm ilgio, o storiausioje vietoje – 49 cm apimties. 2000-aisiais Klaipėdos rajono gyventojos užauginta bulvė širvintiškę viršijo 289 g, nors ilgesnė buvo vos 1 mm. Tiesa, storiausioje vietoje jos apimtis siekė 62 cm. Pastarasis rekordas išsilaikė ilgiau – 12 metų, kol 2012-aisiais Prienuose esančioje Kalnų sodų bendrijoje užaugo 1,640 kg bulvė.

Kad Širvintų rajono žemės tinka bulvėms augti, šįmet įsitikino keli rajono gyventojai. Štai širvintiškis Antanas Ančerevičius į redakciją atnešė 868 g sveriančią bulvę, kuri išaugo Širvintėlių gatvėje esančiame darže. Skaityti daugiau »

Tikra grybų karalystė

„Širvintų kraštas“ šiemet birželio 1 dieną rašė, kad Širvintų rajono Motiejūnų II kaime jau prasidėjo grybavimo sezonas. Ūkininko Juozo Rabazausko sodyboje pradėjo dygti raudonviršiai. Pirmasis jų išdygo gegužės 12 dieną.
Pasirodo, tai buvo tik įžanga į didžiąją grybarūtę. Dabar šioje sodyboje – tikra raudonikių karalystė. Tiesa, šiemet ji kiek kuklesnė nei 2013 metų vasarą, kai vieną dieną šeimininkas su dukra Vilma ir anūku Karoliu suskaičiavo net 225 raudonviršius, bet vis tiek yra kuo grožėtis. Pasak V. Rabazauskaitės, šeimyna jau nuskynė per 30 gražuolių raudonikių, tačiau pievelė raudonuoja nuo mažiukų, kurie dar laukia savo eilės.
Be to, grybautojus labai nudžiugino ir du „sunkiasvoriai“ baravykai, rasti Motiejūnų II kaimo miške.
Juozui Rabazauskui su anūkėliu nė į mišką eiti nereikia...

Juozui Rabazauskui su anūkėliu nė į mišką eiti nereikia...

„Širvintų kraštas“ šiemet birželio 1 dieną rašė, kad Širvintų rajono Motiejūnų II kaime jau prasidėjo grybavimo sezonas. Ūkininko Juozo Rabazausko sodyboje pradėjo dygti raudonviršiai. Pirmasis jų išdygo gegužės 12 dieną.

Pievelė tarsi prisėta raudonviršių

Pievelė tarsi prisėta raudonviršių

Skaityti daugiau »

Karališkių miško gražuolis

Masiškai pradėjo dygti grybai. Dirbantys ir negalintys ištrūkti į mišką mėgėjai grybauti „baltai“ pavydi pensininkams ar šiaip nedirbantiems žmonėms, kurie kada panorėję gali traukti į miškus ir miškelius.
– Visą gyvenimą vienas iš mano pomėgių buvo grybavimas,- sako ilgametis Savivaldybės darbuotojas, dabar pensininkas Borisas Sockis. – Dirbdamas grybauti galėjau tik po darbo ar savaitgaliais, o štai dabar, išėjęs į užtarnautą poilsį, džiaugiuosi, kad tam turiu laiko iki valiai. Grybavimas – tai juk tam tikra prasme ir sportas – ieškodamas grybų nueini net po keletą kilometrų.
Šios savaitės antradienį Borisas irgi patraukė grybauti. Į Karališkių mišką Zibalų seniūnijoje. Sako, šį sezoną grybavęs tik antrą kartą, bet gana sėkmingai. Nemažas kibiras kaipmat prisipildė įvairiausių grybų: juodagalvių lepšių, raudonikių, pasitaikė ir keli tikriniai baravykai… O vienas raudonviršis itin nudžiugino – aukštas, stotingas, tikras gražuolis. Parsivežęs pasvėrė – kone pusė kilogramo. Jo vieno vakarienei beveik gana.
Aistringas grybautojas sako, kad grybus dažniausiai doroja žmona Regina. Ji ir įvairiausių patiekalų iš šių gamtos dovanų pagamina – ne tik šiam kartui, bet ir žiemai. Prikonservuoja, pridžiovina. Per Kalėdas ir Naujuosius metus visa šeimyna gardžiuojasi.
Masiškai pradėjo dygti grybai. Dirbantys ir negalintys ištrūkti į mišką mėgėjai grybauti „baltai“ pavydi pensininkams ar šiaip nedirbantiems žmonėms, kurie kada panorėję gali traukti į miškus ir miškelius.
– Visą gyvenimą vienas iš mano pomėgių buvo grybavimas,- sako ilgametis Savivaldybės darbuotojas, dabar pensininkas Borisas Sockis. – Dirbdamas grybauti galėjau tik po darbo ar savaitgaliais, o štai dabar, išėjęs į užtarnautą poilsį, džiaugiuosi, kad tam turiu laiko iki valiai. Grybavimas – tai juk tam tikra prasme ir sportas – ieškodamas grybų nueini net po keletą kilometrų. Skaityti daugiau »

Smalsumas nugalėjo baimę

Jau ne sykį „Širvintų krašte“ buvo rašyta,  kad Zibalų seniūnija tapo šernų ir bebrų rojumi. Vieni netrukdomi šeimininkauja seniūnijos laukuose ir miškuose, kiti – melioracijos grioviuose ir bet kokiuose vandens telkiniuose. Nebaisūs jiems nei medžiotojai, nei nedraugiškai nusiteikę  seniūnijos gyventojai. Žvėrys karaliauja nieko nesibaimindami.
Kad tai tiesa, patvirtino širvintiškis Valentinas Sendzikas. Vyriškis, paskutinę birželio dieną automobiliu važiuodamas keliu „Zibalai – Beivydžiai“, ties Navasiolkų III  kaimu  pastebėjo ant kelio važiuojamosios dalies vaikštinėjantį bebrą. Žvėrelis buvo tiek drąsus, kad net nemanė pasitraukti į šalikelę. Ankstyvą rytą važiavęs vairuotojas privalėjo sustoti ir leisti bebrui pasižvalgyti į šalis. Kur keliavo šis gyvis, galima tik paspėlioti.
– Nesu matęs tokio drąsuolio, – juokėsi ponas Valentinas. – Paprastai sutikti žvėrys traukiasi šalin, o šis bebras nė nemanė užleisti kelio. Jis mielai leidosi fotografuojamas, kelias minutes pasidairęs, pašniukštinėjęs po kelią, dingo žolėje.
Reikia manyti, kad bebro smalsumas nugalėjo baimę.
Romas Zibalas
Jau ne sykį „Širvintų krašte“ buvo rašyta,  kad Zibalų seniūnija tapo šernų ir bebrų rojumi. Vieni netrukdomi šeimininkauja seniūnijos laukuose ir miškuose, kiti – melioracijos grioviuose ir bet kokiuose vandens telkiniuose. Nebaisūs jiems nei medžiotojai, nei nedraugiškai nusiteikę  seniūnijos gyventojai. Žvėrys karaliauja nieko nesibaimindami. Skaityti daugiau »

Nudžiugino pirmieji raudonviršiai

Pasigėrėkime drauge
Nudžiugino pirmieji raudonviršiai
Kaip „Širvintų krašto“ redakciją informavo Vilma Rabazauskaitė, Širvintų rajono Motiejūnų II kaime jau prasidėjo grybavimo sezonas. Ir dygsta ne bet kas, o raudonviršiai. Pirmasis jų išdygo gegužės 12 dieną.
Beje, 2013 m. rugpjūčio 6 d. „Širvintų kraštas“ rašė, jog Juozo Rabazausko sodyboje – tikra grybų karalystė. Kartu su dukra Vilma ir anūku Karoliu Juozas vieną vakarą pievelėje tarp drebulių suskaičiavo 225 raudonikius…
Kadangi raudonikiai šiemet pradėjo dygti kaip niekuomet anksti, reikia manyti, kad grybarūtė bus gausi. To ir linkime sodybos šeimininkams ir visiems „Širvintų krašto“ skaitytojams, kviesdami pasidalyti džiugiomis grybavimo uogavimo, sodininkystės, daržininkystės akimirkomis.
„Širvintų krašto“ informacija
Štai koks gražuolis nudžiugino motiejūniškius…
Pirmosios lepšės išdygo ir vienoje Kielių kaimo sodyboje.
Štai koks gražuolis nudžiugino motiejūniškius...

Štai koks gražuolis nudžiugino motiejūniškius...

Kaip „Širvintų krašto“ redakciją informavo Vilma Rabazauskaitė, Širvintų rajono Motiejūnų II kaime jau prasidėjo grybavimo sezonas.

Ir dygsta ne bet kas, o raudonviršiai. Pirmasis jų išdygo gegužės 12 dieną.

Beje, 2013 m. rugpjūčio 6 d. „Širvintų kraštas“ rašė, jog Juozo Rabazausko sodyboje – tikra grybų karalystė. Kartu su dukra Vilma ir anūku Karoliu Juozas vieną vakarą pievelėje tarp drebulių suskaičiavo 225 raudonikius… Skaityti daugiau »

Musninkų seniūnijoje papjauti 24 danieliai, 3 – dingo

Musninkų seniūnijoje papjauti 24 danieliai, 3 – dingo
Neseniai rašėme, kad 2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai. Deja, jau dabar šį skaičių reikia smarkiai pakoreguoti – praėjusį savaitgalį nuo aptvaran įsibrovusių plėšrūnų žuvo net dvidešimt keturi danieliai, kuriuos veisia ir augina Musninkų seniūnijos Taučiulių kaimo gyventojas Jonas Čaikauskas. Žuvusių žvėrių gali būti ir daugiau.
Pasak danielių augintojo, nelaimė nutiko naktį į gegužės 15-ąją. Žuvo aptvare laikomos 23 vaikingos danielių patelės ir 1 patinas.
– Trijų danielių net neradome, o likę septyni danieliai įvairiai sužeisti. Na, gal ne visi. Vienam lyg ir nieko… Sunku tiksliai pasakyti, nes įbauginti gyvūnėliai kol kas nesiduoda apžiūrimi, – sakė ūkininko pažymėjimą turintis ir apie penkerius metus danielių auginimu užsiimantis Jonas Čaikauskas.
Labiausiai tikėtina, kad Taučiuliuose danielius išpjovė pro aptvaro apačią įlindę vilkai. Tačiau Jonas Čaikauskas prasitarė išgirdęs ir kitą galima versiją: apžiūros metu jam buvo pasakyta, kad žvėrelius galėjo papjauti ir … lūšys. Aišku, tai vargiai tikėtina. Kažin ar lūšys prasikastų po aptvaru, jos juk puikiai laipioja. Žinoma, tikslesnis atsakymas turėtų paaiškėti po išsamaus aplinkybių tyrimo.
Anot Jono Čaikausko, iš pradžių net pamanė, kad žvėrelius iššaudė chuliganai – danielių kūnuose pastebėtos žaizdelės palaikytos galbūt pneumatinių, galbūt kito smulkaus kalibro ginklo kulkų paliktomis žymėmis. Vis dėlto nuspręsta, kad tai – dantų žymės.
Veterinarijos gydytojas Sigitas Gataveckas sakė, kad plėšrūnams padėjo tai, jog tą naktį smarkiai lijo. Nėra specialistas, tad gali tik spėlioti, kas puotavo. Aptiktos pėdos jam panašios tiek į vilko, tiek į lūšies. Dingę trys danieliai greičiausiai pabėgo pro urvą, kurį aptvaro kampe prasikasė įsibrovėliai. Jis nėra didelis. Tarp išlikusių – ir pats stambiausias danielių patinas, neseniai numetęs ragus. Jei būtų juos turėjęs, galbūt būtų kažkiek apgynęs bandą. Tačiau patinas tiek užvaikytas, kad po šio įvykio sunkiai vaikščiojo ir dažnai gulinėjo. Aptvaro aukštis, anot veterinaro, apie 3 m.
Pasiteiravus apie galimus nuostolius, danielių augintojas Jonas Čaikauskas sakė, kad jie tikrai nemaži, bet kalbėti apie tai žmogus nenorėjo. Pažymėjo, kad šiuo atveju jam labiausiai gaila žuvusių žvėrelių. Jie buvo jaukūs, prisileisdavo žmones, iš rankų imdavo maistą, po mėnesio danielių patelės jau būtų atsivedusius palikuonis, taigi banda būtų padvigubėjusi. Dėl prieauglio pardavimo jau buvo sudarytos ateities sutartys, užsakymų buvo ir dėl suaugusių danielių. Šie žvėrys perkami ir mėsai, ir veisimui, ir laikymui kaimo turizmo sodybose.
Jonas Čaikauskas sakė aiškinsis dėl galimybės gauti atlygį už laukinių gyvūnų padarytą žalą. Jo žiniomis, tai greičiausiai pirmas toks atvejis Lietuvoje, kad nuo plėšrūnų žūtų tiek danielių.
Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas labai nustebo išgirdęs apie Taučiuliuose galimai pasidarbavusias lūšis. Skaičiuojant miškuose paliktas plėšrių žvėrių pėdas šių žvėrių mūsų rajone nebuvo aptikta. Tačiau, anot medžiotojo, vis dėlto įmanoma, kad aptvare laikomus danielius galėjo išpjauti ir šios trumpauodegės, kažkokiu būdu atklydusios į mūsų rajoną. Tačiau jų turėjo būti daug. Reikia ištirti paliktas pėdas, atstumus tarp iltinių dantų paliktų žymių. Anksčiau lūšių mūsų miškuose buvo, tik nuo 1975 metų jas buvo uždrausta medžioti.
2015 metų pėdsakų skaičiavimo duomenimis, arčiausiai mūsų rajono lūšies pėdsakai buvo aptikti Ukmergės ir Elektrėnų savivaldybėse. To skaičiavimo duomenimis, pernai Lietuvoje gyveno apie 300 vilkų ir 100 lūšių.
Medžiotojas sakė taip pat nustebtų ir pasitvirtinus įtarimams, kad danielius galėjo išpjauti vilkai.
– Būtų labai keista, kad vilkai tokias dideles skerdynes padarytų šiuo laiku. Paprastai jie pradeda intensyviai medžioti ir vaikus moko nuo rugpjūčio, dažniau – jau rudenį, – sakė medžiotojas.
Šiuos medžiotojo žodžius patvirtina ankstesniais metais užfiksuoti laukinių gyvūnų padarytos žalos atvejai. Tiesa, ArcGIS sistemos duomenimis, pernai 1 avis Musninkų seniūnijos Užušilių kaime buvo papjauta birželio 10-ąją, o 8 avys Širvintų seniūnijos Žvirblių kaime – birželio 23-iąją. Bet kiti atvejai – tikrai rudeniniai: avis prie miesto prisišliejusiame Širvintų seniūnijos Širvintėlių kaime buvo papjauta rugpjūčio 19-ąją, 3 avys Šeipūnų kaime – rugsėjo 5-ąją, avis Jaskaudžių kaime – rugsėjo 10-ąją, 5 avys Zibalų seniūnijos Gaidelių viensėdyje – spalio 3-iąją, 2 avys Staškūniškio kaime – spalio 4-ąją, ožka Jauniūnų seniūnijos Griciūnų kaime – spalio 15-ąją.
ŠK informacija
Sigito Gatavecko nuotraukos
Papjauti danieliai

Papjauti danieliai

Neseniai rašėme, kad 2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai. Deja, jau dabar šį skaičių reikia smarkiai pakoreguoti – praėjusį savaitgalį nuo aptvaran įsibrovusių plėšrūnų žuvo net dvidešimt keturi danieliai, kuriuos veisia ir augina Musninkų seniūnijos Taučiulių kaimo gyventojas Jonas Čaikauskas. Žuvusių žvėrių gali būti ir daugiau. Skaityti daugiau »

„Imigrantų“ skaičius rajone viršijo šimtą. Leista juos šaudyti

„Imigrantų“ skaičius rajone viršijo šimtą. Leista juos šaudyti
2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai. Būtent tiek šių elninių šeimos žinduolių suskaičiavo mūsų rajone veikiantys Antanavos ir „Tauro“ medžiotojų klubai. Daugiausia Jauniūnų seniūnijoje medžioklės plotus valdantys klubai danielius ėmėsi veisti prieš kelerius metus.
Lietuvoje šis gyvūnas vis dar yra retas, negausiai aptinkamas tik ten, kur buvo paleistas į laisvę. Vis dažniau auginamas aptvaruose. Prieš dešimtmetį Lietuvoje gyveno apie 580 danielių. Paskutinės apskaitos duomenimis, šiuo metu jų populiacija siekia 2590. Vien tik per praėjusius metus danielių Lietuvoje padaugėjo 623.
Anot internetinės enciklopedijos „Wikipedia“, danieliai mūsų teritorijoje natūraliai gyveno paskutinio tarpledynmečio šiltuoju periodu, paskui jų liko tik Mažojoje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Romos imperijos laikais romėnai juos išplatino vakarų ir centrinėje Europoje, tada jie vėl buvo įvežti į mūsų šalies teritoriją ir gyveno iki 16 amžiaus, bet vėliau jų populiacija išnyko. Nuo to laiko jie buvo auginami kai kurių dvarų parkuose, kadangi, kaip pažymi Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas, yra gražūs, ramūs, neagresyvūs gyvūnai, vertinami ir dėl dekoratyvinės išvaizdos, ir dėl puikios mėsos.
Sovietmečiu danielius vėl bandyta reintrodukuoti, t. y. – iš naujo įveisti Lietuvoje. Jų tada buvo atvežta iš tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos, Čekoslovakijos, Vengrijos. Anot „Wikipedia“, 1976-1977 metais į Lietuvą buvo atvežta apie 90 danielių, kurie iš pradžių laikyti voljeruose, vėliau dalis „imigrantų“ paleista į laisvę, į miškus.
Laisvėje danieliai gyvena mišriuose eglių ir lapuočių miškuose su tankiu krūmų traku ir gausia žoline augalija. Danieliai, kaip ir taurieji elniai, skirtingais metų laikais sudaro įvairius būrius. Žiemą patinai gyvena atskirai, patelės ir jaunikliai – dažniausiai mišriuose būriuose. Veiklūs ištisus metus. Minta medžių ir krūmų šakelėmis, ūgliais, žieve (tiesa, neėda alksnių ir beržų), žolėmis ir lauko kultūromis, taip pat ėda grybus.
Padidėjus danielių populiacijai rajone, pernai pirmą kartą mūsų medžiotojų klubams buvo išduotos 5 licencijos šiems gyvūnams sumedžioti. Leista nušauti 2 patinus ir 3 pateles bei jauniklius. Tačiau licencijų mūsų medžiotojai nepanaudojo.
Šįmet licencijų skaičius padidintas iki 9: per 2016-2017 metų sezoną Širvintų rajone leista sumedžioti 3 patinus, taip pat 6 pateles ir jauniklius. Tai daugiau nei pusė iš 16 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos depaertamento teritorijai išduotų licencijų. 5 danielius galės sumedžioti ukmergiškiai, 2 – trakiškiai.
Vilniaus regionui išduotų licencijų skaičius – mažiausias šalyje. Iš viso Lietuvoje yra išduota 413 licencijų sumedžioti danieliams, daugiausia – Panevėžio (89) ir Utenos regionuose.
– Medžiotojams ypač džiugu, kad turtingėja rajono fauna. Tai, kad danielių populiacija didėja, yra geras ženklas, – sakė Vaclovas Četrauskas.
Vaclovas Četrauskas užsiminė, kad danielius šiaip yra sėslus gyvūnas, bet jis jau buvo pastebėtas atklydęs į Kielių medžiotojų būrelio medžioklės plotus.
Kaip skelbiama, medžioklės sezono Lietuvoje metu patinai medžiojami rugsėjo-gruodžio mėnesiais, patelės ir jaunikliai – spalio-gruodžio mėnesiais.
Nors iki šiol nėra oficialių duomenų, kada paskutinį kartą mūsų rajone buvo sumedžiotas danielius, Vaclovas Četrauskas sako vieną tokį atvejį vis dėlto žinąs ir parodė Draugijoje turimą danieliaus ragą. Tiesa, šis danielius sovietmečiu vieno dabar jau mirusio rajono gyventojo buvo sumedžiotas Alionių apylinkėse nesilaikant tuometės medžioklės tvarkos, tiksliau – subrakonieriautas. Neabejojama, kad kelerių metų patinas į rajoną atklydo iš bandos, tuomet atvežtos į Lietuvą ir paleistos Kaišiadorių rajone. Pasak medžioklės žinovo, keturių dešimtmečių senumo pastangos iš naujo įveisti danielius buvo nesėkmingos.
ŠK informacija
Naturephoto.lt
Danielių porelė. Taurųjį elnią primenantys, bet šiek tiek mažesni, iki 125 kg užaugantys danielių patinai turi ragus su mentėmis viršuje. Jie šiek tiek primena briedžio ragus.
Danielių porelė. Taurųjį elnią primenantys, bet šiek tiek mažesni, iki 125 kg užaugantys danielių patinai turi ragus su mentėmis viršuje. Jie šiek tiek primena briedžio ragus.

Danielių porelė. Taurųjį elnią primenantys, bet šiek tiek mažesni, iki 125 kg užaugantys danielių patinai turi ragus su mentėmis viršuje. Jie šiek tiek primena briedžio ragus.

2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai. Būtent tiek šių elninių šeimos žinduolių suskaičiavo mūsų rajone veikiantys Antanavos ir „Tauro“ medžiotojų klubai. Daugiausia Jauniūnų seniūnijoje medžioklės plotus valdantys klubai danielius ėmėsi veisti prieš kelerius metus.

Lietuvoje šis gyvūnas vis dar yra retas, negausiai aptinkamas tik ten, kur buvo paleistas į laisvę. Vis dažniau auginamas aptvaruose. Prieš dešimtmetį Lietuvoje gyveno apie 580 danielių. Paskutinės apskaitos duomenimis, šiuo metu jų populiacija siekia 2590. Vien tik per praėjusius metus danielių Lietuvoje padaugėjo 623.

Anot internetinės enciklopedijos „Wikipedia“, danieliai mūsų teritorijoje natūraliai gyveno paskutinio tarpledynmečio šiltuoju periodu, paskui jų liko tik Mažojoje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Romos imperijos laikais romėnai juos išplatino vakarų ir centrinėje Europoje, tada jie vėl buvo įvežti į mūsų šalies teritoriją ir gyveno iki 16 amžiaus, bet vėliau jų populiacija išnyko. Skaityti daugiau »

Naujakuriai

Pasigrožėkime drauge
Naujakuriai
Prieš kurį laiką Širvintų pradinės mokyklos jaunieji gamtininkai rajono merei Živilei Pinskuvienei padovanojo inkilą. Jis buvo pritvirtintas prie Savivaldybės aikštėje augančio ąžuolo.
Naują namelį kaipmat pastebėjo ir jame įsikūrė sugrįžusi varnėnų porelė. Kas rytą savo melodingu švilpavimu paukšteliai džiugina ir Savivaldybės darbuotojus, ir praeivius.i
ŠK informacija
Inkilas su naujakuriu.

Inkilas su naujakuriu.

Prieš kurį laiką Širvintų pradinės mokyklos jaunieji gamtininkai rajono merei Živilei Pinskuvienei padovanojo inkilą.

Inkilas buvo pritvirtintas prie Savivaldybės aikštėje augančio ąžuolo.

Naują namelį kaipmat pastebėjo ir jame įsikūrė sugrįžusi varnėnų porelė.

Kas rytą savo melodingu švilpavimu paukšteliai džiugina ir Savivaldybės darbuotojus, ir praeivius. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos