Klausimai

1. Nuo kelerių metų pradėjai domėtis sportu? Kas paskatino?2. Krepšinis – tai…3. Kuo gatvės krepšinis skiriasi nuo paprasto krepšinio?4. Ar niekada rimtai negalvojai apie profesionalo karjerą?5. Žaisdamas tikriausiai patiri nemažai traumų. Kas padeda atsitiesti?6. Tavo autoritetas.

Robertas

Jis – beveik profesionalas. Šoklus, greitas, darbštus žaidėjas, turintis gerą humoro jausmą. “Nekenčiu didelio dėmesio ir nemėgtu, kai mane giria,” – sako krepšininkas.

Robertas visada prižiūri krepšinio aikštelę Kalnalaukio g.

Dosjė:

Vardas: Robertas

Pavardė: Savickas

Pravardė: Robke

Amžius: 24 m.

Kredo: Neturėk autoritetų.

Aivaras

Jis – draugiškas, linksmas, komunikabilus. Su juo lengva bendrauti. Šis krepšininkas ne tik gerai žaidžia, bet ir yra geras žmogus. Jo nesavanaudiški veiksmai aikštelėje neretai atneša pergalę. “Krepšinis – tai aš,” – sako jis.

Aivaras (pirmajame plane) su komandos draugu.

Dosjė:

Vardas: Aivaras

Pavardė: Grygelevičius

Pravardė: Aivis

Amžius: 19 m.

Kredo: Niekada nepasiduok ir siek savo tikslo.

Robertas

1. Sportuoti pradėjau nuo 13 metų. Nenorėjau atsilikti nuo vyresnių draugų.

2. Krepšinis – tai pramoga, laisvalaikio būdas, tikslų siekimas ir fizinis tobulėjimas. Daugiau jis man nieko nereiškia (šypsosi).

3. Labai žymių skirtumų nėra. Bet gatvės krepšinis yra įdomesnis – čia daugiau judėjimo, klaidinančių judesių, dėjimų. Tai greitesnis žaidimas.

4. Kai buvau jaunesnis, galvojau. Tačiau svajonės nesutampa su galimybėm. Profesionaliame krepšinyje keliami dideli reikalavimai, ypač Lietuvoje – gera fizinė forma, ūgis. Paprasčiausiai reikia gerai žaisti.

5. Labiausiai padeda motyvacija, noras tobulėti. Žinoma, padeda ir tai, kad esu jaunas – greitai atsigaunu po įvairių traumų.

6. Net nežinau, lyg ir neturiu. Yra žaidėjai, kurių stilius man patinka – V. Carteris, S. Francis.

7. Kolegijų turnyras – 1 vieta, Širvintos taurė – 1 vieta.

8. Stengiuosi treniruotis kasdien bent po kelias valandas, bet tikrai negyvenu krepšinio aikštelėje (juokiasi). Reikia kartais ir namo sugrįžt, ant asfalto ne itin patogu miegoti (juokiasi).

9. Užsispyrimas ir noras parodyti save.

10. Nebūtinai. Jei esi tikrai geras krepšininkas, tave pastebės visur.

11. Viskas kartu. Jei bus tik talentas, bet nebus fizinių duomenų, greičiausiai jis nieko nepasieks.

12. Galėčiau atsisakyti laisvalaikio praleidimo su draugais. Niekada neatsisakyčiau pavalgyt (juokiasi).

13. Prasiveržimas 1 prieš 1 ir pabaigoje dėjimas. Jei pats prasiverži ir įdedi – tai labai “užveda”. O jei stebi kitus – tai tiesiog atrodo įspūdinga.

14. Nepakankamai. Niekas nebesidomi, nesirenka ir nedalyvauja. Žmonės tingi, atranda kitokių pramogų – geriau prisigert ir duot kam į “snukį”. Bent “kietas” būsi ir dvi dienas apie tave kalbės (juokiasi).

15. Aišku, kad Kalnalauky (juokiasi). Bent jau čia labiausiai patinka – šita aikštelė kone mano, nes mes su draugais ją tvarkom, dažom, dedam naujus tinklelius. Na o kokybiškiausia – prie Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos.

16. Žaisti krepšinį, domėtis juo. Jei kas nepavyksta, iškart nemest visko, o dėt dar daugiau pastangų. Vėliau viskas atsiperka.

Aivaras

1. Sportuoti pradėjau nuo pirmos klasės. Su tėvu žiūrėdavom krepšinį. Aš norėjau būti panašus į tuos, kuriuos rodydavo per TV- juk juos myli visa tauta.

2. Krepšinis – tai mano gyvenimas.

3. Gatvės krepšinyje kitos taisyklės – čia galima panaudoti daugiau nelegalių veiksmų (juokiasi). Ir atmosfera kita… Čia kaip kare – visi žūtbūt nori laimėti.

4. Galvojau, ir visiems sakydavau, kad būsiu krepšininkas, bet visų pirma, norint būti profesionalui, reikia baigti krepšinio mokyklą. Aš tam neturėjau sąlygų. Žinoma, išimtis yra R. Šiškauskas, bet neturėjau tiek talento, kiek jis. Teko susitaikyt su realybe ir tapti mėgėju, na, tiksliau, gatvės krepšininku.

5. Šiaip retai gaunu traumas, o padeda atsigauti vaistai ir daktarai (juokiasi). O jei rimtai, – troškimas grįžti į aikštę.

6. Ramūnas Šiškauskas. Jis – universalus ir, kaip jau minėjau, jam nebuvo suteiktos visos sąlygos siekti aukštumų – jis viską pasiekė savo noru, savo jėgomis.

7. Su “Džinglų” komanda laimėta “Valstiečių” laikraščio taurė.

8. Kai mokausi, tai tikrai dažnai. Atostogų metu treniruočių būna mažiau – šiaip vakarais pamėtom su draugais. Iš tikrųjų galima teigti, kad didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžiu krepšinio aikštelėse.

9. Drąsa, kovojimas, užsidegimas, pasiaukojimas, tikėjimas savimi ir komandos draugais.

10. Taip, nes didmiestis – didelė paspirtis tam, kas trokšta tapti krepšininku. Ten yra visos sąlygos tobulėti – krepšinio mokyklos, ne tik rajoninio lygio turnyrai.

11. Į šį klausimą vienu žodžiu sunku atsakyti. Norint tapti krepšininku reikia ir talento, ir darbo, ir užsispyrimo. Bet tikriausiai užsispyrimas būtiniausias – tik jo dėka atsiranda darbas.

12. Niekada neatsisakyčiau šeimos ir merginos.

13. Tritaškis. Kai jį pataikai, labai gerai jautiesi (juokiasi). Gerai ne tik komandai, bet ir pačiam – juk ne kiekvienas gali tai padaryti. Na o kai pataikai kelis tritaškius, jauti didesnį priešininko dėmesį. Tai “užveda”.

14. Entuziastų nemažai, tačiau to tikro dėmesio trūksta. Trūksta daugiau reklamos, turnyrų.

15. Lauryno Stuokos – Gucevičiaus – ji atitinka visus standartus ir yra geriausios būklės (juokiasi).

16. Gerų Kalėdų (juokiasi). Šiaip norėčiau palinkėti nenuleisti rankų ir siekti užsibrėžto tikslo. Juk nežinia, kada pasitaikys tinkama proga.

Taigi, abu šiuos “streetballer’ius” vienija meilė krepšiniui, noras žaisti. Tačiau šie žmonės yra ir be galo skirtingi – vienam patinka dėmesys ir vaikinas jo siekia. Kitam – krepšinis tik laisvaikio praleidimo būdas. Nenorėdamas prarasti malonumo žaisti krepšininkas nesiekė aukštumų ir jų nenorėjo. Spręskite patys, kas Jums labiau patinka, ir siųskite savo nuomones mums. Balsų ir nuomonių laukiame el. paštu delina133@hotmail.com
Jurgita Grigalaitytė

Praėjusioje “Jaunųjų atlikėjų” dvikovoje nugalėjo ANDAS.

2. Kokį muzikos stilių propaguoji?

3. Ko galėtum atsisakyti dėl muzikos, o ko – ne?

4. Ar ateityje planuoji sieti savo gyvenimą su dainavimu? Manai, iš to galima pragyventi?

5. Kaip manai, ar šiuolaikiniame šou biznyje įmanoma išgarsėti neturint daug pinigų ir įtakingų draugų?

6. Kas tavo autoritetas, idealas?

7. Ar dažnai tenka koncertuoti? Papasakok apie įsimintiniausią koncertą Širvintose?

8. Ko trūksta mūsų kraštui, kad čia nėra daug gerų renginių – salės, žiūrovų susidomėjimo, o gal tiesiog žemas mūsų miestelio ekonominis lygis?

9. Ko palinkėtum tiems, kurie irgi turi talentą, nori dainuoti, bet vis nedrįsta?

Monita.

Monita

Ji – jauna, graži ir perspektyvi pop’so atlikėja iš Širvintų. Būdama vos 17 metų, ji jau spėjo įrašyti dainą su populiaria tarp jaunimo grupe – ROBOTUKAIS. Monita nenustygsta vietoje – kuria, domisi ir ieško naujų idėjų. “Muzikavimas – mano antroji siela,” – sako ji.
Dosjė

Vardas: Monika

Pavardė: Rubašenko

Pseudonimas: Mone

Amžius: 17 metų

Populiariausios dainos: “Game over” ( su ROBOTUKAIS),  savos kūrybos daina “Nebeturiu”, “Iš širdies į širdį” ( su Sliwer).

Kredo: Eiti į priekį neatsigręžiant atgal.

 Andas

 
Jis – taip pat jaunas, gražus ir perspektyvus dainininkas iš Vilniaus, Širvintose praleidžiantis nemažai laiko. “Gatvės lygoje” jis įrašinėjo dainas su Svaru. A.N.D turi viską, ko reikia atlikėjui – talentą, norą, bei idėjų. “Kuriu iš širdies į širdį,” – sako jis
Dosjė

Vardas: Edvardas

Pavardė: Dulko

Pseudonimas: Andas

Amžius: 19 metų

Populiariausios dainos: “Atleisk”, “Nakties ritmu”, “Rasti save”, “Šuo neturi meilės”

Kredo: Atsipalaiduok. Miestas nemiega.
Monita:

1. Rimtai į muziką pradėjau žvelgti penktoje klasėje, kai tuometinė muzikos mokytoja p. Gudonienė paėmė mane koncertuoti į “Dainų dainelę”. Paskui “užsivedžiau” pati, palaikė ir tėvai. Pamenu, kai grįžau namo ir prašiau tėvų leidimo dalyvauti toje “dainų dainelėje”, jie, žinoma, iš karto sutiko, apsidžiaugė ir palaikė.

2. Popsą ir pusiau r’n'b. Pagal mano balsą tai labiausiai tinkanti muzika. R’n'b padeda atlikti dainuojantys vaikinai. Ateityje norėčiau pabandyti dainuoti electro pop dance stiliumi.

3. Dėl muzikos galėčiau atsisakyti asmeninio gyvenimo ir save visą skirti vien tik muzikai. Tačiau geriausių draugų neiškeisčiau į nieką.

4. Bandau planuoti ir tikiuosi, kad mano planai pavyks. Bet kokį nors išsilavinimą taip pat ketinu įsigyti. Manau, kad vien iš muzikos Lietuvoje išgyventi beveik neįmanoma.

5. Ne. Šiais laikais viskas yra per pažintis – kaip kitaip tau padės kurti muziką, juk pats ne visada žinai, ar teisingai viską atlieki. Jeigu nori dainuot, turi kažką pažinoti, kas už tave turi daugiau patirties. Be to, pradžioje vis tiek pats turi kažkiek investuot. Galbūt ateityje tie pinigai ir grįžta, bet pradėti neturint nieko beveik neįmanoma.

6. Jurga Šeduikytė. Jos dainos prasmingos. O iš užsienio atlikėjų labai palaikiau M. Jacksoną, nes jo muzika nesenstanti – nesvarbu, kad daina kurta prieš trisdešimt metų – ji vis tiek nenusibosta.

7. Žinoma, koncertuoti tenka. Labiausiai patinka koncertuoti mokykloje, čia sulaukiu didelio draugų palaikymo. Man patinka jiems dovanoti naujas dainas.

8. Mums trūksta susidomėjimo. Niekas neina į tokius paprastus koncertus, niekam neįdomu. Trūksta drąsos patiems kažką pabandyti – savaime suprantama, kad nusibosta scenoje matyti tuos pačius veidus, tačiau niekas nenori pats kažką daryti. Lengviausia pasakyti, kad neįdomu, tačiau jauni atlikėjai įdeda daug darbo. Džiugu, kad yra žmonių, kurie tai vertina.

9. Niekada nebijoti išeiti į sceną ir parodyti, kokia tu asmenybė, ką moki ir ką gali!

Andas:

1. Domėjausi muzika nuo pat savo gimimo, bet nelabai jai skyriau savo dėmesį. Kaip ir dauguma mažų vaikų, dainuodavau vonioje. Labiau domėjausi krepšiniu ir, galima sakyt, paskyriau jam savo gyvenimo dalį. Kartą, atėjęs pas brolį, paprašiau, kad eitų su manim pažaist krepšinio. Brolis atsakė, kad yra užimtas, bei pridūrė: “Eik, muzika užsiimk, pradėk.” Galbūt bus keista, bet į jo žodžius atsakiau: “Eik tu velniop su savo muzika.” Praėjus porai dienų, su draugu Sun’u nutarėm rimtai užsiimti muzikavimu. Nei aš, nei jis nežinojome, kas iš to gali išeiti, tačiau jau netrukus atradau antrąjį “aš”, kuris vėliau tapo vienintelis. Žinoma, mano iniciatyva nemaža. Susipažinau su daug šou biznyje besisukančių žmonių, renginių – koncertų organizatorių. Šiuo metu rašau Mixtape’a, kuris vadinsis “Nakties ritmu”, taip pat laukia nemažai koncertų. Bet mano iniciatyvą, visišką pajėgumą stabdo problema, vardu “instrumentiniai takeliai”. Kitaip sakant, trūksta gerų DJ’ų.

2. Anksčiau buvo toks “Lietuviškas Hip-hopas”, bet ir ten sugebėjau iš visų išsiskirti. Dabar propaguoju ir r’n'b, bet daugiausia – bounce repo stilius – karštas, užvedantis, priverčiantis judėti.

3. Kol kas spėju viską suderinti ir nieko nereikia aukoti ar atsisakyti. Tikriausiai niekada neatsisakyčiau asmeninio gyvenimo.

4. Taip, planuoju. Jei manyje žus muzika, žus ir didelė dalis manęs. Pragyventi nelabai galima, Lietuva, ne ta šalis, sutikite…

5. Galima, bet kažkokią dalį vis tiek reikia įnešt. Aišku, kartais būna toks dalykas, kad išsikapsto tas, kuris duoda daugiau pinigų arba sumoka tam, kam reikia. Nors jis ir neturi jokio muzikinio “kabliuko”.

6. Nelly. Man patinka tai, ką jis daro, kaip daro. Jo stilius, vaizdo įrašai mane “kabina”. Mėgstu dainuoti jo dainas.

7. Koncertuoti tenka, bet norėtųsi dažniau. Manau, greitu laiku tai prasidės. Įsimintiniausias koncertas buvo Vilniuje, “Malibu” klube, kai laimėjau pirmą vietą. Širvintose dar neteko koncertuoti, bet tai įeina į mano planus. Dažnai čia būnu – atvažiuoju paatostogaut pas draugus. Draugų prašymu, tenka jiems padainuot, tai pamaniau, kodėl gi ten nesurengus tikro koncerto.

8. Mažai pramogų, reikia judinti miestelį. Šou ten, kur kunkuliuoja veiksmas. Čia nėra didelio kiekio žmonių, trūksta susidomėjimo. O apie jaunimą galiu pasakyti vieną – susipažįsti kumščiais, o paskui kartu “tūsiniesi” klausydamas, kaip jie tave garbina.

9. Galiu įspėt, kad tai turi labai daug minusų, žinoma, ir pliusų. Jei jūs pasiruošę leistis į tą kelią, tada aš abiem rankom palaikau jus. Noras turi būti labai didelis. Tarkim, kada jums neatsibos prašyti kokio nors prodiuserio, kad jis paklausytų jūsų plokštelę, kada jūs net naktimis skambinsit ir prašysit, o jis galiausiai ištars: “Na gerai, duok man ta savo plokštelę, paklausysiu, tik atsikabink nuo manęs”. Štai ką aš vadinu dideliu noru. Aišku, reikia ir talento, idėjų…
Abu šiuos atlikėjus sieja muzika, noras, talentas bei perspektyva. Kuris iš jų geresnis? Perspektyvesnis? Spręskite Jūs. Rašykite mums savo nuomonę bei atiduokite balsą už mylimą atlikėją adresu delina133@hotmail.com
Jurgita GRIGALAITYTĖ