be kategorijos

Gera naujiena Anciūnų gyventojams

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Anciūnų (Zibalų sen.) seniūnaite Alvyda Krapiene ir kaimo bendruomenės pirmininku Gediminu Makausku. Seniūnaitė pristatė rajono vadovėms kaimo gyventojų problemas, kalbėjo apie tai, kad žmonės nerimauja dėl pasenusio vandentiekio, dažnai įvyksta trasų avarijos. Pasenęs vandens bokštas priklauso privatiems savininkams, kurie neplanuoja jo tvarkyti, tačiau, pasak merės, kištis į privačią nuosavybę Savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo.
Gera naujiena Anciūnų kaimo gyventojams ir aplinkinių vietovių ūkininkams yra ta, kad Savivaldybės administracija pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl projekto „Širvintų r. Anciūnų kadastrinės vietovės melioracijos statinių rekonstrukcija“ finansavimo. Gavus lėšas, numatoma rekonstruoti per 10 km griovių, 1,65 km požeminių rinktuvų ir sausintuvų, 10 pralaidų, bus įrengti vidaus keliai (apie 1 km). Šiais metais bus atliktas Anciūnų gyvenvietės melioracijos statinių remontas.
Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti gyventojams aktualūs klausimai, problemos, jų sprendimo galimybės.
DSC 0014  Susitikime aptartos Anciūnų krašto problemos
Įprasminta merės priesaikos metų sukaktis
Birželio 22 d. – lygiai metai, kai prisiekė Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Šia proga kolegos merei įteikė simbolinę dovaną – ‘Rojaus’ obels sodinuką, linkėdami, kad medelis giliai įsišaknytų Širvintų žemėje ir taptų nuveiktų darbų, kuriančių rojų šiame krašte, ženklu. Bendrai sutarta, kad Plento gatvėje esančiame skverelyje šia proga kasmet merė pasodins po ‘Rojaus’ obelaitę, kuri pavasarį džiugins gražiais žiedais, o rudenį – ryškiaspalviais rojaus obuoliukais.
DSC 0048 ir 0073 ‘Rojaus’ obelaitė – rojaus Širvintose kūrimo simbolis
Mirusiųjų atminimo ir bendros tvarkos niekinimas toleruojamas nebus!
Birželio 21 d. po nakties prie senųjų Širvintų kapinių aptiktas pasibaisėtinas „radinys“ – nepaisant nei pagarbos mirusiesiems, nei bendros miesto tvarkos šalia kapinių tvoros esančioje atliekų surinkimo aikštelėje išmestas nemažas kiekis statybinių atliekų (seno paminklo nuolaužų, betono luitų, plytgalių, žvyro).
Širvintų rajono savivaldybė turi konkrečios informacijos apie asmenį, palikusį šias draudžiamas išmesti atliekas. Merės Živilės Pinskuvienės teigimu, asmuo, pažeidęs tiek viešosios tvarkos taisykles, peržengęs bet kokias padorumo ribas, privalo surinkti ir išsivežti paliktas atliekas! Priešingu atveju, pažeidėjas bus įvardytas viešai ir privalės sumokėti nemažą baudą, kuri už tokius pažeidimus yra skiriama.
Gerbiami Širvintų krašto žmonės, kviečiame būti pilietiškais, jausti atsakomybę ir rūpintis aplinka. Pastebėjus panašių pažeidimų, prašome informuoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją el. paštu info@sirvintos.lt, tel. 8 616 11920.
Daug darbų yra daroma tam, kad gyventume gražiau ir jaukiau – neleiskime griauti ir niokoti to, kas kuria mūsų krašto gerovę!

Merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė susitiko su Anciūnų (Zibalų sen.) seniūnaite Alvyda Krapiene ir kaimo bendruomenės pirmininku Gediminu Makausku. Seniūnaitė pristatė rajono vadovėms kaimo gyventojų problemas, kalbėjo apie tai, kad žmonės nerimauja dėl pasenusio vandentiekio, dažnai įvyksta trasų avarijos. Pasenęs vandens bokštas priklauso privatiems savininkams, kurie neplanuoja jo tvarkyti, tačiau, pasak merės, kištis į privačią nuosavybę Savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo.

Gera naujiena Anciūnų kaimo gyventojams ir aplinkinių vietovių ūkininkams yra ta, kad Savivaldybės administracija pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl projekto „Širvintų r. Anciūnų kadastrinės vietovės melioracijos statinių rekonstrukcija“ finansavimo. Gavus lėšas, numatoma rekonstruoti per 10 km griovių, 1,65 km požeminių rinktuvų ir sausintuvų, 10 pralaidų, bus įrengti vidaus keliai (apie 1 km). Šiais metais bus atliktas Anciūnų gyvenvietės melioracijos statinių remontas.

Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti gyventojams aktualūs klausimai, problemos, jų sprendimo galimybės.

Susitikime aptartos Anciūnų krašto problemos

Susitikime aptartos Anciūnų krašto problemos

Įprasminta merės priesaikos metų sukaktis

Birželio 22 d. – lygiai metai, kai prisiekė Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Šia proga kolegos merei įteikė simbolinę dovaną – ‘Rojaus’ obels sodinuką, linkėdami, kad medelis giliai įsišaknytų Širvintų žemėje ir taptų nuveiktų darbų, kuriančių rojų šiame krašte, ženklu. Bendrai sutarta, kad Plento gatvėje esančiame skverelyje šia proga kasmet merė pasodins po ‘Rojaus’ obelaitę, kuri pavasarį džiugins gražiais žiedais, o rudenį – ryškiaspalviais rojaus obuoliukais.
'Rojaus' obelaitė - rojaus Širvintose kūrimo simbolis
‘Rojaus’ obelaitė – rojaus Širvintose kūrimo simbolis

Mirusiųjų atminimo ir bendros tvarkos niekinimas toleruojamas nebus!

Birželio 21 d. po nakties prie senųjų Širvintų kapinių aptiktas pasibaisėtinas „radinys“ – nepaisant nei pagarbos mirusiesiems, nei bendros miesto tvarkos šalia kapinių tvoros esančioje atliekų surinkimo aikštelėje išmestas nemažas kiekis statybinių atliekų (seno paminklo nuolaužų, betono luitų, plytgalių, žvyro).
Širvintų rajono savivaldybė turi konkrečios informacijos apie asmenį, palikusį šias draudžiamas išmesti atliekas. Merės Živilės Pinskuvienės teigimu, asmuo, pažeidęs tiek viešosios tvarkos taisykles, peržengęs bet kokias padorumo ribas, privalo surinkti ir išsivežti paliktas atliekas! Priešingu atveju, pažeidėjas bus įvardytas viešai ir privalės sumokėti nemažą baudą, kuri už tokius pažeidimus yra skiriama.
Gerbiami Širvintų krašto žmonės, kviečiame būti pilietiškais, jausti atsakomybę ir rūpintis aplinka. Pastebėjus panašių pažeidimų, prašome informuoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją el. paštu info@sirvintos.lt, tel. 8 616 11920.
Daug darbų yra daroma tam, kad gyventume gražiau ir jaukiau – neleiskime griauti ir niokoti to, kas kuria mūsų krašto gerovę!

Širvintos pagaliau turės vaikų žaidimų ir švenčių kambarį!

Ko gero, jau nieko nebestebina politikų rietenos, opozicijos prieštaravimai ir priekaištai kone kiekvienam sprendimui, priimamam Širvintų rajono savivaldybės taryboje. Nemažas triukšmas buvo sukeltas ir tuomet, kai Tarybos nariams buvo pateiktas svarstyti klausimas dėl buvusio Turizmo ir verslo informacijos centro, vėliau – Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus patalpų, esančių Vilniaus g. 81, pirmame aukšte, perdavimo Savivaldybės įmonei – UAB „Širvintos verslui ir laisvalaikiui“ (buvusi UAB „Širvintų vaistinė“).
Pažvelgus į praeitį, galima daryti išvadą, kad reali pagalba Savivaldybės įmonėms, jų veiklos plėtra ir finansinės situacijos gerinimas praėjusių kelių kadencijų valdantiesiems buvo neįkandamas riešutėlis. Tuo tarpu jaunai ir veržliai jau daugiau nei metus dirbančiai dabartinei valdžiai šioje srityje priskirtinas ne vienas nuopelnas ir pasiekimas.
Minėtas sprendimas dėl patalpų jau labai greitai taps gera naujiena širvintiškiams, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus – tose erdvėse bus įkurtas vaikų žaidimų kambarys, kuriame bus įrengtos ne tik žaidimų zonos, bet ir jauki patalpa gimtadienių vaišėms, laukiantiems tėveliams, bus prekiaujama švenčių atributika.
„Kad šios paslaugos yra laukiamos ir reikalingos mūsų žmonėms, žinojome jau seniai. Apie poreikį švęsti vaikų šventes, susirinkti ir smagiai praleisti laisvalaikį su vaikais įvairių susitikimų metu nuolat kalba jaunos šeimos, tad tikimės, jog ši naujovė Širvintose mūsų miestui po truputį leis atsikratyti tamsios provincijos vardo,“ – sako merė Živilė Pinskuvienė.
Žaidimų kambarys duris turėtų atverti jau rudens pradžioje.
Ko gero, jau nieko nebestebina politikų rietenos, opozicijos prieštaravimai ir priekaištai kone kiekvienam sprendimui, priimamam Širvintų rajono savivaldybės taryboje. Nemažas triukšmas buvo sukeltas ir tuomet, kai Tarybos nariams buvo pateiktas svarstyti klausimas dėl buvusio Turizmo ir verslo informacijos centro, vėliau – Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus patalpų, esančių Vilniaus g. 81, pirmame aukšte, perdavimo Savivaldybės įmonei – UAB „Širvintos verslui ir laisvalaikiui“ (buvusi UAB „Širvintų vaistinė“). Skaityti daugiau »

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Biteles ir grožį mylinčių žmonių namai
Bitininkai visada  vertinami ir gerbiami ne vien už darbštumą, kruopštumą, atidumą, bet ir už kitų žmogiškųjų vertybių puoselėjimą, kantrybę, geranoriškumą, bičiulystę. Ir šiais laikais dar yra žmonių, mylinčių biteles, mokančių jas prižiūrėti, gebančių ne tik sau, bet ir aplinkiniams prisukti kvapnaus medaus. Vienas jų –  Rubikonių kaime (Zibalų seniūnija) bityną turintis Albinas Kalesnikas. Tai neseniai gražų 70 metų jubiliejų šventęs, nuo 1971 metų bitelėmis besidomintis vyras, mokantis ir norintis jomis rūpintis.
Bitininkavimas prasidėjo nuo dviejų avilių
– Dar tėvai Rubikonyse gyveno, kai pradėjau domėtis bitėmis, – apie bitininkavimo pradžią kalbėjo Albinas Kalesnikas. –  Tuomet su žmona Ole Lentvaryje nusipirkome du avilius bičių ir ėmėmės bitininkystės. Pirmiausia laikėme avilius tėviškėje, bet paskui pervežėme į Molėtų rajoną. Ten ganyklos geresnės tuomet buvo ir bitėms nektarą rinkti buvo patogiau.
Vedžiodamas po bityną, Albinas drąsiai rodė savo dūzgiančias biteles. Nors ir nukėlė dviejų avilių dangčius, parodė besidarbuojančias biteles, bet nė viena neįgėlė. Patyręs bitininkas patikino, kad tai savos bitės, šeimininką pažįstančios, todėl tikrai neįkąs. Bitininkas ramiausiai niekuo nepridengta ranka sušlavė besiblaškančias biteles ten, kur joms ir turėtų būti vieta.
Rūpestingai prižiūrimame Albino Kalesniko bityne bitelės dūzgia 30-tyje avilių. Dalį jų laikantis prie pat namų, kita dalis išvežta tolėliau –  į ganyklas.
– Ten kitos bitelės, – mostelėjęs ranka miško pusėn, sakė Albinas. –  Išvežtos toliau, kad miško augalus lankytų, kvapnų medų neštų. Ten daug žalumos, natūralūs augalai, ideali vieta  bitelėms dūgzti ir gausų medų nešti.
Pasak pašnekovo, domėtis bitėmis vertė gyvenimas, nes labai norėjosi turėti savo medaus. Todėl, pasitarę abu su žmona, nusprendė imtis bitininkavimo. Ir dabar žmona Olė kaip vijurkas sukasi prie bičių, talkina vyrui bičkuopyje. Tiesiog geresnio  padėjėjo už žmoną nesuranda.
– Olė –  stipri bitininkė, – gyrė žmoną vyras, – visada prisišaukiama. Sūnus Audrius mieste labai užimtas, todėl bityne darbuotis laiko sunkiai suranda, o marti Dalia daugiausia gėlynais rūpinasi, todėl prie bičių nelenda.
Geriausias natūralių miško ir pievų gėlių medus
Kalesnikų sodyba labai gražioje vietoje – trijų rajonų sankirtoje. Šalia akimis neaprėpiamos platybės (kairėje plyti Ukmergės rajono laukai, dešinėje – Molėtų rajono miškai), daug žalumos, natūralūs augalai. Sutuoktiniai Kalesnikai sakė, kad jų sodyba bitelėms dūgzti ir gausų medų nešti – labai dėkinga vieta. Šeimininkai pasidžiaugė, jog jau turi šiųmečio medaus ir juo pavaišino. Tiesa, pasigirti šių metų dideliu medaus kiekiu nesiryžo, sakė, jog pernai medunešis buvo gerokai gausesnis.
Šiųmetį darbą gerokai palengvino iš NMA pagal paramą gautas naujas medsukis, kainavęs per 1000 eurų. Albinas Kalesnikas džiaugėsi tokiu naudingu įrenginiu, paspartinusiu darbą.
– Dalį pinigų už medsukį agentūra grąžins, – sakė vyras, – bet jau dabar nauda didžiulė: nereikia vargti, rankomis sukti. Medaus išsukimas daug lengvesnis ir spartesnis, galima dirbti bet kur.
Bitininkas labai gražiai atsiliepė apie savo bites, sakė, kad jos piktos būna tik prieš lietų.
– Bitėms reikalinga girdykla, – pasakojo vyras. –  Joms turi būti nuolat padėta švaraus vandens, šalia turi tekėti ir sūrus. Kokio joms reikia, tokio jos pasiima. Kai oras karštas, bitės avilyje laikosi virš rėmelių arba juda ant lakos.
Albinas Kalesnikas aprodė specialią girdyklą, kur mažu grioveliu tekantis vanduo buvo apgultas bičių. Bičių žinovas pasakojo, kad medaus kiekis priklauso nuo vasaros, nuo bičių stiprumo ir avilių stovėjimo vietos. Pasak pašnekovo, ten, kur yra rapsų, medus kokybiškas nebus, reikia, kad bitelės medų neštų iš įvairiausių natūralių miško ir pievų gėlių, liepų, aviečių, šaltekšnių.
Pasidomėjus, kiek medaus į savo avilius suneša kiekviena šeima, bitininkas sakė:
– Kiekis labai įvairus. Iš avilio galima išsukti nuo 3 iki 15 kilogramų medaus. Gali būti labai skirtingai, kiekviena šeima vis kitokia. Medaus kiekis labai priklauso nuo vasaros. Šiemet daug nebus, nes per sausa. Bitėms irgi reikia lietaus, labai reikia šiltų naktų. Kai labai sausa, žiedai negamina nektaro.
Albino sodyboje stovintys aviliai nudažyti geltona, mėlyna ir žalia spalva. Bitininko teigimu, kad darbščiosios bitelės nepaklystų, kad greičiau rastų savo namus. Sodyboje auga daug specialių augalų, iš kurių bitės renka nektarą. Deja, tikslaus pavadinimo sužinoti nepavyko.
Darbas darbą veja
Albinas Kalesnikas sakė, jog darbas bityne trunka ištisus metus: nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Nebent šiek tiek ramiau būna žiemą. Jau po Naujųjų metų reikia aplankyti bityną, apžiūrėti, kaip atrodo aviliai, ar neužpustyti. Žiemai einant į pabaigą valomos lakos, nes gali užsikimšti ir nepateks į avilį oras. Vasario pabaigoje reikia paklausyti, kaip avilys dūzgia. Pavasarį darbai prasideda bitėms apsiskraidžius, kai orai jau ima šilti, padedama bitėms išsivalyti avilius nuo šiukšlių, atsiradusių per žiemą. Po kelių savaičių jau bitėms ima trūkti vietos, reikia plėsti lizdus, pridėti papildomai korių, kad motinėlė galėtų dėti kiaušinėlius ir bičių šeimos stiprėtų greičiau. Gausiau sužydus pievoms, sodams, aviliai dar labiau plečiami, dedami papildomi koriai, skirti medui pilti. Tada jau prasideda didieji darbai: medaus sukimas, naujų bičių šeimų sudarymas, spiečių gaudymas… Rugpjūčio antroje pusėje bitės ima ruoštis žiemai. Bitininkas turi joms padėti, patikrinti maisto kiekį, gydyti nuo ligų, sumaitinti reikiamą kiekį sirupo. Atšalus orams, reikia avilius papildomai apšildyti specialiomis pagalvėmis. Pasnigus uždengti lakas, apsaugoti nuo sniego pertekliaus.
– Būna, kad bitės po žiemos miršta, – pasakojo bitininkas. –  Joms kenkia įvairios ligos, erkės, todėl reikia nuolat jas sekti, domėtis naujovėmis, konsultuotis su kitais bitininkais.
Pašnekovas sakė, kad priklauso Bitininkų draugijai, kurios vadovas yra Aleksandras Masiulionis, bendrauja su bitininkyste užsiimančiais Alvydu Masiuku, Algiu Narbuntu, Ričardu Putrimu ir kitais bitininkais.
– Bitininkavimas –  tai malonumas ir atsipalaidavimas, – šypsojosi Olė Kalesnikienė, – labai ramina nervus, labai džiugina bičių dūzgimas. Girdžiu, kai žmonės sako, kad neturi darbo. Nesuprantu tokių, nes mes neturime net kada prisėsti, vis krutame ir krutame. Bityno plėsti neplanuojame, gana jau, nebe jaunystė, o darbo yra daug.
Rūpinasi ne tik bitėmis, bet prižiūri ir didžiulį paukštyną
Aplink Kalesnikų namą auga rūpestingai prižiūrėti gėlynai. Kiekviena sodybos pėda liudija apie šeimininkų pasišventimą kurti jaukumą. Darbščių žmonių kūrybingumui ribų nėra: kurdami grožį savo sodyboje, jie panaudojo ne tik gėles ir želdinius, bet ir įvairius buities rakandus.
Kalesnikų sodyboje puikuojasi ir gražus paukštynas. Pasak Olės Kalesnikienės, tų paukščių gausybė: ir vištų su viščiukais, ir kalakutų su kalakučiukais. Lankymosi sodyboje dieną kaip tik iš kiaušinių kalėsi naujos gyvybės: viena kalakutė išperėjo viščiukų vadą, kita –  kalakučiukų. Ir vieni, ir kiti mažyliai, sudėti į vieną dėžę, šildėsi prie elektros lempos. Šeimininkė džiaugiasi, kad visą paukštyną akylai stebi ne tik du šunys, bet ir milžiniškas kalakutas, kuris lankymosi dieną vis pūtėsi ir energingai kratė savo raudoną maskatuojantį pabarzdį.
Olė ir Albinas Kalesnikai už gražiai tvarkomą sodybą pernai rajone buvo apdovanoti, jų sodyboje matai ne parodai, ne praeivio akiai specialiai skirtą grožį. Kurdami jaukumą, sutuoktiniai atskleidė poetišką sielą. Tai darbščių rankų, biteles ir grožį mylinčių žmonių namai.
Romas Zibalas

Rubikonyse gyvenantys Albinas ir Olė Kalesnikai prižiūri 30 avilių bityną.

Rubikonyse gyvenantys Albinas ir Olė Kalesnikai prižiūri 30 avilių bityną.

Biteles ir grožį mylinčių žmonių namai

Bitininkai visada  vertinami ir gerbiami ne vien už darbštumą, kruopštumą, atidumą, bet ir už kitų žmogiškųjų vertybių puoselėjimą, kantrybę, geranoriškumą, bičiulystę. Ir šiais laikais dar yra žmonių, mylinčių biteles, mokančių jas prižiūrėti, gebančių ne tik sau, bet ir aplinkiniams prisukti kvapnaus medaus. Vienas jų –  Rubikonių kaime (Zibalų seniūnija) bityną turintis Albinas Kalesnikas. Tai neseniai gražų 70 metų jubiliejų šventęs, nuo 1971 metų bitelėmis besidomintis vyras, mokantis ir norintis jomis rūpintis. Skaityti daugiau »

Gedulo ir Vilties dienos minėjimai. Gelvonuose…

Nuo 1993 metų, Širvintų kultūros centro Gelvonų filialas organizuoja tremtinių suėjimus, rengia tremtinių ir partizanų kūrybos vakarus, nuo 1998 m. Gedulo ir vilties dienos minėjimus.
Birželio 13-ąją Gelvonuose vyko susikaupimo vakaras „Skrisk, vilties paukšte“, skirtas tremties 75-mečiui atminti. Jame dalyvavo Širvintų rajono merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, TS-LKD  Širvintų skyriaus pirmininkas Gediminas Ragauskas, Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas, klebonas Vilius Kiškis, aktorius Vladas Radvilavičius, Širvintų kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras (vadovas Jonas Barbaravičius), Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo folkloro ansamblis „Savingė“ (vadovė Laimutė Bikulčienė), rajono tremtiniai.
Renginys prasidėjo Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje, prie Tremtinių kryžiaus. Giesmėmis, dainomis, eilėraščių posmais ir tremtinių – gyvųjų liudytojų skaudžiais atsiminimais pagerbtas masinių trėmimų aukų atminimas. Apie tremtį pasakojo Marcelė Tamašauskienė, Genovaitė Piškinienė, Kazimieras Autukevičius, Jūratė Barbaravičienė ir Vytautas Matijošius.
Renginys tęsėsi  prie paminklo Didžiosios kovos apygardos partizanams, kur vyko Juodojo birželio atminimo akcija. Iš žvakelių sudėliotas tremtiniams ir Laisvės kovotojams brangiausias žodis – LIETUVA. Akcijos metu skambėjo Laisvės dainos, kurias atliko Širvintų kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras ir Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo folkloro ansamblis „Savingė“ . Partizanų eiles deklamavo aktorius Vladas Radvilavičius. Vėliau visi rinkosi į Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo salę, kur vyko filmo apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ pristatymas ir peržiūra bei dalijimasis prisiminimais prie arbatos puodelio.
Už istorinės atminties puoselėjimą visiems renginio dalyviams nuoširdžiai dėkojo rajono merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė. Daug gražių linkėjimų tremtiniams ir renginio dalyviams išsakė klebonas Vilius Kiškis ir seniūnas Lionginas Juzėnas. Už tremtinių ir partizanų kūrybos sklaidą Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo renginiuose vedėja Gita Krylavičienė dėkojo, įteikė gėlių ir monografiją „Gelvonai“ aktoriui Vladui Radvilavičiui ir Širvintų kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choro vadovui Jonui Barbaravičiui. Nuoširdus ačiū nuskambėjo ir renginio rėmėjams: UAB „Bagaslaviškio pieninė“ ir  Leokadijos Lebedinskienės IĮ.
Gita Krylavičienė
Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo vedėja
Juodojo birželio atminimo akcija prie Didžiosios kovos apygardos partizanų paminklo.

Juodojo birželio atminimo akcija prie Didžiosios kovos apygardos partizanų paminklo.

Nuo 1993 metų, Širvintų kultūros centro Gelvonų filialas organizuoja tremtinių suėjimus, rengia tremtinių ir partizanų kūrybos vakarus, nuo 1998 m. Gedulo ir vilties dienos minėjimus.

Birželio 13-ąją Gelvonuose vyko susikaupimo vakaras „Skrisk, vilties paukšte“, skirtas tremties 75-mečiui atminti. Jame dalyvavo Širvintų rajono merės pavaduotoja Irena Vasiliauskienė, TS-LKD  Širvintų skyriaus pirmininkas Gediminas Ragauskas, Gelvonų seniūnas Lionginas Juzėnas, klebonas Vilius Kiškis, aktorius Vladas Radvilavičius, Širvintų kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choras (vadovas Jonas Barbaravičius), Širvintų kultūros centro Gelvonų filialo folkloro ansamblis „Savingė“ (vadovė Laimutė Bikulčienė), rajono tremtiniai.   Skaityti daugiau »

Gedulo ir Vilties dienos minėjimai. Širvintose…

Širvintose…
Birželio 14-ąją, 18 valandą, Širvintų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už  tremtinius, politinius kalinius, visus kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.
Po Šv. Mišių prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vyko iškilminga sovietinio režimo aukų pagerbimo ceremonija. Žvakes uždegė ir gėlių prie Ipolito Užkurnio skulptūros 1940-1953 m. Širvintų rajono aukoms atminti bei prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (skulptorius Robertas Antinis) padėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkė, Savivaldybės vicemerė Irena Vasiliauskienė, Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė ir laikinai einanti Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė.
„Prieš 75 metus birželio 14 dieną tūkstančiai lietuvių buvo ištremti sovietų okupacinės valdžios. Okupavus Baltijos šalis Maskvoje buvo nuspręsta, kiek žmonių reikia Sibirui apgyvendinti, buvo sudarytos kvotos, kiek iš kurios respublikos išvežti. Tarp tremtinių daugiausia buvo politinio, karinio ir ūkinio Lietuvos elito atstovai. Privalome atsiminti tą laikotarpį ir tuos žmones. Te nutyla kasdienybės šurmulys, – išgirskite, įsiklausykite į savo širdies plakimą“, – kalbėjo renginio vedėja ir pakvietė tylos minute pagerbti nekaltų aukų kančią.
„Nuo trėmimų prabėgo 75 metai. Daugelis gali pagalvoti, ar verta prisiminti, kas buvo prieš tiek metų? Pasak vieno išminčiaus, tauta, pamiršusi savo istoriją, ją atkartoja. Ar norėtume, kad pasikartotų tie skausmingi dalykai? Gyvename laisvoje Lietuvoje dėka tų, kurie nors ir labai sunkiomis sąlygomis, žinodami, kad neišgyvens, kovojo už tėvynę. Mes lietuviais esame gyvendami Lietuvoje, o kituose kraštuose esame tiesiog užsieniečiai arba ateiviai. Kai mus vežė per prievartą, žmonės įsidėdavo ir žemės gabalėlį, o grįžę namo bučiuodavo ją. Šiandien išvažiuojame, nes norime gyventi geriau, tačiau negi mes šiandien gyvename blogai? Ar tikrai mes gyvename blogai?.. Kreipiuosi į jaunimą – likite Lietuvoje, nes bet koks išvažiavimas yra tremtis. Tai, ką jūs nuveiksite, kokią sukursite Lietuvą, tokia ir bus jūsų tėvynė“, – kalbėjo Irena Vasiliauskienė.
Savo dainomis tremtinių ir politinių kalinių sunkią dalią apdainavo Kultūros centro Tremtinių ir politinių kalinių choras (vad. Jonas Barbaravičius).
Remigijus Bonikatas
Širvintų bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios už  tremtinius, politinius kalinius, visus, kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.

Širvintų bažnyčioje aukojamos Šv. Mišios už tremtinius, politinius kalinius, visus, kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.

Birželio 14-ąją, 18 valandą, Širvintų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už  tremtinius, politinius kalinius, visus kentėjusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę.

Po Šv. Mišių prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vyko iškilminga sovietinio režimo aukų pagerbimo ceremonija. Žvakes uždegė ir gėlių prie Ipolito Užkurnio skulptūros 1940-1953 m. Širvintų rajono aukoms atminti bei prie paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (skulptorius Robertas Antinis) padėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkė, Savivaldybės vicemerė Irena Vasiliauskienė, Savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, merės padėjėja Janina Greiciūnaitė ir laikinai einanti Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas Rytė Bareckaitė.

Skaityti daugiau »

„Jeigu vaikas gabus matematikai, nepaleisk jo iš akiračio“

Lietuvos švietėjo, matematikų patriarcho Zigmo Žemaičio medaliu apdovanojami asmenys, nusipelnę Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei nacionalinei kultūrai. Medalis įteikiamas Lietuvos matematikų draugijos valdybos nutarimu. Gegužės 31 dieną Zigmo Žemaičio medalis už nuopelnus matematikos mokslui ir puikų mokinių parengimą olimpiadoms iškilmingai įteiktas Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos matematikos mokytojai ekspertei Palmirai Puzinaitei. „Pabaigtuvių vainiko“ šventėje medalį mokytojai įteikė VU Matematikos ir informatikos metodikos katedros vedėjas dr. Edmundas Mazėtis. Teikimo iškilmėse dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Skakauskienė, Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos valdybos narė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Tatjana Sezemanienė, Širvintų rajono savivaldybės vadovai, daug svečių, mokytojų, mokinių ir jų tėvų. Birželio 7 dieną mokytoją ekspertę Palmirą Puzinaitę „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenė išlydėjo į užtarnautą poilsį. Mokytoja maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų.
Pokalbis su mokytoja Palmira
– 47 metus atidavėte pedagoginiam darbui ir tiksliesiems mokslams, išugdėte šimtus gabių matematikų. Sakykite, kodėl daugiau nei prieš 50 metų Vilniaus universitete rinkotės būtent matematikos studijas? Kas buvo tas žmogus, paskatinęs visą gyvenimą laviruoti tarp skaičių ir formulių?
– Mokykloje matematika sekėsi, o viena giminaitė tuo metu universitete studijavo matematiką. Taigi buvo nuspręsta.
– Buvote matematikų patriarcho Zigmo Žemaičio (1884-1969) studentė. Simboliška, kad dabar esate apdovanota savo dėstytojo medaliu (medalis sukurtas minint Zigmo Žemaičio 100 metų gimimo sukaktį). Kuo šis žmogus buvo ypatingas?
– Mus, studentus, profesorius žavėjo savo erudicija ir puikia atmintimi. Rašiau kursinį darbą, kurio vadovas buvo prof. Zigmas Žemaitis, tai ir po metų atpažindavo, ir pavardę prisiminė, nors jau buvo garbaus amžiaus.
– Po studijų VU gavote paskyrimą į Varėnos rajono Naniškių vidurinę mokyklą. Kodėl ir kaip atsidūrėte Bartkuškyje, paskui Širvintose?
– Tais laikais skirstymas buvo. Į Širvintas paskyrimo nebuvo, tai išvažiavau į Naniškes. Po dvejų metų buvau atkelta į Bartkuškį, o dar po dvejų, atsiradus matematiko vietai anuometinėje Širvintų vidurinėje, grįžau namo ir dirbau 44 metus Širvintų miesto mokyklose.
– Sakoma, kad tas, kuris vienodai apdairus tiek darbo pradžioje, tiek pabaigoje, nepralaimi. Kaip Jums pavyksta ,,pritraukti“ tokio nedėkingo amžiaus paauglius spręsti matematikos uždavinius, dalyvauti įvairiose olimpiadose?
– Manau, kad pagrindai sudedami pagrindinėje mokykloje. Tam jinai ir vadinasi pagrindine. Išėjus į gimnaziją dažniausiai nepavyksta pasivyti „nuvažiavusio traukinio“. Matematikoje yra visokių uždavinių ir mokiniai juos su malonumu sprendžia. Kartą manęs ŠMM ministerijos vyr. specialistė klausė: „Palmira, visi skundžiasi, kad nėra gabių vaikų. Iš kur imi?“ Atsakiau: „Širvintų žemė derlinga.“
– Esate bent kelių matematikos vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, metodinių leidinių bendraautorė. Iš kur semiatės idėjų rengdama užduotis įvairių klasių moksleiviams? Tikėtis tinkamo materialinio atlygio už tokį kruopštų ir ilgą darbą nerealu. Kas palaiko Jūsų idėjas, kas skatina?
– Pirmiausia, tai darbo patirtis padeda kurti įdomias užduotis. Juk klasėje vaikai skirtingi ir dažnai galvoji, kaip čia jam paaiškinti, kad suprastų. Kartais patys vaikai „pasufleruoja“ kokią mintį. Taip ir gimsta uždavinys po uždavinio.
– Atrodo, kad Jūsų darbas toks viliojantis, pilnas nuotykių ir smagumo, nes Jūs visada apsupta moksleivių. Papasakokite apie gabiausius savo mokinius, pasiekusius svarių laimėjimų matematikos srityje.
– Tokių mokinių yra daug. Galima jais pasidžiaugti. Edvardas Gatelis yra „Atžalyno“ progimnazijos informatikos mokytojas, Janina Vidzbelienė ir Jūratė Bakasėnaitė dirba gimnazijose direktorių pavaduotojomis, Giedrius Juodviršis ir Ričardas Tamašiūnas baigė matematikos studijas VU. Toliausiai nuėjo Justinas Česonis, kuris, dar būdamas aštuntokas, buvo visų respublikinių konkursų ir olimpiados prizininku tarp devintokų. Toliau jis mokėsi Vilniaus licėjuje ir dalyvavo pasaulinėje matematikų olimpiadoje Argentinoje, grįžo su bronzos medaliu. Jaunieji Vidas Parnarauskas. Arnoldas Čiplys, Augustinas Kvaselis, Lukrecija Parnarauskaitė tęsė mokyklos tradicijas: nuolat primena, kad matematikai gabių mokinių yra ir tarp Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokinių.
– Kas Jus paskatino nuo 1991 metų dalyvauti Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos veikloje? Esate valdybos narė. Jūsų  žodis asociacijoje ir svarbus, ir svarus. Sakykite, kuo asociacijos veikla naudinga provincijos mokytojui?
– Nemėgstu rutinos. Visada norisi padaryti kažką kitaip. Kai pradėjo kurtis Lietuvos matematikos mokytojų asociacija, tai ir tapau jos nare. Asociacija organizuoja projektus, konferencijas, išvykas, kurių metu daug sužinai ir pasimokai. O to niekada nebūna per daug.
– Dėl visų visuomenėje vykstančių nelaimių, bendravimo stokos, nekultūringo jaunuolių elgesio įprasta kaltinti mokyklą. Koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas matematikas?
– Kažkaip negirdėjau, kad tėvai kaltintų mokytoją už tai, kad jų vaikas nedainuoja, negroja, greitai nebėga. Jeigu nemoka daugybos lentelės, tai matematiką vis tiek turi mokėti. Paskutiniaisiais darbo metais teko susidurti su mokiniais, kurie ne skaito, o, kaip sakydavo anksčiau, „slebizavoja“. Tai apie kokią teksto analizę galima kalbėti? Todėl ir galvoji, kaip paaiškinti tekstą, kad suvoktų ir imtų mąstyti. Juk mąstymas kiekvienam duotas. Ir jeigu mokytojas „užkabina“ vaiką, tai jam ir sekasi, nes atsiranda motyvacija. Šiemet turėjau penktokus, kuriuos pradinėje mokykloje mokė mano buvusi auklėtinė, puiki matematikos žinovė Lena Vaitkūnienė. Pasaka buvo dirbti toje klasėje. Taigi mokytojas pirmiausia turi būti puikus savo dalyko žinovas, išprusęs, žingeidus ir imlus naujovėms.
– Jeigu rašytumėte matematikos mokytojo garbės kodeksą, koks reikalavimas būtų esminis?
– Jeigu vaikas gabus matematikai, nepaleisk jo iš akiračio.
– Ko norėtumėte palinkėti mokytojams, toliau dirbsiantiems „Atžalyno“ progimnazijoje?
– Gerų mokinių, darnaus kolektyvo ir taip dažnai žadamo, bet vis neįvykstančio atlyginimų padidinimo. Vyresniems primenu, kad skubėti – pavojinga, nervintis – kenksminga, pasitikėti – kvaila, bijoti – per vėlu. Todėl reikia džiaugtis kiekviena akimirka.
Gražiai atsiliepia buvę mokiniai ir kolegos
„Mokytoja Palmira Puzinaitė buvo mano klasės auklėtoja. Visada jaučiau jos rūpestį ir širdies šilumą. Esu dėkinga jai už laiku pasakytą patarimą, gerą žodį, padrąsinimą. Dėkoju, kad mokė mano sūnus matematikos ir linkiu kasdienio džiaugsmo ir vidinės ramybės naujame gyvenimo etape.“ (Mokytoja Genovaitė Mažulienė)
„Aš ir Palmira – vieno kiemo vaikai, iš kurio užaugo net 6 mokytojai. Mokytojais netampama, jais gimstama. Palmira – viena iš jų. Žaviuosi ja kaip žmogumi, moterimi, mokytoja. Palmira visada yra konkreti, smalsi, patikima, siekianti užsibrėžto tikslo. Noriu palinkėti jai sveikatos, įdomių kelionių, atradimų ir metodinių darbų.“ (Mokytoja Jadvyga Apavičienė)
„Mano mokytojos įkaltos matematinės tiesos liko visam gyvenimui. Dabar tenka jas panaudoti ugdant savo mokinius, vedant juos vingriais informacinių technologijų takais.“ (Mokytojas Edvardas Gatelis)
„Palmira – mokytoja iš didžiosios raidės. Žavi savo erudicija, gebėjimu sudominti mokinius matematika, suvaldyti net didžiausius neklaužadas. Visada mielai padės, patars, padrąsins. Jei randa įdomų uždavinį, nusiperka naują matematikos uždavinyną, gauna informacijos iš matematikos mokytojų asociacijos, visada pasidalija su mumis – kolegėmis. Visada geros nuotaikos, pozityviai nusiteikusi. Mokytoja Palmira yra mūsų – matematikių – ,,varikliukas“. Iš mokytojos mokomės matematinių subtilybių, gebėjimo suprasti kiekvieną mokinį, reiklumo sau ir kitiems, mokėjimo kantriai siekti užsibrėžto tikslo.“ (Matematikos mokytojos Virginija Burlėgaitė ir Valerija Danienė)
„Mokytoja Palmira Puzinaitė  yra ypatingai talentinga, darbšti, mylinti vaikus, kūrybiškai pritaikanti savo dalykines žinias aukštesniesiems mokinių mąstymo gebėjimams ugdyti, nuolat besidominti švietimo naujovėmis. Ji aktyvi progimnazijos bendruomenės narė, mokinių, jų tėvų ir kolegų vertinama už profesionalumą,  reiklumą, ilgametę pedagoginę patirtį. Nuoširdžiai dėkoju Mokytojai už mokinių laimėjimus, sukauptą metodinę patirtį, progimnazijos vardo garsinimą šalyje.“ („Atžalyno“ progimnazijos direktorė Daiva Klimienė)
Romas Zibalas
Kęstučio Misiūno nuotr.
Mokytoja Palmira Puzinaitė: „Skubėti - pavojinga, nervintis - kenksminga, pasitikėti - kvaila, bijoti - per vėlu. Todėl reikia džiaugtis kiekviena akimirka.“

Mokytoja Palmira Puzinaitė: „Skubėti - pavojinga, nervintis - kenksminga, pasitikėti - kvaila, bijoti - per vėlu. Todėl reikia džiaugtis kiekviena akimirka.“

Lietuvos švietėjo, matematikų patriarcho Zigmo Žemaičio medaliu apdovanojami asmenys, nusipelnę Lietuvos švietimui, mokslui, dvasinei nacionalinei kultūrai. Medalis įteikiamas Lietuvos matematikų draugijos valdybos nutarimu. Gegužės 31 dieną Zigmo Žemaičio medalis už nuopelnus matematikos mokslui ir puikų mokinių parengimą olimpiadoms iškilmingai įteiktas Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos matematikos mokytojai ekspertei Palmirai Puzinaitei. „Pabaigtuvių vainiko“ šventėje medalį mokytojai įteikė VU Matematikos ir informatikos metodikos katedros vedėjas dr. Edmundas Mazėtis. Teikimo iškilmėse dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Marytė Skakauskienė, Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos valdybos narė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Tatjana Sezemanienė, Širvintų rajono savivaldybės vadovai, daug svečių, mokytojų, mokinių ir jų tėvų. Birželio 7 dieną mokytoją ekspertę Palmirą Puzinaitę „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenė išlydėjo į užtarnautą poilsį. Mokytoja maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų. Skaityti daugiau »

Svečiuose pas ūkininką

Pieno ūkių laivai – seklumoje…
Iki praėjusio savaitgalio orai Lietuvoje buvo šilti ir sausi. Pienininkyste besiverčiantys ūkininkai turėjo pakankamai laiko pasigaminti pašarų. Netoli Bagaslaviškio pievoje šieno „tabletes“ štampuojantis ūkininkas Jonas Sapitavičius sutiko, kad šiais metais orai tikrai leido pakankamai pasigaminti šieno, tačiau čia pat pratarė: „O kas iš to?… Su tokiomis pieno supirkimo kainomis neįmanoma išgyventi, – teks karves parduoti…“ Įvedus į paieškos sistemą žodžius „pieno ūkis“ galima rasti ne vieną skelbimą apie parduodamus gyvulius, žemę, pieno melžimo techniką. Skelbimų apie karvių pardavimą nemažai ir „Širvintų krašte“. Norintys ūkininkauti gali įvairiuose Lietuvos kampeliuose nusipirkti tokį ūkį ir užsiimti pienininkyste. Deja, ūkininkai savo ūkius parduoda tikrai ne iš gero gyvenimo. Praėjusių metų pradžioje pieno supirkėjai sumažino ir taip nedideles pieno supirkimo kainas, kurios ir toliau mažėja. Ūkininkai nežinioje. Išsiparceliuoti ruošiasi ne tik smulkesni pieno ūkiai. Tą žada daryti ir stambūs. Ką belieka sakyti, jeigu pienininkystės žada atsisakyti ne tik mūsų rajone, tačiau ir visoje Lietuvoje pavyzdžiu kitiems ūkiams laikomas Juozo Beinoro ūkis… Ponas Juozas mielai sutiko pasikalbėti apie savo pieno ūkio problemas ir ne tik apie jas…
– Girdėjau, kad naikinate savo pieno ūkį. Ar tai tiesa, ar tai tik gandai, o gal juokai?
– Kokie čia juokai… Viskas, jau „naikinuosi“ ir aš. Neįmanoma išgyventi. Nusprendžiau pereiti prie mėsinių galvijų auginimo. Ką tik išvažiavo vadybininkas, kuriam užsakiau keturias girdyklas su transformatoriais mėsiniams galvijams. Kas darosi Lietuvoje? Tokie pienininkystės ūkiai žlunga… Pieną superka po 10 centų už litrą. Ūkininkas, pridavęs dešimt litrų pieno,  gauna vieną eurą, – taigi, neišeina nė „bambalys“ alaus, kuris dabar kainuoja 1,10 euro. Specialiai domėjausi.
– Taigi, iš tikro, kas darosi Lietuvoje?
– Tas ir darosi… Žiūrėkite –  supirkimo kainos sumažėja, tačiau pienas parduotuvėje lieka toks pat brangus, o jei ūkininkams pradeda mokėti keliais centais brangiau, parduotuvių lentynose pieno kainos iškart išauga. Prie lito dar galima buvo išgyventi, o dabar… – rugpjūčio mėnesį bus jau dveji metai, kai sumažino supirkimo kainas. Nesenai gavau raštą, kad nuo liepos 1 dienos kainos bus vėl sumažintos. „Svieto“ pabaiga… Buvo atvažiavęs lenkas, norėjo pirkti karves. Šiandien Lenkijoje ūkininkai už litrą pieno gauna 28 euro centus. Jie karves perka, pieno gamyba didėja, o parduotuvėse pieno kainos mažesnės. Atstumas nuo to lenko gyvenamosios vietos iki mūsų –  200 kilometrų. Taigi, klimatas toks pats, karvės tokios pačios, matyt, tik politikų galvos skiriasi… Lenkai puikiai naudojasi susidariusiomis sąlygomis. Atsižvelgdami į Lietuvos rinką, už karves daug nemoka, – už veršingą telyčią duoda 650 eurų. Europoje pieno supirkimo kainos apie 34-35 euro centus, o Lietuvoje vos 10… Kažkas iš mūsų labai smarkiai pelnosi.
– Tai kur dingsta tas kainų skirtumas nuo 10 iki 80 centų parduotuvėje? Kas pasiima tuos 70 centų?
– Sunku pasakyti, manau, kad čia išsidirbinėja perdirbėjai bei prekybininkai, dar priedo prisideda valstybė su 21 procentu PVM. Toks įtarimas, kad Lietuvoje pienininkystės ūkiai žlugdomi specialiai. Lietuvoje nebeliko linų, kiaulių, nebeliks ir karvių. Gal dar išliks didelės bendrovės, kurios kartu užsiima ne tik pienininkyste, tačiau augina galvijus, javus arba užsiima daržininkyste.
– Jūsų ūkyje 60 karvių, kur jas žadate dėti? Ar negaila įdėto darbo ir pastangų?
– Žinote, man jau prapuolė noras galvoti apie bandos gerinimą, apie kergimą, – man pačiam šie darbai jau neberūpi. Kai toks valstybės požiūris, prapuola ir „akvata“. Ir taip jau iš  tų nervų jau turėjau du infarktus. Nuo rudens žadu auginti Šarolė galvijus – tai mėsinių galvijų veislė, gyvuliai stambūs, ramaus temperamento, išvesti Prancūzijoje. Žadu pirkti vienoje Ukmergės bendrovėje. Jau esu susitaręs ir rugpjūčio mėnesį pasirašysiu sutartį, planuoju iš karto įsigyti 20 telyčaičių. Apsiveršiuos – bus 40. Dabartinės mano karvės stambios, atšersiu ir priduosiu „maistan“. Visų parduoti iš karto negaliu, galiu priduoti tik tiek, kiek nusiperku, nes turiu pasirašęs su mokėjimo agentūra penkerių metų sutartį, pagal kurią  iki 2018 metų turiu laikyti 56 sąlyginius vienetus. Ne pieninių karvių, o sąlyginių vienetų, todėl sutarties nepažeisiu, nes visos daugiau kaip 2 metų telyčios jau laikomos sąlyginiais vienetais. Taigi iš vienos pusės bandą mažinsiu, iš kitos – didinsiu…
– Juk jūsų pieno ūkis buvo laikomas labai perspektyviu ūkiu…
– Sutinku… taip ir buvo. Pasak  žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, pats geriausias ūkis – 50-60 melžiamų karvių, tokius ūkius reikia remti… Panašaus dydžio ūkiai, dar vadinami šeimos ūkiais, laikomi geriausiais ne tik pas mus, tačiau ir daugumoje Europos šalių. Yra tik vienas toks „nedidelis“ skirtumas, slypintis pieno supirkimo kainose.
– Ką ruošiatės daryti su visa melžimo įranga, kuri laikoma taip pat pavyzdine?
– Mano ūkyje vykdavo pienininkystės seminarai, atvažiuodavo užsieniečių delegacijos pasižiūrėti. Stengėmės, vijomės Europą, tada besilankantiems europiečiams sakiau: praeis 10-15 metų, ir mes jus pavysim ir pralenksim… Dabar darosi skaudu – tai kam mus valstybė rėmė, kam pirkome techniką, jeigu dabar pieno ūkiai priversti žlugti. Įrangos yra nemažai, turiu  įrengtą pieno melžimo aikštelę, kur galima vienu metu pamelžti šešias karves, pienas čia net nesusiliečia su aplinka, tiesiai bėga į šaldytuvą, yra kriauklė su šaltu ir šiltu vandeniu, visur automatika, o pačią aikštelę galima transportuoti kad ir į Širvintas. Tada už ją sumokėjau 100  tūkstančiai litų. Nusipirkau tris cisternas – girdyklas karvėms, kiekvienos kaina –  24 tūkstančiai litų. Įrengiau papildomas šėryklas, kad karvės galėtų pasirinktinai ėsti šieną arba šienainį. Tokios šėryklos geros pereinant karvėms iš ganyklos į tvartą. Daugelis ūkininkų apleidžia pienininkystę, todėl vilčių parduoti turimą įrangą neturiu, matyt, stovės ir rūdys…
– Šieno reikia ir pieninėms karvėms, ir mėsiniams galvijams. Kaip sekasi šių metų šienapjūtėje?
– Turiu 150 hektarų pievų. Šienui išdžiovinti sąlygos tikrai buvo geros, kas netingėjo, tas šieno prisidžiovino. Tiesa, kur žemė prie smėlio, ten žolė prastoka, išdegusi. Vidutiniškai šiemet žolės priaugimas apie 60 procentų. Vietomis 40, vietomis 80 procentų. Šienapjūtę pradėjau tik dabar, bet jau 30 hektarų spėjome nupjauti ir jeigu orai leis –  šienapjūtę žadu baigti iki Joninių. Šiaip sakoma, kad šienapjūtė prasideda tik po Antaninių, birželio 13 dienos, nors mūsų senoliai mena, kad anksčiau lietuviai šienauti pradėdavo po Joninių.
– Melžiamos karvės reikalauja daug darbo, laiko, pastangų… Įstrigo vieno ūkininko žodžiai: „Turėjau 50 melžiamų karvių, bet tik metus laikiau –  darbo daug, o pajamų nulis, greitai išvežiau savo pieno davėjas parduoti. Auginsiu tik javus…“ Jūs išsilaikėte toli gražu ne vienerius metus. Esate darbštus žmogus?
– Visai nesigirdamas sakau: taip, esu darbštus žmogus, mėgstu tvarką ir švarą, todėl ir kiti tokie patys žmonės patinka. Va, žiūriu mūsų rajono merė Živilė Pinskuvienė – šaunuolė, šiandien buvau Širvintose, kur tik važiuosi – ar Kalnalaukio gatvės, ar bažnyčios, ar Nepriklausomybės aikštės link, – visur vyksta darbai, gatvėse ir aikštėse žydi gėlės. Ko gero, jei ta pati merė bus išrinkta kitai kadencijai, tapsime antraisiais Druskininkais…
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
„Tokiomis pieno supirkimo kainomis neįmanoma išgyventi, - teks karves parduoti... - sako ūkininkas Jonas Sapitavičius iš Bagaslaviškio.

„Tokiomis pieno supirkimo kainomis neįmanoma išgyventi, - teks karves parduoti... - sako ūkininkas Jonas Sapitavičius iš Bagaslaviškio.

Pieno ūkių laivai – seklumoje…

Iki praėjusio savaitgalio orai Lietuvoje buvo šilti ir sausi. Pienininkyste besiverčiantys ūkininkai turėjo pakankamai laiko pasigaminti pašarų. Netoli Bagaslaviškio pievoje šieno „tabletes“ štampuojantis ūkininkas Jonas Sapitavičius sutiko, kad šiais metais orai tikrai leido pakankamai pasigaminti šieno, tačiau čia pat pratarė: „O kas iš to?… Su tokiomis pieno supirkimo kainomis neįmanoma išgyventi, – teks karves parduoti…“ Įvedus į paieškos sistemą žodžius „pieno ūkis“ galima rasti ne vieną skelbimą apie parduodamus gyvulius, žemę, pieno melžimo techniką. Skelbimų apie karvių pardavimą nemažai ir „Širvintų krašte“. Norintys ūkininkauti gali įvairiuose Lietuvos kampeliuose nusipirkti tokį ūkį ir užsiimti pienininkyste. Deja, ūkininkai savo ūkius parduoda tikrai ne iš gero gyvenimo. Praėjusių metų pradžioje pieno supirkėjai sumažino ir taip nedideles pieno supirkimo kainas, kurios ir toliau mažėja. Ūkininkai nežinioje. Išsiparceliuoti ruošiasi ne tik smulkesni pieno ūkiai. Tą žada daryti ir stambūs. Ką belieka sakyti, jeigu pienininkystės žada atsisakyti ne tik mūsų rajone, tačiau ir visoje Lietuvoje pavyzdžiu kitiems ūkiams laikomas Juozo Beinoro ūkis… Ponas Juozas mielai sutiko pasikalbėti apie savo pieno ūkio problemas ir ne tik apie jas… Skaityti daugiau »

Trys žingsneliai vasaros link

Zibalų pagrindinės mokyklos pradinių klasių bei priešmokyklinės ir ikimokyklinės grupės ugdytiniai vasarą pasitikome smagiai ir turiningai.
Priešpaskutinę mokslo metų dieną kartu su tėveliais pasidžiaugėme laimėjimais moksle ir užklasinėje veikloje, tradiciškai šokome, dainavome ir deklamavome, o išlydėdami į penktą klasę ketvirtokus, įdavėme kiekvienam po kaktusą. Juk kaktusas – augalas, iš kurio galima tiek daug pasimokyti: jis prisitaiko prie sudėtingiausių sąlygų ir žydi, nors jo gyvenimas toks sunkus. Mokėkim išgyventi kaip kaktusai, mielieji!
Kita diena smagiai prabėgo Anykščių apylinkėse. Kokie artimi ir svarbūs žmonėms buvo arkliai ir kokiais amatais dar visai neseniai buvo verčiamasi, sužinojome Arklio muziejuje. A. Baranausko išgarsintą Anykščių šilelį pamatėme iš Medžių lajų tako aukštumų. Visi būtinai norėjo nusifotografuoti prie Puntuko – antro pagal dydį Lietuvos akmens. Užkopėme prie J. Biliūną menančio Laimės žiburio.
Paskutinis žingsnelis į vasarą – dienos stovykla „Draugystės taku“. Tris dienas mokėmės sutarti, bendradarbiauti, išbandėme įvairias veiklas. Mėgiamiausiu žaidimu tapo senokai primirštos „klasės“.  Malonus nuovargis apėmė po maudynių jau šiltame Širvintų „marių“ vandenyje. O paskutinę dieną į stovyklą užsuko Piratas. Graužiamas sąžinės, savo prisiplėštus turtus jis pažadėjo atiduoti vaikams, bet ne bet kokiems, o tik tiems, kurie sugebės įveikti jo išbandymus. Ir kur tik gudruolio nebūta – laišką paliko valgykloje, piratišką kojinę su užduotimis – mokyklos bibliotekoje, o lobį, kaip vėliau paaiškėjo, paslėpė direktorės kabinete. Beje, lobio pinigai pasirodė valgomi ir netgi labai skanūs, o užduotys, norint jį gauti, ne tokios ir paprastos. Įmesti į krepšį kamuolį moka visi, o šakelę mėginote? Ar plaukėte kada per Dvylikos mėnesių jūrą?  Ar bandėte iš druskos ir miltų nulipdyti dailų paukštį? O manote lengva surasti paslėptus piratiškus žodžius? Pagaliau Pirato kojinė, vaikų praminta užduočių portalu, ištuštėjo. Lobis buvo išdalintas ir suvalgytas, o stovykla, deja, baigėsi. Vieningai įvertinę stovyklą dešimčia balų iš dešimties ir sušukę savo šūkį: „Už draugystę!“, išsiskirstėme vasaros atostogų. Vienas nuostabus etapas baigėsi, prasideda kitas. Geros vasaros visiems!
Jurgita Budzevičienė
Pradinių klasių vyresnioji mokytoja

DSCF7006Zibalų pagrindinės mokyklos pradinių klasių bei priešmokyklinės ir ikimokyklinės grupės ugdytiniai vasarą pasitikome smagiai ir turiningai.

Priešpaskutinę mokslo metų dieną kartu su tėveliais pasidžiaugėme laimėjimais moksle ir užklasinėje veikloje, tradiciškai šokome, dainavome ir deklamavome, o išlydėdami į penktą klasę ketvirtokus, įdavėme kiekvienam po kaktusą. Juk kaktusas – augalas, iš kurio galima tiek daug pasimokyti: jis prisitaiko prie sudėtingiausių sąlygų ir žydi, nors jo gyvenimas toks sunkus. Mokėkim išgyventi kaip kaktusai, mielieji! Skaityti daugiau »

Koncertas Tėvo dienai

Birželio 5-ąją, po šv. Mišių, Tėvo dienos proga, Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje koncertavo Širvintų meno mokyklos violončelininkų ansamblis, vadovaujamas Valdo Povilaičio.   Skaityti daugiau »

Merė Ž. Pinskuvienė: „Galiu drąsiai pasakyti, kad buvau teisi.“

Merė Ž. Pinskuvienė: „Galiu drąsiai pasakyti, kad buvau teisi.“
Kone prieš metus, 2015 m. liepos 23 d., Širvintų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl iš dalies įvykdyto projekto „Barskūnų pagrindinės mokyklos naujų patalpų statyba“ statybos darbų nutraukimo. Kilo didžiulis triukšmas, pasipriešinimas, sprendimas apskųstas teismui. Tuomet merė Živilė Pinskuvienė daugybę prieštaravimų pateikusiems oponentams pateikė konkrečius argumentus ir tarsi tanku pervažiavo buvusios valdžios sprendimus: 2013 metais V. Jasiukevičiaus vadovaujama Savivaldybės taryba (kartu su socialdemokratais, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų centro sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos nariais) priėmė sprendimą įgyvendinti šį projektą iš Savivaldybės biudžeto lėšų (t.y. iš kiekvieno mokesčių mokėtojo sumokamų mokesčių). Rangos darbų sutartį buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė paskubėjo pasirašyti prieš pat palikdama valdžios kėdę – 2015 m. kovo 19 d.
Žinoma, kad esant tokiai situacijai, kokia buvo praėjusiais metais – palikti Savivaldybės įsiskolinimai siekė per 2 253 190 Eur – šį projektą įgyvendinti iš Savivaldybės biudžeto lėšų būtų buvę pragaištinga. Merė tuomet sakė, kad šis sprendimas kelių Barskūnų mokyklos priestato statybai neužkerta ir pažadėjo surasti finansavimo galimybes šiems darbams užbaigti.
„Nepraėjus nė metams, Savivaldybei pralaimėjus net ir teismą dėl valgyklos statybų nutraukimo, galiu garsiai pasakyti – buvau teisi. Trūkstamas finansavimas likusiems darbams yra patvirtintas, gauta 140 000 Eur, ir valgyklos darbai bus užbaigti,“ – gera žinia Barskūnų mokyklos bendruomenei pasidalijo merė Živilė Pinskuvienė.
„Širvintų krašto“ informacija

Merė Ž. Pinskuvienė: „Galiu drąsiai pasakyti, kad buvau teisi.“

Kone prieš metus, 2015 m. liepos 23 d., Širvintų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl iš dalies įvykdyto projekto „Barskūnų pagrindinės mokyklos naujų patalpų statyba“ statybos darbų nutraukimo. Kilo didžiulis triukšmas, pasipriešinimas, sprendimas apskųstas teismui. Tuomet merė Živilė Pinskuvienė daugybę prieštaravimų pateikusiems oponentams pateikė konkrečius argumentus ir tarsi tanku pervažiavo buvusios valdžios sprendimus: 2013 metais V. Jasiukevičiaus vadovaujama Savivaldybės taryba (kartu su socialdemokratais, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų centro sąjungos, Lenkų rinkimų akcijos nariais) priėmė sprendimą įgyvendinti šį projektą iš Savivaldybės biudžeto lėšų (t.y. iš kiekvieno mokesčių mokėtojo sumokamų mokesčių). Rangos darbų sutartį buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė paskubėjo pasirašyti prieš pat palikdama valdžios kėdę – 2015 m. kovo 19 d. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos