be kategorijos

Meilė šunims išaugo į svajonės išsipildymą

Moteris mėgsta įsiamžinti su savo augintiniais.

Moteris mėgsta įsiamžinti su savo augintiniais.

Dažnai nutinka taip, kad geriausiais žmogaus draugais tampa gyvūnai. Būtent jie niekada neišduos, niekada nepaliks ir visada spinduliuos ištikimybe šeimininkui. Bene ištikimiausiais žmogaus palydovais laikomi šunys.  Skaityti daugiau »

O gal vyriausios Lietuvos dvynės gyvena Anciūnuose ir Širvintose?

Anciūnuose gyvenanti Albina Jankauskienė ir Širvintose gyvenanti Valė Grikienytė.

Anciūnuose gyvenanti Albina Jankauskienė ir Širvintose gyvenanti Valė Grikienytė.

Savaitgalį internautų diskusijas sukėlė „Delfyje“ pasirodęs Gedimino Kučinsko straipsnis „Vyriausios dvynės Lietuvoje“. Jame teigiama, kad agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos rekordų knygą įrašė pirmą dvynių ilgaamžiškumo rekordą. Šio įrašo laukta nuo rekordų registravimo pradžios, tai yra nuo 1985 metų. Ankstesni tyrimai apie ilgaamžius dvynius nepasitvirtino arba ilgaamžiškumui patvirtinti trūko duomenų.  Skaityti daugiau »

Pasigenda žmonių laisvumo, geros nuotaikos, šypsenų…

„Aš laimėsiu, gal ne iš karto, bet tikrai ir užtikrintai“, - sako Valentinas.

„Aš laimėsiu, gal ne iš karto, bet tikrai ir užtikrintai“, - sako Valentinas.

Emigracija palietė daugybę Lietuvos šeimų. Ne išimtis – ir Širvintos. Nemažai jaunų širvintiškių laimės ieško Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje… Vieni jų išvyksta su šeimomis, įsitvirtina ilgesniam laikui, kiti tik apsižvalgo ir po neilgų potyrių grįžta į savo kraštą – nugali tėviškės ir artimųjų ilgesys. Gražvydas Visockas, Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų studentas, kalbina širvintiškį Valentiną Kuročkiną, kurį laiką gyvenusį Švedijoje.   Skaityti daugiau »

Gėris ir nuoširdumas visada grįžta su kaupu

Stasė Karpavičienė mielai dalijosi prisiminimais.

Stasė Karpavičienė mielai dalijosi prisiminimais.

Šventiniu laikotarpiu į „Širvintų krašto“ redakciją paskambino viena Alionių kaimo gyventoja ir pasidžiaugė, kad jau ne vienerius metus Stasės Karpavičienės sodyboje girliandomis papuoštas kryžius džiugina alioniškius. Vedami smalsumo, kaip gimė tokia idėja, nuvykome pakalbinti sodybos šeimininkės.

Ponia Stasė nesitikėjo mūsų vizito ir buvo maloniai sujaudinta, sutiko be galo šiltai, džiaugėsi, galėdama pasidalinti kryžiaus atsiradimo istorija ir gyvenimo prisiminimais.

– Gal galite papasakoti apie save?

– Žinoma. Gyvenau Šiauliuose, dirbau ligoninės priimamajame sesele ir į Alionis atvykau prieš septynerius metus, nes susirgo mama, kuri ir gyveno šiame name. Skaityti daugiau »

2016 metų geradario vardas – Nijolei Didžiokienei

Dešinėje - Nijolė Didžiokienė

Dešinėje - Nijolė Didžiokienė

Gruodžio 15-osios vakarą Širvintų rajono verslininkai, ūkininkai, nuolatiniai renginių, didesnių ir mažesnių rajone vykdomų darbų rėmėjai rinkosi į merės Živilės Pinskuvienės jau antrus metus rengiamą akciją „Dalinkimės širdžių šiluma“. Šventinio vakaro kulminacija tapo pirmą kartą mūsų rajone surengtos „Metų geradario“ nominacijos laimėtojo paskelbimas. Simbolinis apdovanojimas – širdies gėlės rožės žiedas – buvo įteiktas 2016 metų Širvintų krašto geradarei – Nijolei Didžiokienei.

„Tai žmogus, kuris niekada neatsakys nei paramos, nei pagalbos. Žmogus, kuris spinduliuoja gerumu. Žmogus – be galo kuklus. Turime iš ko pasimokyti kilnumo ir nuoširdumo. Ačiū už paramą, kurią skyrėte Širvintų rajono mokykloms, kultūrai, sportui, didesniems ir mažesniems darbams. Ačiū už gerumą, kuriuo įkvepiate visus aplinkinius,“ – įteikdama apdovanojimą sakė merė Živilė Pinskuvienė. Skaityti daugiau »

Muziejų primenanti sodyba

Vida ir Česlovas Kanapieniai.

Vida ir Česlovas Kanapieniai.

Drublionių kaime (Zibalų seniūnija) gyvenantis Česlovas Kanapienis su žmona Vida savo namus ir aplinką pavertė muziejumi. Vieni kaimynai ir seniūnijos gyventojai Česlovą – senovinių daiktų rinkėją – vadina muziejininku, kiti į jį žiūri kaip į vaikščiojančią enciklopediją. Mat Česlovas apie kiekvieną senovinį daiktą, atsidūrusį jo namuose, gali pasakoti ilgiausias istorijas. Pats savotiško muziejaus šeimininkas priduria, kad daiktų rinkimas – lyg virusas ar liga, kuria „susirgęs“ maždaug prieš 15 metų ir iki šiol niekaip negalintis „pasveikti“.

Pradžią kolekcijai davė palėpėje rasta žibalinė lempa

– Pradžia buvo žibalinė lempa, kurią radau savo namų palėpėje, – apie senovinių daiktų muziejų pasakojo Česlovas Kanapienis. – Ta lempa buityje buvo naudota mano tėvų ir senelių, atsiradus elektrai, paslėpta ant aukšto. Radinys buvo gražus, alsuojantis senove, panorau namuose turėti dar daugiau tokių lempų. Ką turėjo nereikalinga, padovanojo draugai ir kaimynai, o didžiąją dalį kolekcijos susirinkau sendaikčių turguose. Skaityti daugiau »

Kraštiečiui dramaturgui Stasiui Kapniui – 120

Stasys Kapnys

Stasys Kapnys

Spalio mėnesį sukanka 120 metų, kai gimė kraštietis rašytojas, dramaturgas Stasys Kapnys (tikroji pavardė Kanapienis). Gimė jis 1896 m. Veiveroje, Širvintų valsčiuje. Mirė 1958 m. Vilniuje.

S. Kapnys pradžios mokslą ėjo Šešuoliuose, aukštesnįjį Ukmergėje. Baigęs šešias klases, 1914 metais stojo savanoriu į rusų kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1920 metų. Grįžęs į Lietuvą, pradžioje dirbo paštų žinyboje, vėliau stenografu Seime ir ,,Lietuvos žiniose“. Literatūrinį darbą pradėjo 1926 m. Pradžioje rašė eilėraščius, kiek vėliau apysakas ir dramas. Po 1931 m. yra parašęs du stambius scenos veikalus ,,Kai širdis traukia“ 6 veiksmų komedija (pastatyta Valstybės teatre 1933 m.) ir ,,Traukinys ateina“ 4 veiksmų komedija (pastatyta Valstybės teatre 1935 02 07). Abiejų veikalų rankraščiai dingo antrojo pasaulinio karo metu. Skaityti daugiau »

K. Pakalnis spruko kaip kiškis-bailys, o J. Grybauskas reikalauja 11 tūkst. Eur iš karto

zuikaPraėjusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl Jono Grybausko atleidimo iš Širvintų rajono Alionių pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigų. Sprendimo pagrindas logiškas – Alionių mokyklai, tapus Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro skyriumi, atskiro vadovo nebereikia. Iš pareigų atleidžiamas J. Grybauskas pareikalavo iš karto sumokėti jam priklausančią išeitinę išmoką, siekiančią apie 11 tūkst. Eur. Turint omenyje, kad maža kaimo mokykla vos išsiverčia, mažėja vaikų, lėšų vos pakanka mokytojų atlyginimams ir veiklai vykdyti, šis prašymas pasirodė tiesiog įžūlus. Juk daugiau nei 14 metų išdirbęs įstaigos direktoriumi, ponas Grybauskas geriausiai turėtų suprasti, kad tokių pinigų išmokėjimas iš karto reikštų, jog kentės buvę kolegos, mokyklos mokiniai. Juo labiau kad anksčiau iš darbo išėjusiems mokyklų vadovams išeitinės išmokos buvo mokamos dalimis, kas mėnesį. Skaityti daugiau »

„Nepriklauso, bet juk norisi, kad visur gražu būtų…“

Viktorijos Budrevičienės darbas vien tik gatve neapsiriboja.

Viktorijos Budrevičienės darbas vien tik gatve neapsiriboja.

Neseniai „Širvintų kraštas“ rašė apie nelengvą gatvės šlavėjo darbą, apie kurį papasakojo Širvintų miesto „veidą“ – centrinę Igno Šeiniaus gatvę – tvarkanti Stasė Gudan. Širvintų miesto pabaigoje, teritorijoje, besiribojančioje su Širvintų kaimu, gatves prižiūri ir jas tvarko Viktorija Budrevičienė, mielai sutikusi papasakoti apie miesto periferinių gatvių tvarkymo ypatumus.

– Kokias Širvintų miesto gatves prižiūrite? Darbas nelengvas ir toli gražu ne prestižinis, tačiau dirbate jau…

– Praėjusį sekmadienį suėjo lygiai 35 metai… Pradėjau dirbti 1981 metų rugpjūčio 21 dieną. Prižiūriu Jaunimo gatvę nuo kryžkelės ligi Plento gatvės ir Upelio gatvę nuo tos pačios kryžkelės iki Zibalų kelio. Abi kelio puses. Kai atėjau dirbti, mieste mūsų buvo net 24 gatvių valytojos. Tada dar net šių šaligatvių nebuvo, vyko statybos. Dabar gatvių daugiau, o mūsų nuolatinių darbuotojų – tik devynios, tiesa, neseniai gal jau ir dešimta atsirado. Skaityti daugiau »

Audronė Buzienė: „Žinome, kur esame stiprūs ir kur reikia tobulėti.“

Nors, rodos, taip neseniai mokyklose aidėjo paskutinis skambutis ir šurmuliavo išleistuvių iškilmės, bet vasara praskriejo kaip kelios akimirkos – vėl stovime prie naujų mokslo metų slenksčio, vėl visų laukia nauji darbai ir iššūkiai. Kaip naujiems mokslo metams pasirengusi, kokių naujovių žada didžiausia rajono ugdymo įstaiga – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, „Širvintų krašto“ pokalbis su jos direktore Audrone Buziene.
– Rugsėjo mėnesio pabaigoje bus penkeri metai, kai dirbate Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktore. Kaip sekasi gimnazijai?
– Gimnazijos misijoje skelbiame, kad esame ugdymo įstaiga, kurioje teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos Širvintų miesto bei rajono mokiniams, garantuojamas mokinių saugumas, užtikrinamas ugdymo tęstinumas ir lygios galimybės, stiprinama mokinių savimonė, teikiami universalūs pilietinio sąmoningumo bei patriotizmo pagrindai, vykdomas efektyvus ugdymas karjerai.
2016 metų vasario 8-12 d. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra gimnazijoje vykdė išorės vertinimo procedūrą. Gavome išsamią informaciją apie gimnazijos darbo kokybę. Žinome, kur esame stiprūs ir kur reikia tobulėti. Man, gimnazijos vadovei, ir visai gimnazijos bendruomenei išorės vertinimas buvo labai naudingas. Pasitikrinome, kaip mums sekasi pamokose ir vadybiniame darbe. Efektyvios pamokos, į kurias noriai eina mokiniai – tai vienas svarbiausių gimnazijos vadovų ir mokytojų darbo ir veiklos tikslų artėjančiais mokslo metais.
Per penkerius darbo metus įgijau vertingos patirties personalo valdyme, tobulinau įstaigos finansų valdymo įgūdžius. Atsinaujino gimnazijos administracijos komanda. Darbinės nesėkmės ir mokymasis iš jų, kolektyvo pažinimas „iš arti“ ir daugybė kitų dalykų vadovo darbą daro ir labai įdomų, ir labai atsakingą. Visada tikėjau mokiniais ir to tikėjimo nepraradau, dirbdama gimnazijos vadovo darbą. Jaunų žmonių maksimalizmas, savieška kartais mus, suaugusius,  žeidžia ir net šiek tiek gąsdina. Skirtingos kartos, skirtingi požiūriai, lūkesčiai vieni kitų atžvilgiu ir kiti dalykai – tai ir yra darbo gimnazijoje „duona ir druska“.
Vienas iš 2016-2018 metų gimnazijos strateginių tikslų –  gimnazijos bendruomenės sutelktumo didinimas. Geranoriškas mokinių, mokytojų, mokinių tėvelių (globėjų, rūpintojų), darbuotojų bendradarbiavimas ir bendravimas, pozityvumas vieni kitų atžvilgiu – tai yra pats svarbiausias gimnazijos vadovo darbo iššūkis. Mokomės kalbėtis ir susikalbėti tarpusavyje. Esu dėkinga gimnazistų tėveliams. Kai reikia pagalbos, išklausymo, patarimo, visada sulaukiu ir tėvų komitete, ir gimnazijos taryboje esančių tėvų dėmesio. Labai noriu, kad gimnazijos pedagogai labiau pasitikėtų ir vieni kitais, ir gimnazijos vadovais. Kartais nenoras kalbėtis tarpusavyje stabdo geras idėjas. Galime mokytis vieni iš kitų, bet ne visi mokytojai turi drąsos kviesti kolegas į savo pamokas ir dalytis savo sėkmės receptais. Patyrimo mokymasis vieniems iš kitų nieko nekainuoja. Reikia tik išdrįsti. Savo kolegoms mokytojams labiausiai to ir linkiu.
Gimnazijos problemos – visuomenės problemų atspindys. Ir gerąja, ir blogąja prasmėmis. Kai kurios įsisenėjusios gimnazijos problemos per penkerius metus negrįžtamai pamirštos, kitoms ieškome sprendimų. Turiu drąsos pripažinti darbines nesėkmes – ši strategija leidžia greičiau ir efektyviau problemas spręsti. Manau, kad gimnazija šiuo metu drąsesnė ir atviresnė pokyčiams, nei kad buvo prieš penkerius metus.
– Vienas iš labai svarbių gimnazijos, kaip ugdymo įstaigos, veiklos rezultatų aspektas – kaip mokiniai laiko brandos egzaminus ir kiek laisvi rinktis norimas studijas, profesiją. Kaip sekėsi abiturientams praėjusiais mokslo metais?
– Šios laidos abiturientai, jų mokytojai, mokinių tėveliai dirbo labai susitelkę, siekdami jaunų žmonių sėkmės. Brandos egzaminų rezultatai nenuvylė tų gimnazistų, kurie ketverius metus gimnazijoje labai nuosekliai ir atkakliai dirbo. Beveik visi jie pasirinko studijas, kurias ir planavo rinktis. Atskirų dalykų brandos egzaminų rezultatai gimnazijoje stabiliai aukšti – tai anglų k., informacinės technologijos, geografija, rusų k. Kiekvienais metais daug diskusijų ir jaudulio sukelia lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Turėjome nemažą grupę gimnazistų, kurių šio brandos egzamino darbas įvertintas 86 ir daugiau balų. Didžioji dalis jų – šviesios atminties „Atžalyno“ progimnazijos mokytojos Reginos Apynienės ir mūsų gimnazijos mokytojos Elvyros Lipeikytės mokiniai. Džiaugiamės kiekvienu abiturientu, kuris sugebėjo, dirbdamas pagal savo poreikius ir galimybes, pasiekti savąjį maksimumą brandos egzaminų metu.
– Kokie pokyčiai laukia gimnazijos bendruomenės 2016-2017 mokslo metais?
– Gimnazijos administracijos komandą nuo rugsėjo 1 – osios papildys dar viena pavaduotoja ugdymui. Tai – IT vyr. mokytoja Lina Janickaitė. Labai tikiuosi, kad didelė esamų pavaduotojų Stasės Vaškūnienės ir Margaritos Vaičelytės vadybinio darbo patirtis ir jaunosios kolegės energija, analitinis mąstymas, pozityvumas ir smalsumas naujiems iššūkiams leis visai komandai pasiekti dar geresnių rezultatų. Siekiame, kad ugdymo proceso organizavime būtų kuo mažiau trikdžių. Labai daug energijos ir laiko skyrėme naujo tvarkaraščio sudarymui. Tikimės, kad patogesnis mokiniams tvarkaraštis bus prielaida geresniam pamokų lankymui.
Nuo vasario mėnesio gimnazijoje sėkmingai darbą pradėjo psichologė Vaida Babrauskienė. Nuo rugsėjo gimnazistai, pedagogai turės galimybę daugiau laiko per savaitę bendrauti su psichologe, kadangi numatyta padidinti jos darbo krūvį (nuo 0,5 pareigybės iki 0,75). Vaida taip pat dėstys psichologiją kaip pasirenkamą dalyką III ir IV klasių gimnazistams.
Keičiasi gimnazijos valgykloje dirbančių darbuotojų komanda. Tikimės, kad ir šiais mokslo metais valgyklos teikiamomis paslaugomis noriai naudosis gimnazistai, mokytojai, darbuotojai.
Labai džiaugiuosi, kad naujieji mokslo metai bus „paženklinti“ įkurtuvėmis. Keičiasi gimnazijos bibliotekos vieta. Gimnazistų, pedagogų, darbuotojų paslaugoms – jaukios, suremontuotos patalpos pirmajame aukšte. Esu dėkinga ir didžiuojuosi personalo darbuotojais, gimnazistais, jų tėveliais, kurie labai nuoširdžiai dirbo. Tikiuosi, kad tai bus dar vienas traukos centras gimnazijoje, kuriame bus galima ir dirbti, ir ilsėtis. Bibliotekos interjerą papuoš 68 – osios laidos gimnazistų tėvelių padovanotas modernus televizorius. Labai ačiū jiems už dosnumą ir geranoriškumą.
Mokinių skaičius gimnazijoje rugsėjo 1- ąją beveik nesikeis. Tai mus džiugina.
– Ko palinkėtumėte gimnazijos bendruomenei naujaisiais mokslo metais?
– Išorės vertinimo išvadose nurodyta, kad „iš pokalbių su administracija, mokytojais, ūkio dalies darbuotojais, galima teigti, kad pastaraisias metais pastebimi teigiami pokyčiai telkiant bendruomenę: vis didesnė dalis bendruomenės narių jaučiasi ramūs, saugūs, susitelkę bendriems tikslams. Ugdymo įstaigoje vyrauja pozityvus požiūris į žmones ir jų veiklą“. Labai norėčiau, kad gimanzijos bendruomenė eitų šiuo keliu toliau.
– Ačiū už pokalbį.
Pasak direktorės Audronės Buzienės, nuo rugsėjo 1-osios gimnazijoje bus tam tikrų pokyčių.

Pasak direktorės Audronės Buzienės, nuo rugsėjo 1-osios gimnazijoje bus tam tikrų pokyčių.

Nors, rodos, taip neseniai mokyklose aidėjo paskutinis skambutis ir šurmuliavo išleistuvių iškilmės, bet vasara praskriejo kaip kelios akimirkos – vėl stovime prie naujų mokslo metų slenksčio, vėl visų laukia nauji darbai ir iššūkiai. Kaip naujiems mokslo metams pasirengusi, kokių naujovių žada didžiausia rajono ugdymo įstaiga – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, „Širvintų krašto“ pokalbis su jos direktore Audrone Buziene.

– Rugsėjo mėnesio pabaigoje bus penkeri metai, kai dirbate Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktore. Kaip sekasi gimnazijai?

– Gimnazijos misijoje skelbiame, kad esame ugdymo įstaiga, kurioje teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos Širvintų miesto bei rajono mokiniams, garantuojamas mokinių saugumas, užtikrinamas ugdymo tęstinumas ir lygios galimybės, stiprinama mokinių savimonė, teikiami universalūs pilietinio sąmoningumo bei patriotizmo pagrindai, vykdomas efektyvus ugdymas karjerai.

Skaityti daugiau »
Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos