be kategorijos

Valdžia nepaiso „glušų“, toleruoja „erelius“

Balsas tyruose

Skaitau pasiūlymą sveikatos apsaugos vadovams pasinaudoti lenkų patirtimi ir teikti sąskaitas neblaiviems pacientams ir juokiuos: duodu galvą nukirsti, nebus šis siūlymas įgyvendintas. Ne todėl, kad netinkamas, o todėl, kad mūsų valdžiai jokių siūlymų „iš apačios“ nereikia. „Ne lygis“ klausyti visokių „glušų“ (naujas paprastų piliečių „garbės vardas“ po „šunaujos“, „runkelių“, „bambalių“, paskleistas Energetikos ministerijos). Tik „aukščiausieji“ žino, kaip ir ką daryti, tam jie ir VALDŽIA. O jei kokia virėja ar siuvėja dar neužmiršo Lenino mokymo ir mano galinti valdyti – ką gi, tuo blogiau jai.

Ta „glušo“ istorija – ar ji neliudija valdininkijos pasiekto aukščiausio cinizmo lygio? Daugybė ministerijos klerkų, per kurių rankas (tiksliau – elektroninius paštus) perėjo šis raštas, nesusiprato ištrinti įžeidaus žodžio. Nė vienam nekilo mintis, kad žmogus gaus ne „nudailintą“ atsakymą, o visą susirašinėjimo medžiagą? Nesąmonė, taip manyti gali tik tas, kas nesinaudoja elektroniniu paštu. Vadinasi, ne tik tam, kuris pavadino interesantą „glušu“, bet ir visiems kitiems žmogaus reakcija bei jausmai – nė motais. O gal toks tame departamente bendravimo stilius ir tokie epitetai – kasdienybė? Bet apie tai gana. Nurysim tą „glušą“, kaip nurijom prieš tai ne vieną „garbės vardą“. Skaityti daugiau »

Apie medžiotoją, medžioklę, trofėjus…

Kielių klubo medžiotojas Stasys Sičiūnas: "Medžiotojas turi būti žmogus tvirtas, greitas, sumanus, ryžtingas, ištvermingas, mokantis susitvardyti, tikras sangvinikas".

Kielių klubo medžiotojas Stasys Sičiūnas: "Medžiotojas turi būti žmogus tvirtas, greitas, sumanus, ryžtingas, ištvermingas, mokantis susitvardyti, tikras sangvinikas".

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Su liūdnu tėviškėje likusių paukščių švilpavimu ruduo ruošiasi perduoti estafetę žiemai. Lapuočiai medžiai ir krūmai stirkso atkišę plikas šakas ir tik eglės su pušimis liko amžinai žalios. Lapkritis… Nyku ir tuščia miškuose – pats tinkamiausias medžioklei laikas. Jau nuo spalio Lietuvoje leidžiama medžioti beveik visus žvėris ir paukščius. Kadaise medžioklė buvo genčių, gyvenusių Lietuvos teritorijoje, verslas ir maisto bei aprangos šaltinis. Vėliau šią tradiciją tęsė Lietuvos kunigaikščiai, mėgę medžiokles kaip pramogą. Šiandien medžiotojus į mišką gena azartas, o medžioklės trofėjai yra neatskiriama medžioklės dalis ir didžiausias įvertinimas, prilygstantis medaliui ar taurei. Nemažai medžioklės trofėjų turi sukaupęs širvintiškis medžiotojas Stasys Sičiūnas.

Nuo 1961 – ųjų medžioklę pamėgęs Stasys Sičiūnas šiandieną yra Kielių medžiotojų klubo III grupės vadovas palaukiminėse medžioklėse. Kielių medžiotojų klubui ponas Stasys priklauso nuo 1976 metų. Dabar klubas turi 42 medžiotojus, suskirstytus į tris grupes. Stasys Sičiūnas pasakojo, jog drauge su kitais  vyrais medžioja prie Kantrimiškio, Žindulių, Lipuvkos, Krūmėniškių, Jauniūnų, Pavasarėlių, Malinuvkos, Šiaulių, Kvakšių kaimų esančiuose miškuose. Tiek užima jų grupės medžioklės plotai. Medžiojama griežtai pagal medžioklės terminus. Skaityti daugiau »

Gražu tai, kas saikinga

Balsas tyruose

Girdėjau sakant: nori geriau perprasti nežinomą kraštą, apsilankyk kapinėse, jų tvarkymas daug pasako apie to krašto žmones. Nesutinku su tuo. Lietuviškos kapinės visada buvo tvarkomos kukliai, santūriai. Buvo… Dabar, užėjęs į kapines, dažnai pasijunti kaip varžytuvėse – kieno paminklas didesnis, kieno želdiniai egzotiškesni, kieno gėlės brangesnės. Kam to reikia? Tikrai ne tiems, kurie jau nuėjo savo kelią. Mirtis sulygina visus, o tos besaikės varžytuvės reikalingos tik gyviesiems. O gal sustokim – yra prasmingesnės veiklos?

Menu vaikystės Vėlines: šviežiu smėliuku pabarstyta, raudonuoja iš dumplūnių varpelių išdėlioti kryželiai, dega 1-2 žvakės. O šiandien? Krepšeliai, puokštės, vazos. Gyvi chrizantemų kelmai, dirbtinės gėlės, žvakių jūra… Nejučia pagalvoji: ar neslegia mirusiųjų tokia gausybė.
Skaityti daugiau »

Neįgaliesiems masažas – jau prabanga?

Balsas tyruose

Biblioteka vėl buvo uždariusi duris lankytojams. Negali priekaištauti – krizė. Sako, atostogauja (nemokamai, žinoma) ir darželių darbuotojos, kai kurių mokyklų valytojos. Savivaldybėje, kalbama, nutarta ne atostogauti, o dirbti kažkiek laiko be atlygio. Tikėkimės, tai lies visus, ne tik žemiausiąją grandį.

Niekaip negaliu pamiršti ciniškų kultūros ministro žodžių: „Parodykit man knygą, be kurios negalima išgyventi, aš jums ją nupirksiu.“ Jei taip kalbėtų koks sąvartyno „čiabuvis“, nelabai nustebtum, bet čia – kultūros ministras. Tik džiaugtis reikėtų, kad dar yra žmonių, kuriems reikalingos knygos, spektakliai, parodos, koncertai, kad ne visų tikslas tik pilnas pilvas ir minkštas guolis. Bet būtent iš tokių „neformalų“ pasityčiojo ministras.

Ne tik kultūra tampa prabanga. Neįgaliųjų draugijoje šiemet nebeliko masažuotojo. Sako, buvo pareikšta: „Pinigų neužtenka būtiniausiems dalykams, o jūs kalbate apie prabangą?“ Bet juk niekas nesinaudodavo masažuotojo paslaugomis kada sugalvojęs – procedūrą išrašydavo gydytojas. Tai ne kokia SPA centro paslauga, o GYDOMASIS masažas! Neįgaliems žmonėms! Skaityti daugiau »

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla, 5 klasė

Mes sunkiai dirbome ir, keista, mums visai smagu!

Mes sunkiai dirbome ir, keista, mums visai smagu!

Konkursui „Linksmiausia ŠIRVINTŲ KRAŠTO klasė“

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla, 5 klasė. Auklėtoja Diana Bakšanskienė.

Branginkime teisę… turėti ką valgyti

Balsas tyruose

Spalio 16-oji – Pasaulinė maisto diena. Jos esmė – užtikrinti pagrindinę žmogaus teisę – teisę būti nepriklausomam nuo bado. Bet statistika šiurpina: 840 mln. žmonių pasaulyje turi sveikatos problemų dėl nepakankamos mitybos. Kasmet nuo bado miršta 5 mln. vaikų. Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Nenumokim ranka, yra badaujančių ir pas mus. Kol kas viskas krypsta tik į blogąją pusę. Socialinės paramos organizacijos nuogąstauja, kad nebepajėgs padėti vis didėjančiam prašytojų būriui. Taigi, badas šiepia dantis vis grėsmingiau. Bet gyvenimas kupinas paradoksų: šalia informacijos apie badą, kaip globalinę problemą, ir būdus kovoti su ja puikuojasi pranešimas… apie Tomatinos šventę Ispanijoje. Kas tai? Ogi mėtymosi pomidorais diena, kurios metu sunaudota 110 tonų pomidorų. Beje, šventė populiari ne tik Ispanijoje, bet ir Lotynų Amerikoje, tad minėtą skaičių dauginkite kelis kartus. Dar linksmesnė šventė vyko JAV. Priežastis – Gineso rekordo gerinimas. Koks tai rekordas? Ogi toks holivudiškas renginys – mėtymasis tortais. Sunaudota 1,5 tūkst. vienetų tortų, kurių vertė – 15 tūkstančių dolerių. Pasaulinės naujienų agentūros skelbia Gineso rekordų knygos atstovų pagyras šventės organizatoriams už nuveiktą didžiulį darbą organizuojant rekordinį „mūšį“. Ar tai ne pasityčiojimas iš pasaulio badaujančiųjų? Skaityti daugiau »

Prasidėjo konkursas „Linksmiausia ŠIRVINTŲ KRAŠTO klasė“!

7b„Širvintų krašto“ redakcija yra paskelbusi nuotraukų konkursą „Linksmiausia ŠIRVINTŲ KRAŠTO klasė“. Kviečiame įamžinti pačias smagiausias savo klasės moksleiviško gyvenimo akimirkas ir 2-3 geros kokybės skaitmenines nuotraukas (neredaguotas) su šmaikščiais prierašais bei nuorodomis, kokios mokyklos, kokia tai klasė ir kas jos auklėtoja, atsiųsti elektroniniu paštu aldona@sirvinta.net .

Nuotraukas spausdiname spalvotuose „Širvintų krašto“ puslapiuose ir laikraščio internetiniame tinklalapyje www.sirvinta.net . Vertins autoritetinga komisija.

apollo_boulingas_2052Linksmiausios klasės – konkurso nugalėtojos laukia įspūdingas prizas – APOLLO boulingas.

Konkursas vyks iki gruodžio 15 dienos.5b 9gelvonu Skaityti daugiau »

„Naujalietuviški“ užmojai

Balsas tyruose

 

Ostapas Benderis gali ilsėtis ramybėje. Kaip sakytų jo amžininkai komjaunuoliai: „Jo žygiai neužmiršti ir tęsiami.“ Kur? Ogi Širvintose! Valdžios vizijos ir planai labai jau panašūs į Naujųjų Vasiukų „užgimimą“. Daugumai miestelėnų atrodo, kad I. Šeiniaus gatvės rekonstrukcijos ir apželdinimo projektai galėjo gimti tik Benderio pasekėjų galvose. 700 tūkstančių mažutės gatvelės medžiams? Kokie tai turėtų būti medžiai? Tikriausiai vietoj tradicinių lietuviškų liepų čia vešės eukaliptai, cirtinmedžiai ir orchidėjos? Juokai juokais, bet tokie „kosminiai“ pinigai gal ne iš lubų nurašyti? Kam to reikia? Kam užkliuvo liepų alėja?

Teko kalbėtis su kai kuriais šio projekto šalininkais, rajono tarybos nariais. Kokių tik argumentų neišgirdau! Pirmiausia – kad liepos yra sergančios. Absurdų absurdas! Visai neseniai skaičiau knygą apie Lietuvos medžius. Joje rašoma, kad liepa – pats sveikiausias medis, kurį aplenkia ir ligos, ir kenkėjai. Kiti argumentai – kad per ilgos šakos, per plačios šaknys, kurios ardo asfaltą ir šaligatvius. Niekur kitur neardo – tik šioje gatvėje? Juk ir Vilniaus gatvė jomis apsodinta, bet čia pavojaus nėra? Įtinka liepos ir Vilniui, ir Kaunui (garsiojoje Laisvės alėjoje dar senesnės liepos auga, ir niekas jų kirsti nesiruošia). Nesinori įtarinėti gerbtinų tarybos narių, bet kai taip karštai ginami abejotini projektai, galima daryti prielaidą, kad esama suinteresuotumo. Duok Dieve, kad tai ir liktų tik prielaida. Skaityti daugiau »

„Kol kas dar tikiu pašto ateitimi…“

pastasPoryt aštuonios dešimtys Širvintų pašto darbuotojų pažymės Pasaulinę pašto dieną. Būtent 1874-ųjų spalio 9-ąją buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga.

Mūsų apžvalgininkas Gintaras Bielskis šventės išvakarėse pakalbino rajono Pašto vadovą Dainių Balsevičių.

– Mokytojai ir policininkai savo profesines šventes pasitiko streikais. Ar nesirengia to daryti ir Pašto darbuotojai?

– Jei paštininkai imtų streikuoti ir tai darytų bent kelias dienas, gal tada visuomenė ir susirūpintų, koks yra gyvenimas be pašto. Nors Pašte veikia kelios profesinės sąjungos, o joms priklauso trys ketvirtadaliai rajono paštininkų, mūsų darbuotojai kol kas nesirengia streikuoti. Skaityti daugiau »

Žemindami kitus, savęs neišaukštins

Balsas tyruose

 

Rugsėjo 1-oji ne tik graži šventė, bet ir didelis darbas, bei … papildomų rūpesčių pradžia. Daug kartų jau rašyta apie švietimo problemas, nesusipratimus, kartais gal tiesiog nesusikalbėjimus. Bet tema „šeima-mokykla“ neišsemiama. Jūsų dėmesiui – emocingas mamos pasakojimas:

– Tik prieš pat rugsėjį manasis nenuorama prisivertė susitvarkyti rašomąjį stalą. Į makulatūros krūvą atgulė nemenkas pluoštas pernykščių pratybos sąsiuvinių. Pavarčiau juos iš smalsumo ir aiktelėjau: biologijos ir chemijos sąsiuviniai tuštutėliai, lietuvių kalbos vos pora puslapių užpildyta. Užsipuoliau sūnų. Šis teisinasi – niekas nieko čia daryti neliepė. Ką gi, atidėjau sąsiuvinius į šoną, gal kam prireiks, atiduosiu. Būtų tuo viskas ir pasibaigę, bet po kelių dienų sūnus paprašė pinigų pratybų sąsiuviniams. To paties dalyko, kurio pernykščiai guli tuštutėliai. Taip pikta pasidarė, susitikusi mokytoją tiesiai šviesiai išrėžiau: „Kam liepiat pirkti priemones, kurių nenaudojat?“ O ji paklausė: „Jūs labai sunkiai verčiatės?“ Netekau amo. Kuo čia dėta materialinė padėtis? Norėjosi atrėžti, kad ir Uspaskichas ar Lubys be reikalo penkiasdešimtinėm nesišvaisto (maždaug tiek kainuoja pratybų sąsiuvinių komplektas mokslo metams), kitaip nebūtų milijonieriai. Aš negailiu pinigų tam, kas naudinga. Bet kodėl savo lėšomis turiu remti vadovėlių leidybos verslą? Kokia prasmė mokėti pinigus už nenaudojamą daiktą? Išsiskyrėm su mokytoja nesupratusios viena kitos. Ir atsakymo, kam reikalingos nenaudojamos mokymo priemonės, taip ir negavau. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos