be kategorijos

Grįžęs į tėviškę nenusivylė

Algis Vaškevičius prie "pereinamosios taurės". Pačiame skulptūros - kaukės viršuje išpjauti žodžiai "Musninkų KN". Algis didžiuojasi, kad Musninkų kultūros namai buvo pripažinti geriausiai dirbančiais kultūros namais Širvintų rajone.

Algis Vaškevičius prie "pereinamosios taurės". Pačiame skulptūros - kaukės viršuje išpjauti žodžiai "Musninkų KN". Algis didžiuojasi, kad Musninkų kultūros namai buvo pripažinti geriausiai dirbančiais kultūros namais Širvintų rajone.

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Antradienio vakaras. Musninkų miestelio pakraštyje tamsu. Tik kultūros namų languose dega šviesa. Užeinu į vidų. Apačioje ant kėdžių puslankiu išsirikiavę prieš savo vadovę Dalią Kiaulevičiūtę sėdi ir „treniruojasi“ dainuoti pagyvenusio amžiaus liaudiškos muzikos ansamblio žmonės. Moterų rikiuotės gale įsitaisę du vyrai. Vienas iš jų – neseniai susikūrusio Musninkų miestelio bendruomenės kultūros centro „Spindulys“ pirmininkas Algis Vaškevičius. Moterys paaiškina, kad Algį pirmininku išrinko vienbalsiai, nes jis – geras žmogus. Šventa teisybė, –  vyras mielai sutinka atsakyti į kelis „Širvintų krašto“ klausimus.

– Tai dabar prisipažinkite: „Kur gimėte, kur mokėtės…?“

– Nelabai kam bus įdomu… Gimiau 1938 metais Pigašių kaime. Baigiau Vileikiškių septynmetę mokyklą. Mūsų „abiturientų“ – septintokų laida buvo pirmoji. Tada mokykloje mokinių buvo daug, o štai dabar ruošiamasi net pradinę uždaryti. Mokiausi Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikume. Vėliau pradėjau dirbti Ukmergės rajone. Dar vėliau, kaip ir kiekvienas tuometinis sveikas jaunuolis, privalėjau atitarnauti sovietinėje kariuomenėje. Su aviacijos daliniais teko pabuvoti Baškirijoje, Kazachstane. Grįžęs iš kariuomenės visą gyvenimą iki pat pensijos dirbau sostinėje – Vilniuje. Skaityti daugiau »

Haitis – Lietuva. Kas tapatu ir kas skiria?

Post scriptum

Iš pasaulio teleekranų viena tema – Haitis. Karibai. Iškart asocijuojasi su Main Rido romanais ir Karibų krize prieš 40 metų, vos neišvirtusia Trečiojo pasaulinio karo preliudija. Ten Kuba, Dominika, Haitis ir, žinoma, Amerika. Visos krūvoj… Haitį 1492  metais „atrado“ K. Kolumbas (panašiai, kaip lenkai „atrado“ Vilniaus kraštą, kitus „kresus“). Na, indėnai visi buvo išnaikinti, sala pavadinta Espanjola. Ilga kruvina šimtmečio istorija – užvežta vergų iš Afrikos…

1800 metais įkurta pirmoji nepriklausoma negrų valstybė. Grąžintas indėnų pavadinimas – Haiti. 19 amžiaus antroje pusėje įvyko apie 20 valstybės perversmų, juos kurstė Prancūzija, Amerika. 1915 metais Amerika galutinai okupavo Haitį. Proamerikietiški diktatoriai valdė šalį, kontroliavo finansus.

Ar galit pasakyti, kieno kapitalas valdo Lietuvą? Kas neramumus kursto pas mus? Kieno žvalgybos tyko pažadėtos teritorijos? Strateginiai partneriai? Kieno kontroliuojami lėktuvai ir kokios sumos maišuose buvo gabenamos į Lietuvą demokratijai vystyti čia ir šalia esančiose valstybėse, veisti politinius hermafroditus? Skaityti daugiau »

„Balanos gadynė“

Balsas tyruose

Nereikia nė priminti, visi žino – krizinis biudžetas labiausiai nuskriaudė kultūros įstaigas. Ir Širvintose pernai nemokamų atostogų pirmiausia išėjo bibliotekos kolektyvas. Ir ne trims dienoms, kaip meras su savo pavaduotoju, o savaitei. Vėliau – dar vienai. Apie naujas knygas neverta net klausti, kažin, ar šiemet jų bus. Gerokai sumažėjo ir periodikos. Kadangi mano mėgstamiausios spaudos, kad ir kaip gaila, nebeliko pirmiausia, tai ir Skaitykloj senokai besilankiau. Bet sutikau pažįstamą nuolatinę skaityklos lankytoją, vėliau – dar vieną, ir dar… Ir visi tvirtina tą patį: Skaitykla tebėra, tik joje… neįmanoma skaityti. Smalsumo vedama, penktadienio popietę užsukau ten ir aš. Ir buvau maloniai nustebinta: skaityti dar tikrai yra ką. Aišku, mažiau liko žurnalų, nebėr vieno kito laikraščio, bet pagrindiniai dienraščiai yra, populiariausi savaitraščiai – taip pat. O dar rajoninė spauda, šūsnis žurnalų… Norėdamas viską bent pavartyti užtruksi ne vieną valandą. Beje, vieną kitą (aišku, nelabai populiarų) žurnalą atsiunčia leidėjai nemokamai, nemokami ir rajoniniai laikraščiai. Ačiū Dievui, dar ne skaitymo badas. Tik tą statinę gerų įspūdžių „medaus“ apkartina, sakyčiau, net ne šaukštas, o visas samtis deguto. Nepaisant to, kad dega visos lempos, Skaitykloje tvyro prieblanda. Tikra „balanos gadynė“. Straipsnių pavadinimai dar įskaitomi, bet tekstą jau vargiai beįžlibinsi. Keista, kad iš visų Viešosios bibliotekos patalpų prasčiausiai apšviesta būtent ta, kurioje skaitoma daugiausia. Abonemente lempos kitokios, ten daug šviesiau. Kaip ir Vaikų literatūros skyriuje ar Parodų galerijoj. Beje, toks apšvietimas buvo visą laiką, tik ankstesniais metais, atsimenu, rudeniop ant stalų statydavo papildomas lempas. Dabar, kai Skaitykloje atsirado ir kompiuteriai, lempų nebėra kur jungti. Ar tikrai nebegalima rasti išeities? Skaityti daugiau »

Pokalbis apie pinigus – ką gi daugiau…

Post scriptum

 
– Tai kokią temą palietei šįkart? – klausia bičiulė.

– O, žinai, ir nepamenu…- atsakiau.

– Tai kada rašei?

– Gal vakar…

– Džiovink „sukorius“… Tavęs laukia „turma“…

– Čia dabar…

– Neįsikerti į šiuolaikinį teisinį formatą? Moteriškė iš interneto surinko medžiagą, suklojo į knygą, ją išleido, paskui pastojo, pagimdė ir tik tada atėjo honoraras. Po jo greitai atėjo „Sodra“ su prokurorais… Paklausta, ką toje knygoje rašė, moteriškė neprisiminė… Tu gali pamiršti, su kuo vaiką pasidarei, bet už ką pinigus gavai?.. Kas, kur, kaip – tai tik detalės. Valdžiai reikia pinigų – visa kita nesvarbu. Skaityti daugiau »

Kas pigiau – barstyti ar gydyti?

Balsas tyruose

 

Ach, ta klastūnė žiema žiemužė! Kodėl gi ji negalėtų būti kaip iš atviruko: su apšarmojusiais medžiais, lengvu šaltuku, saulėj boluojančiu sniegu… Kur tau! Jau kai užgriūva, tai iškart su speigais, pūgom ir, baisiausia, – lijundrom, paverčiančiom čiuožykla kelius ir šaligatvius. Kelininkai keikiasi, komunalininkai dejuoja, ligonių kasos skaičiuoja nuostolius, o mes, atsikėlę nuo apledėjusio tako, tikrinamės, ar visos kūno dalys sveikos. Vieniems pasiseka, kitiems – nelabai. Štai ir Kėdainių merė nukentėjo, kaip „Briliantinės rankos“ herojus: paslydo, pargriuvo, atsipeikėjo – gipsas, lūžusi ranka. Ir ko čia stebėtis, pasakys ne vienas. Stebėtis yra kuo: pasirodo, kai kurie merai vaikšto gatvėm, kaip eiliniai mirtingieji. O mūsų mero, žingsniuojančio gatve ar apsiperkančio prekybos centre, per jo kadencijos laiką bent jau man matyti neteko. O gaila! Galėtų pereiti, pažiūrėti, kaip miestas žiemą tvarkomas, kaip dirba atsakingos tarnybos (beje, galėtų kokią 4-5 val. ryto ir neapšviestomis gatvėmis pasivaikščioti). Žinoma, prie Savivaldybės rūmų tai visada tvarka, o toliau – visokių vaizdų esama…

Kai gamta nuolat krečia išdaigas, prisimeni seną, banalią tiesą – nėra nesvarbių darbų ir nesvarbių žmonių. Kitu laiku gatvių valytojų nė nepastebim, o dabar nuo jų stropumo ir sąžiningumo priklauso mūsų sveikata. Skaityti daugiau »

Dosniai nulijo „Širvintų krašto“ „Dovanų lietus“!

"Širvintų krašto" loterijos "Dovanų lietus" laimėtojus padėjo išaiškinti mažoji Faustutė.

"Širvintų krašto" loterijos "Dovanų lietus" laimėtojus padėjo išaiškinti mažoji Faustutė.

Visą gruodžio mėnesį kvietėme visus, kurie užsiprenumeravo „Širvintų kraštą“ 6 ir 12 mėnesių, dalyvauti loterijoje. Džiugu, kad į mūsų kvietimą atsiliepė šimtai prenumeratorių. Šią savaitę buvo išaiškinti loterijos „Dovanų lietus“ laimėtojai.

Pagrindinį prizą – elektrinę vejapjovę – laimėjo R. SARGELIS, gyvenantis Širvintų k., Beržų g.

Pakabinamus šviestuvus laimėjo: M. TAMOŠIŪNIENĖ (Plento g., Širvintos), B. SEREIKA (Juodonių k.), V. IVAŠKEVIČIUS (Sodų g., Širvintos), C. GRINIENĖ (Antaninavos k.), K. NAREIKA (Sedūnų k.), L. VRUBLIAUSKAS (Skėterių k.).

Stalinius šviestuvus laimėjo: L. ROMANOVSKIENĖ (Bartkuškis), A. KRIKŠTAPONIS (Družų k.), G. ŽINGELIENĖ (Jauniūnų k.), S. JARMOLAVIČIŪTĖ (Kalnalaukio g., Širvintos), E. ŠATAITĖ (Bagaslaviškis), G. LAPINSKAS (Kielių k.).

Arbatos servizas atiteko V. JURKEVIČIENEI (Liukonių k.). Skaityti daugiau »

„Ilgoji žiema“ Lietuvoje dar nesibaigs?

Balsas tyruose

2009-ieji istorijon įėjo kaip pasaulinės krizės metai, JAV pakrikštyti „ilgąja žiema“. Tikiu, kad 2010-ieji jiems jau „ilgasis pavasaris“, bet pas mus jie prognozuojami dar sunkesni nei praėję, vadinasi, „žiema“ nesibaigs.

Su nuostaba ir pavydu skaičiau apie Čekiją. Taip, ir ten krizė, ir ten nelengva, bet jų Vyriausybė rado būdų padėti gyventojams – sumažino (ir gerokai!) VISUS mokesčius. Įsivaizduojat, tenykštė valdžia supranta, kad žmonėms sunku! Tai kodėl to nesuvokia mūsiškė? Latvijos Konstitucinis Teismas pensijų mažinimą pripažino neteisėtu, jis atšauktas. Mūsiškiai teismų nebijo, jie sako, kad viskas pagal įstatymą. Ir kodėl mums amžinai nesiseka? Juk rinkimuose balsuojam tikrai ne už bet ką, renkam tuos, kurie, mūsų manymu, geriausi? O rezultatas!
Skaityti daugiau »

Linksmiausi iš linksmiausių – Gelvonų septintokai

linksmiausiKaip jau rašėme prieškalėdiniame „Širvintų krašto“ numeryje, baigėsi nuotraukų konkursas „Linksmiausia ŠIRVINTŲ KRAŠTO klasė“. Jame dalyvavo dešimt klasių: „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos 7e, 5b ir 6c, Gelvonų vidurinės mokyklos 9 ir 7, Bagaslaviškio I. Šeiniaus pagrindinės mokyklos 5, Bartkuškio pagrindinės mokyklos 2, 5, 6 ir 7 klasės. Vertinimo komisijai, kurios pirmininkas – UAB „Spalvų gama“ fotografas Antanas Grinis, nariai – Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė Indrė Gedrimaitė, UAB „Danielita“ direktorė Lina Duliūnaitė-Nikiporavičienė ir „Širvintų krašto“ redaktorė Aldona Bareckienė, buvo labai nelengva nustatyti nugalėtoją – visos nuotraukos nuotaikingos, įdomios. Be abejo, ne paskutinis vaidmuo teko ir prierašams – vertintojai atkreipė dėmesį į tai, kiek jie atitinka bendrą nuotraukų dvasią, kiek yra šmaikštūs ir kūrybingi. Skaityti daugiau »

„Ačiū už didžiausią Kalėdų dovaną – gyvenimą“,-

Žmogus tarp žmonių

tokius žodžius širvintiškis Gintaras Makačinas, nuo šiol prieš Šv. Kalėdas kasmet švęsiantis antrąjį savo gimtadienį, taria kitam širvintiškiui – Sauliui Dambrauskui.

Istorija – verta METŲ DRĄSUOLIO nominacijos…

Spustelėjus šaltukui, vandens telkiniai bemat apsitraukė ledu. Pirmieji, kaip visada, jo tvirtumą išbandyti puola vaikai ir… poledinės žūklės entuziastai. Gruodžio 20-ąją, sekmadienį, iš pat ankstaus ryto į pirmąją žiemos sezono žvejybą ant Gelvės ežero susiruošė ir širvintiškis Gintaras Makačinas. Taip jau išėjo, kad išvažiavo vienas. Tačiau prie to paties ežero atvažiavo ir dar du aistringi žvejai: Saulius Dambrauskas ir Darius Prakapavičius. Vyrai užlipo ant ledo, patikrino jo storį – gerų 10 centimetrų. Taigi nusprendė, kad žvejoti – pats tas. Netgi pajuokavo: „Galima šokius daryti…“ Ir vorele – priekyje Gintaras, už jo – Saulius, trečias – Darius – patraukė ledu ežero vidurio link. Jau buvo gerokai paėję nuo kranto, kai staiga Gintaras įlūžo. Saulius puolė gelbėti, deja, įlūžo pats. Laimei, jam vargais negalais pavyko greitai išsikapanoti ant ledo. O Gintarui lediniame vandenyje stingo kojos ir visas kūnas, be to, nelaimei, ant kaklo pakabinta, o ne per petį permesta ir vis vandens pilnėjanti žvejybos dėžė lyg akmuo traukė į dugną. Vyrai šaukė kaip nors nusimesti tą dėžę. Tačiau viena yra patarti, o kita – padaryti. Ypač, kai stingsta visas kūnas ir senka jėgos. Pagaliau dėžę Gintaras vis dėlto šiaip taip nusimetė. Tačiau į dugną traukė batai. Ir šiaip jau – gana sunkūs, o čia dar vandens pilni – gal po kokius 4 kilogramus kiekvienas… Vėlgi – žvejybos draugų patarimai kaip nors juos nusikratyti. Gintaras ir pats suvokė, kad būtina, bet ne taip paprasta… Pagaliau bemataruojant kojomis batai patys kažkaip nuo kojų nusimovė. Gintaras bandė remtis į ledą alkūnėmis, kaip nors laikytis, bet jėgos seko kas sekundę. Saulius numetė po ranka pasitaikiusią virvelę, deja, ji buvo per plona, akimirksniu nutrūko… Skaityti daugiau »

Kerai išsisklaido vidurnaktį

Balsas tyruose

Šventiniai fejerverkai šį vakarą ženklins ne tik senųjų metų, bet ir atominės elektrinės darbo pabaigą. Ryt prabusime „balanos gadynėje“. Neišsigąskit, čia aš tik šiaip, vaizdingumo dėlei. Elektros, atrodo, užteks, tik ar užteks pinigėlių už ją susimokėti? Nesu tokia optimistė, kaip kaimynė pensininkė, kuri tvirtina: „Kiek čia tos elektros sunaudoju, nebaisus tas pabrangimas.“ O kiek tas pabrangimas paveiks maisto prekių, paslaugų, benzino kainas? Šventinį vakarą nesinori apie tai galvoti, bet šventės viens du – ir baigiasi, o gyvenimas tęsiasi.

Metų pabaiga nebuvo nuobodi. Sėkmingai pavykus sumažinti pensijas, tuoj paskelbta apie daugiabučių renovaciją: temą ne naują, bet bauginančią – kad nepultume į paniką, taikoma „raminamoji terapija“: atseit, po renovacijos „mokesčiai nepadidės, nors turėsime grąžinti banko paskolą (o kiek dar visokių paskolų sukrauta ant mūsų pečių ir be šios?). Manęs ši „terapija“ neveikia: kas gi gali garantuoti tokį dalyką? Juk nereikia aiškinti, kad viską apskaičiavo specialistai pagal formules ir metodikas – suskaičiuoti galima visaip, o norima ir esama sutampa ne taip jau dažnai. O ir pažadėti nesunku – liežuvis juk be kaulo. Tų rožinių pažadų jau kiek esame girdėję! Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos