be kategorijos

„Nugyventas gyvenimas labai margas buvęs…“

Navasiolkų III kaimo gyventoja Janina Maslinskienė: " Labai liūdna ir sunku buvo be mamos meilės, visada ilgėdavausi, sapnuose regėdavau."

Navasiolkų III kaimo gyventoja Janina Maslinskienė: " Labai liūdna ir sunku buvo be mamos meilės, visada ilgėdavausi, sapnuose regėdavau."

Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena

Motinos diena – gražiausia pavasario šventė, švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Tai prisilietimo prie šimtmečiais lietuvių kurtų nacionalinių vertybių – dorovės, papročių, dainų – diena. Motina ugdo savo vaikus, įkvėpdama kilnumo, grožio ir gėrio. Ji rodo darbštumo, jautrumo, gailestingumo pavyzdį. Motina yra namų židinys. Ji anksčiausiai keliasi, vėliausiai gulasi, rūpinasi šeimos dvasine ir materialine gerove. Ar įvertinama motinos širdis, kol ji tebeplaka šalia mūsų? Šventės proga motinoms dovanojami gražiausi gėlių žiedai. Taip atsidėkojama už rūpestį auginant ir auklėjant vaikus. Pirmąjį gegužės sekmadienį  Lietuvos kaimai ir miestai pasipuošia gėlėmis: baltų chrizantemų žiedai – išėjusioms į Amžinybę motinoms, margaspalvių pavasario gėlių puokštės – vaikus auginančioms ar jau išlydėjusioms į savarankišką gyvenimo kelią.

Pirmasis gegužės sekmadienis Navasiolkų III kaimo (Zibalų seniūnija) gyventojos Janinos Maslinskienės namuose bus didžiulė šventė. Tądien 81 metų žilagalvei keturių vaikų motinai, močiutei, prosenelei nusilenks, Motinos dienos proga sveikins vaikai Vida, Algis ir Stasys, anūkai Valdas, Violeta, Neringa, Kristina, Šarūnas, Žygimantas, proanūkės Greta ir Saulė, marčios ir žentai. Visa gausi, graži ir darni šeima suvažiuos pagerbti motinos – šeimos židinio saugotojos, vaikų auklėtojos, pirmosios darbštumo, gerumo, gimtosios kalbos mokytojos.
Skaityti daugiau »

„Prokurovai“, „tolerastai“ ir kitas elitas

Post scriptum

„Prokurvovai“ – ar panašiai juos vadina du peliukai iš „Dviračio šou“ – atėjo visiem laikam. Jie už įstatymų grotų. Ir dabar žurnalistai tik stebi ir bando atspėti iš mimikos, judesių, kūno kalbos, stebi lyg agresyvų gyvūną. Nes iš jų lūpų eina tik titrai.

O ką apie „tolerastus“? Jie valdžioje. Jie galingi. Kai kas vėl grįžta. „Teroras!“ – rėkia buvęs bosas Laurinkus. Ir jam baisu? Baisu buvo kai kam lėkti iš „fazanyno“ su įjungtais žiburėliais, kai buvo primintos orgijos su berniukais bene iš Karaliaučiaus.

O elitas? „Aš nematau užsienio politikos,- niršta V. Adamkus. Ne dėl senatvės akių ligos nemato. Ir gudriai mirkteli E. Jakilaičiui: – Palaukim iki rudens.“ Iki rudens bus nuversta Prezidentė? Jos Ekscelencijai reikėtų gerai išanalizuoti Prezidento Pakso nuvertimo scenarijų. Valio, ir vėl grįš Adamkus? O pensijos turėtų būti atšauktos visiem iki 80 ir daugiau metų. Valstybę valdo šimtamečiai, o jūs iki 65 negalit krapštytis? Kur žiūri Lygių galimybių tarnyba? Skaityti daugiau »

„Sumobilėjimas“. Kartais – nemenkas smūgis per kišenę

Posakis „gyvenimas nestovi vietoje“, mano manymu, paseno. Gyvenimas ne tik nestovi vietoj, jis lekia šuoliais, o aplinkui viskas nuolat kinta ir tobulėja. Jaunimas tai priima kaip savaime suprantamą dalyką, o vyresnės kartos žmonės, išauginti sovietinėje aplinkoje, ilgus metus geležine uždanga izoliuoti nuo „supuvusių“ Vakarų kultūros ir technikos laimėjimų, per stebuklą ten patekę, anot vienos to laikotarpio kultūros veikėjos, negalėdavo atskirti kavinės nuo degalinės, ir dabar vos spėja reaguoti į nuolatinius pokyčius. Kai prieš 12 metų gavau tarnybinį (privačius tada galėjo sau leisti tik verslininkai ir „naujalietuviai“) mobilųjį, tai buvo tokia naujovė, kad, jei kalbėdavai juo eindamas gatve, senukai sustodavo pažiūrėti, ar su tavim viskas tvarkoj. Vos per keletą metų įvyko visuotinė“ mobilizacija“, šiandien tais „stebuklais“ naudojasi ir močiutės, ir anūkai, o telefonų skaičius seniai perkopė trijų milijonų ribą, nes dažnas naudojasi keletu numerių. O kokybė? Prisiminus tą pirmąją „plytą“ tik juokas ima: šiandien telefonu fotografuojama, filmuojama, naudojamasi internetu. Nesiimu spręsti – gerai ar nelabai ta visuotinė telefonizacija. Pastaruoju metu padažnėjo nuogąstavimų dėl poveikio sveikatai, padaugėjo protestų prieš mobiliojo ryšio antenų įrengimą. Turbūt retas pultų įrodinėti, kad jokio pavojaus nėra, aišku, kad sveikatos ta įranga tikrai neprideda. Bet tie protestai skamba kiek juokingai. Kažkur juk tos antenos turi stovėti, kitaip nebus ryšio! O kažin ar bent vienas iš tų protestuojančių yra „be ryšio“? Ir vienminčius į protesto akcijas ar ne mobiliuoju sukviečia?
Skaityti daugiau »

Paksui – apkalta, Kačinskiui – sarkofagas?

Post scriptum

Jau sklando mintys apie tris apgavystes: slapta Ribentropo-Molotovo sutartis, dviejų dangoraižių taranavimas Amerikoje ir Lenkijos lėktuvo katastrofos scenarijus…

Laidotuvių pompastika – lyg norint išpirkti kaltę? Kam stojo skersai gerklę velionis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis? „Jo daug kas nemylėjo,“ – buvo pasakyta jau antrą valandą po žūties. Taip, Europos mėsmalė strigo nuo jo pažiūrų – ten jis buvo disidentas? Baltasis krikščioniškas nacionalistas galutinai morališkai supuvusiai Europai? Homoseksualams ir jų orgijom Lenkijoje buvo uždėtas veto. O kas valdo Europą?.. Žydų turto atidavimui – nė kalbos? O čia dar tokia proga pasitaikė – skris į Rusiją ir – galai į vandenį? Jeigu ką – „valce bieda na starego“? Tiem netinka, kad tarpusavyje nesidraskys giminingos krikščioniškos slavų tautos? Iš didesnių Europos Sąjungos valstybių – Prancūzija, Anglija, Olandija – pastaroji visiškai sugraužta globalizacijos vėžio? Tautinis nacionalizmas yra būtina išlikimo sąlyga. Ar po Kačinskio žūties bus išniekinta ir Varšuva? Į gėjų paradą Vilniuje atvyks švedai. Per laidotuves jų lyg ir nebuvo.

Miręs indėnas – geras indėnas; nušautas Kenedis – ramus Kenedis; žuvęs Kačinskis – nepavojingas Kačinskis. Skaityti daugiau »

Atsakomybė. Deja, ne visų

Balsas tyruose

Pildosi juodžiausi būgštavimai: „Širvintų šiluma“ dar giliau kiša godžias rankas į vis tuštesnes mūsų kišenes. Spalį norėta įteisinti mėnesinį skaitiklių priežiūros mokestį. Prašyta palyginti nedidelės sumos, jei gerai atsimenu – 3,5 Lt. Reikalas tyliai „numarintas“: iš karto nepritarus, vėliau prie jo, dėkui Dievui, negrįžta. Atsirado rimtesnių reikalų, reikėjo“ pramušti“ 6 mln. paskolą, anot jos šalininkų taryboje, neturėsiančią jokios įtakos šilumos tarifams. Žodis – ne žvirblis, tad apie tarifų didinimą kol kas nekalbama. Kol kas – kol priešaky vasara ir radiatoriai šalti… Bet pasipinigavimui rezervų atrasta. Ir užsimota plačiai: vietoj „niekingų“ trijų litų norima jau trisdešimt keliais šilumos mazgų priežiūros mokestį kilstelėt. Argi svarbu, kad atsakingos tarnybos ką tik pripažino: minimas mokestis renkamas neteisėtai. Dvylika metų neteisėto pasipinigavimo! Bet mūsiškiams šilumininkams jokios nutartys nė motais: dar nenutilus kalboms apie šį faktą, jie gana originaliai nutarė tai „atžymėti“, pakelti įkainį „vos“ šešis kartus. Ir vėl rimčiausias argumentas: pas mus tas mokestis mažesnis nei kitur. Prisimenat, taip kalbėta ir prieš paskutinį šilumos tarifų didinimą. Nori mūsų šilumininkai pirmauti, nors tu ką. Turbūt „Širvintų vandenų“ laurai ramiai miegoti neduoda. Jau kelias savaites vilniečiai virkauja, kad vandens kainą norima kelti 50 proc. ir vietoj 4,3 Lt teks net 6,5 Lt už sunaudotą kubinį metrą suploti. Užjaučiu, bet kai Širvintose jau metai kaina yra 8,5 Lt (plius abonentinis mokestis), norėčiau būti vilniete. Ten dar ir „gyvatuko“ mokestis nuo mūsiškio gerokai atsilieka… Vilties teikia tai, kad taryba atidėjo naujojo tarifo tvirtinimą, gal sveikas protas nugalės. Gal netgi bus nutarta nutraukti neteisėtas rinkliavas, tai būtų logiška ir teisinga. Atkakli šiaulietė dešimt ( !) metų kariavo dėl šilumos mazgų priežiūros mokesčio pripažinimo neteisėtu, galima tik pavydėti jai užsispyrimo ir kantrybės. Stebint tokius atvejus darosi nebeaišku, kas dėl to kaltas, kas už tai atsakingas. Kažkas juk davė pradžią tam reikalui, jis turėtų ir atsakyti. Tik, žinoma, taip nebus, būsim patenkinti, jei nurodys neteisėtas rinkliavas nutraukti. Skaityti daugiau »

Aikštelėje „nuavė“ automobilį

Balandžio 19-21 dienos

Per šias dienas išblaivėti į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 4 asmenys: du jų šlitinėjo, vienas griuvinėjo, o dar vienas – gulėjo viešojoje vietoje.

Neblaivių vairuotojų neišaiškinta, bet Viešosios policijos patruliai išaiškino 19 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

Policija pradėjo ikiteisminių tyrimų. Balandžio 19-ąją užregistruotas Panevėžio miesto gyv. J.L. skundas, kad Širvintų rajone, kelyje Panevėžys-Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo apvogtas automobilis „Renault Megane Scenic“ – pavogti automobilio ratai bei kitos detalės. Žala nustatinėjama.

Trečiadienį užregistruotas Širvintų miesto gyv. J.Š. skundas dėl pagrobto automobilio. Materialinė žala – 35 tūkst. litų.

Tą pačią dieną užregistruotas ir VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ atstovo skundas dėl Širvintų seniūnijoje esančio Krikštėnų girininkijos miško savavališko kirtimo. Materialinė žala – 1660 litų 10 centų. Skaityti daugiau »

Apsupta žmonių, dainų ir gražių prisiminimų…

Nijolė Vitkauskaitė: "Be muzikos būtų liūdna... Gyvenimą atidaviau saviveiklai."

Nijolė Vitkauskaitė: "Be muzikos būtų liūdna... Gyvenimą atidaviau saviveiklai."

Širvintų krašto žmonės

Ką reiškia būti kultūros ir meno darbuotoju? Pirmiausia kultūros darbuotojas  atsakingas už miesto, rajono kultūrinį gyvenimą, dainų švenčių, įvairių respublikinių renginių organizavimą, kolektyvų parengimą ir jų puikų pasirodymą konkursuose, apžiūrose. Darbuotojo kompetencijoje dar ir saviveiklininkų paieška, pokalbiai su muzikai, dainai, menui neabejingais pašnekovais. Kultūros baruose dirbti gali tik energingas, darbo valandų neskaičiuojantis, subtiliai meną ir žiūrovų nuotaiką bei simpatiją jaučiantis žmogus. Visų šių savybių nestokoja Širvintų kultūros centre  besidarbuojanti Nijolė Vitkauskaitė.

– Esu kilusi iš Taujėnų. Tai nuostabaus grožio Ukmergės rajono kampelis, – šypsosi Nijolė. – Ten prabėgo mano vaikystė, mokykliniai metai. Nuo mažų dienų žavėjo Taujėnų neoklasicizmo stiliaus bažnyčia, Radvilų dvaro rūmai, šalia ošiantis parkas, šimtamečiai ąžuolai. Atmintyje išliko tėvelių sodybos gonkuose dainuojamos liaudies dainos, tėvelių ir močiutės pasirodymai Taujėnų dramos būrelyje. Visą gyvenimą lydėjo daina, augau tarp balsingų žmonių. Labai gražiai dainuodavo močiutė Jadvyga Girnienė, jai pritardavo mama, mamos sesuo Liongina Pauliukonienė. Skaityti daugiau »

„Apkiautėlių“ kantrybės išbandymai

Balsas tyruose

Žinomas finansų analitikas neseniai viešai pareiškė, kad pensijos ir kitos socialinės išmokos buvo sumažintos tik apkiautėliams. Niekaip negaliu nuspręsti, ar galiu save prie jų priskirti: išmokos man nesumažino, tai lyg ir ne apkiautėlė? Bet nesumažino todėl, kad jos dydis nesiekia tos ribos, nuo kurios buvo mažinama. Išeitų, esu žemiau nei apkiautėlė?! Bet man tai dar nieko. Kokiais apkiautėliais turėjo pasijusti tie 200 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie ne tik jokių išmokų negavo, bet dar ir skolininkais tapo. Skolingi už tai, ko… negavo. Negavo nei pajamų, nei nemokamos medicinos pagalbos, o vis tiek skolingi. Dar neaišku, kuo viskas baigsis – politikai nebesutaria, kai kas prakalbo apie amnestiją ir net skolų nurašymą. Aistroms nenurimstant Vyriausybė žada priimti „saliamonišką“ sprendimą: atidėti skolų grąžinimą metams, paskui spręsti iš naujo. Didelė tikimybė, kad po metų viskas bus nurašyta. Negi valdžia tikėjosi, kad skolininkais paskelbti bedarbiai nė nemirktelėję puls su pinigais prie Mokesčių inspekcijos durų? Kodėl parklupdytus, netekusius darbo ir pajamų žmones, dar reikia ir sutrypti, sumaišyti su purvais? Anoks čia nusikaltimas – nesiregistruoti Darbo biržoje. Kaip sakydavo mano šviesios atminties močiutė: jei tik toks griekas ant sąžinės gulėtų, pekloj smala būtų išdžiūvusi. Valdžiai tokie bedarbiai „nelegalai“ tik į naudą: nedarbo lygis mažesnis, prieš pasaulį gražiau atrodom ir išlaidos mažesnės. Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Kai kurie „valgymo reikalų“ niuansai

Kažkada sovietiniais „deficito“ laikais vienas satyrikas taikliai pastebėjo, jog vos tik koks produktas dingsta iš parduotuvių lentynų, tuoj žiniasklaidoj prasideda kampanija, aiškinanti minėto produkto žalą mūsų sveikatai.Tai prisiminiau ne aš, o mano aštuoniasdešimtmetė tetulė, kuri šias tendencijas įžvelgė gavėnios metu: „Ne šiaip sau jie nuolat tvirtina, kad tikra gavėnia tik sausai pasninkaujant,- tikino ji.- Krizė – tai reikia, kad taupytume, kukliau valgytume, dėl to ir primena senolių laikus. Ne pasninkas čia svarbiausia, čia Vyriausybės viešųjų ryšių kampanija vyksta.“

Klausiausi jos nepatikliai, bet perskaičiau kai ką, palaikančio jos nuomonę. Knietėjo apie tai parašyti, bet nesinorėjo erzinti pasninkaujančiųjų. Dabar, kai atsigavėjom ir atsigavom, galima pakalbėti apie… valgymą.

Taigi, antraisiais krizės metais atlikta apklausa atskleidė neįtikėtiną faktą: lietuviai dar… valgo. Ir ne bet kaip valgo: 11 proc. mėsą valgo keliskart per dieną, 40 proc. – kartą per dieną, toks pat proc. – keliskart per savaitę, 5 proc. – kartą per savaitę. Ir tik vargani trys procentėliai mėsos nevalgo visai, bet, ko gero, tai ne krizės nukamuotieji, o tiesiog vegetarai. Jau matau, kaip valdžios vyrai ir moterys trina rankas: aha, dar valgo, vadinasi, veržiam diržus dar per vieną skylutę, o gal ir per visas dvi. Teigiama, kad dažnas mėsos valgymas yra vienas rimčiausių gerovės rodiklių. Vadinasi, jei 96 proc. lietuvių dar nepamiršo mėsos skonio, gerovės čia aiškiai per daug. Padėkim liaudžiai pamiršti mėsos skonį! Priverskim Lietuvą gyventi sveikai! Skaityti daugiau »

Prisiminimai graudina. Šventiniai rūpesčiai – džiugina

Kiauklių  gyventoja Aldona Jočienė: "Tai, ką aš padariau per savo gyvenimą, liks vaikams ir anūkams prisiminimui."

Kiauklių gyventoja Aldona Jočienė: "Tai, ką aš padariau per savo gyvenimą, liks vaikams ir anūkams prisiminimui."

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Po šaltos ir tvirtos žiemos pavasaris šįmet labai greitai išaušo. Sniego gausybė, pajutusi saulės galybę, netruko pavirsti neišbrendamais vandenimis. Apyšilčiai vėjo šuorai ir  kaskart vis aukštyn dangaus skliautu kildama saulė primena, kad čia pat pavasaris, čia pat ir Velykos – gamtos atbudimo, prisikėlimo, pavasario džiaugsmo šventė. Kasmet atsinaujinantis žemės rūbas, pro dangaus plyšius spyktelėjantys saulės spinduliai leidžia patikėti gamtos stebuklu. Kur kreipsi ar užmesi akį, visur matyti besibeldžiančios  šventės ženklų. Po laukus žmonių – nė gyvos dvasios. Užtat kiemeliai ir takeliai prie namų iššlavinėti, išgražinti – žmonės džiaugiasi artėjančia švente. Šv. Velykų rūpesčiais gyvena ir Kiauklių kaimo gyventoja Aldona Jočienė. Septintą dešimtį skaičiuojanti moteris labai žvali, energinga ir kūrybinga.

Antradienio pusiaudienį Aldona Jočienė jau ruošėsi artėjančių Velykų šventėms. Sodybos aplinka nepriekaištingai sutvarkyta, kiemo varteliai praverti, ant namo laiptų pasitikusi šeimininkė džiaugėsi užsukusiais svečiais. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos