be kategorijos

Napoleono keliu

Mūsų nameliuose buvo šilta ir jauku gyventi.

Mūsų nameliuose buvo šilta ir jauku gyventi.

Keliaujame po gimtąjį kraštą

„Du ratai“ vėl rieda…


(Tęsinys. Pradžia Nr. 45)

Už kelto pasukome į dešinę. Mus pasitiko aukštos žolės – per jas tik mūsų galvos tesimatė. Sunku buvo įžiūrėti ir tarp tankių krūmokšnių po kojomis vingiuojantį apžėlusį takelį. Mūsų laimei, jis greitai baigėsi, ir mes, lengviau atsikvėpę, įvažiavome į pušyną. Važiuoti miško keliuku – vienas malonumas. Galima važiuoti ir vorele, ir vienam šalia kito, tačiau svarbiausia – nebereikia mašinų bijoti! Tai vienas iš didžiausių lauko ar miško keliukų pranašumų. Žinoma, yra ir negerų dalykų: smėliukas, kuris būna ypač pavojingas leidžiantis nuo stataus kalno ties posūkiais, o kylant į viršų reikalauja papildomų jėgų; medžių šaknys ir akmenys, kurios taip krestelį, kad kartais daiktai iš krepšių iššoka; styrančios tų pačių medžių šakos, visą laiką puolančios iš pasalų ir geriausiu atveju besitaikančios prakaitą nuo veido nubraukti, o blogiausiu – akį iškabinti. Skaityti daugiau »

Aferistų hipnozė veikia…

Balsas tyruose

Solidžiame dienraštyje perskaičiau skelbimą ir, anot reklamos herojės, pasijutau „lyg būčiau jaunesnė“. Tūla įmonė, užsiimanti veikla, gana tolima nuo finansinės, priima indėlius. Siūlo didesnes nei bankuose palūkanas, jas žada atiduoti iš karto, o ne, kaip įprasta, pasibaigus terminui. Kadangi įmonė valdo degalinių tinklą, tad ir indėlius priima būtent degalinėse. Grįžta finansinių piramidžių laikai? Nepriklausomybės pradžioj klestėjo toks pasipinigavimo būdas: susigundę nerealiomis palūkanomis ne vienas nešėm santaupas į tokias „finansines korporacijas“, įsteigtas vienam tikslui – surinkti pinigus ir nutraukti veiklą. Daugelis apgautųjų ir šiandien pakeiksnoja aferistus, o štai ir vėl ostapai benderiai galvas kelia?.. Ne veltui sakoma, jog sunkmetis stimuliuoja išradingumą, tik kažkodėl ne tokį, kuris padėtų išbristi iš krizės, o atvirkščiai – dar giliau nugramzdinti…

Kaip ir tikėjausi, neįprastas skelbimas patraukė žurnalistų dėmesį. Paaiškėjo įdomių detalių. Pasirodo, įmonė nori plėsti veiklą, bet neturi pakankamai lėšų, tad tokiu originaliu būdu skolinasi. Be garanto, be užstato… O palūkanas grąžina… degalais. Beje, skelbime tai nebuvo minėta. Gerai, kad Širvintose tokios degalinės nėra, mažiau bus nusivylusiųjų gerų pažįstamų. Taip ir matau vaizdelį: užsuka degalinėn močiutė su keletu tūkstantėlių „pagrabinių“, o namo keliauja su kanistru „palūkanų“. Juokinga? Man nelabai… O įmonės savininkai jaučiasi teisūs: skolintis jiems niekas nedraudžia ir kaip tai galima daryti – irgi nenurodo. Tyrimą, sako, pradėjo ir Lietuvos bankas, ir kitos finansinės institucijos. Na, patyrinės ir nusiramins, negi pirmas kartas. Tik ar ramu bus tiems, kurie, susigundę palūkanomis, atiduos santaupas neaiškiems verslininkams? Žmones galima suprasti, visada ieškom, kur geriau. Bankų palūkanos vis krinta, o papildomas litas taip reikalingas. Skaityti daugiau »

Kas tai?

piramidePost scriptum

Bažnyčia? Šventykla? Dvasios namai? Ar tik piramidė? Dzūkijos giriose tarp Merkinės ir Marcinkonių, Druskininkų link. Rodyklė į smėlėtą keliuką – „Česukai“…

Girdėjau posakį: „Išnyra aikštelė su skraidančia lėkšte“,- toks pirmas įspūdis. O koks buvo jūsų įspūdis pirmąkart išvydus jūrą? Nustokit, po galais, skubėję, stabtelkit ir bandykit prisiminti. Tai labai svarbu – jums… Ir jeigu kas pasakytų – velniop tą jūrą, užliesim nafta, išsprogdinsim dugne esančią velniavą ir bus negyvoji jūra…

…Piramidę ir kupolą virš jos nori nuversti, sutrypti su buldozeriais… Peticijoje surinkta beveik 11 000 parašų. Tai mūsų neokomjaunuoliai: „Lomatj – ne strojitj!..“ Gali būti ir koks turčius, pasigviešęs vėliau atidaryti bordelį. Ekonominis egoizmas veisia monstrus. Jei ne mano – tebus sunaikinta. Ir ne įstatymo raidelė čia pakrypus. Pavyzdys – Valdovų rūmai: be dokumentacijos, be įstatymo iškniso istorinius klodus, sulipdė muliažą. Skaityti daugiau »

Viltis – jaunoji karta ir kitoks požiūris

Balsas tyruose

Dar neužsimiršo pavasarinis sujudimas „Darom!“, kada šimtais tonų šiukšlių palengvinom bundančios žemės naštą. Patiko tuomet vienos savivaldybės jaunimo idėja po talkos sukurti instaliaciją, pavadintą „Prisišiukšlinom!“: centrinėj miesto aikštėj buvo „meniškai“ sukrauta įspūdinga surinktų atliekų krūva. Visą savaitę prie jos budėjo jaunimas, smalsuoliams aiškindamas akcijos prasmę ir šiukšlinimo žalą. Šaunus sumanymas! Galim didžiuotis, nepėsti ir širvintiškiai: dar neišblėsus „Darom!“ euforijai, artėjant Motinos dienai užsukau į miesto kapines. Iškart staigmena – prie šoninių įėjimų pūpso „instaliacijos“. Konteineriai pustuščiai, kam gi tas vargas nešti iki jų, drėbtelėjai prie artimiausių vartelių, ir baigtas kriukis. Tokios „instaliacijos“ jokia naujiena, pernai pavasarį irgi ne mažesnės pasitiko. Tik sutvarkytos buvo anksčiau, gal gegužės vidury. Išvalius buvo pastatytos lentelės su iškalbingu užrašu: „Šiukšles prašom pilti į konteinerius!“ Likimo ironija – lentelės sėkmingai peržiemojo (užrašai, tiesa, gerokai apiblukę, bet dar įskaitomi) ir… buvo užkrautos. Užsuktų koks užjūrio svečias, pamanytų, kad Širvintų kapines tik beraščiai lanko, kitaip negi krautų“instaliacijas“ greta tokio užrašo. Bet yra, kaip yra – atėjo ir praėjo Motinos diena – šiukšlynai dar paūgėjo, sulaukėm Tėvo dienos – kalnai jau ir už tvorą aukštesni. Siekiam rekordo? Minėtos savivaldybės jaunimas savąjį „kūrinį“ išardė po savaitės, o mūsų „instaliacijos“, matyt, neterminuotos. Skaityti daugiau »

Greiderininkas iš Zibalų – vėl antras Lietuvoje!

Zigfridas Bulonas apgailestauja, kad ne taip dažnai, kaip norėtųsi, tenka sėsti prie greiderio vairo. Tačiau dėl to įgūdžių nemažėja. Tai įrodo greiderininkų konkursai, kuriuose zibališkis nuolat skina prizines vietas.

Zigfridas Bulonas apgailestauja, kad ne taip dažnai, kaip norėtųsi, tenka sėsti prie greiderio vairo. Tačiau dėl to įgūdžių nemažėja. Tai įrodo greiderininkų konkursai, kuriuose zibališkis nuolat skina prizines vietas.

Anykščių rajone, Niūronyse, vykusiose Lietuvos kelininkų greiderių mašinistų varžybose-konkurse dalyvavo 10 geriausių greiderių mašinistų, šią teisę iškovojusių regioninėse varžybose ar į jas deleguotų. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovavo Širvintų kelių tarnyboje dirbantis zibališkis Zigfridas Bulonas.

Kaip informuoja šių varžybų organizatoriai, greiderininkai rungėsi netoli rašytojo J. Biliūno tėviškės. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ kelininkai į varžybas atsivežė net 1966 metais pagamintą ir neseniai restauruotą D 144A greiderį, kuris dar gali dirbti.

Šiaip kelininkai į konkursą atsivežė įmonėse turimus greiderius. Iš Širvintų į Anykščių rajoną buvo nuvežtas ir dvitiltis „Champion“, kuriuo paprastai dirba Zigfridas Bulonas.

– Į konkursą trys įmonės atsivežė tritilčius greiderius. Su tokiais dirbti lengviau. Vis dėlto dvitilčiai juos „apdėjo“, – sako vienuolika metų greiderio vairą sukiojantis Zigfridas. To darbo jis specialiai nesimokė. Kažkada vienas kolega parodė, kaip reikia dirbti. Taip ir „užsikabino“.

Anksčiau yra buvę, kad greiderininkai rungdavosi įrengdami naudoti skirtą kelią. Trūkstant užsakymų darbams, šįmet buvo pasirinkti darbai poligone. Varžyboms išnuomotame sklype buvo nuimtas juodžemis, o po darbų jis vėl išlygintas.

Konkurso dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Kol vieni demonstravo teorijos žinias, kiti prakaitavo prie greiderių vairo. Zigfridas pateko tarp tų, kuriems pirmiausia teko atsakinėti į teorijos klausimus. Dalyviams buvo pateikta 15 bilietų, kiekviename – po 8 klausimus. Teorinę užduotį apie greiderio konstrukciją, jo priežiūrą, darbų technologiją tiesiant ir prižiūrint kelius, darbų ir eismo saugą ir pan. geriausiai atliko ir 10 balų gavo telšiškis Algimantas Kontrimas. Širvintiškis atsiliko vienu balu. Skaityti daugiau »

Okupacijos, aneksijos…

Post scriptum

„Okupacija – užėmimas svetimos teritorijos, paprastai karine (dabar ir ekonomine, politine – A.K.) jėga“, „aneksija – svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios“. Taip aiškina tarptautinių žodžių žodynai. Kai išparceliuojama valstybė (Mažeikiai ir kt.), dar neradau paaiškinimo…

1940 m. nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Ir paradoksas – iš okupantės Lenkijos okupantė Sovietija atėmė sostinę Vilnių ir grąžino jį Lietuvai! Ar per tūkstantmečius girdėta kur istorija?! Okupantas, atėmęs iš kito okupanto, – atiduoda… Gal dėl to mūsų ikikarinės Lietuvos karo vadai ir neištraukė ginklų – iš dėkingumo? O ar kada kas nors už tai padėkojo sovietinei kariuomenei – tiem patiem rusam, gruzinam, ukrainiečiam, azeram ir azijiečiam? Kas būtume be Vilniaus dabar? Kur reziduotų mūsų ponai?
Skaityti daugiau »

Mulkina visi, kas netingi

Balsas tyruose

Sekmadienio popietę užsuko kaimynas. Skaičiau tavo rašinį apie antstolius ir bankus,- pareiškė jau nuo slenksčio.- Baisu. Dėkui Dievui, su antstoliais bendrauti dar neteko, bet su mulkinimo tarnybomis susidūriau.

– Na ir kokios tai tarnybos?- susidomėjau.

– Išklausyk ir suprasi.

Išklausiau. Išklausykit ir jūs.

Turėjo žmogus sutartį su autoritetinga ir populiaria mobiliojo ryšio bendrove. Būtų iki šiol turėjęs, jei bendrovė nebūtų vienašališkai pakeitusi naudojimosi plano. Bandant aiškintis, teišgirdo: „Ne tau vienam keitėm, ko čia purkštauji, nedidelė persona esi.“ Pasipiktinęs klientas nusprendė keisti ryšio bendrovę. Ir sulaukė „dovanos“ iš senosios: tūkstančio litų bauda už sutarties nutraukimą. Suma nemenka, tad klientas pasiskundė Ryšių reguliavimo tarnybai. Po ilgų debatų (į minėtą tarnybą teko belstis net keturis kartus) baudos suma sumažinta perpus. Kadangi sutartis buvo debetinė, t.y.bendrovė nuskaitydavo paslaugos sumą iš kliento sąskaitos, bauda irgi buvo nuskaityta, pasak žmogaus, dar prieš pranešimo apie pasikeitusią sumą, išsiuntimą. Bet istorija tuo nesibaigė: po poros dienų prisistatė „kvadratiniai“ vyrukai iš žinomos saugos firmos reikalaudami sumokėti skolą, be abejo, su aptarnavimo mokesčiu – 75 Lt. Šiaip ne taip pasisekė įtikinti, kad skola sumokėta (juk kvito nebuvo). O po mėnesio vėl laiškas: minėta saugos firma reikalauja… sumokėti skolą, žinoma, dar kartą padidėjusią. Vėl ginčai, pasiaiškinimai, piktinimasis… Skaityti daugiau »

Birželio 14-ąją – Gedulo ir Vilties diena

Danutė Paškauskaitė gimė 1939 metais Širvintų rajone, Ūdaros kaime. Per 1949 metų trėmimą buvo paslėpta pas gimines. 1953-iųjų vasarą nuvažiavo į Sibirą pas ištremtą mamą. Ten 1957 metais baigė vidurinę mokyklą ir su šeima išvažiavo į Kazachstaną, kur po lagerių tremtį atliko brolis Bronius. Dirbo vaikų darželio auklėtoja, neakivaizdžiai baigė Saranės pedagoginę mokyklą. 1961 parvyko į Lietuvą, dirbo Plokščių aštuonmetėje mokykloje,  nuo 1964 metų – Gargždų vidurinėje mokykloje (dabar „Minijos“ vidurinė mokykla). Baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, rusų kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, vadovėlių ir kt. mokymo priemonių ilgametė (20 m.) autorė. 1988 metais su bendraminčiais Gargžduose įkūrė „Tremtinio“ klubą (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga) ir jam vadovavo, buvo Klaipėdos rajono Sąjūdžio tarybos narė. 1996 metais išėjo į pensiją, bet dar ilgai dirbo kūrybinį darbą. Šiuo metu dalyvauja visuomeniniame gyvenime, nemažai keliauja, gieda bažnyčios chore. Skaityti daugiau »

Centas prie cento – ir milijonai

Balsas tyruose

Toks tas gyvenimas – vis daugiau piliečių susiduria su antstoliais. Skolos, varžytynės, alimentai – ką darysi, jei nesėkmių ruožas vis nesibaigia. Bet neretai antstolis pasibeldžia visai netikėtai, o jo darbo metodai priverčia išsižioti ir pasvarstyti, kas tu, žmogau, esi, kokios tavo teisės ir ar apskritai kažkokių teisių esama?

Tipinė situacija: pilietis padarė smulkų pažeidimą, už kurį paskirta 75 litų bauda. Išsiblaškėlis (per išsiblaškymą ir pažeidimas padarytas) banke sumokėjo 50 litų, taigi tapo skolininku. To nežinodamas žmogus ramiai gyveno ir nemalonų nuotykį pamiršo. Prisiminti teko, kai, prireikus grynųjų, bankomatas jų nedavė. Puolė žmogus tikrinti kitų sąskaitų (jų dviejuose bankuose turi net penkias) – visur tas pats. Pasirodo, antstolio nurodymu, sąskaitos areštuotos dėl tos nelemtos skolos. Toliau dar gražiau – nuo kiekvienos jų nurašyta po 336 litus, tiek išaugo suma pridėjus išieškojimo išlaidas. Summa summarum – dėl 25 Lt skolos (kažkodėl buvo perduota 75 Lt suma, kuri tik pradėjus aiškintis pakeista) nurašyta daugiau kaip pusantro tūkstančio.
Skaityti daugiau »

Pagarba Tėvui, auginusiam vaikus ir duoną…

Aleksandras Šimonis su žmona Danute ir anūkais.

Aleksandras Šimonis su žmona Danute ir anūkais.

Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena

Pienių pūkus nešiojančio vėjo šuorai, žydinčių alyvų kekės, pievų žaluma ir galandamo dalgio džeržgėjimas primena, kad čia pat vasara. Birželis. Pirmasis mėnesio sekmadienis – Tėvo diena. Tai diena, kai pagerbiami Tėvai – dar tebesūpuojantys savo pirmagimius ar jau kažkelintą dešimtį skaičiuojantys žilagalviai senoliai. Tai diena, kai nusilenkiama Tėvo kauburėliui, maldos žodžiais dėkojama už kantrybės, tiesos, meilės darbui, pagarbos duonai pamokas.

Birželio pirmąjį sekmadienį Kiauklių kaimo gyventoją Aleksandrą Šimonį – penkių  suaugusių vaikų tėvą – šventės proga sveikins dukros Vida ir Dalia, sūnūs Vytautas, Alvydas ir Rimantas su šeimomis, nusilenks tėvui kaip ąžuolui, dėkos, nes tėvas visada mokėjo nuraminti, sudiržusiomis nuo darbų rankomis paglostyti ar sudrausminti savo vaikus. Jis visada buvo, yra ir bus gyvenimo išminties, darbštumo, kilnumo ir taurumo pavyzdys. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos