be kategorijos

Lietuvos mokslo premiją pelnė mūsų kraštietis

4 dešimtmečius Gvidonas Liutkevičius dirbo Lietuvos žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriuje.

4 dešimtmečius Gvidonas Liutkevičius dirbo Lietuvos žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriuje.

Kovo 1 dieną Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje vykusiose iškilmėse buvo pagerbti 2010 metų mokslo premijos laureatai. Apdovanojimai įteikti mokslininkams, nusipelniusiems humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse. Tarp 7 apdovanotų mokslo darbų ir 13-os juos atlikusių mokslininkų – vienas žemės ūkio mokslo darbas ir trys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai (LAMMC): Gvidonas Liutkevičius, Vytautas Ruzgas ir Žilvinas Liatukas. Jiems mokslo premija skirta už biomedicinos mokslų srities taikomosios mokslinės veiklos eksperimentinės plėtros darbą „Žieminių kviečių selekcijos modernizavimas ir konkurencingų, rinkos poreikius atitinkančių veislių kūrimas (1996-2009)“.
Skaityti daugiau »

Vasarį rajone – 171 socialinės rizikos šeima

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informuoja, kad 2011 metų vasario mėnesį rajone buvo 171 socialinės rizikos šeima. Šiose šeimose auga 345 vaikai: 177 berniukai ir 168 mergaitės. Mieste buvo 34, o rajone – 137 socialinės rizikos šeimos.

Aptariant pagrindines šeimų, patekusių į šią apskaitą, priežastis, išskiriamos šios trys grupės: dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo – 92 šeimos, dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku – 57, likusios – dėl kitų priežasčių (dažniausiai tai konfliktai tarp tėvų šeimose, psichologinės, bendravimo problemos ir kt.). Skaityti daugiau »

Nemokamus produktus gaus 3204 rajono gyventojų

Jau penkti metai Lietuvoje vykdoma maisto produktų iš intervencinių atsargų tiekimo labdaros organizacijoms programa. Šios programos metu iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų nuperkami maisto produktai, kuriuos vėliau pagal ES galiojančią tvarką nepasiturintiesiems turi išdalinti nevyriausybinės organizacijos.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Deimantė Oršauskaitė informuoja, kad 2011 metais maisto produktus į labdaros organizacijų sandėlius numatoma pristatyti 5 kartus: kovo, gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais. Pagal Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją šiais metais į labdaros organizacijų sandėlius bus pristatyti šie maisto produktai: kvietiniai miltai, makaronai, manų kruopos, miltinis mišinys pyragui, trijų grūdų kruopos, perlinės kruopos, ryžių kruopos, dribsniai su džiovintais vaisiais, trijų grūdų dribsniai, saldintas sutirštintas pienas ir sausi pusryčiai. Skaityti daugiau »

Močiutės gyvenimas tremtyje

Antosė Didžiokienė ir Stepas Didžiokas (stovi pirmi iš kairės) Karagandos parke prieš išvykstant iš tremties 1967 metais

Antosė Didžiokienė ir Stepas Didžiokas (stovi pirmi iš kairės) Karagandos parke prieš išvykstant iš tremties 1967 metais

Laiko uždangą praskleidus

Vasario 16-oji. Prieš 93 metus Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo… Štai jau du dešimtmečius vasario 16-ąją vėl galime švęsti laisvai. Radijas mūsų namuose įjungtas nuo ankstaus ryto. Aš išskubu į mokyklą, o močiutė ir vėl lieka namuose. Radijas – jos langas į pasaulį – nenutyla nuo ryto iki vakaro. Žinau, kad močiutė klausysis radijo, tyliai, pusbalsiu melsis už artimuosius, už tėvynę, už tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už tėvynę Lietuvą. Po pietų, kai sugrįšime namo, ant stalo garuos močiutės išvirta sriuba. Vakare močiutė ką nors papasakos.

Mano močiutė Antosė Ubartaitė gimė 1924 metų birželio 12 dieną Nemakščiuose, Raseinių rajone. Į politinę veiklą įsitraukė 1945 metais balandžio mėnesį. Tais pačiais metais ištekėjo už Juozo Pikčiūno. Laimė truko labai trumpai, nes 1945 metais rugsėjo 4 dieną vyras mirė. Antosę Didžiokienę (tuo metu Antosę Pikčiūnienę) areštavo 1947 metais sausio 17 dieną ir išvežė į Tauragę. Prasidėjo KGB tardymai. Pirmasis tardymas įvyko Tauragės sulaikymo namuose – Šiubartinėje, o baigėsi Šilutės kalėjime. Tardytojas buvo kariškis, pavarde Lapinas. Vertėjai nuolat keisdavosi, buvo labai žiaurūs, mušdavo negailėdami. Dar ir dabar jų smurto pasekmes močiutė jaučia. Stiprūs smūgiai į galvą pažeidė akies tinklainę, ir viena akimi močiutė visai nemato. Skaityti daugiau »

Pasaulio čempionate Lietuvai atstovaus ir širvintiškis

Labiausiai tituluotas rajono žvejys Saulius Bartusevičius šiandien išvyksta į Pasaulio čempionatą.

Labiausiai tituluotas rajono žvejys Saulius Bartusevičius šiandien išvyksta į Pasaulio čempionatą.

Šiandien, trečiadienį, į  vasario 5-6 dienomis Charkove (Ukraina) vyksiantį Pasaulio poledinės žūklės čempionatą išvyksta Lietuvos žūklautojų rinktinė, kurioje antruoju numeriu varžysis širvintiškis Saulius Bartusevičius. Pirmąkart į Pasaulio čempionatą vykstantis žvejys to siekė seniai – vietą rinktinėje garantavo ne vienerius metus besitęsiantis stabilus Sauliaus pasirodymas įvairaus rango varžybose ir sėkmingas 2010-2011 metų Lietuvos poledinės žūklės čempionato finišas: jo atstovaujama sostinės „Ant bangos“ komanda po trečiojo turo tapo šalies čempione, o asmeninėje įskaitoje Saulius Bartusevičius iškovojo sidabro medalį, nusileidęs tik klubo nariui Martynui Mikelioniui.

Be šių dviejų žūklautojų, į nacionalinę rinktinę taip pat pateko poledinės žūklės čempionate bronzos medalį iškovojęs to paties klubo narys Artūras Kvirba bei už prizininkų pakylos likę šiaulietis Gediminas Cironka ir vilnietis Martynas Lukonas. Atsarginis žvejys rinktinėje – daugkartinis Lietuvos čempionas kėdainiškis Izidorius Unikas, nedalyvavęs antrojo etapo varžybose. Rinktinę treniruoja šiaulietis Arimantas Cironka. Skaityti daugiau »

Žydrūnas Vasilionka: „Žirgai man – gyvenimo būdas, darbas, sportas, laisvalaikis ir kasdienybė.“

Respublikinės žirgų lenktynės Utenoje. Pirmauja Žydrūnas Vasilionka  su žirgu Grūtu (Širvintų žirgynas). Antras - Algis Vilkinis.

Respublikinės žirgų lenktynės Utenoje. Pirmauja Žydrūnas Vasilionka su žirgu Grūtu (Širvintų žirgynas). Antras - Algis Vilkinis.

Nekasdieniai susitikimai

Žirgas – Lietuvos įvaizdžio dalis. Jis buvo senovės lietuvių žygių palydovas, jis dainose apdainuotas, padavimuose aprašytas. Pagarba žirgui išliko iki šių dienų. Tai rodo  žirginis sportas. Jis ne tik Širvintų rajone, bet ir visoje Lietuvoje yra labai populiarus. Jau daug metų įvairiose Lietuvos savivaldybėse vyksta ne tik respublikinės, bet ir tarptautinės vasaros ir žiemos žirgų lenktynės. Tokios lenktynės yra daugiau parodomojo pobūdžio, kitaip jos vadinamos – žirgų sporto švente. Tokie sambūriai sutraukia nemažą būrį žirgų bei žirgų sporto mylėtojų, populiarina  žirgininkystę, didina gerbėjų gretas, sulaukia daug teigiamų emocijų ir palankių vertinimų.

Žirgų lenktynėse savo meistriškumą demonstruoja pradedantys ir jau gerai žinomi sportininkai – žirgų vadeliotojai. Tokiose lenktynėse kasmet dalyvauja ir Žydrūnas Vasilionka – jau patyręs  ir žinomas Lietuvoje treneris vadeliotojas. Šis žmogus kilęs iš Utenos rajono, Užpalių miestelio, apie 15 metų gyvena Širvintose. Paklaustas apie žirginio sporto ištakas, vyras buvo atviras:

– Esu ūkio vaikas, visokius žemės darbus moku. Dėkingas tėvams, kad prie to pratino. Meile žirgams užsikrėčiau dar vidurinėje mokykloje. Užpaliuose yra žirgų muziejus. Jo įkūrėja – Viktorija Jovarienė. Moters iniciatyva Užpaliuose buvo suburtas jaunųjų žirgininkų būrelis. Jį lankyti pradėjau labai jaunas. Tikrai patiko. 15 metų sulaukęs jau dalyvavau Utenoje vykusiose respublikinėse žirgų lenktynėse. Aišku, būdamas tokio amžiaus, laurų nepelniau, bet sportinis azartas pagavo ir siekis tobulinti įgūdžius atsirado. Skaityti daugiau »

„Viską prisimenu kaip sapne“

Apie širvintiškio Leonardo Vinciūno gyvenimą galima būtų romaną parašyti.

Apie širvintiškio Leonardo Vinciūno gyvenimą galima būtų romaną parašyti.

Nekasdieniai susitikimai

Miškas žmogų dažniausiai ramina ir teikia stiprybės, suartina su amžinu gamtos ciklu ir padeda išgyventi. Dažnas ramybės ir poilsio ieško būtent miško kertelėje.  Čia, šioje tyloje, galimas poilsis, čia gydomos sielos žaizdos. Čia, miške, žmogus suvokia būties trapumą ir sielos gilumą. Palaimintas tas, kas nuo vaikystės turi ryšį su medžiu, su mišku, su gamta. Toks yra Širvintų kaimo gyventojas Leonardas Vinciūnas, daugiau nei tris dešimtmečius dirbęs miško darbininku, eiguliu, tęsęs šeimos tradicijas ir šiandien vis kalbantis apie mišką. Pasak pašnekovo, vaikystėje miškas buvo ir užuovėja nuo baimės, ir pastogė, ir sargas nuo tremties į Sibirą. Leonardo Vinciūno gyvenimo istorija – romanų kūrėjų dėmesio verta istorija.

Garbinga šeimos istorija

– Nuo 20 metų pradėjau darbuotis Jonavos miškų ūkyje, Upninkų girininkijoje, – neslėpdamas jaudulio pasakoja septintą dešimtį bebaigiąs vyras. – Iš karto pakliuvau į 7 žmonių brigadą. Su benzininiu pjūklu „Družba“ pjovėme medžius, gaminome „metrus“, supjautus rąstelius su arkliais traukėme iš miško. Tiesiog toks buvo darbas. Taip tęsiau šeimos tradicijas. Skaityti daugiau »

Kaimynai, giminės, pažįstami ir nepažįstami – visi geri žmonės – padeda atsitiesti

Katė Micė išgelbėjo ne tik sutuoktinių Mačiuikų gyvybę, bet galbūt net ir kaimynų turtą.

Katė Micė išgelbėjo ne tik sutuoktinių Mačiuikų gyvybę, bet galbūt net ir kaimynų turtą.

Nekasdieniai susitikimai

Sakoma, nesvarbu, kad ir kaip tamsu aplink atrodytų, reikia pakelti akis į viršų ir pamatyti naujas galimybes. Visuomet jas būtina įžvelgti, kad ir kaip sunku būtų, kad ir kaip sielvartas draskytų širdį. Tos galimybės – tai geraširdžiai žmonės, pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Tik žmonių nuoširdumas padeda atsitiesti ir atremti užklupusias nelaimes.

Dėl sausio 8-osios naktį kilusio gaisro be būtiniausių baldų, namų apyvokos reikmenų liko Širvintų kaime, Gluosnių gatvėje, gyvenantys pensininkai Nijolė ir Petras Mačiuikai. Sunku ištverti dėl ugnyje pražuvusio viso turto, brangių šeimos relikvijų, dėl visą gyvenimą kauptos beveik 2000 knygų bibliotekos, bet labiausiai sutuoktiniai Mačiuikai džiaugiasi, kad patys liko gyvi.
Skaityti daugiau »

Kam milijonai, o kam špyga. Ir ta netaukuota…

Balsas tyruose

Visada tikėjau, kad skaitymas duoda daug naudos: vis sužinai kažką naujo, negirdėto, prapleti akiratį. Bet pastaruoju metu tas įsitikinimas blėsta. Tik nepulkit manyti, kad per arti prisėlino klastuolis Alzhaimeris, ir smegenys nebesuvirškina informacijos. Būkit ramūs, suvirškina. Bet vis dažniau ta informacija sukelia norą veikti, kurti, planuoti. Sakot, tai tik į gera? O jei tie norai nerealūs ir neįgyvendinami, tai irgi į gera? Šit perskaičiau, kad Energetikos ministerija už naujos atominės elektrinės statybos galimybių studiją sumokėjo penketą milijonų ir panorau tapti tokių studijų kūrėja. Dabar naktimis nebeužmiegu, vis galvoju, kodėl mane taip nuskriaudė likimas, nedavė įtakingo „dėdės“, kurio padedama gaučiau tokį užsakymą. Nėr gyvenime teisybės… Sakot, bet kas tokių studijų negalėtų rašyti, reikia išsilavinimo, patirties, žinių? Gerbiami skeptikai, už penkis milijonus ne tik pati Oksforde ar Kembridže daktaro laipsnį įgysiu, bet ir Nobelio premijos laureatų konsultacijas nusipirksiu! Manot, penkių milijonų vertės studija į penkis tomus vargiai sutilptų? Nieko panašaus, ji puikiausiai telpa į penketą puslapių. Tiesa, niekas jos nematė… Nieko keisto, tiek kainavusio „traktato“ ir aš niekam nerodyčiau, koduotam seife po devyniais užraktais laikyčiau ir tik per metines šventes atsargiai išsiimčiau pasigėrėti ir pasidžiaugti, kad tokią brangenybę turiu. Įdomu, ar toje studijoje parašyta, kad atominę elektrinę Lietuva matys kaip savo ausis? Turėtų būti, penkis milijonus gaunantys „kūrėjai“ tikriausiai pasižymi pranašiškom įžvalgom. Skaityti daugiau »

Gal Savivaldybė tebešvenčia Naujuosius metus?

Replika

Kiekvieno mėnesio pabaigoje, pasak UAB „Širvintų šiluma“ ekonomistės Viktorijos Urbanavičienės, visuomenei turi būti pranešama apie kito mėnesio šilumos ir karšto vandens kainas. Dėl tokios tvarkos esą lapkričio mėnesio pabaigoje šilumos vartotojai buvo net suklaidinti, nes teko skelbti gruodžio mėnesio kainas, suskaičiuotas pagal senąsias sudedamąsias (naujos buvo patvirtintos rajono tarybos posėdyje gruodžio pabaigoje atbuline data).
Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos