be kategorijos

Ūkininkas nuo Širvintos…

Ūkininkams Rūtai ir Feliksui Maršalkoms ilgai poilsiauti nėra kada.

Ūkininkams Rūtai ir Feliksui Maršalkoms ilgai poilsiauti nėra kada.

Tęsiame pažintį su ūkininkais, konkurso „Metų ūkis 2013“ nugalėtojais. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus sudaryta vertinimo komisija trečiąją vietą skyrė ūkininkams Rūtai ir Feliksui Maršalkoms.

Ūkis įsikūręs Širvintos upės vingyje, vos už poros šimtų metrų nuo tilto į Vindeikius. Žinojau, kad Maršalkos verčiasi pienininkyste. Dešinėje kelio pusėje šalia pailgo pastato jau iš toli švietė gal pora šimtų tvarkingai sukrautų baltų „tablečių“. „Pašarai žiemai“, – pagalvojau. „O šalimais stovinčioje fermoje turbūt gyvena karvės…“ Apibendrinęs šiuos faktus, nutariau, jog čia ir bus Maršalkų ūkis. Išlipus iš mašinos, mane pasitiko ir pats šeimininkas, mielai sutikęs atsakyti į kelis „Širvintų krašto“ klausimus.

– Verčiatės pienininkyste. Ar didelė Jūsų karvių banda?

– Nežinau, ar ją galima vadinti didele. Spręskite patys… Laikome trisdešimt melžiamų karvių. Skaityti daugiau »

Duonos augintojas iš Mančiušėnų

Virginijus Kiecorius džiaugiasi patogiu „John Deere“ traktoriumi 6190R.

Virginijus Kiecorius džiaugiasi patogiu „John Deere“ traktoriumi 6190R.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius buvo pakvietęs visus rajono ūkininkus dalyvauti konkurse „Metų ūkis 2013“. Šį kartą papasakosime apie antrosios vietos laimėtojų – ūkininkų Virginijaus ir Birutės Kiecorių iš Mančiušėnų ūkį.

Važiuodamas į susitikimą žinojau, kad ūkininkai specializuojasi augindamas grūdines kultūras. Vos įvažiavus į kaimą, kairėje pusėje išniro didžiulis ūkinis pastatas. „Štai tokiame galėtų sutilpti ir kombainas, vadinasi, Kiecoriai čia ir turėtų gyventi…“, – pagalvojau. Užsukau į gražiai sutvarkytą kiemą. Plačiai šypsodamasis mane pasitiko šeimininkas ir, pakvietęs į vidų, sutiko atsakyti į kelis „Širvintų krašto“ klausimus. Skaityti daugiau »

Savame kaime pranašu nebūsi…

Žurnalistės darbą apsunkino skanūs patiekalai.

Žurnalistės darbą apsunkino skanūs patiekalai.

Liubomiro Vošterio ūkis gerai žinomas ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje. Ūkininkas augina nemažus linų, rapsų, avižų, žirnių, kmynų plotus. Ne tik augina, tačiau ir gamina šaltai spaustą linų sėmenų ir rapsų aliejus. Ūkyje galima įsigyti belukščių avižų, maistinių žirnių, kmynų. Norintiems Liubomiras visada pataria, kaip šiuos produktus reikėtų vartoti, nelaiko paslaptyje nė vieno savo recepto. Atrodytų, kad daugiau nebėra kuo žmones nustebinti. Vis dėlto „Derliaus šventės 2013“ metu ūkininkas Liubomiras Vošteris sulaukė didelio lankytojų dėmesio. Tik pastovėjus eilutėje galima buvo paragauti saldainių iš kanapių ir bulvių su lupenomis. Praėjus porai savaičių, nutariau apsilankyti Liubomiro Vošterio sodyboje ir „iškvosti“ saldainių gamybos paslaptį. Mat labai jau jų norėjosi vėl paragauti – tokie skanūs buvo… Ūkininką „tardžiau“ ne vienas, kartu svečiavosi dar dvi žurnalistės iš Kauno. Tiesą sakant, Liubomiras mielai atsakė į visus klausimus.

– Iš kokių produktų pagamintais saldainiais Derliaus šventėje vaišinote lankytojus? Negi iš kanapių? O gal tai paslaptis?

– Jokios paslapties nėra. Iš tiesų saldainių gamybai naudoju pluoštines kanapes, kurias Seimas prieš keletą mėnesių pagaliau išbraukė iš draudžiamų auginti Lietuvoje augalų sąrašo. Skaityti daugiau »

Pagarba pelnyta už kuklumą ir nuoširdumą

Ilgametė Širvintų miesto vidurinių mokyklų sekretorė-mašininkė Marytė Rakauskaitė: „Nespėdavau vieno darbo baigti, jau kitą neša, kur ten žmogus nesusirauksi.“

Ilgametė Širvintų miesto vidurinių mokyklų sekretorė-mašininkė Marytė Rakauskaitė: „Nespėdavau vieno darbo baigti, jau kitą neša, kur ten žmogus nesusirauksi.“

„Širvintų kraštas“ nuolat kalbina aktyvius laikraščio skaitytojus, įdomius pašnekovus, žinomus krašto žmones. Kiekvieno pašnekovo gyvenimas – tai unikali istorija, kupina džiaugsmų ir nusivylimų, verta ne tik laikraščio puslapio, bet netgi ir atskiros knygos.

– Jeigu gyveni Širvintose, privalai skaityti rajono laikraštį, domėtis krašto naujienomis, – sakė nuolatinė „Širvintų krašto“ prenumeratorė ir aktyvi skaitytoja Marytė Rakauskaitė. – Baigiu skaityti naują laikraščio numerį ir perduodu kaimynams. Visada randu įdomių temų, todėl užsisakau visiems metams, kad paštininkai atneštų į namus. Taip esu įpratusi, taip ir patogiau, ir geriau.

Pašnekovė Marytė Rakauskaitė daugeliui širvintiškių pažįstama nuo mokyklos laikų. Ji ilgametė Širvintų miesto vidurinių mokyklų sekretorė-mašininkė, kelis dešimtmečius pirmoji pasitikdavusi pirmaklasius ir jų tėvus, priimdavusi naujokų prašymus.

– Sekretorės darbą Širvintų vidurinėje mokykloje pradėjau 1960-aisiais, – prisiminimais dalijosi Marytė. – Tuomet dar pati buvau Širvintų darbininkų jaunimo mokyklos šešiolikmetė mokinukė. Pradžia buvo sunki. Mašinėle spausdinti nemokėjau, tik 2 pirštais baksnojau, kol išmokau. Sekretorė privalėjo ir daug kitų darbų atlikti: buhalterės, kasininkės, visokių mokesčių rinkėjos, sąrašų sudarinėtojos, savišalpos kasos vedėjos. Labai sunku būdavo pavasarį, kai tekdavo „atkalti“ kelis šimtus klasių vadovų abiturientams ir aštuntokams parašytų charakteristikų. Mokytojai klausdavo, ko tokia susiraukusi sėdžiu. Ką galėjau atsakyti, jeigu darbais užversdavo, nespėdavau vieno baigti, jau kitą neša, kur ten žmogus nesusirauksi. O klaidų raštuose privelti negalėjau, nes paskui nepataisysiu. Skaityti daugiau »

Svarbiausias dalykas gyvenime yra abipusis sutarimas

Prakseda ir Vincas Šemėtos skaičiuoja 64-uosius bendro gyvenimo metus.

Prakseda ir Vincas Šemėtos skaičiuoja 64-uosius bendro gyvenimo metus.

Pavažiavus keletą šimtų metrų nuo Družų Vindeikių link, dešinėje kelio pusėje per kalvelę vingiuoja siauras keliukas, vedantis į tvarkingą, iš tolo geltoniu spindinčią sodybą. Čia pat Širvinta, status skardis, laipteliai, siūlantys nusileisti ir prie upės, ir prie šalia sodybos esančio tvenkinio. Ramu, gražu, jauku – ką daugiau bepridursi. Tai Praksedos ir Vinco Šemėtų išpuoselėti namai. Prie tvarkingo medinio pastato pasitiko Vincas Šemėta. Šeimininkas sakėsi ką tik kapojęs malkas, pasiūlė užeiti į trobą. Jaukioje virtuvėje jau laukė besišypsanti šeimininkė Prakseda Šemėtienė.

Šemėtos – tai 64-uosius bendro gyvenimo metus skaičiuojantys Družų kaimo senoliai, labai mieli, besišypsantys, geranoriškai nusiteikę, apsiskaitę. Susėdę prie stalo, galėjome maloniai pasišnekučiuoti. Sutuoktiniai noriai pasakojo apie gyvenimo kaime kasdienybę, prisiminė jaunystę, pažinties metus, pasidžiaugė ramia senatve, užaugusiais vaikais, anūkais bei proanūkiais. Skaityti daugiau »

Popiežiui atminti…

Kunigas D. Stančikas pėsčiomis keliauja nuo Aušros vartų iki Kryžių kalno tam, kad paminėtų popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje jubiliejų.

Kunigas D. Stančikas pėsčiomis keliauja nuo Aušros vartų iki Kryžių kalno tam, kad paminėtų popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje jubiliejų.

Automagistrale einantis žmogus, rankose laikantis tik kryžių, patraukė ne vieno pravažiuojančiojo žvilgsnį. Tai kunigas Dariušas Stančikas, kuris šiuo metu nuo Aušros vartų iki Kryžių kalno keliauja pėsčiomis. Su kunigu susitikome ir kalbėjomės Jauniūnuose, Stefanijos Tamošiūnienės namuose, kuriuose jis trečiadienio naktį nakvojo.

– Koks yra Jūsų kelionės tikslas?

– Prieš dvidešimt metų popiežius Jonas Paulius II aplankė Lietuvą. Rugsėjo septintąją jis vyko į Kryžių kalną. Nuotrauka, kurioje popiežius lipa Kryžių kalno laiptais, apskriejo visą pasaulį ir tapo tarytum Lietuvos atpažįstamumo ženklu. Savo žygiu noriu paminėti popiežiaus apsilankymą, o rugsėjo septintąją ant Kryžių kalno laikysiu Mišias.

– Kodėl keliaujate vienas?

– Taip jau įvyko, kad žygį suplanavau likus vos keletui dienų iki jo, tad ir keliauju vienas. Skaityti daugiau »

„Širvintų kraštas“ išmokė kalbėti lietuviškai

Jaroslav'as Urbanovič savo rankomis surentė dailų namą, kad patogu būtų gyventi ne tik patiems, bet ir trims atžaloms: sūnums Bartoš'ui ir Šymon'ui bei dukrai Natalijai.

Jaroslav'as Urbanovič savo rankomis surentė dailų namą, kad patogu būtų gyventi ne tik patiems, bet ir trims atžaloms: sūnums Bartoš'ui ir Šymon'ui bei dukrai Natalijai.

Nekilnojamojo turto „Savas būstas“ vadybininkai teigia jaučiantys kaimo atsigavimo tendencijas. Sodybos dabar yra kur kas populiaresnės už butus. Su gana geru gyvenamuoju namu galima įsigyti už keliasdešimt tūkstančių litų. Pirkėjams ypač patrauklios tos sodybos, kurios nuo didmiesčio yra nutolusios per 20-30 kilometrų. Jauni pirkėjai ieško tokių vietovių, kuriose augtų daug medžių. Dažnam ir pirkti nereikia, belieka įsikurti tėvų arba senelių žemėje. Vieni iš tokių naujakurių gyvena Gudulinės kaime (Jauniūnų seniūnija). Tai Monika ir Jaroslav’as Urbanovič’iai.

– Būtinai parašykite apie Jaroslav’ą ir jo šeimą, – sakė Jauniūnuose sutikti žmonės. – Tai labai darbšti ir šauni šeima.

Teko pažadą tesėti, ieškoti dailaus naujo namuko Gudulinės pakraštyje ir pabendrauti su nuolatiniais „Širvintų krašto“ skaitytojais Urbanovič’iais. Vos įsukus į pagrindinį kaimo kelią, tuoj atsirado dviračiu besivažinėjantis „palydovas“, kuris ir palydėjo iki Jaroslav’o namų. Puikiai atrodo statinys senojo Gudulinės dvaro kaimynystėje, šimtamečių medžių paunksmėje. Galima teigti, kad tai ne eilinis namas, o gana daili pilaitė ant kalniuko, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į už kilometro esančią automagistralę „Vilnius – Panevėžys“. Skaityti daugiau »

Užaugino šešis sūnus ir vieną dukrą

Aldona ir Zenonas Miliukai išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo septynis vaikus.

Aldona ir Zenonas Miliukai išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo septynis vaikus.

Pasak šveicarų pedagogo Johano Heinricho Pestalocio, namų džiaugsmas – gražiausias žmogaus džiaugsmas, o tėvų džiaugsmas – švenčiausias žmogaus džiaugsmas. Įprasta žiniasklaidoje liaupsinti tas šeimas, kuriose auga trys vaikai, ir visiškai pamirštamos tos, kuriose abu tėvai rūpinasi ir dorais žmonėmis auklėja penkis, šešis ir daugiau vaikų. Tiesa, tokių šeimų šiais laikais retai pasitaiko. Apie septynis vaikus užauginusius ir juos savarankiško gyvenimo keliu išlydėjusius Aldoną ir Zenoną Miliukus, gyvenančius Jauniūnuose, žino nedaugelis. Tai ramūs, geraširdžiai žmonės. Pasak Kristinos Miselienės, buvusios Jauniūnų pagrindinės mokyklos direktorės, tai labai rūpestingi tėvai, verti didžiausios pagarbos už užaugintus gerus vaikus. Skaityti daugiau »

Žemaitė iš Varnių visam laikui pasiliko Širvintose

Jaunystę menanti nuotrauka.

Jaunystę menanti nuotrauka.

Rusų tapytojas Ivanas Aivazovskis yra pasakęs: „Gyventi, vadinasi, dirbti“. Kad tai išmintingi žodžiai, patvirtinti galėtų Širvintose gyvenanti Danguolė Nikitina – buvusi ilgametė Širvintų pašto operatorė, dabar pensininkė, aktyvi „Širvintų krašto“ skaitytoja, liepos 18-ąją garbingą 70 metų jubiliejų šventusi moteris. Vyresniosios ir viduriniosios kartos širvintiškiai, Širvintų pašte mokėję mokesčius, siuntę laiškus ir pašto perlaidas, puikiai prisimena visada besišypsančią, energingą, jautrią operatorę Danguolę Nikitiną. Ji maloniai sutiko pasidalyti mintimis apie darbą, gyvenimą, žmones.

Iš Žemaitijos – į Aukštaitiją

– Mano vaikystė prabėgo Žemaitijoje, legendomis apipintuose gimtuosiuose Varniuose, – prisiminė Danguolė Nikitina. – Trejų metukų likau be mamos. Kaip per miglą prisimenu mamos laidotuvių dieną, kaip buvo daug žmonių, kaip tėtis laiko mane ant rankų. Tėvelis pasakojo, jog mama labai sunkiai sirgo, po karo buvo sunku, todėl jokio gydymo nebuvo ir mamą pakirto klastinga liga. Paskui tėtis vedė dar kartą ir aš augau prie pamotės. Ji buvo tikrai gera moteris, rūpinosi mumis kaip savo vaikais. Šeimoje buvome keturios seserys: Janina, Zita, Irena ir aš. Skaityti daugiau »

„Protas turi vadovauti kūnui…“

Patį paskutinį ir patį gražiausią spaudą į maršrutinę knygelę uždėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras.

Patį paskutinį ir patį gražiausią spaudą į maršrutinę knygelę uždėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras.

„Širvintų kraštas“ jau rašė apie visą Lietuvą skersai išilgai ir aplinkui pėsčiomis pražygiavusį aštuoniasdešimtmetį vilnietį Romualdą Malinauską. Keliaudamas iš Dieveniškių į Klaipėdą jis buvo užsukęs į Bagaslaviškį ir ten „pagautas“ papasakojo apie savo nepagydomą „ligą“ – aistrą kelionėms…

Antradienį Romualdas buvo užsukęs į „Širvintų krašto“ redakciją. Nuoširdžiai padėkojo už tai, jog širvintiškiai pirmieji Lietuvoje pastebėjo ir įvertino jo žygius pėsčiomis. Redakcijoje nepailstantis žygeivis pateikė visą kelionės ataskaitą ir pasidalijo artimiausiais savo planais.

– Jūsų rankose matau kelis A3 formato lapus, kuriuose išbraižyta sudėtinga lentelė su aibe skaičių bei įvairių gyvenviečių pavadinimų. Kas tai ir kam ji reikalinga? Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos