be kategorijos

Širvintose pasipildė jaunųjų policijos rėmėjų gretos

DSC00256Jaunieji policijos rėmėjai (toliau – JPR) yra savanoriškas moksleivių susivienijimas, įsteigtas padėti teisėsaugos institucijoms įgyvendinti nepilnamečių nusikalstamumo ir kitų teisės pažeidimų prevenciją.

Liepos 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate į JPR gretas įsiliejo keturios narės: Gerda Šalkauskaitė, Indrė Sinkaitė, Samanta Silko ir Miglė Rinkevičiūtė. Naujus narius pasveikino nepilnamečių specialistė Ginta Čepienė, Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus l. e. viršininko pareigas Mindaugas Mickonis papasakojo naujiems nariams apie jų veiklą, įteikė pažymėjimus. JPR nariui Laurynui Valavičiui, padėjusiam palaikyti viešąją tvarką Kernavėje, įteiktas padėkos raštas už nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga. Skaityti daugiau »

Keliautojai dviračiais laukia kitos vasaros…

Informaciniam terminalui numatyta vieta - ant Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus laiptų, prie sienos po stogeliu.

Informaciniam terminalui numatyta vieta - ant Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus laiptų, prie sienos po stogeliu.

Apie regioninį dviračių maršrutą, besidrieksiantį ir pro Širvintų rajoną, buvo pradėta kalbėti dar prieš ketverius metus. Apie tai „Širvintų kraštas“ rašė straipsniuose „Keliautojai dviračiais laukia“, „Keliautojai dviračiais vis dar laukia“. Prieš metus balandžio 4 dieną Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriuje vyko informacinis renginys apie Ukmergės, Molėtų, Širvintų ir Švenčionių vietos veiklos grupių įgyvendinamą bendrą projektą „Molėtų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų dviračių maršrutas – galimybė kaimo ekonominės veiklos įvairinimui“. Buvo manoma, kad jau 2013 metų vasarą keliautojai dviračiais galės išbandyti naują maršrutą. Apie esamą padėtį kalbamės su Širvintų rajono vietos veiklos grupės (VVG) pirmininke Vita Janavičiene.  Skaityti daugiau »

Augalų auginimas – ne vienintelis ir ne svarbiausias pomėgis

Avokadui tuoj kambaryje bus per ankšta...

Avokadui tuoj kambaryje bus per ankšta...

Egzotišką Pietų Amerikos vaismedį avokadą iš kauliuko bando auginti ne vienas lietuvis. Internete yra žmonių, auginančių šį vaismedį, patarimai, kaip sudaiginti ir užauginti medelį. Širvintų miesto gyventoja Sigita kreipėsi į laikraščio ,,Širvintų kraštas“ redakciją jau išauginusi nemažą vaismedį. Ji teiravosi informacijos apie avokado specialiąją priežiūrą, kadangi medis gana sparčiai šakojasi ir lapai vis ilgėja.

Įėjus į kambarį, kuriame puikuojasi ne vienas augalas, dėmesį iš karto patraukia avokadas – aukščiausias ir plačiausias iš visų patalpoje esančių augalų. Sigita ima pasakoti, kad vaismedis pakankamai sparčiai auga, jam patinka šiltas ir saulės šviesos giedrą dieną pilnas kambarys. Pavasarį augalas numeta lapą ar kelis, tačiau jų vietoje pradeda augti naujos šakos, medis vis platėja. Skaityti daugiau »

Irina Semaško: „O gal jau mano supratimas nešiuolaikiškas?“

Barskūnų pagrindinės mokyklos direktorė Irina Semaško sako apsisprendusi pailsėti...

Barskūnų pagrindinės mokyklos direktorė Irina Semaško sako apsisprendusi pailsėti...

Barskūnų pagrindinė mokykla – pačiame Širvintų rajono pakraštyje. Nuo 1980 metų rudens mokyklos direktore dirbo rusų kalbos mokytoja Irina Orševska – Semaško, o nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos Barskūnų pagrindinė mokykla turės naują vadovą… Irina Semaško mielai sutiko pasikalbėti apie kai kurias mokyklos ir… ne tik mokyklos problemas.

– Jūs tikrai į pensiją išeinate savo noru? Juk rajone yra ir daugiau pensinio amžiaus švietimo įstaigų vadovų, kurie, atrodo, nė nesiruošia poilsio…

– Tikrai pati supratau, kad atėjo toks laikas, kai reikia pačiai sau pasakyti: „Gana…“ Toks buvo mano apsisprendimas. Dirbu, galima sakyti, visą gyvenimą – nuo 18 metų. Juk pagaliau norisi ramiai ir gerą knygą paskaityti, ir daugiau laiko praleisti su anūkais. Skaityti daugiau »

Metodinė diena Kaišiadoryse

DSC09035Viena mėgiamiausių Širvintų rajono mokyklų direktorių pavaduotojų metodinio būrelio prioritetinių veiklos formų – metodinės išvykos. Jos suteikia galimybę ne tik geriau pažinti kaimyninius rajonus ir jų švietimo įstaigas, įdomiai praleisti laiką, pasisemti naujų idėjų, bet ir pasidalyti sava patirtimi švietimo srityje. Nė vienos išvykos be naudingo recepto! Ši nuostata nė karto nenuvylė, nes kaskart pamatome ir sužinome ką nors naujo.

Netikėtai saulėtą birželio 19-osios rytą rajono mokyklų direktorių pavaduotojai susiruošė į Širvintų rajono švietimo centro direktorės Daivos Vinciūnienės organizuotą išvyką į Kaišiadoris. Širvintų ir Kaišiadorių švietimo centrai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir noriai dalinasi patirtimi švietimo srityje. Tad, pasinaudoję puikia galimybe praturtinti žinias, Čiobiškio keltu persikėlėme per Nerį ir išskubėjome Kaišiadorių švietimo ir kultūros paslaugų centro link. Ten mus pasitiko nepaprastai energinga šio centro direktorė Kristina Rūta Dzeventlauskienė, kuri lydėjo mus visos kelionės metu, pasakojo apie žymias Kaišiadorių rajono vietas, švietimo įstaigų ypatumus, nuolat pabrėždama bendradarbiavimo su kitais rajonais ir dalijimosi gerąja patirtimi svarbą bei naudą. Duoti yra naudinga, sakė Kristina, nes grįžtamasis ryšys suteikia galimybę įvertinti savo darbą. Skaityti daugiau »

Tėvui visi vaikai yra brangūs ir lygūs

Trijų vaikų tėvas Lionginas Makauskas: „Nežinau, ar sunku auginti ir auklėti vaikus, į mokslus leisti, kažkaip net nepasimatė, kad jie taip greitai užaugo.“

Trijų vaikų tėvas Lionginas Makauskas: „Nežinau, ar sunku auginti ir auklėti vaikus, į mokslus leisti, kažkaip net nepasimatė, kad jie taip greitai užaugo.“

Aplankytas Beivydžiuose (Zibalų seniūnija) gyvenantis trijų suaugusių vaikų tėvas Lionginas Makauskas kuklinosi:

– Nėra ką apie mane rašyti. Gyvename kaip visi. Abu su žmona pasitardami auklėjome, mokėme savo vaikus. Aišku, motinai daugiau buvo darbo ir rūpesčio. Tėvas tik pagelbsti. Mūsų vaikai visi vienodi, tikrai geri, skųstis negalime. Nė vieno rėksnio nebuvo. Nežinau, ar sunku auginti ir auklėti vaikus, į mokslus leisti, kažkaip net nepasimatė, kad jie taip greitai užaugo.

Lionginą Makauską Tėvo dienos proga sveikins dukra Aida, sūnūs Sigitas ir Irmantas su šeimomis. Nusilenks tėvui, padėkos už išmokytą tiesiai suarti vagą, už platų šieno pradalgį lankoj, už tėviškąjį didingumą, už kantrybės, tiesos ir pagarbos pamokas. Dabar visi vaikai jau suaugę ir palikę gimtąjį lizdą. Abu sūnūs įsikūrę Vilniuje. Tėvų namuose gyvena tik dukra Aida su šeima. Skaityti daugiau »

Pergalė teisme Savivaldybei sugrįžo bumerangu

Nors viešojoje erdvėje buvo išplatinta Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės informacija, kad nuo liepos 1 dienos bus pradėti vykdyti projekto „Širvintų mieste esančio tvenkinio būklės gerinimas“ darbai, panašu, jog gali nutikti ir kitaip. Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Aplinkos ministerijos viceministrais valdininkė pasiguodė, kad Savivaldybė atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kurią santykinai galima būtų įvardyti kaip šantažą. Skaityti daugiau »

Iš pirmo žvilgsnio – romantika, o iš tikrųjų – sunkus darbas

Žydinčiomis braškėmis džiaugiasi Agnė Muleronkaitė (kairėje), jos mama Danguolė ir keturkojis braškių lauko sargas...

Žydinčiomis braškėmis džiaugiasi Agnė Muleronkaitė (kairėje), jos mama Danguolė ir keturkojis braškių lauko sargas...

Iš Gelvanės ežero išteka Ūdaros upeliukas, kuris apie tris kilometrus prieš Družus įteka į Širvintą. Kažkur per vidurį tarp minėto ežero ir Družų yra Ūdaros kaimelis su toli viena nuo kitos išsibarsčiusiomis keliomis sodybomis. Manau, kad nupasakoti tikslaus adreso neverta, nes birželio mėnesį „kažkur ten“ sirpsta nuostabiai gražios ir skanios uogos – raudonskruostės braškės. Ir nėra pasaulyje žmogaus, kuris nesusigundytų įsidėti į burną vienos kitos uogelės. Gražuoles braškes augina Muleronkų šeima: mama Danguolė, tėtis Česlovas ir dar visai neseniai ūkio vairą į savo rankas perėmusi jauniausioji duktė Agnė. Beveik į visus „Širvintų krašto“ klausimus atsakinėjo Danguolė, nes, pasak Agnės, mama kol kas vis tiek daugiau žino. O iš tėtės Česlovo susilaukiau rimtos pastabos, kad gal reikėtų rašyti ne apie braškes, o apie didelę emigraciją, apie mokyklų uždarymą, apie lietuviškų pensijų dydį ir prekių kainas… Gal šis pasakojimas taps pavyzdžiu, kaip galima užsidirbti kasdienei duonai ir nebėgant iš Lietuvos? Skaityti daugiau »

Apie veterinarijos gydytojo gyvenimo pliusus ir minusus

Stasys Staniulis su žmona Elena trumpą atokvėpio valandėlę.

Stasys Staniulis su žmona Elena trumpą atokvėpio valandėlę.

Stasio Staniulio veterinarijos paslaugų ir gyvulių sėklinimo individualią įmonę suradau internete. Įmonė ir šeima įsikūrusi Gelvonuose, Pirties gatvėje. Stasys Staniulis yra baigęs Buivydiškių žemės ūkio mokyklą ir Kauno Veterinarijos akademiją. Gegužės 27 dieną jis švęs šešiasdešimties metų jubiliejų. Pasak Stasio draugų bei pažįstamų, jis yra geras savo srities specialistas ir šiaip puikus žmogus. Ir iš tiesų Stasys mielai sutiko pasikalbėti. Ir ne tik apie gyvūnų gyvenimą ir jų ligas…

– Siūlau pokalbį pradėti nuo vaikystės svajonių. Kuo norėjote tapti užaugęs?

– Tokio rimto pasirinkimo vaikystėje neturėjau. Vienu metu norėjau būti statybininku. Į Buivydiškių technikumą pakliuvau, galima sakyti, atsitiktinai. Stojau ir įstojau. Žinoma, augdamas kaime, dažnai susidurdavau ne tik su sveikais gyvūnais. Gal tada pasąmonėje ir kilo noras padėti sergantiems.

– Tai dabar žmonės „kraustosi iš proto“ dėl savo augintinių. Juk anksčiau kaime niekas nei šuns, nei katės negydydavo. O dabar dažnas po jų mirties net paminklą pastato…

– Sutinku, dar mano darbo pradžioje kaime šeimininkai savo šunų ir kačių gydymu nesirūpindavo. Skaityti daugiau »

Mylinčios motinos širdis moka sutelkti šeimą

Penkių vaikų mama Nijolė Jurkevičienė: „Vienu metu sugebėdavau nudirbti bent keletą darbų: ir virti, ir skalbti, ir namus tvarkyti, ir su vaikais pabendrauti.“

Penkių vaikų mama Nijolė Jurkevičienė: „Vienu metu sugebėdavau nudirbti bent keletą darbų: ir virti, ir skalbti, ir namus tvarkyti, ir su vaikais pabendrauti.“

Motinos diena – gražiausia pavasario šventė, švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Motina yra namų židinys. Ji anksčiausiai keliasi, vėliausiai gulasi, rūpinasi šeimos dvasine ir materialine gerove. Ar įvertinama motinos širdis, kol ji tebeplaka šalia mūsų? Ar visada ji sulaukia jautraus padėkos žodžio? Dažniausiai tik šventės proga motinoms dovanojami gražiausi pavasario gėlių žiedai.

Tikima, kad gyvenimas yra gražus ir laimingas

Pirmasis gegužės sekmadienis Širvintų gyventojos Nijolės Jurkevičienės namuose bus didžiulė šventė. Tądien penkių vaikų motinai, močiutei nusilenks, Motinos dienos proga sveikins vaikai Artūras, Jolita, Jūratė, Darius, Gediminas, anūkai Andrius, Simona, Kipras, Aistė, Matas. Visa gausi, graži, darni šeima sueis ir suvažiuos pagerbti motinos – šeimos židinio saugotojos, vaikų auklėtojos, pirmosios darbštumo, gerumo, gimtosios kalbos mokytojos.

– Augau Laukagalio kaime, Kaišiadorių rajone, valstiečių šeimoje, – sakė Nijolė Jurkevičienė, – mano tėtis Mikas Perednis ir mama Jadvyga Perednienė išaugino septynis vaikus, tris dukteris ir keturis sūnus. Šeimoje buvau vyriausia, teko padėti mamai prižiūrėti jaunesniuosius brolius ir seseris, padėti tvarkytis namų ruošoje.

Moteris ilgai kalbėjo apie savo tėvus. Prisiminė tėviškę Laukagalio kaime, tėvų gerumą, vienodai dalijamą meilę ir duonos kąsnį visiems vaikams. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos