be kategorijos

„Su bitėmis reikia būti švelniam“

Bitininkas Česlovas Jasevičius drąsiai sukosi apie spalvingai išdažytus avilius, nesukėlė jokio bitelių nepasitenkinimo ar susierzinimo.

Bitininkas Česlovas Jasevičius drąsiai sukosi apie spalvingai išdažytus avilius, nesukėlė jokio bitelių nepasitenkinimo ar susierzinimo.

Bitėmis ir bitininkais Lietuva garsėja nuo seno. Kiekvienas žinomas bitininkas gali papasakoti vis kitokią savo bitininkavimo sėkmės istoriją. Vieniems bitės darbštumo simboliu tapo dar vaikystėje matant triūsiančius aplink avilius senelius ar tėvus. Kiti bitininkystės pažinimo pamokas pradėjo eiti baigę mokslus ar įgavę gyvenimo patirties. Bitininkai visada buvo vertinami ir gerbiami ne vien už darbštumą, kruopštumą, atidumą, bet ir už kitų žmogiškųjų vertybių puoselėjimą, kantrybę, geranoriškumą. Gerokai mažiau, bet ir šiais laikais yra žmonių, mylinčių biteles, mokančių jas prižiūrėti, gebančių ne tik sau, bet ir aplinkiniams prisukti kvepiančio medaus. Vienas jų – Akmenių kaime (Širvintų seniūnija) bityną turintis Česlovas Jasevičius. Tai neseniai gražų jubiliejų šventęs, nuo paauglystės bitelėmis besidomintis vyras, pomėgį bitininkauti paveldėjęs iš šviesaus atminimo tėčio Zenono Jasevičiaus. Skaityti daugiau »

60 metų kartu…

Laikas bėga. Aldona ir Vincas Narušiai po 60 metų

Laikas bėga. Aldona ir Vincas Narušiai po 60 metų

Praėjusį šeštadienį Kernavės bažnyčioje Aldona ir Vincas Narušiai šventė savo vestuvių jubiliejų. Gana retą jubiliejų – deimantinį… Tai reiškia, kad sutuoktiniai kartu pragyveno 60 metų. Iki deimantinių vestuvių metinių kelias ilgas. Tokius jubiliatus mūsų rajone galima būtų suskaičiuoti ant pirštų. Narušiai mielai sutiko pasikalbėti apie buvusį darbą, apie esamus pomėgius, žodžiu, apie gyvenimą… Tiesa, ponas Vincas perspėjo, kad jis gali netyčia žodžiais nustelbti savo žmoną arba, liaudiškai kalbant, prisipažino, kad ką jau ką, tačiau pakalbėti mėgstąs…

– Pradėkime nuo pradžios. Jūsų gimtinė yra…

– Ukmergės rajone, tarp Lyduokių ir Žemaitkiemio, gražiose apylinkėse įsikūrusiame Antatilčių kaime. Skaityti daugiau »

Sodyboje mėgiamiausia – saulės spalva…

Šeimininkai džiaugiasi prieš 14 metų įsigytu namu.

Šeimininkai džiaugiasi prieš 14 metų įsigytu namu.

Širvintų rajono seniūnijose praeivio akis glosto vis daugiau sodybų, kurių šeimininkai savo kasdieninio triūso verpetuose suranda laiko grožio daigų paieškai, moka kurti ir skleisti subtilius dalykus, puošti savo darbais ir išmone gimtąjį kraštą. Žalumynų ir gėlynų gerbėjai nepabūgo net užklupusios sausros, visais įmanomais būdais gaivino vandens ištroškusius augalus. Šie atsidėkojo įvairiaspalviais žiedais.

Tvarka ir gausybe gėlių išsiskiria Širvintų kaimo Draugystės gatvės 35 numeriu pažymėta Mortos ir Vlado Pečiulių sodyba. Abu šeimininkai jau garbaus amžiaus žmonės, sakosi besidžiaugią prieš 14 metų įsigyta sodyba, viską sutvarkę savomis rankomis. Skaityti daugiau »

„Gyventi galima, tik reikia dirbti…“

Ūkininkas Jonas Kropa pasiruošęs nuimti kviečių derlių.

Ūkininkas Jonas Kropa pasiruošęs nuimti kviečių derlių.

Jono Kropos ūkis yra Alionių seniūnijoje, važiuojant keliu Pajuodžių link. Žmogus save vadina vidutiniu ūkininku. Dirbamos žemės vos 54 hektarai, kai stambūs ūkininkai turi dešimt kartų daugiau. Užtat vyras visus darbus, pradedant nuo javų sėjos iki aruodo, nuo bulvių sodinimo iki jų realizacijos, atlieka pats ir yra ramus dėl darbų kokybės. „Man taip gyventi įdomiau, o daugiau žemės man ir nereikia, – jos gyvenimo pabaigoje visi turėsime vienodai“, – šypsosi vyras.

Vos pasukęs iš pagrindinio kelio sodybos link, pastebėjau prie raudono vikšrinio traktoriaus palinkusį žmogų. Jonas Kropa remontavo seną Volgogrado gamykloje pagamintą 75 arklio galių traktorių su buldozerio peiliu. Pasak Jono, buldozeris labai praverčia vasarą prie statybų, kada reikia žemes išstumdyti, o žiemą – sniegui nusivalyti. Auksinių rankų vyras nuo senų laikų turi prisirinkęs atsarginių dalių. Jam net mintis nekyla išmesti gerą daiktą. Skaityti daugiau »

Bitininkas, muzikantas, medžiotojas…

Jonas Romaška moka pats pasigaminti avilį.

Jonas Romaška moka pats pasigaminti avilį.

Širvintose sunku sutikti žmogų, kuris nepažinotų Jono Romaškos. Vieni jį pažįsta kaip bitininką, kiti – kaip muzikantą, treti – kaip medžiotoją. Jonas mielai sutiko pasikalbėti apie save ir savo tokius skirtingus pomėgius.

– Pirmiausia pakalbėkime apie medų. Bitininkai skundžiasi, kad šiais metais vasara bitėms netikusi?…

– Ir vasara, ir pavasaris… Pavasaris kai kam gal ir geras buvo, tik ne bitėms. Buvo karšta, o kai žydėjo obelys, užėjo šalnos. Bitutės iš obelų nespėjo nektaro prisirinkti, iš pienių – taip pat. Vasara taip pat karšta, ir, pavyzdžiui, iš grikių vėl negali paimti nektaro, nes tam reikalinga 20 – 24 laipsnių oro temperatūra. Temperatūrai kylant ar krintant, išskiriamo nektaro kiekis mažėja. Šiemet medaus derlius per pusę mažesnis, negu pernai. Šiais metais bitės labai spietėsi.  Skaityti daugiau »

Motinos turtas ir laimė – septyni dori vaikai

Ona Lučiūnienė išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo septynis vaikus (sūnus Gintautas kairėje, sūnus Eimontas dešinėje).

Ona Lučiūnienė išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo septynis vaikus (sūnus Gintautas kairėje, sūnus Eimontas dešinėje).

Turbūt nesuklysiu pasakęs, jog pati dailiausia ir gražiausia sodyba Spietiškių kaime (Čiobiškio seniūnija) būtų Lučiūnų. Leidžiantis automobiliu nuo kalno, iš tolo pakeleivio akis glosto dviaukštis pastatas ir idealiai sutvarkyta aplinka. Kiekviena sodybos pėda, rodos, byloja apie šeimininkų pasiaukojimą kurti savo gyvenimo legendą. Galima tvirtai teigti, jog čia ne parodai ir ne praeiviams specialiai sukurtas grožis. Tikėtina, kad toje sodyboje tarp daugybės gėlių ir dekoratyvinių augalų gyvena šeima, turinti poetišką sielą ir darbą mylinčias rankas. Sodybos kieme pasitiko Ona Lučiūnienė – keturių sūnų ir trijų dukterų mama. Laiminga motina pristatė du atostogaujančius sūnus: vyriausiąjį Gintautą (vieną iš vyriausiųjų dvynių) ir jauniausiąjį Eimontą (vieną iš jauniausiųjų dvynių). Sodybos šeimininkė Ona Lučiūnienė pasiūlė prisėsti ir sutiko papasakoti apie savo didžiausią turtą – septynis dorais žmonėmis užaugintus vaikus. Skaityti daugiau »

Darbavosi dviračių vagys

Liepos 17-20 d.

Į Policijos komisariatą pristatyti: liepos 18 d. rajono gyventojas E. D., gim.1976 m., girtas pasirodęs viešoje vietoje Širvintų rajone, ir rajono gyventojas L. K., gim.1974 m., įtariamas padaręs nusikaltimą, etapuotas į Ukmergės r. PK areštinę. Skaityti daugiau »

Šachmatai vysto loginį mąstymą ir atmintį…

Gediminas Voveris (antras iš kairės) žaidžia turnyre Latvijoje.

Gediminas Voveris (antras iš kairės) žaidžia turnyre Latvijoje.

Sekmadienį buvo minima Tarptautinė šachmatų diena. Ar populiarus dabar šis žaidimas? Kiek mūsų rajone jo entuziastų? Apie tai kalbamės su širvintiškiu Gediminu Voveriu – gerai pažįstamu Lietuvos šachmatų pasaulyje. Jis – ilgametis Lietuvos korespondencinių šachmatų federacijos organizuojamų turnyrų dalyvis. Ir ne tik Lietuvos… Gediminas dalyvauja ir tarptautiniuose turnyruose, o 1992 metais jam suteiktas korespondencinių šachmatų tarptautinio meistro vardas.

– Turbūt sutinkate, kad šachmatai – pats „protingiausias“ žaidimas? Žurnalistai, rašydami apie politikus, dažnai pavartoja tokius šachmatų terminus kaip „Seime įvyko rokiruotė“, „Numatė keletą ėjimų į priekį…“ Skaityti daugiau »

Širvintiškiai piktinasi „alpinariumu“ krantinėje

Taip atrodo jau nušienautas „alpinariumas“. Panašu, kad kitą vasarą akmenų per piktžoles jau visiškai nebesimatys...

Taip atrodo jau nušienautas „alpinariumas“. Panašu, kad kitą vasarą akmenų per piktžoles jau visiškai nebesimatys...

Ne vieną kartą „Širvintų kraštas“ rašė apie abejotiną projekto „Širvintų mieste esančio Beržės upelio būklės gerinimas“ vykdytojų sumanymą vieną iš Beržės upelio krantų išgrįsti akmenimis. Žmonės piktinosi, kad be reikalo iššvaistyti pinigai, kad akmenys apžels žole, dalis jų nuslinks į vandenį… Ir jie buvo teisūs. Matyt, pavasario polaidžio vanduo ir stiprios liūtys „išgraužė“ dalyje ploto tarp akmenų griovius ir įdubas, išplovė smėlį, kasmet krantinėje vis vešliau išsikeroja piktžolės, kurias išnaikinti gana sunku. Pernai buvo bandoma išravėti, bet, panašu, pastangos nuėjo vėjais.

Neseniai viena Upelio gatvės gyventoja, paskambinusi į „Širvintų krašto“ redakciją, vėl piktinosi piktžolėmis apaugusiu akmenų plotu, sakė, jog kvies televiziją, kad visa Lietuva pamatytų, kaip Širvintose nesitvarkoma. Tiesa, po poros dienų tas „alpinariumas“ buvo nušienautas. Bet kas iš to – vaizdelis nė kiek nepagražėjo, o tarp akmenų sužėlusios žolės kaipmat vėl atžels. Nebent vėl jas būtų bandoma reguliariai išravėti, antraip akmenyną visiškai užgoš piktžolės. Skaityti daugiau »

Išeitis: nebus maudyklos, nereikės ir informacijos

Nebus maudyklos, nereikės ir vandens tyrimų...

Nebus maudyklos, nereikės ir vandens tyrimų...

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vertindamas gautus liepos mėnesio pirmos pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, praneša, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų, todėl maudytis juose nėra saugu.

Ir vėl informacijos apie maudyklų vandens kokybę nepateikė keli rajonai, tarp kurių – ir Širvintų (turi būti tiriamas Širvintų tvenkinio vanduo). Taigi, nors vasara jau įpusėjo, širvintiškiai, panašu, nežino, ar maudosi saugiame sveikatai vandenyje. O gal kaip ir pernai – tyrimai buvo atliekami kas mėnesį, tačiau susipažinti su jų rezultatais buvo problemiška? Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos