be kategorijos

Tebūna laimingi Ožkos-Avies metai

Avytės mėgsta pasmaguriauti tiesiai iš Daivos ir Česlovo rankų.

Avytės mėgsta pasmaguriauti tiesiai iš Daivos ir Česlovo rankų.

Važiuojat keliu nuo Žemųjų Viesų Širvintų link, dešinėje kelio pusėje dėmesį patraukia didelė kūdra ir iki pat netoliese stovinčio namo taisyklinga vora išsirikiavusios sidabrinės eglaitės. Vasarą šalia sodybos besidriekiančioje pievoje dažnai ganosi didelis būrys avių. Jas augina Česlovas ir Daiva Puzinai. Iš meilės Daivai Česlovas paliko savo gimtinę – senąją Lietuvos sostinę Kernavę ir persikėlė gyventi į Širvintas. Avis šeima pradėjo auginti prieš gerus dešimt metų. Besisvečiuojant Puzinų sodyboje Česlovas iš tvarto fotosesijai atnešė prieš parą gimusius tris nuostabaus grožio mekenančius ėriukus, o Daiva labai nerimavo, kad tokius mažiukus perpūs vėjas ir jie gali susirgti.

– Pagal kinų kalendorių nuo 2015 m. vasario 19 d. prasidės Žaliosios medinės Ožkos metai, o pagal japonų – Avies. Ar ne laikas būtų avis pakeisti į ožkas?

– Šiaip tai nieko neturiu prieš ožkas, tačiau, matyt, ne veltui liaudyje sakoma: „Neturėjo boba vargo – įsigijo ožką…“ Pirmiausia, su avimis mažiau darbo. Jų ganyti nereikia, jos pačios išeina į ganyklą pro vartus ir grįžta pačios. Vasarą tik vandens reikia parūpinti, ir… viskas, o ožkas, kaip žinote, dar ir melžti reikia. Mūsų avims nei piemens, nei sargo samdyti nereikia, nes šias pareigas puikiai atlieka kalė Rokė. Ji prie avių nieko svetimo neprileidžia. Skaityti daugiau »

Tremtinės patarimas – branginti gyvenimą

Didžiausia Irenos Miselienės pagalbininkė - dukra Genė Surgelienė (kairėje).

Didžiausia Irenos Miselienės pagalbininkė - dukra Genė Surgelienė (kairėje).

Praėjusio amžiaus viduryje į atšiauriausias Sibiro sritis ištremti lietuviai kentė šaltį, badą, ligas, gimtinės ilgesį, artimų žmonių netektis, bet nepalūžo. Visa tai ištverti padėjo malda, susitelkimas, santarvė ir geranoriškumas aplinkiniams. Kalbinti tremtiniai, vaikystę ar jaunystę praleidę Sibiro platybėse, tvirtina, jog lietuviai pasižymėjo vienybe, nuoširdumu ir paslaugumu, ypač akivaizdu tai būdavo Kalėdų išvakarėse. Anot pašnekovų, iš Lietuvos atsiųstas duonos džiūvėsis ar Kūčių stalo aplotkėlė būdavo laužoma į daugybę mažų gabalėlių, kad sušildytų nelaimių sutryptas tremtinių širdis ir spinduliuotų gerumu. Dažnas ir dabar su didžiausia meile ir pagarba kalba apie „ešelono brolius ir seseris“, su kuriais buvo dešimt ir daugiau metų gyventa, kentėta ir drauge sugrįžta gimtinėn Lietuvon.

Palikti namus Avižonyse liepta per 15 minučių

– Mus išvežė 1949 metų kovo 25-osios naktį, – pasakojo Avižonių kaimo (Širvintų seniūnija) gyventoja, 87-us metus skaičiuojanti Irena Miselienė. – Buvau jauna, vos 21 metų, neseniai atitekėjusi į stiprių ūkininkų Miselių namus. Vežė mano vyro Jono tėvus Juzefą ir Vladą Miselius. Kartu išvežė ir mus – jaunavedžius. Skaityti daugiau »

Visur sparčiu žingsniu ir su geranoriška šypsena

Per daugelį metų iš buvusios ilgametės Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos direktorės Helenos Vaicekauskienės mokytasi bendravimo meistriškumo, nuoširdumo, energijos ir paprastumo.

Per daugelį metų iš buvusios ilgametės Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos direktorės Helenos Vaicekauskienės mokytasi bendravimo meistriškumo, nuoširdumo, energijos ir paprastumo.

Išmintis byloja, kad tapti sėkmės žmogumi nebūtina. Geriau tapti vertu pagarbos. O pagarbos visada nusipelno tas žmogus, kuris eina nepramintu gyvenimo taku ir palieka savo pėdsaką. Ryškiausias pėdsakas Širvintų „Atžalyno“ mokyklos istorijoje yra įspaustas buvusios ilgametės mokyklos direktorės Helenos Vaicekauskienės.

„Direktorė, mūsų direktorė“, – taip Heleną Vaicekauskienę vadina ir tie, kuriems dar nė trisdešimties nėra, ir tie, kuriems plaukai sidabru nusidažę. Ir nesvarbu, kokias pareigas „Atžalyne“ žmogus užima. Visada jis pasitinkamas ir išlydimas su šypsena. Ir taip nuo mokyklos atidarymo 1985-aisiais. Ir dabar direktorė nepamiršta „Atžalyno“, kaskart užbėga, pašnekina buvusius kolegas, drauge dalyvauja progimnazijos renginiuose, vyksta į keliones. Gruodžio 6-ąją garbingą jubiliejų švenčiančiai jubiliatei jaunatviško žvalumo ir energijos dažnas galėtų pavydėti. Per daugelį metų iš direktorės mokytasi bendravimo meistriškumo, nuoširdumo, veiklumo ir paprastumo. Skaityti daugiau »

Kartais pats likimas braižo gyvenimo vingius

SODROS Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Liudmila Braškienė.

SODROS Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Liudmila Braškienė.

Liudmila Braškienė 2010 metų gegužės mėnesį pradėjo vadovauti Širvintų SODROS skyriui. Iki 2012 metų sausio tai buvo vienas iš 50 tuo metu veikusių savarankiškų Valstybinio socialinio draudimo skyrių. 2012 metais, reorganizuojant SODROS sistemą, Širvintų skyrius kartu su kitais dviem – Trakų ir Šalčininkų – buvo prijungtas prie SODROS Vilniaus skyriaus ir tapo jo struktūriniu padaliniu, atsakingu už pensijų skyrimą ir mokėjimą Širvintų rajono gyventojams. Iki šiol čia išsaugotos dvi nuotolinės Registro skyriaus, dvi Finansų skyriaus, viena Įmokų išieškojimo, viena Informacinių technologijų skyriaus specialistų darbo vieta, todėl rajono gyventojai čia gali pateikti prašymus ligos, motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, taip pat pasikonsultuoti ir gauti pažymas apie socialinį draudimą. Draudėjams gali būti pateikta jiems rūpima informacija įmokų klausimais. Liudmila Braškienė, po reorganizacijos dirbusi Širvintų skyriaus vedėja, nuo 2014-06-02 pradėjo eiti kitas – Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vedėjo pavaduotojos – pareigas. Tačiau per ketverius jos vadovavimo Širvintų skyriui metus ne vienam širvintiškiui teko pabendrauti su vedėja, išsakyti savo problemas, gauti informaciją ar išsiaiškinti rūpimus klausimus. Liudmila Braškienė mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų. Skaityti daugiau »

„Perskaičiau legendą apie Ikarą…“

Darius Paliukėnas ore. Už nugaros - propeleris, o virš galvos - sparnas.

Darius Paliukėnas ore. Už nugaros - propeleris, o virš galvos - sparnas.

Būna, kad, jaukiai įsitaisius krėsle prieš televizorių arba ramiai už stalo gurkšnojant arbatą, už lango pasigirsta tolimas plerpiantis garsas, lyg netoliese žmogelis su žoliapjove po veją lakstytų. Tas garsas greitai sustiprėja ir tada imi suvokti, kad jis sklinda iš dangaus. Išbėgi į balkoną ir regi kažkokį virš galvos praskridusį padarą su propeleriu ant nugaros, primenantį herojų iš seno animacinio filmuko apie Karlsoną, kuris gyveno ant stogo… Statybinių medžiagų parduotuvėje „Trys valetai“ dirbantis Darius Paliukėnas nė kiek neįsižeidžia pavadintas šio filmuko herojaus vardu. Skraiduolis sutinka papasakoti apie gana neįprastą pomėgį. Skaityti daugiau »

Rūpi kiekvienas kaimo žmogus

Musninkų bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė.

Musninkų bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė.

Musninkų kaimo bendruomenė klesti, šiandien ją sudaro apie 60 narių. Bendruomenės pirmininkė, seniūnė ir aktyvesni nariai stengiasi bei dirba visų labui, įtraukia į veiklą vis platesnius kaimo gyventojų sluoksnius. Apie bendruomenės veiklą pasakoja jos pirmininkė Jadvyga Kielienė, kuriai rūpi, kad kaimo žmonėms būtų gera gyventi ir miestelyje jie turėtų kuo užsiimti.

– Papasakokite apie neseniai atidarytą sporto klubą? Kaip kilo tokia idėja?

– Rašėme projektą ir gavome „Leader“ programos paramą. Už tuos pinigus įsigijome treniruoklių, kuriuos pirmiausia planavome pastatyti bendruomenės namuose esančiame poilsio kambaryje. Galvojome, kad turėsime tik keletą treniruoklių, tačiau už gautus pinigus įsigytus treniruoklius sustačius patalpoje, jie buvo vienas šalia kito. Pagalvojome, kad jei norėsime aerobikos ar gimnastikos treniruočių, nebus vietos, o daugiau patalpų neturime. Skaityti daugiau »

Zenonas Miselis: „Rusena viltis, kad Vileikiškiuose vėl gali prireikti mokyklos…“

Pasirodo, kaimo turizmo sodyboje „Pas Zenoną“ yra keli šeimininkai...

Pasirodo, kaimo turizmo sodyboje „Pas Zenoną“ yra keli šeimininkai...

Už Vileikiškių atsišakoja keliukas, vedantis prie rodyklės su užrašu „Pas Zenoną“. Netrukus prieš akis atsiveria keli raudonais stogais dengti pastatai. Patenkame į Zenono Miselio kaimo turizmo sodybą. Zenonas ne tik verslininkas, jis – Širvintų rajono vietos veiklos grupės valdybos bei Širvintų krašto verslininkų ir vadovų klubo narys ir Vileikiškių kaimo bendruomenės pirmininkas. Prie kavos puodelio užsimezga atviras pokalbis. Skaityti daugiau »

Veterinarijos gydytojo darbas – ir hobis, ir gyvenimo būdas

Dėl šeimininko dėmesio energingai kovoja du bigliai.

Dėl šeimininko dėmesio energingai kovoja du bigliai.

Netrūksta Širvintų rajone žmonių, kurie augina gyvulius. Prižiūrint keturkojus, dažnam tenka susidurti ir su augintinių sveikatos bei priežiūros problemomis. Tokiu atveju dažniausiai kreipiamasi į arčiausiai esantį veterinarijos gydytoją. Kas kitas, jei ne veterinaras, suskubs į pagalbą karvei ar arkliui sunegalavus, pakonsultuos, kaip užauginti sveiką ir žvalų augintinį, patars, kokių vitaminų jam būtina duoti. Į Šešuolėlių I kaime gyvenantį veterinarijos gydytoją Vytautą Kalesniką kreipiasi ne tik aplinkinių kaimų žmonės, bet ir Alionių bei Širvintų seniūnijų gyventojai. Pagalbos sulaukusių kraštiečių teigimu, veterinaras Vytautas yra prisišaukiamas žmogus. Jis pagelbėti, karvei sunegalavus, atskuba bet kuriuo paros metu. Skaityti daugiau »

„Nesigailiu pasirinkęs kario kelią…“

2013 m. kovo 8 diena. Vokietija. Deividas prie karinio lėktuvo

2013 m. kovo 8 diena. Vokietija. Deividas prie karinio lėktuvo

Jau mokyklos suole, kaip ir dauguma berniukų, Deividas Jeremičas svajojo apie šautuvus, tankus, lėktuvus. Jo svajonė išsipildė. Dabar Deividas Jeremičas yra Lietuvos kariuomenės, Karinių oro pajėgų, Oro gynybos bataliono, 3-osios Oro gynybos baterijos karys. Pasak Deivido, jų bataliono šūkis: „Į mūšį – pirmieji“, nes šiuolaikiniame mūšyje pirmoji atakuoja priešo aviacija, taigi ir gintis pirmiausiai turi oro gynybininkai. Skaityti daugiau »

Ūkininkas, ugniagesys, seniūnaitis, geras kaimynas

„Širvintų krašto“ žurnalistus suintrigavo vienos Lapelių kaimo gyventojos žodžiai: „Yra mūsų kaime žmogus, kuris niekada neatsisako padėti kaimynams. Mūsų kaime gyvena daugiausia senoliai, kuriems ūkio darbus nudirbti sunku. Jo dėka gyvulius auginame ir turime ką valgyti. Tai – Saulius Avlasevičius.“

Su šiuo aparatu ūkininkas kiekvieną dieną važiuoja karvių melžti

Su šiuo aparatu ūkininkas kiekvieną dieną važiuoja karvių melžti.

Lapelių kaimo pakraštyje prie nedidelio, tačiau jaukaus medinio namo mane pasitiko jaunatviškai atrodantis vyras ir, maloniai pakvietęs užeiti vidun, tarstelėjo: „Namuose šeimininkauju vienas…“ Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos