Bene jautriausias tądien svarstomas klausimas buvo dėl UAB “Širvintų šiluma” centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo nuo 2011 metų gruodžio 1 dienos iki 2012 metų lapkričio 30 dienos (be PVM).

Pristačius šį sprendimo projektą opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė priminė, kad prieš kelias savaites Investicijų, vietinio ūkio ir kaimo reikalų komiteto nariai lankėsi UAB “Širvintų šiluma”, tačiau Sigitas Jozonis tuomet kalbėjo apie galimą šilumos atpigimą galbūt po metų ir net puse žodžio neužsiminė, kad šiemet šiluma brangs. Sunku patikėti, kad prieš porą savaičių UAB “Širvintų šiluma” direktorius to nežinojo. Kodėl šis faktas nebuvo paminėtas Investicijų, vietinio ūkio ir kaimo reikalų komiteto nariams?

Nenumaldomai artėjantis šildymo sezonas ne vienam kelia galvos skausmą. Žmonės, ko gero, vis dažniau žvilgteli į savo piniginę ar net į santaupas – į tai, ką dažnas uždirbo per vasarą, kadangi mokesčiai už šildymą yra gana dideli. Deja, šiemet rajono gyventojams savo pinigines teks paploninti dar labiau, nes 12 tarybos narių pritarus, 6 prieštaraujant ir 1 susilaikius dėl padidėjusios elektros kainos ir su ja susijusių dedamųjų, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina padidinta apie 6 proc.

Tiesa, prieš balsuojant dėl šilumos kainos padidinimo Živilė Pinskuvienė tarybos nariams priminė, ką prieš rinkimus kiekvienas iš jų žadėjo savo rinkėjams, ir vylėsi, kad jie vis dėlto nepamirš rajono žmonių ir jiems išsakytų pažadų. Tačiau “valstietis” V. Šimonėlis, pareiškęs, kad pažadai yra pažadai, o realybė verčia priimti kitokius sprendimus, leido suprasti, kad diskusijas šia tema reikia baigti.

“Širvintų krašto” informacija

Už šilumos pabranginimą balsavo:

Liberalų ir centro sąjunga

Kęstutis Pakalnis

Algirdas Meško

Mykolas Bildžiukas

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

Kazys Visackas, Vytas Šimonėlis ir Remigijus Čirba

Lietuvos socialdemokratų partija

Antanas Lidžius

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Daiva Sakalauskienė

Irena Vasiliauskienė

Lietuvos lenkų rinkimų akcija

Marijan'as Buinickas ir Stefanija Tamošiūnienė

Nepriklausomas

Vincas Jasiukevičius

Nuo balsavimo nusišalino:

Lietuvos socialdemokratų partija

Andrius Jozonis

Balsuojant dėl šilumos brangimo susilaikė:

Partija Tvarka ir teisingumas

Alfredas Astikas

Prieš šilumos pabrangimą balsavo:

Darbo partija

Živilė Pinskuvienė

Marija Gudonienė

Lina Duliūnaitė-Nikiporavičienė

Romas Zibalas

Alfonsas Romas Maršalka

Rimas Stepaitis

Davids iš Latvijos taip nuobodu, kad net miegas ima...

Jau antra savaitė Kaimynėlių kaime (apie porą kilometrų nuo Musninkų) Ievos ir Arūno šeimoje gyvena ir dirba jauni žmonės iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos, o jiems vadovauja libanietis… Tai – savanoriai, Jaunimo mainų agentūros dėka atvykę į Lietuvą. Vyksta neformalus mokymasis. Jauni žmonės savanorišką tarnybą turi atlikti būtinai kitoje šalyje, nei gyvena. Čia jie įgyja naujų žinių, patirties ir įgūdžių. Į Musninkus atvyko jaunuoliai iš vadinamųjų socialinės rizikos šeimų: Katarzyna Laug ir Ewa Czaplinska iš Lenkijos, Egle Soosar ir Alexey Izovit’as iš Estijos bei Davids Dainis ir Solvita Ulmane iš Latvijos. Jaunimo mainų agentūroje dirba libanietis Joseph’as Semaan’as. Šios agentūros direktorė jo žmona Vita Pavilonytė-Semann. Pasak Joseph’o, su žmona jie susipažino Graikijoje ir iš Libijos į Vilnių gyventi atvažiavo dar 2006 metais. Belieka tik pridurti, kad sodybos šeimininkė yra latvė…

Ramunė Aniukštienė moko karoliukų vėrimo paslapčių savanorį Alexey Izovit'ą iš Estijos.

Visi šie jauni žmonės, kurių gimtosios kalbos viena nuo kitos labai skiriasi, gyvena po vienu stogu lyg viena didelė šeima. Atsiranda solidarumo jausmas, išmokstama labiau suprasti vienas kitą. Panašūs projektai labai svarbūs jauniems žmonėms, ypač turintiems mažiau galimybių. Bendraujant tarpusavyje labai svarbūs paprasti kasdieniai buitiniai darbai. Kad ir valgio gaminimas. Produktus savanoriai perka Musninkuose arba Širvintose ir iš jų patys gaminasi patiekalus. Virtuvėje kiekvieną dieną šeimininkauja du žmonės, ir, žinoma, nė vienas iš jų nenori prieš draugus apsikiaulinti… Valgo savanoriai griežtai pagal valandas: pusryčiai – 9 valandą, pietūs – 14 valandą, vakarienė – 19 valandą. Anot vadovo Joseph’o, tai visai ne kareiviškas muštras. Juk šio projekto vienas iš pagrindinių tikslų – išmokti bendrauti. O kur geriausia ir patogiausia tai daryti? Žinoma, susėdus lyg vienai šeimai prie bendro pietų ar vakarienės stalo. Žmogus priverstas mokytis anglų kalbos. Negi, prašysi lenkaitės paduoti duonos, pavyzdžiui, estiškai arba atvirkščiai, esto – lenkiškai?…

Žinoma, bendrų tikslų žmogus siekia ne tik prie pietų stalo… Smagiausia ir lengviausia bendrauti dirbant. Pats pavadinimas “savanoris” jauną žmogų įpareigoja atlikti tam tikrą pareigą ar darbą, kažkur kažkam padėti. Ne už pinigus, nereikalaujant jokio atlyginimo, vien iš geros širdies. Pirmiausia, šis margas tarptautinis desantas padeda namo, kuriame gyvena, šeimininkams. Jau dvi savaites Arūnui ir Ievai nereikia rūpintis savo augintiniais triušiais. Jais dabar rūpinasi savanoriai. Savanoriai neatsisako padėti nė vienam Kaimynėlių gyventojui, vieniems padeda tankiai sužėlusius krūmus praretinti, kitiems sunkesnius ūkinius darbus atlikti. Nuo Kaimynėlių iki Musės upės netoli – vos kilometras. Savanoriai nuo šiukšlių jau spėjo apvalyti nemažą upelio pakrantės ruožą. Musninkuose savanoriai sutvarkė skulptūrų parką, kapinėse nuravėjo neprižiūrimus senus kapus.

Tie karoliukai tokie maži, kad plika akimi įžiūrėti sunku.

Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė šių eilučių autoriui pasiūlė atvažiuoti antradienį iš ryto. Tą dieną seniūnijos patalpose vyko pamokos. Savanoriai mokėsi iš karoliukų gaminti suvenyrus. Kantrybės reikalaujančių rankdarbių juos mokė Ramunė Aniukštienė ir Erika Augustinaitė. Pasirodo, svečiai ne tik savo darbu padeda musninkiečiams, tačiau ir patys mokosi. Jau suspėjo ne tik susipažinti su lietuviško konservavimo paslaptimis, tačiau ir praktiškai pagal receptus paplušėti. Beje, Josepf’as Semaan’as specialiai “Širvintų krašto” skaitytojams atskleidė Libane paplitusį labai paprastą bet “skanų” baklažanų konservavimo receptą: “Maži baklažaniukai perpjaunami per pusę, į jų vidų pridedama riešutų ir aštriųjų pipirų. Puselės suglaudžiamos ir gimęs naujas produktas konservuojamas…” Pasak Joseph’o, išeina labai skanus patiekalas, tik gaila, kad ši daržovė Lietuvoje dar mažai auginama ir vartojama, nes jai augti reikia daug šviesos, šilumos ir drėgmės. Nepraleidžia progos patobulinti savo anglų kalbos įgūdžių ir šeimininkai. Antradienį kartu su svečiais prie smulkių karoliukų palinkę “būrė” ir suvenyrus kūrė Artūras Rukavičius, Karolis Gelažauskas, Renata Autukevičiūtė ir Giedrė Ališauskaitė. Su savanorių vadovu Josepf’u Semaan’u bendrauti padėjo ir puikias anglų kalbos žinias pademonstravo Rasa Jankauskaitė, kuri savanorius kiekvieną dieną moko kalbėti lietuviškai…

Savanoriai norėtų bei galėtų padirbėti ir Širvintose. Tik gaila, kad jau sekmadienį jų misija Lietuvoje baigiasi. Josepf’as Semaan’as sakė, kad po šios stovyklos Kaimynėliuose Jaunimo mainų agentūra pateiks Europos savanorių tarnybai siūlymą, kad į kitą šalį su gerumo misija išvyktų ir musninkiečiai.

Remigijus Bonikatas

Nagrinėjant audito ataskaitą, galima sakyti, nemaloniausiai visus nuteikė pastebėjimai dėl negerovių Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos valgykloje.

Prieš liepos 28 dienos rajono tarybos posėdį įvyko pirmasis šios kadencijos Kontrolės komiteto posėdis, kuriame susipažinta su Savivaldybės 2010 metų biudžeto vykdymo ir finansinės Atskaitomybės finansinio (teisėtumo) audito ataskaita ir išvada. Komiteto posėdyje dalyvavo keturi iš septynių narių (pirmininkė Živilė Pinskuvienė ir nariai: Antanas Lidžius, Daiva Sakalauskienė, Stefanija Tamošiūnienė) bei Savivaldybės kontrolierė Audronė Adomavičienė.

Nagrinėjant audito ataskaitą, galima sakyti, nemaloniausiai visus nuteikė pastebėjimai dėl Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo, o tiksliau – negerovės Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos valgykloje. Audito metu buvo nustatytos rizikos: pagal gimnazijos moksleivių skaičių per mažai įnešama į švietimo įstaigos kasą pinigų, tuo pačiu ir pervedama į biudžetą pajamų, surinktų už parduodamus patiekalus; 2010 metais atliekant viešųjų pirkimų organizavimo auditą rajono biudžetinėse įstaigose, gimnazijoje buvo nustatyta, kad maisto produktų tiekimo sutartis pasirašyta dvigubai mažesniam kiekiui, nei patvirtintos gimnazijos nemokamo maitinimo ir maitinimo už pinigus išlaidų sąmatos.

Audito ataskaitoje rašoma, jog tam, kad būtų nustatyta, kiek pinigų galėtų būti įnešta už maisto produktus, buvo atlikti kai kurių maisto produktų kiekių pirkimo ir nurašymo nemokamam maitinimui rugsėjo – gruodžio mėnesiais skaičiavimai. Buvo galima skaičiuoti pagal Nemokamo maitinimo atsiskaitymo lapus, kuriuos sudaro vyr. virėja, o pasirašo atsakinga už maitinimą socialinė pedagogė.

Audito metu buvo nustatyta, kad kai kurie produktai nemokamam maitinimui nurašomi be pirkimo dokumentų.

Pasirinkus tyrimui vaisių, sulčių ir desertinio sūrio kiekius, nustatyta, kad sudarant valgyklos prekines – pinigines ataskaitas, nemokamam maitinimui nurašomi didesni kiekiai, nei iš viso nuperkama prekių gimnazijos valgyklai.

Pagal dokumentus per rugsėjo – gruodžio mėnesius vaisių nemokamam maitinimui nurašyta daugiau, nei nupirkta, už 1231,12 lito.

Pagal nemokamo maitinimo atsiskaitymo lapus per rugsėjo – gruodžio mėnesius sulčių nemokamam maitinimui nurašyta daugiau, nei nupirkta, už 1894,6 lito. Brangiausių – slyvų sulčių – per 4 mėnesius nurašyta 245,8 litro daugiau, nei nupirkta.

Nemokamam maitinimui buvo nurašytos persikų sultys po 0,8 lito už 200 g, nors jų pirkimo kaina 0,5 lito už 200 g. Taigi neteisėtai nurašyta po 1,5 lito už litrą. Iš viso per 4 mėnesius vien persikų sulčių dėl padidintos kainos nurašyta daugiau už 421,2 lito.

Desertinio sūrio rugsėjo – gruodžio mėnesiais buvo nupirkta 126,84 kg. Nemokamam maitinimui nurašyta 150,6 kg. Daugiau, nei nupirkta, nurašyta – 23,8 kg, arba už 259,76 lito.

Audito ataskaita skelbia, kad atlikti minėtų maisto produktų pirkimo ir nurašymo nemokamam maitinimui skaičiavimai (per rugsėjo – gruodžio mėnesius nurašyta minėtų produktų daugiau, nei nupirkta, už 3806,98 lito) patvirtina, jog tam skirti pinigai panaudoti netinkamai, nepagrindžiant pirkimo dokumentais. Rašoma, kad tai tik dalis produktų. Todėl galima daryti prielaidą, kad ir kiti produktai visais mokslo metų mėnesiais galimai buvo nurašomi tokiu pačiu principu.

Be to, nustatyta, kad pardavus patiekalus, į gimnazijos kasą buvo įnešama pinigų mažiau, nei nuperkama produktų. Tuo įsitikinta atlikus mėsos, paukštienos, žuvies, bandelių ir kavos pirkimo ir nurašymo nemokamam maitinimui skaičiavimus pagal pirkimo sąskaitas ir patiekalų technologines korteles.

Audito ataskaitoje rašoma, jog vien už tiriamus produktus, kurie liko atmetus nemokamam maitinimui pagal normas suskaičiuotus produktus, turėjo būti įnešta į kasą grynųjų pinigų 11 163,5 lito, tačiau per 4 mėnesius įnešta tik 5700 litų.

Anot kontrolierės, negalima patvirtinti, kad Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2011 metų sausio 1 dienos ataskaitos “Specialioji programa” ir “Nemokamas maitinimas” sudarytos teisingai ir atspindi tikrą ir realią padėtį.

Audito ataskaitoje rašoma, kad atlikus vidaus kontrolės vertinimą Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje, nustatyta, jog:

1. Nevykdoma išankstinė ir einamoji finansų kontrolė, kurią atlikti vyr. buhalterei numato Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 straipsnis. Vyr. buhalterė nepasirašo ant maisto produktų pirkimo sąskaitų, ant prekinių – piniginių ataskaitų, tuo turėdama patvirtinti, kad ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai, susiję su ūkinės operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti.

2. Nevykdoma nemokamo mokinių maitinimo valgiaraščių kontrolė, kurią vadovaudamasi gimnazijos mokinių nemokamo maitinimo organizavimo tvarka (15 punktas) privalo vykdyti socialinė pedagogė. Nors ant valgiaraščių ir nemokamo maitinimo atsiskaitymo lapų yra socialinės pedagogės parašai, ji nesiėmė priemonių, kad nebūtų nurašomi nenupirkti produktai, ir mokiniai būtų maitinami pagal patvirtintus ir su Visuomenės sveikatos centru suderintus valgiaraščius.

3. Nevykdoma paskesnioji finansų kontrolė. Ją privalo atlikti įstaigos vadovas, nes nepaskirti už paskesniąją finansų kontrolę kiti darbuotojai. Gimnazijos direktorė privalėjo nuolat atlikti vidaus kontrolės priežiūrą, tai yra nuolat vertinti kontrolės funkcionavimą. Paskesniosios kontrolės paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtį naudojamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, ar nebuvo teisės aktų, vadovo nurodymų pažeidimų bei piktnaudžiavimų. Paskesnioji finansų kontrolė numato priemones jos metu nustatytiems trūkumams pašalinti.

4. Audito metu nustatyti trūkumai rodo neužtikrintą Savivaldybės ir valstybės (nemokamo maitinimo) lėšų teisėtą ir ekonomišką valdymą, naudojimą, įgyvendinant moksleivių maitinimo organizavimą, taigi vidaus kontrolės sistema Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje nepakankama ir neveiksminga, nors dokumentai, reikalingi jai vykdyti, patvirtinti.

Matant gausybę galimų pažeidimų Kontrolės komiteto posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į Prokuratūrą. Mat, kaip pasakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujanti rajono tarybos narė Stefanija Tamošiūnienė, čia galima įžvelgti “grupinį pinigų plovimą”… Be to, panaši situacija juk gali būti ir bet kurioje kitoje mokykloje.

“Širvintų krašto” informacija

Mintys ne tik sau

Šeštadienį į paskutinę kelionę buvo palydėta buvusi SODROS direktorė Vanda Pukienė, pastaruoju metu dirbusi Vilniuje, “Lietuvos geležinkeliuose”. Moteris žuvo važiuodama automobiliu “Opel Astra” į darbą ankstų rytą vadinamajame Lipuvkos miške išbėgus į kelią didžiuliam briedžiui. Avarija buvo lemtinga abiem.

Ukmergės “Gimtoji žemė” rašo, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, apie 1 valandą, automagistralėje Vilnius – Panevėžys, sostinės link važiavęs automobilis “Opel Vectra”, vairuojamas Biržų miesto gyventojo, numušė staiga ant kelio išbėgusį briedį. Susidūrimo metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo užmuštas briedis, apgadintas automobilis. Netrukus Ukmergės policija sulaukė antro skambučio. Buvo pranešta apie dar vieną eismo įvykį, kurio metu į Vilnių važiavęs automobilis “Renault Megane”, vairuojamas šiauliečio, kliudė ant kelio gulėjusį briedį. Nors pastarasis automobilis apsivertė, jame važiavę žmonės nenukentėjo.

Pastaruoju metu avarijų automagistralėje Vilnius – Panevėžys padaugėjo. Jų priežastimi tapo netikėtai išbėgusios stirnos ir briedžiai.

Penktadienio rytą “Širvintų kraštas” buvo informuotas, kad automagistralėje netoli Širvintų – Puorių miško pradžioje, šiapus tvoros guli didžiulis briedis, judina galvą, bet nesikelia. Netrukus sužinojome, kad apie tai jau pranešta medžiotojams, jie išvažiavo į įvykio vietą. Pasirodo, kad briedžiui buvo lūžusi koja, jį teko nušauti. Tą pačią dieną ties Ukmergės rajono riba automagistralėje daužėsi negalėdamas per tvorą iššokti stirninas. Žvėris buvo visas kruvinas, nubrozdinęs kailį į tvoros tinklą. Gyvūnas pagaliau rado landą, pabėgo į mišką, bet ar gyvens – didelis klaustukas.

Ar būtų tas briedis Lipuvkoje ėjęs per kelią į Graužių mišką, jei nebūtų užtverta autostrada ties Alinava? Kažin? Tikriausiai, instinkto vedamas žvėris ėjo į Vakarus, rado tvorą ir grįžo atgal. Ir sutiko dar didesnę kliūtį, nusinešusią ne tik jo, bet ir pusamžės moters gyvybę?

Ar protingai elgiamės leisdami didžiulius pinigus ir tverdami kelius? Juk važinėjome daug metų keliais be jokių užtvarų, pakako ženklų, perspėjančių, kad eismo pavojų gali sukelti laukiniai žvėrys. Vairuotojai buvo atsargesni, akylesni. Tiesa, nebuvo tiek daug mašinų, žmonės taip labai neskubėjo gyventi.

Tvoros gal sulaiko dalį laukinių gyvūnų, bet tik dalį. Gyvenimas rodo, kad vis tiek turime būti ne mažiau atsargūs.

Leidžiame milijonus rengdami požemines perėjas. Tik kas darė tyrimus, ar žvėrys jomis naudojasi? Neįsivaizduoju briedžio, gimusio ir augusio po atviru dangumi, einančio požeminiu vamzdžiu. Kažin ar varu jį ten įvarytum. Gal koks mangutas ar ežiukas ir pasinaudoja tokiu įrenginiu, bet ir tai, kažin? Bandžiau pats perėja ties Alinava eiti. Patikėkite, labai nejauku, o jau triukšmas, o jau skambesys, aidas! Kur ten laukinis žvėris lįs?

Bet visa tai protingiems vyrams ir moterims nesvarbu. Jiem svarbiausia panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Ar nesijuoks iš mūsų už tokius darbus ateities kartos?

Steponas Liktoravičius

Balandžio 28-ąją pareigūnai tris asmenis atsivežė iš parduotuvių. 1942 metais gimęs širvintiškis L.J. neblaivus šlitinėjo Vilniaus gatvėje esančioje parduotuvėje. Ten pat esančioje parduotuvėje 2001 metais gimęs R.S. kėsinosi nesumokėjęs išsinešti 44,90 Lt kainuojančių prekių. 1985 metais gimęs nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis M.R. nebuvo toks godus – jis pabandė nugvelbti 21,10 Lt kainuojančių prekių. Balandžio 29 d. L.B., gim. 1962 m., gyv. Širvintų r., Zibalų sen., ir E.L., gim. 1991 m. gyv. Širvintų r., Jauniūnų sen., administraciniam areštui atlikti etapuoti į Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK areštinę. Tą pačią dieną A.K., gim. 1962 m., neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, girtas šlitinėjo Širvintose, P. Cvirkos g. 13, prie Pirminės sveikatos priežiūros centro. Balandžio 30 d. M.R., gim. 1985 m., gyv. Širvintų r., Alionių sen., bandė nesumokėjęs išnešti prekių (1 l talpos butelį alaus ir blizgių žvejybai), kainuojančių 13,67 Lt,  iš prekybos centro “Maxima”, o S.S., gim. 1979 m., gyv. Širvintose, girtas smurtavo namuose, pasipriešino policijos pareigūnams. Gegužės 1 d. G.R., gim. 1968 m., gyv. Širvintose, ir V.R., gim. 1964 m., gyv. Širvintų r., Širvintų sen., vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje – Širvintose, Pakrantės g.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 13 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

Užregistruoti ikiteisminiai tyrimai

Ketvirtadienį Komisariate užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad balandžio 24 dieną per Širvintų seniūnijoje kilusį konfliktą nukentėjo 1956 metais gimęs A.L.

Balandžio 29 d. užregistruotas A.G., gyv. Širvintų r., Širvintų sen., skundas dėl turto prievartavimo.

30 d. užregistruotas A.M., gyv. Širvintų r., Musninkų sen., skundas, kad atvykęs į savo negyvenamą sodybą, esančią Širvintų r., Širvintų sen., pastebėjo, jog iš namo pavogta įvairių statybinių įrankių, alkoholinių gėrimų ir kitų daiktų. Materialinė žala 1100 Lt. Tą pačią dieną užregistruotas J.Ž., gyv. Vilniuje, skundas, kad atvykęs į sodybą, esančią Širvintų r., Širvintų sen., pastebėjo, jog įsibrauta į namą ir iš sandėliuko pavogtas benzininis pjūklas, metalo gaminiai ir žemės ūkio įrankiai. Materialinė žala 1100 Lt.

Gegužės 1 d. užregistruotas D.M., gyv. Širvintų r., Jauniūnų sen., skundas, kad iš namo kiemo pagrobti arklinio vežimo ratai. Padaryta žala 200 Lt.

Išaiškinta neblaivių vairuotojų:

Balandžio 30 d., 23.57 val., Širvintų r., Bartkuškio k., D.M., gim. 1987 m., gyv. Širvintų r., Jauniūnų sen., neblaivus vairavo automobilį BMW 320.

Gegužės 1 d., 14.35 val., Širvintose, Upelio g., S.P., gim. 1961 m., gyv. Širvintų r., Širvintų k., o 17.30 val. Širvintose, Vilniaus g., širvintiškis G.B., gim. 1967 m., neblaivūs vairavo dviračius.

Tą pačią dieną, 22.45 val., Širvintose, Plento g., J.K., gim. 1966 m., gyv. Jonavoje, neblaivus vairavo automobilį AUDI A6.

Balandžio 14 dieną Bartkuškio pagrindinėje mokykloje vyko pradinių klasių netradicinė “Saugaus eismo” diena. Iš pat ryto sulaukėme svečių. Atvyko Širvintų rajono policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorė Erika Sirnickaitė. Ji kartu su visais mokiniais stebėjo 3 klasės mokinių spektakliuką pagal J. Lauciaus “Vieną kartą kelyje”.

Kadangi į renginį negalėjo atvykti policijos bičiulis Amsis, tai inspektorė atvežė jo patarimus vaikams. Mokiniai su didžiuliu susidomėjimu žiūrėjo Amsiaus filmus “Kaip dėvėti atšvaitus”, “Kaip pereiti gatvę”, “Saugus gatvėje”, “Kada žmonės skrenda”, “Dviratukas”, “Skriauda”, “Budri mergaitė” ir įsiklausė į jo patarimus. Vaikai įsidėmėjo, kad: 1. Atšvaitus būtina prisisegti dešinėje pusėje. 2. Gatvę pereiti per pėsčiųjų perėją. 3. Neišdykauti gatvėje ir sudrausminti kitus. 4. Važiuojant automobiliu būtinai prisisegti saugos diržus. 5. Dviračiais važinėti tik kiemuose, jei tau nėra 14 metų. 6. Neskriausti už save mažesnių draugų, o jei tave kas nuskriaudžia, nebijoti pasakyti mokytojai, tėveliams ar paskambinti 112. 7. Saugoti ne tik savo namus, bet ir kaimynų. Ir svarbiausia – nieko nepasakoti ir neatiduoti svetimam žmogui nepasitarus su tėvais.

Po filmų peržiūros vaikai inspektorei uždavė klausimų. Jie domėjosi, kaip dresuojami šunys, kaip tapti policininku. Inspektorė patikrino, kaip vaikai pažįsta kelio ženklus. Tai buvo geras pasikartojimas prieš laukiantį praktinių žinių patikrinimą.

Atsisveikinę su inspektore vaikai nuskubėjo į savo klases, kur pradėjo ruoštis prisistatymui. Reikėjo sugalvoti komandų pavadinimus, sukurti emblemas, meninį darbelį saugaus eismo tema. Vaikai dirbo net rankoves pasiraitoję.

Papietavę visi sugužėjo į 3 klasės kabinetą, kur vyko komandų prisistatymai. Čia buvo susirinkę “Amsiukai”, “Amsiaus bičiuliai”, “Žaibas”, “Šviesuliukai”. Vaikai deklamavo, vaidino, komentavo savo piešinius.

Vėliau vyko praktinis žinių patikrinimas. Kiekvienas mokinys turėjo atlikti užduotis. Vaikai dirbo susikaupę, nes jų rezultatai lems, kas vyks į rajoninį mokinių konkursą “Šviesoforas”. Juos vertino pradinių klasių mokytojos: D. Žandauskienė, O. Zemeckienė, J. Žigienė, L. Opanovičienė ir gautus balus rašė kiekvieno vaiko individualiame kelionės lape. Labai džiaugiamės savo mokinių žiniomis, kurie surinko maksimumą galimų balų. Tai D.Turba, O. Uselis, A. Orševskis, G. Gridziuškaitė ir J Bobrovska. Kitiems pritrūko tik vieno kito balo. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų mokiniai moka saugaus eismo taisykles ir jų laikosi.

Prašome visų vairuotojų – būkite ir jūs atidūs ir mandagūs. Mūsų vaikai – Lietuvos ateitis. Juk jie turi gyventi, kurti ir puoselėti savo šalį. Jūs taip pat buvote mokiniai, mokėtės, dalyvavote “Šviesoforo” varžybose. Nepamirškite to. Jei visi būsime mandagūs ir drausmingi, bus mums visiems geriau.

Norime nuoširdžiai padėkoti Širvintų rajono policijos komisariatui, nepilnamečių reikalų inspektorei E. Sirnickaitei už įdomią paskaitėlę. Taip pat labai dėkojame VĮ “Vilniaus regiono keliai”, Širvintų kelių tarnybos viršininkui V. Adomavičiui už nuostabius atšvaitus – šviečiančius zuikučius. Nuo šiol jie kasdien lydės mus į mokyklą.

L. Opanovičienė

Bartkuškio pagrindinės mokyklos pradinių klasių vyr. mokytoja

Širvintų policija praneša, kad į Komisariatą buvo pristatyti 6 asmenys. Pirmadienį prie Kalnalaukio gatvės 22-ojo namo alkoholį gėrė širvintiškiai J.M. ir A.K. Trečiadienį į teismo posėdį Širvintose iš Areštinės Ukmergėje buvo atvežtas, paskui – grąžintas 1986 metais gimęs M.Ž. Į policiją buvo pristatyti ir Areštinėn administracinio arešto atlikti tą pačią dieną išvežti 1991 metais gimęs Širvintų seniūnijos gyventojas D.M., 1988 metais gimęs širvintiškis E.L. ir 1963 metais gimęs Gelvonų seniūnijos gyventojas A.K.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 16 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

Pirmadienį, 20.18 val., automagistralės Vilnius-Panevėžys 39-ajame kilometre, vilniečio D.Š. vairuojamas automobilis “Toyota Avensis” partrenkė į kelią išbėgusį šunį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis.

Balandžio 18-ąją užregistruotas vilnietės L.Č. skundas, kad balandžio 11-ąją pastebėjo, jog įsibrauta į mūsų rajone esančią jos sodybą. Pavogta įvairių daiktų, suniokotas turtas. Materialinė žala – 2470 litų.

Antradienį užregistruotas tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad savo namuose Gelvonų seniūnijoje rastas V.D., gim. 1964 metais, kūnas.

Trečiadienį policija užregistravo Musninkų seniūnijos gyventojo R.V., gimusio 1978 metais, protokolą – pareiškimą, kad apgadintas jo automobilis ir pavogta automagnetola bei 500 litų. Nuostolius savininkas įvertino 1400 litų.

Policija pranešė, kad Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai pagreitinto proceso tvarka baigė baudžiamąją bylą, kurioje Mantas G., gim. 1975 m., ir Vladas P., gim. 1967 m., įtariami balandžio 11 dieną įvykdę vagystę iš gyvenamojo namo Širvintose, Kalnalaukio gatvėje. Jų pagrobtos 4000 litų vertės santechninės prekės grąžintos savininkui.

“Širvintų krašto” informacija

- Gerai išmokai laižyti, – šyptelėjo. – Gal pasilikti tave naujai kadencijai?

Budulis parpuolė ant kelių ir įsikibo seniūnui į kojas.

- Aš tamstos tikrai nenuvilsiu, – išlemeno ir pridūrė: – Galiu patarinėti dar ketverius metus, nes nieko kito dirbti nemoku. Net su šakėmis.

Seniūnas apžvelgė visus ir mirktelėjo:

- Darbas šiais laikais – ne centas, bet kur nesimėto, – nusijuokė. – Įrodyk, kad gali patarinėti, tada – pagalvosiu.

- O ką reikia patarti? – pakilo nuo grindų Budulis. – Šitą aš tai moku, nes liežuviu malti – ne pridėtinę vertę kurti.

Naujasis seniūnas apžvelgė visus ir paaiškino:

- Štai gerą valandą savo koalicijai renkame pavadinimą, bet niekaip negalime apsispręsti. Ką manai, jei pasivadintume Vincento koalicija?

- Kodėl Vincento? – nustebo Budulis.

- Na, Vincentas tapo mūsų kovos prieš Vilę simboliu ir vėliavnešiu, – paaiškino Lokys.

Budulis susiraukė:

- Negirdėjau, kad į istoriją patektų vėliavnešiai. Generolai, feldmaršalai – taip, bet vėliavnešiai – niekada. Jie mūšyje žūva pirmieji ir būna sutrypti į purvą einančiųjų paskui.

Seniūnas nužvelgė koalicijos partnerius. Šie, pritardami Buduliui, linktelėjo – patarėjo žodžiuose slypi tiesa.

- O jay pasiwadyntume “Kershto koalicja”? – su pabrėžtinu akcentu liežuvį išlaužė pirmąkart į tarybą išrinkta Malgožata. – Imię “Kershto koalicja” – bardzo fajny.

- Kodėl keršto? – nesuprato Budulis.

- Nasze koalicja – tay kershtas rinkeyams uzh nepasitikejima mumys, – paaiškino Malgožata ir suraitė špygą. – Norejote Wiles – wa jums kukis, kacapai! Warnaleshay – nasze!

Budulis pagyrė šį pavadinimą, bet tuo pačiu atsargiai pastebėjo:

- Pavadinimas gražus, bet – rizikingas. Neduokdie, bus kaip Libijoj.

- O kas Libijoj? – sukluso koalicijos nariai.

- Rinkėjai supyks ir sukils su šakėmis, o NATO juos parems iš oro.

Naujai išrinktasis seniūnas pertraukė Budulį:

- Matau, greitai pamiršome, ko čia susirinkome, – pakėlė taurę. – Juo labiau, kad tokiems samprotavimams galo nebus.

- Nebus, – pritarė Budulis. – Nebent jums patiktų mano variantas.

- Na, ir koks jis? – sukruto naujoji koalicija.

Budulis nužvelgė jau įraudusius bendraminčius:

- Kaip supratau iš Lokio užuominos, jūs visi čia susivienijote kovai prieš Vilę, ar ne taip?

- Būtent, – suūžė koalicija. – Be kelnių ir postų liksime, bet honoras nugalės – Vilė liks be nieko!

Budulis pakėlė ranką ir visus nutildė.

- Pamenate pjesę “Dobilėlis penkialapis”, kur vyrus į krūvą suvienijo baimė moterims? Kadangi jūs visi nemylite Vilės ir dėl to pasiruošę viską atiduoti, siūlau jums pasivadinti “Dobilėlių” koalicija.

- Co to jest “Dobilėlis”? – nesuprato Malgožata.

- Jūsiškai – “Koalicja koniczyny”, – paaiškino Lokys ir nusijuokė: – Man tai primena – “Vilei – koniec!”

Vincentas paspaudė Buduliui penkis:

- Manau, kad toks pavadinimas skamba gražiai ir teisingai. O jei koks tik lietuvišką mokyklą baigęs rinkėjas tą “Koalicja koniczyny” vis dėlto išvers kaip “Pabaigos koalicija”, irgi nesuklys. Juk po mūsų – nors ir tvanas!

-gb-

Rašoma, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros Šiaulių teritorinio skyriaus duomenimis, Šiaulių apskrityje vien pernai paskirta 11,7 milijono litų paramos privačioms dirbamoms bei apleistoms žemėms apželdinti.

Teigiama, kad siekdami didesnės naudos, žemių savininkai renkasi sodinti mažai kur naudojamą medieną brandinančias liepas, arba medelynuose renkasi kuo pigesnius daigus, net išbrokuotus sodinukus arba į sodinimo lauką atsiveža nežinia kur gautus daigus. Daroma išvada, kad tik dėl trupalaikės naudos sodinami miškai gali ir nesuošti.

“Širvintų kraštas” pasidomėjo, kokia situacija Širvintų rajone?

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros specialisto Prano Bernoto teigimu, mūsų rajone jokio pasipelnymo bumo nėra. Pasinaudojant Europos Sąjungos parama, per 2005-2010 metus įveista tik 150 hektarų naujų želdinių – 2005 metais 2 žemės savininkai pasodino 3,4 hektarus miško, 2006 metais – 9 savininkai 42,4 hektaro, 2007 metais – 7 savininkai 23,2 hektaro, 2008 metais – 4 savininkai 15 hektarų, 2009 metais – 3 savininkai 10,1 hektaro, 2010 metais – 2 savininkai 9,6 hektaro. Tiesa, per pastaruosius dvejus metus 43,1 hektarą miško pasodino VĮ Ukmergės urėdija.

Daugiausia želdinių įveista Alionių, Musninkų, Zibalų ir Gelvonų seniūnijose. Didžiausia dalis savininkų yra vietiniai gyventojai, vienas kitas gyvena Vilniuje, kituose miestuose. Visi dirbamos arba apleistos žemės užsodintojai mišku laikėsi nuostatos, kad želdiniuose turi būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių.

Pasodinti įvairių medžių rūšių sodinukai: eglės, pušys, beržai, liepos, juodalksniai. Zibalų seniūnijoje įveistas 4 hektarų grynas klevynas. Grynus ąžuolynus įveisė 3 savininkai Musninkų ir Gelvonų seniūnijose 20 hektarų plote. Dar 5 savininkai ąžuolus mišrino su kitomis medžių rūšimis. Miško savininkams kompensuojamos pasodinimo ir 5 metus – priežiūros išlaidos. Privaloma įrengti ir atnaujinti mineralizuotas juostas. Apsaugoti nuo žvėrių naudojami repelentai, individualios apsaugos arba tveriamos tvoros. Urėdijai kompensuotos tik miško pasodinimo išlaidos.

Pranas Bernotas sako, kad įveisus želdinius naujųjų miškų savininkai turi kelerius metus pateikti pažymas Nacionalinio mokėjimo agentūrai apie želdinių kokybę ir būklę. Želdinius tikrina Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros inspektoriai. Visi savininkai stengiasi palaikyti gerą želdinių, jų priežiūros ir apsaugos kokybę, nes nuo to priklauso išmokų dydžiai. Pagrindinė problema yra ta, kad kai kurie savininkai labai norėjo, jog jų valdose augtų tos medžių rūšys, kurios jiems labiausiai patinka. Ne visada buvo klausoma miškininkų patarimų, kad pušis lengviau užauginti nederlingose žemėse, kur jas mažiau stelbia žolė, kad ąžuolui reikia derlingos žemės, o mišrūs želdiniai visada užauga sveikesni negu gryni. Bet teigti, kad miškai, pasodinti Širvintų krašto žemdirbių žemėje pasinaudojant ES išmokomis, gali ir nesuošti, tikrai negalima. Kol kas medeliai visur gražiai auga.

Steponas Liktoravičius

Kiekvieno mėnesio pabaigoje, pasak UAB “Širvintų šiluma” ekonomistės Viktorijos Urbanavičienės, visuomenei turi būti pranešama apie kito mėnesio šilumos ir karšto vandens kainas. Dėl tokios tvarkos esą lapkričio mėnesio pabaigoje šilumos vartotojai buvo net suklaidinti, nes teko skelbti gruodžio mėnesio kainas, suskaičiuotas pagal senąsias sudedamąsias (naujos buvo patvirtintos rajono tarybos posėdyje gruodžio pabaigoje atbuline data).

Tiesa, po rajono tarybos posėdžio, kuriame buvo patvirtintos naujosios sudedamosios šilumos energijos kainai skaičiuoti, pranešimas apie tai internete pasirodė jau kitą dieną. Bet tuo operatyvumas ir baigėsi. Sausio 11 dieną Savivaldybės internetiniame puslapyje pranešimo apie sausio mėnesio šilumos ir karšto vandens kainas dar nebuvo.

UAB “Širvintų šiluma” ekonomistė V. Urbanavičienė teigia raštą apie tai Savivaldybės administracijai nusiuntusi elektroniniu paštu gruodžio 23 dieną. Kodėl jis nepaviešintas, specialistė neturi supratimo.

Belieka daryti išvadą, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už informacijos teikimą gyventojams, galbūt pamiršo savo tiesiogines pareigas, o gal per ilgai švenčia Kalėdas ir Naujuosius metus?

L. Steponavičius