Be atsakomybės
Balsas tyruose
Anądien užsuko seniai matyta bičiulė. Gurkšnodamos arbatą aptarinėjam kas “dūšiai” ramybės neduoda.
- Ne per seniausiai netoli Poliklinikos mačiau nekasdienį vaizdą: grupelė Savivaldybės darbuotojų su vicemeru priešaky gramdė senosios Poliklinikos prieigas. Žiauriai nemėgstu tos “pokazuchos”,- pareiškia bičiulė.
- O kas čia blogo?- nesutinku. Kad tokios akcijos parodomosios, žinome jau nuo tada, kai Leninas “subotnike” rąstą panešėjo. Svarbiausia, kad tai vis tiek duoda naudos. Galų gale ne Savivaldybės klerkų darbas valyti šaligatvius ir kiemus. Bet padarė gražų gestą, nuvalė Poliklinikos prieigas. Ne vienas už tai bus dėkingas, nes ten amžina čiuožykla, tarsi ne ligoniai vaikščiotų, o čiuožėjai treniruotes rengtų.
- Gerai, dėl Poliklinikos tau pritariu,- sutinka pašnekovė.- Bet aš mačiau juos dirbančius prie buvusios Poliklinikos, ten, kur tie išliaupsinti socialiniai būstai. Argi ne pikta: milijonus išleido rekonstrukcijai, net kompiuterizuotą šilumos punktą įrengė. Pažiūrėk, anot spaudos, jie moka 4,5 Lt už kvadratinį metrą, o aš privatizuotam, bet nemodernizuotam bute ploju ko ne 8. Ir dar valdžia surengia talką jiems sniegą nukasti! Ar ne gražus vaizdas: vicemeras taką gramdo, o gyventojai pro langus stebi, kas čia vyksta. Nė vienas neišėjo padėti! Ar ne karališkas gyvenimas? Skaityti daugiau »









