Žygis dviračiais po Dzūkiją

Vasaros įspūdžiai

(Pabaiga. Pradžia Nr.53)

6. Kelias namų link

Norėdami „pavyti“ kelionės grafiką, ryte atsikeliame viena valanda anksčiau ir apie 9 valandą, pradėjus gurgti pilvams, beldžiamės į Pirčiupiuose šalia kelio esančią užeigą. Ją pažada atidaryti greitai – po „kokios valandėlės“. Tiek laiko laukti – ne mūsų būdui. Nusprendžiame dviračių pedalus minti toliau. Tuoj po Pirčiupių privažiuojame kryžkelę. Tenka, kaip toje pasakoje, rinktis: į kairę važiuosi – kelias geresnis, tačiau mašinų judėjimas didesnis, į dešinę važiuosi – kelias blogesnis, tačiau turėtų būti mašinų srautas mažesnis. Prisiminę vakar dienos pamoką – tą savo vargą siaurame kelyje – nutariame pasuktį į kairę ir važiuoti geresniu keliu. Tuo labiau, kad prie pagrindinio kelio visada būna daugiau galimybių greitai ir skaniai pavalgyti. Šis mūsų teiginys netrukus visiškai pasitvirtina. Ir asfaltas idealus, tad jau už kokių 15 kilometrų privažiuojame puikų viešbutį, kuriame, susėdę prie senovinio apskrito stalo, skaniai papusryčiaujame. Tiesa, kelionei baigiantis, nei mūsų veidai, nei drabužiai didelio pasitikėjimo restorano padavėjui neįkvepia. Iš jo veido matosi, kad jam knieti užduoti neetišką klausimėlį: „O pinigų ar turite?…“ Nepaklausia. Atnešęs patiekalus dingsta. Juokaujame: „Matyt, nuėjo pastiprinimo!“ Sočiai pavalgius, važiuoti sunku, tačiau po truputį vėl įsibėgėjame ir sparčiai riedame toliau. Netrukus dešinėje kelio pusėje tolumoje pamatome mažus lėktuvėlius. Užsukame. Iš pradžių nedrąsiai fotografuojame lėktuvėlius iš toli. Šalia stovinčios moters, matyt, aerodromo darbuotojos, paklausiame: „Gal galima prieiti arčiau?“ Mums atsako: „Žinoma, galima“. O paskui jau mandagiai mūsų pasiteirauja: „Gal norite paskraidyti?“ Mokytoją Remigijų ištinka šokas… „Turbūt šaipotės iš mūsų?“ – tiek tesugeba pasakyti. Pasirodo, kad pasiūlymas rimtas… Tiesa, kaina taip pat nejuokinga – iki Trakų ir atgal (apie 15 minučių skrydžio) – apie 250 Lt, o skristi galima tik trims. Keista, tačiau iš pradžių savanorių paskraidyti neatsiranda. Labai jau trapus atrodo lėktuvėlis… Mums paaiškina, kad skristume nauju orlaiviu CESSNA 172 Skyhawk SP, kuris pagamintas 2007 metais, kad jame įmontuota pati naujausia ir pažangiausia navigacinė įranga „Garmin 1000“, ir t.t. Galų gale kartu su mokytoju šiai avantiūrai pasiryžta Marius ir Lina. Moteris nueina tartis su pilotu, o grįžusi praneša, kad skristi galėsime… už pusantros valandos. Pasvarstę nutariame nelaukti. Pirma – gaila pinigų. Antra – gaila laiko. Trečia – juk skristų tik trys žmonės. Jau gerokai pavažiavus, mums virš galvų pasigirsta motoro gausmas ir aukštai danguje pasirodo mažas lėktuvėlis. Mums belieka jį, giliai atsidusus, tik palydėti pavydžiais žvilgsniais. „Gal kitą kartą…“ – guodžiamės.

Privažiuojame Trakų Vokę. Prasideda Vilniaus priemiesčiai. Į miestą nusileidžiame ir važiuojame Savanorių prospektu iki pat Žemaitės gatvės. Galų gale mokytojas nusiperka dviračio kameras ir toliau važiuoja ramus kaip belgas. Požeminiu tuneliu miname Pedagoginio universiteto link. Prie „pedagoginio“ tilto nuo mūsų atsiskiria mokytoja Rasa. Mūsų nuomonės nesutampa, kokiu keliu greičiau būtų patekti į Kalvarijų gatvę. Tiesa, vėliau Kalvarijų gatvėje vėl susitinkame… Sugenda Linos dviračio bagažinė. Toliau važiuoti tampa nebeįmanoma. Savo laimei, netoliese pamatome dviračių parduotuvę ir dar laiku spėjame, nes iki jos uždarymo belieka apie porą minučių. Pardavėjas nebenori mūsų aptarnauti, tačiau, paaiškinus susidariusią situaciją, net varžtelių saują papildomai į gatvę atneša. Naują bagažinę tvirtiname čia pat, gatvėje, lydimi smalsių praeivių žvilgsnių. Įsitikiname savo kojomis, kad Vilnius yra išsidėstęs didžiulėje gilioje „duobėje“. Įvažiuoti į miestą dviračiu lengva, tačiau išvažiuoti – tikras pragaras: karšta, didelis mašinų judėjimas ir nesibaigianti įkalnė… Pagaliau „išsikrapštome“ iš sostinės ir Molėtų keliu važiuojame Raudondvario link. Vėl nepasiseka Linai. Ties Rieše nukrinta dviračio pedalas su visa kojele. Kaip važiuoti toliau? Lina labai nusimena ir žada skambinti mamai, kad atvažiuotų jos pasiimti. Vėl, savo laimei, randame dviračio kojelę laikantį varžtą. Tiesa, jam prisukti netinka joks veržliaraktis, todėl prisukame pirštais.

Sparčiai vakarėja, o vietos nakvynei nėrandame. Pasikartoja panašus atvejis kaip ir netoli Alytaus – aplinkui nesimato nė menkiausio miškelio. Staiga, važiuojant keliu, dešinėje, krūmuose, šmėsteli žalia dėmė. Sustojame. Paaiškėja, kad vidury krūmų plyti gana erdvi pievelė, kurioje galėtų tilpti mūsų palapinės. Čia ir įsikuriame. Skambiname mokytojai Rasai – įdomu, ką ji dabar veikia. Pasirodo, ją pažadiname iš miego… Kitoje kelio pusėje girdisi balsai ir groja kažkokia neaiški muzika. Na, manome, „baliavoja“ žmonės. Tegu. Mums netrukdo – esame pavargę ir užmiegame. Retkarčiais pabudus, girdisi tie patys balsai. Ir taip – visą naktį.

Kitą rytą atsikeliame anksti. Rūpi kuo greičiau pasiekti namučius. Iki Giedraičių belieka važiuoti apie 10 kilometrų, o nuo ten jau ranka pasiekiamos ir Širvintos. Tiesa, atsikėlę ryte, kitoje kelio pusėje matome kapines. Aplinkui jokios sodybos. Tad iš kur girdėjosi tie balsai..? Nuo Giedraičių iki Širvintų – šiek tiek daugiau kaip 20 kilometrų. Kelias asfaltuotas, kalniukai nelabai dideli, kelią paįvairina posūkiai. Siūlome ir laikraščio skaitytojams savaitgalį numinti dviračiais iki Giedraičių (ten yra ežeras) ir atgal. Mes savo žygį baigiame Širvintose jau apie 12 valandą. Nuoširdžiai dėkojame vienintelei jau ne vienerius metus mus remiančiai įmonei UAB „Alekniškis“ (Juozas Jasiukevičius).

Žygį baigiame, tačiau mūsų galvose jau yra subrendęs kitas. Belieka laukti ateinančių metų…

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Žygis dviračiais po Dzūkiją"

  1. Merry parašė:

    ooo.. Finka jau tiiri glauns.. es te maiijnu (nu vismaz manaa Tdk) arii leetaaku variantu, taa teikt pa latu var normaali padudinaat hehehestarp citu.. es laikam tikshu suutiita uz ziemeljiem ( vai nu kostanay vai Uralsk.. peedeejais raadaas taads ticamaaks variantoo) web haltuuras saki.. nu jaa.. ta jau laikam tieshaam gruuta dziive tagad..

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+