Žemyne, kur žmonės vaikšto žemyn galva

Trečiadienio numeryje pasakojome, kad iš Australijoje vykusio Pasaulio benamių futbolo čempionato grįžo širvintiškis Vytautas Skirmantas, gynęs Lietuvos benamių futbolo rinktinės spalvas. Širvintiškis tikina, kad prieš metus net nesapnavo, jog jo laukia įdomi kelionė į Žaliąjį žemyną.

Australija lietuvius pasitiko išpuoštomis eglutėmis ir ten prasidėjusiomis … vasaros atostogomis. Koledžo bendrabučiuose apgyvendintiems futbolininkams vieną dieną net teko atsisakyti pietų, nes valgykloje iškilmingai atsisveikinta su absolventais.

Vytautas Skirmantas sako, kad “atvirkštiniai vaizdai” iš pradžių stebino. Kaip ir mintis, kad jis vaikšto žemyn galva. Po kelių dienų su tuo apsiprasta, nors Australija ir toliau atrodė lyg didžiausių netikėtumų kraštas.

Savaitę pabuvęs Australijoje širvintiškis sako, kad visas tas dienas lygino šią šalį su Lietuva. Tik ten pajutęs, koks yra tikrasis tropinių vaisių skonis ir aromatas, kokia vertybė yra geriamasis vanduo. Ar juokai, kad 0,33 litro geriamojo vandens parduotuvėje kainuoja pusantro Australijos dolerio, o litras benzino degalinėje – vos dolerį (1,8 lito)? Net daugelio lietuvių svajonių miestas Londonas širvintiškiui paskui pasirodė lyg purvina skylė – Melburne jam taip ir nepavyko pamatyti nė vieno benamio ar valkatos, kurių tuntai pasitiko iškėlus koją senajame žemyne.

Širvintiškis vėliau prisipažins, kad kelis jų vis dėlto matė ir Australijoje, tačiau ten, kaip suprato, valkatavimas labiau buvo tų matytų žmonių gyvenimo būdas, mėgavimasis nerūpestingu gyvenimu. Pasaulio benamių čempionato organizatoriai taip pat pasistengė, kad socialiai nuskriausti žmonės galėtų pabendrauti su likimo draugais iš kitų šalių ir juos pakvietė į pagalbą. Pirmenybėse tokie pavieniai vietos “benamiai” dalijo skrajutes, pardavinėjo gėrimus.

Aplankę Australijos parduotuves lietuviai susidarė įspūdį, kad nemažai prekių kainuoja panašiai, kaip Lietuvoje, nors šiaip egzistuoja tarsi taisyklė: prekės kainuoja tiek pat, kiek ir Lietuvoje, tik – doleriais (1,8 karto brangiau). Vis dėlto rasta pigiau. Keli delegaciją parėmę ir kartu vykę verslininkai labai nustebo užsukę į motociklų parduotuvę ir tuojau pat ėmė regzti planus: galbūt apsimoka čia pirkti motociklus ir parduoti Lietuvoje?

Atkreiptas dėmesys, kad “McDonald’s” užkandinėse valgis pigesnis nei šio tinklo užkandinėse Lietuvoje.

Užsukę į kavinę jie taip pat įsitikino, kad papietauti leidžia ir plona lietuvio kišenė, o vietinio vyno kaina jiems pasirodė beveik juokinga. Tiesa, Australijoje yra brangus stiprusis alkoholis ir tabakas. Rūkyti patalpose griežtai draudžiama, už tai numatytos didelės baudos.

- Kaip tikri lietuviai, dažniausiai pirkome turguje, – prisipažino Vytautas ir pasakojo apie jį nustebinusias turgaus nuolaidų sistemas, net tai, kad turguje bet kur galima atsiskaityti elektronine banko kortele, beje, – ir lietuviška. Turgaus prekeiviai vertina pirkėjus ir neriasi iš kailio, kad jie vėl sugrįžtų.

Lietuviškų parduotuvių Melburne neužtiko, bet galimybė pabendrauti su vietos lietuviais buvo. Vieną dieną į stadioną užsuko vietos lietuvių bendruomenės atstovas, kuris pakvietė užsukti į bendruomenės namus. Paaiškėjo, kad jie yra įsikūrę netoliese. Atsakyti buvo negražu, tad grupelė delegacijos narių pasibeldė nurodytu adresu. Paaiškėjo, kad tą dieną į bendruomenės namus renkasi vietos senoliai, kuriems “benamių” iš Lietuvos pasirodymas, kaip buvo galima suprasti, buvo labai neramus. Futbolininkai nutarė, kad senukai baiminasi, jog lietuviai susikars jiems ant sprandų ir pareikš norą tapti Australijos benamiais. Beje, taip pasielgė dalis Kenijos futbolininkų – baigiantis pirmenybėms šios Afrikos šalies rinktinėje beveik neliko kam žaisti.

Kai futbolininkai pasisiūlė sumokėti po 7 dolerius už senukų iškeptą bulvių plokštainio gabaliuką, vietos lietuviai nusiramino. Paskui guodėsi, kad grįžtų į Lietuvą, bet nenori būti našta giminaičiams.

Iš pirmenybių pagalbininkų futbolininkai sužinojo, kad Australijoje visi piliečiai neva gauna vienodą valstybės mokamą pensiją – ar tu buvai ministras, ar gatvės valytojas (beje, Melburne gatves valo mašinomis – plaunamaisiais dulkių siurbliais). Kitą pensijos dalį žmonės sukaupia įvairiuose pensijų fonduose.

Lietuviai nustebo, kad Australijoje matė mažai tamsiaodžių. Net dingtelėjo, kad sutiktieji – to paties čempionato dalyviai. Tačiau gatvėse daug Indokinijos gyventojų. Nemažai indų, kurie, kaip ir visur, dažniausiai dirba taksistais.

Nors daugiausia laiko lietuviai praleisdavo rungtyniaudami, suspėta ir pakeliauti. Didelį įspūdį padarė apsilankymas prie vandenyno, aplankytas Zoologijos ir botanikos sodas, Jūrų muziejus-akvariumas. Apie tai galima kalbėti ne vieną valandą, bet geriausia – patiems pamatyti. Futbolininkas linki, kad tokių progų būtų ir kitiems.

Anot širvintiškio, visos rinktinės, su kuriomis teko žaisti, buvo savotiškai įdomios. Rytų Timoro spalvas gynė futbolą silpnai žaidžiantys jaunuoliai. Juodaodžių rinktinė iš Malavio pasitiko egzotika, juo labiau, kad čia tarp vyrų žaidė ir mergina. Hong Kongo futbolininkai pasižymėjo judrumu, tačiau jiems trūko jėgos. Brazilai – nenuspėjami, techniški, staigūs. Zimbabvės žaidėjai – tarsi guminiai, niekada nenuvargstantys, judantys lyg dvasios, atsirandantys iš niekur ir nežinia kur prapuolantys, vienodos veido išraiškos ir abejingų akių.

Į akis krito, kad belgai, švedai, amerikiečiai į pirmenybes atsiuntė tikrai daug vargo mačiusius futbolininkus, kurie dar nebuvo atsigavę po patirtų gyvenimo išbandymų. Kai dėl priešpaskutinės vietos susikibo dvi silpniausios rinktinės, maždaug 6000 žiūrovų juos palaikė taip, tarsi aikštelėje vyktų kova dėl pirmosios vietos.

Benamių čempionatuose iš Baltijos šalių kol kas dalyvauja tik lietuviai. Į Australiją nevyko ir baltarusiai – matyt, Lukašenka nemano, kad jo rojuje gali būti nelaimingų žmonių. Lietuviai daugiausia bendravo su rusais ir ukrainiečiais. Rusai, sužinoję, kad Lietuvai siūloma surengti 2012 metų futbolo čempionatą, iš karto pasisiūlė padėti. Bet kaip bus – parodys ateitis. Daug kam benamių pirmenybės – puiki atrakcija. Štai ir Melburne, kai vyko komandų paradas, buvo sustabdytas eismas, filmavo televizija. Futbolininkai sulaukė didžiulio dėmesio, nors prieš savaitę čia buvo įvykęs gėjų paradas, taigi vietos gyventojai, reikia manyti, reginių matė.

Lietuviai neparengė savo kultūrinės programos, tačiau, žingsniuodami Melburno gatve, prieš televizijų kameras darniai dainavo: “Viens, du, trys – graži Lietuva!..”

Gintaras Bielskis

Lietuvos benamių rinktinė – parade.

Lietuvos benamius pasitiko papuošta Melburno Kalėdų eglė.

Lietuvių rinktinė nusifotografavo su garsiu futbolo teisėju iš Danijos Kimu Nielsenu, teisėjavusiu ne vienerias UEFA Čempionų lygos finalų rungtynes. Danas organizavo teisėjų darbą benamių pirmenybėse, triskart teisėjavo rungtynėse, kurias žaidė lietuviai.

Bene vienintelis matytas Melburno benamis (kairėje) talkino čempionato organizatoriams.

Čia – tik dalis tūkstantinės minios, nepatekusi į tribūnas ir finalo rungtynes stebėjusi už futbolo vartų.

Vaizdas iš dar aukštesnio Melburno dangoraižio.

Iš Pirmojo pasaulinio karo frontų grįžę australų kareiviai per uolas nutiesė Didįjį vandenyno kelią ir už tai dabar įamžinti bronzoje. Vytautas Skirmantas pozuoja prie paminklinio karučio.

Pakanka ištiesti ranką, ir grūdelius iš delno lesa margaspalvė papūga.

Australijos papūgos gali lesti ir ant krūtinės…

Horizonte – kelios iš garsiųjų “Dvylikos apaštalų” uolų.

Lietuviams nežinomas vietinis augalas kėlė ir nuostabą, ir baimę…

Netoli šios spalvingos aborigenų skulptūros įsikūrę lietuvių bendruomenės namai.

“Širvintos” futbolo komandos spalvas gynęs ukmergiškis Arūnas Želvys stebisi, kokios apimties medžiai auga Australijoje.