Sportininkams jau pasiūlyta įsiklausyti į krizės alsavimą

Galimas dalykas, nuo šiandien iš rajono biudžeto nebebus finansuojami jokie sporto renginiai ir programos, nors Širvintų rajono savivaldybė buvo numačiusi 2008 metais pagal programas iš biudžeto asignavimų kūno kultūros ir sporto plėtojimui, gyventojų poilsio organizavimui skirti per 410 tūkst. litų. Sportininkams siūloma susiveržti diržus ir prisiminti, kad jie tėra biudžeto išlaikytiniai, kuriems krizė privalo į paširdžius smogti pirmiausia.

Gerai, jei į paširdžius, o ne žemiau juostos.

Rajono futbolininkai, pajutę į save atgręžtą masyvią špygą, sako, kad pievelėje prie Savivaldybės pasistatys futbolo vartus ir žais futbolą. Ir pakvies žiūrovus su vėliavomis bei šūkiais juos palaikyti. O ką daryti, jei nuogu entuziazmu begyvas rajono futbolas krizės akivaizdoje yra pasmerktas visai sužlugti tarp savų sienų.

Išgirdęs, kad žadama nebeskirti lėšų sportui, nerimauja ir Regionų krepšinio lygoje rungtyniaujančio Širvintų “LSGG-Alekniškio” treneris Arūnas Majeras. Jei rajono vadovai užspaus tą tūkstantį litų, kurio reikia komandai dalyvauti gruodžio mėnesį vyksiančiose varžybose, komanda RKL varžybose neberungtyniaus. Ir taip už “pavalgymą” rajono garbę ginantys krepšininkai sako, kad yra sveiko proto ribos, kurias jau pasiruošę peržengti mūsų rajono vadovai.

Tyliai priduriama, kad grizė gruodį nesibaigs. Po Naujųjų reikės dar tūkstančio, ir dar… Ar atsiras? Pasisekė merui, kad jo brolio vadovaujamos bendrovės krepšinio taurės varžybos baigėsi iki gruodžio 1-osios. O ką daryti tiems, kurie buvo įpratę kasmet dalyvauti Savivaldybės rengiamame rajono krepšinio čempionate? Ar tinklinio varžybose?

Ar bus tradiciškai gruodį rengiamų varžybų šachmatininkams? Save pasirengę priminti stalo tenisininkai, žolės riedulininkai, žirgininkai, plaukikai…

Sporto reikalus tvarkantis Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Borisas Sockis neslepia slogių minčių apie tragišką situaciją, tačiau ramina: galbūt viskas daugiau ar mažiau susitvarkys? Juk svarstomi įvairūs finansavimo variantai, tarp jų – ir laikinas sporto rėmimas, sakykime, Širvintų sporto mokyklos sąskaita. Šiai įstaigai 2008-iesiems metams buvo numatyta skirti apie 433 tūkst. litų, iš jų apie 180 tūkst. – su darbo santykiais nesusijusioms išlaidoms padengti. Galbūt bus galima tūkstantį ar kitą paimti iš mokyklos biudžeto, o paskui, jei bus lėšų, grąžinti iš kitur? Žodžiu, gal įmanoma padaryti tokį “šakar-makar”, kad ir vilkas būtų sotus, ir ožka sveika?

Vienus tai ramina, kiti spjauna taip kalbančiųjų pusėn. Vis daugiau kalbama apie tai, kad į aklavietę rajono sportą veja ne šalį ištikusi krizė, o ambicingi ir tuščiagarbiški rajono vadovų veiksmai bei ketinimai. Ar galima paaiškinti, kai viena ranka raitoma špyga sportui, o kita dedamas parašas po įsakymu surengti per milijono litų vertės konkursą dėl … stadiono Širvintose projektavimo. Kažkur jau girdėta frazė: “Ir tada sostinė iš Vilniaus persikels į Širvintas”…

Šiandien vis daugiau blaivių galvų abejoja, ar Širvintoms suprojektuotas ištaigingas stadionas mūsų mieste apskritai kada nors bus pastatytas bent jau toks, koks bus suprojektuotas. Suprojektuotas už išties milžiniškus pinigus, kuriuos jau dabar būtų galima skirti labiau žemiškiems ir apčiuopiamiems dalykams. Ir tai rajono sportininkai pajustų ne po dešimtmečių, kai niekam nereikalingas projektas bus morališkai pasenęs ar nebeaktualus, o daug greičiau.

Tačiau tie, nuo kurių visa tai priklauso, iš inercijos mąsto ir elgiasi kitaip. Jiems galbūt tai paskutinė proga pasinaudoti tuo, dėl ko per kitų galvas brovėsi į valdžią. Po jų – nors ir tvanas, šiuo atveju – nors ir krizė.

Gintaras Bielskis