Širvintų 10-osios kuopos šauliai mobiliojoje stovykloje Trakuose

Liepos pirmosios dienos ryte Jaunieji šauliai, o kartu ir mes, būrio vadai, susirinkome prie Širvintų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos. Tikslas – Šaulių mobilioji stovykla Trakuose. Stovykla nemokama, tačiau pasiimti rekomenduojamų daiktų sąrašas buvo gana ilgas. Apie stovyklos gyvenimo sąlygas nieko nežinojome. Mūsų kuopos vadas Leonas Vaicekauskas surengė mums instruktažą, liepė mums laikytis tvarkos stovykloje, rodyti tinkamą pavyzdį.

Kelionė užtruko ilgai, nes nežinojome tikslaus kelio į stovyklą. Nuvykę į vietą pamatėme: gyvensime palapinėse, naudosimės lauko tualetu, maistą mums atveš jau paruoštą mieste. Žodžiu, kaip tikri stovyklautojai. Stovykloje apsistojo apie 120 žmonių, kuriuos suskirstė į 9 būrius. Mūsų 10-jąą kuopą, kurioje buvo 18 žmonių, padalijo į 2 grupes – merginų ir vaikinų, kurias papildė keletas trakiškių. Merginų 8-ajam būriui vadovavo Evelina Zarankinaitė, o vaikinų 7-ajam – aš, Tautvydas Pagalys. Stovykloje mes buvome beveik vieni iš jauniausių šaulių. Tvarka stovykloje labai griežta, viskas vyko pagal dienotvarkę. 7 valandą keltis, tada – rytinis tualetas, vėliavos kėlimas, mankšta, pusryčiai, įvairūs dienos užsiėmimai, pietūs, pavakariai, vakarienė. 23 valandą stovykla jau miega. 

Per dieną valgydavome keturis kartus, tačiau maisto daviniai buvo maži ir jo vis tiek trūko. Pačią pirmą dieną iš mūsų atėmė visą atsivežtą maistą ir išdalijo jį visai stovyklai po lygiai, motyvuodami tuo, kad maistas suges ir mes negalim jo laikyti, nors mūsų maistas buvo vakuumo pakuotėse ir parūkytas. Dėl to labai išgyvenome, bet teko su tuo susitaikyti.

Kad Jaunieji šauliai nenuobodžiautų, grupių vadovai ir vadai organizavo mums įvairias išvykas už stovyklos ribų. Aplankėme Trakų pilį, paplaukiojome garlaiviu, pažiūrėjome atvykusių kinologų, gaisrininkų pasirodymus, mokėmės savigynos pratimų, klausėmės savanorių paskaitos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje, vyresnieji ėjo į žygius, kuriuose mokė maskavimosi ir taktinių manevrų. Stovykloje patys įsirengėme tinklinio aikštelę, darėme linksmas estafetes, tvarkėme aplinką, stengėmės kuo daugiau nuveikti.

Kadangi stovykla buvo prie pat ežero, mūsų grupių vadovai dažnai vedė mus pasimaudyti. Kai kurie per dieną nueidavo net po kelis kartus.

Porą vakarų stovykloje vyko šokiai. Kadangi elektra buvo tiekiama iš generatoriaus, šokiai vyko neilgai, o mobiliuosius telefonus įkrauti galėjo ne kiekvienas.

Pažiūrėti, kaip mums sekasi, ar niekas neskriaudžia, į stovyklą buvo atvykęs mūsų 10-osios Širvintų kuopos vadas Leonas Vaicekauskas. Pabendravęs su stovyklos vadovybe ir aplankęs mus, dar kartelį priminė, kad ir toliau būtume pavyzdingi, laikytumėmės tvarkos ir, palinkėjęs sėkmės, išvyko namo.

Stovykloje buvo budėjimo postas, vadinamas „PP“. Jame budėjo po 4 Jaunuosius šaulius. Budėjimo trukmė – para, todėl kas kiekvieną parą budėdavo vis kiti žmonės. Vieno būrio budėjimo metu buvo užpultas stovyklos budėjimo postas. Puolimas buvo netikras, imitacija. Budėtojus klausinėjo apie Šaulių sąjungą, kamantinėjo, kur paslėpta šaulių vėliava, kiek Jaunųjų šaulių yra stovykloje, o bandžiusius pabėgti pargriaudavo ant žemės, šiek tiek paspardydavo ir vėl atitempdavo į postą. Palapines apšaudydavo šratais. Nenorintiems miegoti ir triukšmavusiems po įsakymo „Stovykla, miegas!“, surengdavo kankinančią mankštą. Dieną vykdavo netikri gaisrai ir, neišsinešus daiktų iš palapinės per 10 sekundžių, į palapinę būdavo pilamas vanduo.

Stovykloje buvo draudžiama rūkyti, vaikščioti be galvos apdangalų, išeiti už stovyklos ribų. Šauliai, nepaisę šių nurodymų, buvo įrašomi į savanorių, vadinamų „zaliočikais“, sąrašą. Jie dirbdavo įvairius darbus: nuo šiukšlių rinkimo, indų plovimo iki lauko tualetų valymo.

Paskutinę stovyklos dieną vyko geriausiųjų apdovanojimai. Stovyklos vadovybė apdovanojo linksmiausią ir tvarkingiausią būrį, geriausią būrio vadą (šį apdovanojimą gavau aš, Tautvydas Pagalys), varžybų nugalėtojus. Atvykusi Seimo narė taip pat apdovanojo Jaunuosius šaulius kompaktinėmis plokštelėmis apie Trakų pilį.

Per tą savaitę, praleistą stovykloje, visi labai susidraugavome ir, atvykus mūsų autobusui, buvo labai sunku išsiskirti su naujais draugais. Grįžome į Širvintas tylūs ir liūdni, bandydami pakelti sau nuotaiką prisiminimais apie linksmiausias stovyklos akimirkas. Tikimės, kad su naujais draugais dar susitiksime ir kitose Jaunųjų šaulių stovyklose.

Būrio vadai Tautvydas Pagalys ir Evelina Zarankinaitė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

10 Atsakymų į “Širvintų 10-osios kuopos šauliai mobiliojoje stovykloje Trakuose”

  1. baby parašė:

    tu asile nx galvok ka sneki.krw duxas.per tokius kaip tu tik apkalbos ir sklinda

  2. j parašė:

    viena dalyka ji tikrai mokaXD ciu…..tiXD

  3. j parašė:

    nu jo,ji gera xD puse sirvintu tai zino.gal net daugiauXD

  4. babys parašė:

    Na, tuomet neturiu zodziu… :]]

  5. baby parašė:

    ne ajajaj:p juk tiesa. ji begalo grazi.miela.faina.draugiska ir seip ja myliu:)))*

  6. babys parašė:

    Ajajai….

  7. baby parašė:

    evelina tokia grazi….ji noustabi…………

  8. Anonime parašė:

    Taip, ten uzsisukes yra kestas 😀

  9. Anonimas parašė:

    o ten pirmoj nuotraukoj gal Kęstas? tik užsisukęs..

  10. migle parašė:

    ar dar galima dalyvauti?

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+