Vis per gerą širdį…
Apmaudu, kad kaskart beglobių būrį vis papildo kažkada mylėti ir globoti augintiniai. Tai - jau šeimininkų beširdiškumas.
Žmogus tarp žmonių
Širvintų miesto Jaunimo gatvės gyventoja Stanislava Eitminavičienė į “Širvintų krašto” redakciją užsuko tenorėdama pasiteirauti, ar yra mūsų mieste kokia nors draugija ar organizacija, globojanti gyvūnus. Moteris į mūsų miestą gyventi persikėlė palyginti neseniai, tad nelabai ką pažįsta. O pagalbos, anot jos, labai reikia. Žodis po žodžio – išsikalbėjome.
Moteris sako, kad nuo pat vaikystės labai myli gyvūnus, pagal išgales jais rūpinasi, pagloboja. Gal ir gyvūnai jaučia jos šilumą, nes, žiūrėk, tik išeina į kiemą – ir apspinta.
- Negaliu praeiti pro šalį matydama alkanas katyčių akis, – pasakoja ponia Stanislava. – Ypač žiemą – letenėlės apšalusios, kailiukai pasišiaušę, pusalkanės. Vienąsyk nupirkau sausų pašarų, pašėriau, kitąkart – ir priprato. Kaip gali abejingai praeiti pro šalį. Žinau, toli gražu ne visiems patinka tie mano globotiniai, tad apsidžiaugiau, kai vienas gretimo namo gyventojas pasakė, kad kai kurie jų daugiabučio žmonės irgi tas vargšes katytes pašeria. Iš dėžių po balkonu netgi tokią būdelę padarė, kad nuo žvarbos gyvūnėliai pasislėpti galėtų. Pirkau maistelį, ploviau indelius, iššluodavau tą vietą, kad tvarkinga būtų… Bet dabar, atšilus orams, išgirdau vieno gyventojo nepasitenkinimą: “Auginame mažą vaiką ir nenorime, kad kokia infekcija dėl tų kačių įsisuktų…”
Moteris neprieštarauja, supranta, kad tikrai tas kačių sambūris prie daugiabučio, kur bėgioja, žaidžia vaikai, tikrai ne vietoje. Bet kur dabar tas vargšes katytes dėti? Jos juk vis tiek sukiosis aplinkui ir alkanu kniaukimu graudins širdį. Maitinti prie šiukšlių konteinerių – vėlgi ne išeitis. Irgi nehigieniška.
- Gal kas mano, kad aš neturiu kur pinigų dėti, – sako ponia Stanislava. – Tikrai ne, juk net pigiausi pašarai per mėnesį man nepigiai atsieina. Juo labiau, kad laikau ir savo katę. Bet ir į alkanas gyvūnėlių akis graudu žiūrėti.
Moteris sako sutiktų, kad tos beglobės katės būtų užmigdytos. Ir pinigėlių tai procedūrai skirtų…
Pasiūlėme paskambinti į Širvintų rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tarnybos viršininkas-rajono valstybinis veterinarijos inspektorius Ričardas Putrimas moters nenorėjo įskaudinti, bet vis dėlto paaiškino, kad ji ir jos bendraminčiai visai be reikalo patys susikūrė problemą, esą gamta tegu pati tvarkosi, žmogui nereikėtų kištis. R. Putrimo manymu, tos katytės vasarą turėtų visiškai neblogai išgyventi ir be žmonių rūpinimosi. Jei gyvūnai sveiki, žvalūs, jiems pagalbos nereikia. Kitas dalykas – paliegę, sužeisti. Tokius, jei žmonės kreipiasi į savo veterinarijos gydytojus, šie užmigdo. Tačiau tokios procedūros mokestis – gana didelis.
Beje, tokių pulkų beglobių kačių ir šunų nebūtų, jei būtų vykdomos Savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės. Deja… Savivaldybė jas patvirtino ir pamiršo. Ko gero, ilgam? Gal prisimins, kai pulkai valkataujančių šunų ir kačių pačiai valdžiai praeiti neduos?..
Aldona Bareckienė
Loading ...
Zyzy~lengva tau kalbėt. jei žmogus nebegali to gyvūno išlaikyti, ką jam belieka daryti? tik jį išmesti į gatve, nes mūsų mieste gyvūnų prieglaudos nėra.. nėra kur dėti vargšų gyvūnų.
neriaikia ismetinet gyvuliu ir nebus jokiu valkataujanciu kaciu ir sunu maziau ligos plis.
Valdzia niekam tikusi!!! Faktas!
O ir zmones besirdziai!
Slykstu!
Šaunu būtų, kad Širvintose būtų gyvūnų prieglauda, kuri pasirūpintų beglobiais gyvūnais. Jei savivaldybė skirtų šiek tiek lėšų ir atsirastų veiklus , gyvūnus mylintis žmogus – ši problema būtų išspręsta.
Tik ką čia kalbėti apie gyvūnus, kai žmonės po konteinerius rausiasi ir nėra nakvynės namų žmonėms. Tokia šių dienų realybė. Kol jauni , sveiki, nei vienas apie tai negalvoja, kad ateis senatvė, gali liga užklupti ir jeigu neturi reikiamo darbo stažo, santaupų, jei jaunas dienas vėjais leidai – liksi gatvėje.
katik skaiciau SOS GYVUNUOSE apie suzakota bokseri is sirvintu…vargsui teke daug iskenteti,issekes,nepaejo.Atsirado moteris, priglaude,dabar paims seima is vilniaus.Gyvenam ne didmiesty,atrodo rastume koki kasni ir savo augintiniui, is bado del to nemirtume.Bet ne, pabodo,ir meta i gatve… veliau dejuoja, koks ziaurus jaunimas auga, kaip elgiasi, kalba. O koki pavyzdi mato : meluojam,uzgauliojam, lipam per galvas,ir ka kazkada mylejom, vejam pro duris…
vargsai gyvunai nekalti, kad mes zmones, pasidareme ziauresni uz bet koki gyvuli.Kiekvienas gyvunelis buvo mylimas, glostytas, o poto ismestas lauk.Kiek begioja katynu, sunu, po miesta.Mes sedime siltuose namuose, kai lauke -25, o jie net neturi kur susildyti leteneliu.Dziugu, kad atsiranda zmoniu, kurie juos pagloboja.Pries toki geruma,reik galva nulenkti.O kiti bijo uzsikresti…nuplauk vaikui rankutes su muilu,ir pati paserk gyvuneli, taip mokydama vaika myleti nuo mazens, ir ne tik save.bukim geresni,nuosirdesni, ir bus visiems geriau…
O kodėl “sugalvokit”, ne “sugalvokim”?
As patariu gyvuneliams neskirti uzmygdimo proceduros, nes ne jie kalti uz ju benamini gyvenima.
Reiktu kazkaip kitaip spresti sia problema, nes jei tai butu zmogus, tai tikrai ji nemygdytu o kazka sugalvotu. Gyvunas kaip ir zmogus turi sirdi, jaucia skausma ir baime, bega nuo mirties, tad kazka sugalvokit ir nekirpkit gyvenimo linijos.