Užregistruotas UAB “Širvintų vandenys” prašymas dėl naujų kainų derinimo

UAB “Širvintų vandenys” finansinė būklė yra prasta. Pabandykime išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, rasti tokios situacijos susidarymo priežastis.

Pirma. Visoms paslaugų kainoms nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios pabrangus 10-20 kartų (elektra, dujos, butų šildymas, telefonų pokalbiai, kirpyklų paslaugos, spauda ir t. t.), už šaltą vandenį ir nuotėkas žmonės tebemoka beveik tiek pat. Sakysime, 1992-aisiais metais už kubinį metrą šalto vandens daugiabučių namų gyventojai mokėjo 3,5 lito, 2000-aisiais metais – 4,56 lito, dabar moka 4,97 lito plius 3,96 lito abonentinį mokestį už skaitiklius ir jų priežiūrą.

Kodėl taip atsitiko, sunku pasakyti. Gal dėl to, kad nuo seno vanduo nebuvo laikomas preke. Pasak anekdotų, nebent suvalkiečiai už tai prašydavo pinigų. O juk įmonei reikėjo mokėti vis didesnius atlyginimus darbuotojams, vis brangiau mokėti už kurą, elektros energiją… Stebuklų nebūna. Iš dangaus pinigai nekrinta. Įmonės nuostoliai jau tuoj pasieks milijoną. Dalį išlaidų dotuoja Savivaldybė, bet ir ji labai didinti dotacijų nepajėgi, pagaliau, kuo čia dėti žmonės, vandenį semiantys iš savų šulinių, o biudžeto pinigai juk visų. 

Nuo sausio pirmosios, dar labiau labiau pabrangus energijai, kurui, medžiagoms, gamtos ištekliams, padidėjus atlyginimų minimumui, sąnaudos padidėjo dar 20 tūkstančių litų per mėnesį. Darbai liko tie patys, avarijų – dar daugiau.

2007 metais vandentiekio avarijų, kai reikėjo kasti žemę, remontuoti vamzdynus, buvo lygiai 100, o šiemet per 10 mėnesių – jau 126. Polietileniniai vamzdžiai dar stiprūs, bet jie sujungti plieninėmis jungtimis, kurios per 30-40 metų visiškai surūdijo. Plieninių vamzdžių trasos – taip pat kritinės būklės.

Antra. Prieš dešimt metų rajono taryba bendrovei “Širvintų vandenys” perdavė visus vidaus tinklus, nuotėkų ir vandentiekio eksploataciją, bet įvesti eksploatacijos mokestį užmiršo. O juk kasmet atkimšti kanalizacijos šaukiamasi šimtus kartų (2006 metais – 441, 2007 metais – 291, šiemet per 10 mėnesių – jau 300). Vidaus tinklų remontui kas mėnesį “Širvintų vandenys” išleidžia vidutiniškai po 17 tūkstančių litų. Beje, Širvintų rajonas bene vienintelis šalyje, kuriame už tokią paslaugą žmonės nieko nemoka. Kitur už daugiabučių namų vidaus tinklų eksploataciją yra renkami pinigai. Kiek beagituotų laikraščiai, kad reikia gyventi tvarkingai, žmonės, žinodami, kad už tai nereikės mokėti, į kanalizaciją meta daržoves, lupenas, popierių… UAB “Širvintų vandenys” darbuotojai pasakoja, kad dažniausiai kanalizacija užkemšama tualetiniu popieriumi, audinių atliekomis, statybinėmis medžiagomis, maisto pakuotėmis. Daugelio butų tualetuose net nėra kibirų tualetiniam popieriui bei higienos priemonėms, viskas metama į klozetą.

Per 12 metų baigia susidėvėti nuotėkų valymo įrenginiai. Jei būtų užtekę pinigų, juos buvo galima po truputį remontuoti, renovuoti. Deja remontuojama buvo tik kosmetiškai ir tik pačiu būtiniausiu atveju, kai įrenginiai nustodavo dirbę. Ir ne dėl aplaidumo, o tik dėl lėšų stygiaus. O juk dar nebaigta atiduoti paskola Turto bankui už prieš 12 metų vykdytą valymo įrenginių statybą. Tam reikalui buvo pasiskolinti 3 161 243 litai. Visa laimė, kad paskola buvo paimta doleriais, kurie, palyginti su tuo laikotarpiu lito atžvilgiu vos ne dvigubai nuvertėjo. Atiduoti paskolą reikia doleriais. Tai didelis palengvinimas UAB “Širvintų vandenys”. Tačiau liko atiduoti dar 905 tūkstančius litų. Dolerio kursas pagal litą kasdien stiprėja. Reikės didelių pastangų, kad iki paskolos grąžinimo termino pabaigos (2014 metų kovo) įmonei pavyktų išbristi iš skolų?

Širvintų mieste veikia vieninteliai tokie, vadinamojo senojo tipo, vandens nugeležinimo įrenginiai, kuriuos būtina kapitališkai remontuoti.

Nauji vandens nugeležinimo įrenginiai, 2003-2004 metais pastatyti Kernavėje, Bartkuškyje, kainavo ne vieną šimtą tūkstančių litų. Tačiau rajone dar dvidešimtyje gyvenviečių būtina pastatyti vandens gerinimo įrenginius. Bendrovė tam lėšų tikrai neturi, belieka tikėtis valstybės paramos.

Trečia. Širvintose, palyginti su kitais rajonų centrais, gyvena labai nedaug žmonių, besinaudojančių centralizuota šalto vandens tiekimo paslauga. O kuo mažesnė vandens apyvarta, tuo mažiau pinigų surenkama. Sakysime, Utenoje gyventojų suvartotas šaltas vanduo sudaro tik labai mažą dalį. Daugiau kaip du trečdalius jo suvartoja įvairios įstaigos ir gamyklos. Širvintose gamyklų nėra. Vienintelė – “Sūrmenos pienas” – tai dirba, tai nedirba. Atsižvelgiant į tai, Širvintose šalto vandens tarifas turėtų būti galbūt vienas didžiausių šalyje. Bet taip nėra. Širvintų rajone lig šiol vandens ir nuotėkų kaina buvo daug mažesnė už Lietuvos vidurkį. Anykščių rajone vandens ir nuotėkų kaina – 7,86 lito už kubinį metrą, Prienų rajone – 7,95, Klaipėdos rajone – 8,31, Joniškio rajone – 8,48, Biržų rajone – 7,87. Kitur daug didesnis negu Širvintose ir abonentinis mokestis.

Nepaisant to, kad “Širvintų vandenys” tinklų plėtrai, vandens gerinimo įrenginių statybai visiškai neturi pinigų, pasitelkdama Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas, Savivaldybės ir valstybės dotacijas, imasi didelių trasų ir nuotėkų valyklos rekonstravimo darbų. Dar šiemet planuojama padaryti darbų už 314 tūkstančių litų, kitąmet – net 14,45 milijono litų, 2010 metais – už 10 milijonų. Už tas lėšas bus renovuota nuotėkų valykla, suremontuota ir naujai nutiesta dalis Širvintų miesto ir Kabaldos vandentiekio ir nuotėkų tinklų. Labai gaila, bet Širvintų miesto vandens gerinimo įrenginiams lėšų kol kas neskirta.

Per penkerius ateinančius metus planuojama keliose gyvenvietėse įrengti bebokštes vandens tiekimo sistemas, iš dalies renovuoti vandentiekio ir nuotėkų tinklus, atnaujinti sklendes, kurių tik maža dalis šiandien veikia, suremontuoti Musninkų ir Gelvonų nuotėkų valyklas, atnaujinti fiziškai ir morališkai susidėvėjusią techniką.

Spalio 15 dieną UAB “Širvintų vandenys” valdyba nutarė kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujų kainų už geriamajį vandenį ir nuotėkų šalinimą derinimo. Prašymas užregistruotas.

Vadovaujantis geriamojo vandens ir nuotėkų tvarkymo kainų skaičiavimo metodika, kainos turėtų būti tokios: daugiabučių namų gyventojams vadinamasis abonentinis (pardavimo) mokestis turėtų būti 4,73 lito (dabar 3,96), nuosavų namų gyventojams – 5,66 lito (dabar 3,28), organizacijoms – 6,1 lito (dabar 4,48). Vandens kubinis metras turėtų kainuoti: daugiabučių namų gyventojams – 3,15 lito (dabar 2,01), nuosavų namų – 3,15 lito (dabar 1,98), organizacijoms – 3,14 lito (dabar 2,02). Neišvengiamai turėtų didėti ir nuotėkų tvarkymo įkainiai. Planuojama šį tarifą padidinti iki 5,15 lito už kubinį metrą (dabar 2,96). Sakysime, daugiabučiame name gyvenanti šeima, dabar už suvartotą ir į kanalizaciją nuleistą vandens kubinį metrą mokanti 4,97 lito, turėtų mokėti bent jau 8,28 lito plius 4,73 lito abonentinį mokestį.

Taigi, gyventojų ir organizacijų laukia neišvengiamas šalto vandens kainos didėjimas.

Kęstutis Vaškevičius

UAB “Širvintų vandenys” direktorius