Ūkininkus smaugia įstatymai

Mūsų gyvenimo grimasos

Gelvonų seniūnijos jaunajam ūkininkui Vytautui dar nėra nė trisdešimt metų. Gyvena, dirba, stengiasi. Nė nemąsto, kaip dauguma jo amžiaus vyrų, apie emigraciją į Airiją, Angliją, Ispaniją ar dar kur nors. Dabar jo ūkis jau priskiriamas stambiųjų ūkių kategorijai (daugiau kaip 14 sąlyginių europinių vienetų). Tik viena blogai – nuo sunkių darbų ir rūpesčių ėmė širdis streikuoti. Tenka dažniau pas gydytojus lankytis, važinėti į Vilnių rimtesniems tyrimams…

Čia ir užgriuvo jaunąjį ūkininką problemos problemėlės. Kovo pradžioje nuėjęs Širvintose į Pirminės sveikatos priežiūros centro registratūrą išgirdo, kad prieš patenkant pas gydytoją reikia sumokėti 50 litų, nes jis esą nemokąs sveikatos draudimo įmokų. Sumokėjo, nes neturėjo laiko ginčytis ir įrodinėti, kad taip nėra – mat jį galai tas pusšimtis, kaip sakoma, nenubiednėsi. Bet kai tą patį išgirdo Vilniuje prieš darant tyrimus (jau buvo pareikalauta lygiai tūkstančio litų), ne juokais išsigando – kas atsitiko iš tikrųjų?

Ūkininkas sako tikrai sąžiningai tokį mokestį mokantis – po 72 litus kas mėnesį. Nuo Naujųjų metų keitėsi Sveikatos draudimo įstatymas. Smulkieji ūkininkai ir toliau įmokas liko mokėti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o tokie kaip jis (turintys didesnį kaip 14 sąlyginių europinių vienetų ūkį) turės mokėti jau SODROJE. Ūkininkas prisimena, kad sausio pradžioje buvo užėjęs į SODRĄ, teiravosi, kur ir kaip galėtų susimokėti, bet jam buvo paaiškinta, kad skubėti neverta, nes esą dar nebuvo seminaro, darbuotojai patys nieko konkrečiai nežino. Atėjo vasaris. Ūkininkas vėl atėjo į SODRĄ, sumokėjo ir už sausį, ir už vasarį. Kai Širvintų poliklinikoje jam buvo paaiškinta, kad yra problemų dėl sveikatos draudimo įmokų, jis tą pačią dieną vėl sumokėjo už du mėnesius (kovą ir balandį). Bet tai, kaip minėjau, nepadėjo – Vilniuje už tyrimus teko pakloti visą tūkstantį.

Aiškintis, kaip buvo iš tikrųjų, teko gerą pusdienį. Aplankiau SODRĄ, skambinau į Ligonių kasas Vilniuje, kalbėjausi su Mokesčių inspekcijos specialistais. Pasirodo, yra dar viena problema – ūkininkas Vytautas per tuos darbus ir rūpesčius buvo pamiršęs šias įmokas sumokėti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2009-ųjų pabaigoje. Niekas jam nepriminė, neparagino. Valdininkai Ligonių kasose pasielgė kaip tikri valdininkai – nesuko galvos, bet išbraukė ūkininką Vytautą iš apsidraudusiųjų sąrašo, esą ne jų reikalas raginti, siuntinėti priminimus. Jie tik fiksuoja įmokų faktus, administruoja lėšas. Rūpintis savimi  – pačių žmonių reikalas.

O Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnyje parašyta, kad “… privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja po 3 mėnesių nuo tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba žmonės patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką”.

Ūkininkas Vytautas pirmą kartą mokestį atseit sumokėjo vasario 4 dieną (nesvarbu, kad ir už sausį), taigi jo draudimas įsigalios tik gegužės mėnesį. Iki to laiko kiekvieną kartą jam teks už gydytojų paslaugas mokėti iš savo kišenės.

Suprantamas įstatymų leidėjų rūpestis apsunkinti gauti nemokamas gydytojų paslaugas tiems, kurie masiškai atvažiuoja į Lietuvą būtent iš airijų, anglijų… Būdavo, sumoka 72 litus, susitaiso dantis už tūkstančius ir vėl išvažiuoja. Gal ir gerai, kad tokie, norėdami apsidrausti, iš karto turės sumokėti daugiau kaip 2 tūkstančius litų. Bet, atsiprašau, Lietuvoje yra likę jaunųjų emigrantų tėvai, seserys, broliai. Suplanavę į užsienį išvykusių emigrantų lankymąsi pas gydytoją, jie vis tiek turės galimybę tris mėnesius už emigravusįjį sumokėti nedidelį mokestį, ir vėl Ligonių kasos bus nuskriaustos. Kam reikėjo į tą draudžiamųjų sąrašą įrašyti Lietuvoje gyvenančius, čia dirbančius žmones? Netikiu, kad nebuvo galimybės žmogui priminti, kad  jis pamiršo susimokėti vieną ar du mėnesius, kad dėl to gali turėti problemų. Gal ūkininkui, atėjusiam susimokėti už sausį, buvo galima priminti, kad likviduotų skolą ir už lapkritį bei gruodį? Daug visokių GAL. Gaila, bet valdininkams paprasti žmonės tikrai nerūpi. Kur tik nueisi, girdi vis tą patį: “Į mano funkcijas tai neįeina. Ne aš sugalvojau įstatymą. Neturiu teisės komentuoti…” Korespondentui, bandančiam padėti paprastam žmogui, sakoma: “Jūs pašalinis žmogus, negalime atskleisti konfidencialios informacijos.”

*   *   *

Netoliese gyvena ūkininkas Balys. Ūkis taip pat didelis, viršija 14 sąlyginių europinių vienetų. Skirtumas tas, kad jis jau pensinio amžiaus. Būtų viską išpardavęs ir, kaip sakoma, “sėdėtų ant trijų hektarų”, gautų beveik tūkstantį litų pensijos, gertų nuosavos karvutės (o dar geriau – kaimynų) pienelį ir švilpautų. Bet žmogus darbštus, taip gyventi nepratęs. Nors sveikata šlubuoja, bet stengiasi, anksti keliasi, dirba. Valstybė, užuot tokius žmones paskatinusi, sumanė įstatymą, pagal kurį ūkininkui Baliui senatvės pensija buvo sumažinta iki 200 litų. Dar daugiau. Jis taip pat privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas – po 72 litus per mėnesį. Ūkininkas nesupranta – jeigu nemokėtų ir susirgtų, matyt, ir jo nemokamai nepriimtų pas gydytojus, kaip ir Vytautą, nors yra ir pensininkas. O gal baudos gautų? Nepaisant to, kad pensiją sau užsidirbo, kad ji dabar, kaip dar dirbančiam, buvo labai sumažinta, ūkininkas Balys kas mėnesį, sako, mokąs gana didelį (vos ne tiek pat, kiek gauna pensijos) mokestį SODRAI. Nelogiška, kvaila, bet taip yra. Visi dirbantys pensininkai ir toliau moka, kad sau pensiją, kurią jau gauna, “užsidirbtų”. “Ar ne pasipelnymas, žmonių apiplėšimas vidury baltos dienos?” – klausia ūkininkas.

Steponas Liktoravičius

P.S. Abu ūkininkai buvo labai kategoriški: – “Tik nerašykite tikrų vardų, pavardžių, nes “užsisės”, bus visiškai neįmanoma gyventi.” Štai tokie dalykai dedasi po dvidešimties nepriklausomybės metų DEMOKRATIŠKOJE mūsų tėvynėje. Žmonės bijo.