Tūkstančiai į vadų kišenes – už savaitgalių “baliukus”?

Skaitytojų laiškai

Kažin ar sulauksime laikų, kai nebus tyčiojamasi iš paprasto žmogaus, kai mūsų išrinktieji – ir čia, Savivaldybėje, ir ten, Seimo aukštybėse, Vyriausybėje, gyvens nemulkindami juos išrinkusios tautos?…

Nesu optimistė – manau, kad aš, jau gerokai pagyvenusi moteriškė, tokios dienos nesulauksiu. Kas kur pripuolė, tas ir griebia, kemšasi kišenes… Ir nusispjaut jiems, kad vargšai žmogeliai kasdien verste verčiami veržtis diržus (daugelis jau susiveržė ant kaklo…), kad visi tie mokesčiai, ypač be darbo liekantiems žmonėms, pensininkams ir neįgaliesiems, nepakeliami. Ir kaip jie supras, jei nė dienos negyveno neturėdami lito kišenėje (o paprastas žmogus dažnai neturi ir cento…). Tai visokie “otkatai”, tai premijos, tai priedai. Ir toli gražu ne keli šimtai ir ne prie kelių šimtų algos… 

Negi rajono vadovams negėda gatvėje susitikti žmones ir žiūrėti jiems į akis? Tiesa, jie pėsti nevaikšto… Ar yra sąžinės, gaunant kelių tūkstančių litų atlyginimus, dar mokėti sau tūkstantinius priedus? Ir dar už ką – už darbą poilsio ir švenčių dienomis! Mat pagal įstatymą priklauso. Kas priklauso? Koks darbas? Negirdėjau, kad Savivaldybės vadovai savaitgaliais ar švenčių dienomis dirbtų savo kabinetuose. O štai kad visi keturi visuose renginiuose nepasikuklina dalyvauti – tai faktas. O ko visiems važiuoti? Ko paskui merą kaip šešėliui slankioti patarėjai? “Savam” laikraščiui medžiagos reikia? Ar ne per daug apžioti norisi?.. Taigi – ar galima tuos savaitgalių “pasibaliavojimus” darbu vadinti? Aš vadinčiau malonumu. Na, nebent suregzti tuos kelis sveikinimo sakinius (ką labai puikiai sugeba kiekviena kaimo bobelė ir kiekvienas diedelis) tiems aukštaisiais mokslais besididžiuojantiems vyriokams “juodas” darbas… Važinėti visiems keturiems po įvairias šventes, gerti ir valgyti paprastų žmogelių sąskaita, o paskui dar išsimokėti už tas porą “prabaliavotų” valandų priedus iš tų pačių žmonių – mokesčių mokėtojų išplėštų pinigų?.. Tai jau ne tik ciniška, tai – amoralu. Ir kas, kad įstatymas tai leidžia. Jeigu jau sunkmetis, krizė, tai tegu būna sunkiau ir visiems. Parodykit, kad jūs su mumis, paprastais žmonėmis. Juo labiau, kad, pavyzdžiui, seniūnai irgi visur savaitgaliais dalyvauja – rudens šventėse ar kultūros dienose ne valandą ar dvi, kaip ponai rajono vadai, o visą dieną sugaišta. Bet seniūnams niekas priedų, sako, niekada nemokėjo ir nemoka. Net atvirkščiai – teko girdėti, kad seniūnai dar ir savo asmeniniais pinigais prisideda, ir iš namų produktų neša – galima suprasti, visi nori, kad būtų kuo geriau.

Net sovietmečio vadai (partijos ar vykdomojo komitetų) jokių priedų sau už tokius dalykus nemokėdavo. Buvo alga, ir tiek. O kur šventė, “balius”, tai jau visai kas kita – “arimu”, kaip nuolat kartoja viena valdžios poniutė, to nepavadinsi… Nebent padauginę vaišių nosim žemę aria…

Taigi, mieli ponai, jei ir toliau taip plačiai norit gyventi mūsų, prasčiokų, sąskaita, nepykit, jei mūsų kantrybė greitai baigsis. Mat alkanas žmogus – piktas…

Genovaitė Markūnienė