Trileris apie Bagaslaviškio karjerą

Trečioji dalis

Liepos 9 dieną jau trečią kartą Bagaslaviškio bendruomenė rinkosi aptarti šalia Raganos kalno esančio žvyro ir smėlio telkinio problemų. Priminsiu, kad šių metų kovo 20 dieną UAB “Baltijos karjerai” jau bandė pristatyti visuomenei šio karjero poveikio aplinkai vertinimą. Vietiniams gyventojams pasipriešinus, gegužės 26 dieną į susitikimą su bagaslaviškiečiais tiesiai į būsimą žvyro ir smėlio telkinį (seną karjerą) atvyko rajono meras Kęstutis Pakalnis, vicemeras Valdas Radionovas, penki tarybos nariai bei aplinkos apsaugos agentūros vadovas Romualdas Sližauskas. Buvo nutarta pateikti rajono tarybai svarstyti reikalą dėl būsimo žvyro ir smėlio telkinio panaudojimo Savivaldybės reikmėms ir pasiūlyti neleisti nuomoti šio telkinio UAB “Baltijos karjerams”. Gegužės 29 dienos rajono tarybos posėdyje buvo vienbalsiai nepritarta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos derinimui. Tokiu tarybos sprendimu bagaslaviškiečiai liko patenkinti ir manė, kad jų ramybė bus išsaugota. Tačiau… 

Atėję į susitikimą šį kartą bagaslaviškiečiai vienas kito klausinėjo: “Kas iš tikrųjų valdo mūsų rajoną? Juk rajono Savivaldybės taryboje buvo vienbalsiai priimtas sprendimas nepritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai?” Susitikimo pradžioje Bagaslaviškio bendruomenės atstovė Roma Vareikienė tiesiai šviesiai paklausė UAB “Baltijos karjerai” atstovų: “Kodėl vėl grįžtate į mūsų žemes?”

Šį kartą susitikime su miestelio gyventojais dalyvavo UAB “Baltijos karjerai” direktorius V. Subačius, kuris taip pat šviesiai tiesiai rėžė, kad iš tikrųjų šio susitikimo galėjo ir nebūti…

- Su jumis susitinkame tik iš žmoniškumo, norėdami žinoti jūsų reikalavimus ir susitarti dėl kompromisų. Nėra tokio įstatymo, kuris draustų eksploatuoti šį telkinį. Rajono tarybos sprendimas nepritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai buvo nepagrįstas, nes visi kiti “objektai” jį jau patvirtinę…, – kalbėjo bendrovės direktorius. Jis pabrėžė, kad anksčiau apie tai – leisti ar neleisti steigti karjerą – Savivaldybėje diskusijos nebuvo. Buvo kalbama tik apie tam tikras sąlygas.

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos direktorius Pranas Kamienas teigė, kad projektas buvo leistas įgyvendinti tik su keliomis sąlygomis: būtent buvo reikalaujama laikytis atstumų nuo Raganos kalno (500 m) ir nuo kapinių (300 m). Jeigu šių sąlygų būtų nesilaikoma, tai leidimas negaliotų.

UAB “Baltijos karjerams” poveikio aplinkai vertinimą atliko UAB “Ekokonsultacijos”. Jos atstovė bagaslaviškiečiams aiškino, kad nėra nustatyta Raganos kalno sanitarinė apsaugos zona. Kultūros apsaugos departamentas nematė tam poreikio (taip nutarė Kultūros apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Rasa Putrimienė). Kol zona nenustatyta, taikomi tokie reikalavimai: fizinė zona – 50 metrų, vizualinė – 500 metrų. Taigi, UAB “Baltijos karjerai” teigia, kad įstatymai neįpareigoja laikytis Savivaldybės leidime įrašytų sąlygų, todėl ir tas leidimas iš esmės galioja… Žodžiu, nėra tokių įstatymų, kurie įpareigotų laikytis šių sąlygų, o vertinti atstumus – ne Savivaldybės kompetencija.

Bagaslaviškio gyventojų nuomonė buvo vieninga – neatiduoti karjero. Jų argumentai išliko tie patys: netoli karjero yra saugoma kultūros paveldo vertybė – Alkakalnis, vadinamas Raganos kalnu, kurio vertė – istorinė ir mitologinė, o planuojamas karjeras bus tik 50 metrų nuo Raganos kalno. Netoli karjero yra Bagdyšių kapinės. Tačiau pagrindinis vietinių gyventojų argumentas – kelias su dviem staigiais ir pavojingais posūkiais, einantis per miestelį. Bagaslaviškiečiai nesutiko, kad 15 metų kiekvieną dieną pro miestelį važinėtų 30 – 40 tonų sveriančios mašinos. Kas norėtų nuo ryto iki vakaro klausytis pravažiuojančių sunkiasvorių mašinų ūžesio? Juk beveik visi miestelio centre stovintys gyvenamieji namai yra vos už keleto metrų nuo kelio. Pasak gyventojų, karjero poveikis aplinkai ištirtas, o kas ištirs tokį poveikį žmonėms? Ar neatsilieps žmonių sveikatai šis bendrovės verslas?

Tuo tarpu UAB “Baltijos karjerų” atstovai kalbėjo tik apie galimus kompromisus: “gulinčius policininkus”, naujus gyvenamųjų namų langus, kažkokias mistines tvoras, apsaugančias nuo taršos ir triukšmo, bei pan. Bendrovės direktorius teigė, kad karjerui eksploatuoti steigiama įmonė bus įregistruota Širvintų rajone ir 10 procentų verslo pelno gaus Savivaldybė. Buvo pažadėta po 15 metų “padaryti” skaidraus vandens ežerą, įrengti paplūdimį, sutvarkyti aplinką.

Susitikime su bagaslaviškiečiais dalyvavęs vicemeras Valdas Radionovas patikino, kad Savivaldybė palaiko kaimo bendruomenę. “Turite gauti bendruomenės pritarimą”, – konstatavo vicemeras. Paaiškėjo, kad UAB “Baltijos karjerai” dar nėra gavusi sprendimo iš regioninio Aplinkos apsaugos departamento. Matyt, jiems ten taip pat buvo pasakyta, jog reikalingas bendruomenės pritarimas…

Bagaslaviškiečiai žadėjo rinkti parašus prieš karjero steigimą, paduoti bendrovę į teismą, kalbėjo apie moralinius dalykus, apeliavo į sąžinę. UAB “Baltijos karjerai” išklausė, tačiau ir toliau kalbėjo tik apie kompromisų galimybę. Tarp gyventojų vyravo įvairios nuotaikos. Pesimistai tarpusavyje kalbėjo, kad šie vyrukai vis vien savo pasieks. Optimistai teigė, kad be bendruomenės sutikimo “Baltijos karjerai” negalės objekto naudoti, kad svarbu nepasiduoti spaudimui. Taigi, gyventojams liko du variantai: rinkti parašus prieš UAB “Baltijos karjerų” atėjimą į Bagaslaviškį arba per keletą savaičių pateikti savo motyvuotus siūlymus, o tai iš esmės reikš karjero atidavimą į bendrovės rankas.

Remigijus Bonikatas