Teks grąžinti 175 tūkstančius litų?

Dienos tema

Dar 2004 metais žemės naudotojams, deklaravusiems naudmenas ir pasėlius, buvo pasakyta, kad norėdami dalyvauti programose, pagal kurias mokamos tiesioginės išmokos, jie įsipareigoja penkerius metus toje žemėje ūkininkauti, palaikyti gerą žemės agrarinę būklę. Ne kartą rašėme, kad nepaisantieji tokio įsipareigojimo gali sulaukti dienos, kai reikės grąžinti gautas tiesiogines išmokas. Niekas rimtai į tai nežiūrėjo, darė, kaip kam patogiau – žemė buvo ir nuomojama, ir parduodama, kai kas ją apleido krūmais ir piktžolėmis, todėl nustojo deklaruoti, kad nesulauktų Nacionalinės mokėjimo agentūros nemalonių. Praėjo pirmieji penkeri metai, gąsdinimai liko gąsdinimais, buvo patvirtinta kita 2007-2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programa, kitos priemonės. Ūkininkams, teikiantiems paraiškas pagal šias priemones, vėl buvo kalama mintis, kad deklaruoti tą patį žemės sklypą galima norint gauti tiesioginę išmoką tik pagal vieną programą, kad tokiu veiksmu vėl pasižadama tą žemę dirbti ir prižiūrėti ne mažiau kaip penkerius metus. Dauguma tai suprato, bet atsirado nemažai ir tokių, kurie 2007-aisiais užpildė paraiškas už tą patį žemės sklypą gauti paramą ir, sakysime, pagal MPŪV (už vietoves, kurioje yra kliūčių ūkininkauti) programą, ir pagal Kraštovaizdžio tvarkymo programos Šlapynių tvarkymo sritį. Vėl nebuvo rimtai žiūrima į įsipareigojimą penkerius metus tą žemę dirbti. Vieni palankiomis sąlygomis pasitraukė iš žemės ūkio gamybos, kiti pardavė žemę, treti tą žemę išnuomojo, ketvirti šiaip sau nustojo deklaruoti, nes nenori, kad atvažiavę tikrintojai kabinėtųsi dėl agrarinės būklės, aiškintųsi, kam buvo parduota užauginta produkcija, ir pan. Sausio pradžioje rajono Žemės ūkio skyrius gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštą, kuriame prašoma informuoti žemės naudotojus, nesilaikančius šių reikalavimų, kad patikslintų situaciją, pateiktų reikalingus dokumentus. Kitaip pažeidėjams atseit teks grąžinti gautas išmokas. Sąraše – 210 žmonių. Tris savaites dirbo visų seniūnijų žemės ūkio konsultantai, kol išsiaiškino kiekvieną konkretų atvejį. Yra mirusių žmonių (iš tokių išmokų nebeatgausi), yra pasitraukusių iš gamybos arba išnuomojusių žemę, kurią deklaravo kiti ją prižiūrintys ir dirbantys, bet yra ir tokių, kurie nustojo deklaruoti todėl, kad žemės nebeprižiūri, pievų nebešienauja. Jiems ir reikėtų grąžinti gautų tiesioginių išmokų nacionalinę dalį. Širvintų seniūnijoje iš 65, įtartinų ir įrašytų į “juoduosius” sąrašus, – 14 žemės naudotojų turėtų išmokas tikrai grąžinti, nes nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl žemė nebedirbama. Negalutiniais duomenimis, visame rajone tiesiogines išmokas turėtų grąžinti per 40 žmonių. Yra tokių, kurie 2007-aisiais deklaravo nedidelius žemės plotus, todėl gavo tik 200-300 litų išmokas, bet yra ir tokių, kurie iš valstybės gavo didesnius pinigus, sakysime, 6 tūkstančius. Žemės ūkio konsultantas Henrikas Šalkauskas suskaičiavo, kad viso rajono žemės naudotojai, pažeidę įsipareigojimą ūkininkauti penkerius metus ir kitus reikalavimus, turės valstybei grąžinti 175 tūkstančius litų. Tai nemažos lėšos, kurias praradę rajono gyventojai, nėra abejonės, pablogins jau ir taip sunkią savo dalią. Turėčiau paagituoti žemės naudotojus, kad deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius būtų atsargesni, antraip paskui reikės grąžinti gautas išmokas. Bet taip daryti nenoriu, nes dalyvauti programose ir gauti išmokas apsimoka net nesilaikant reikalavimo penkerius metus nenutraukti žemės ūkio gamybos. Juk net ir tie vadinamieji pažeidėjai blogiausiu atveju turės atiduoti tik nacionalinę išmokų dalį, kuri yra net mažesnė už Europos Sąjungos skirtas lėšas (nacionalinė dalis – 195 litai už hektarą, o europinė – 240 litų). Apie tai, kad teks grąžinti ir europinę tiesioginių išmokų dalį, kol kas nekalbama. Manau, kad keičiantis politinėms nuostatoms, ministrams, gali būti dovanota ir už 2007-ųjų metų žemdirbių padarytus nusižengimus. Užkulisiuose jau apie tai kalbama. Pagyvensim – pamatysim. Steponas Liktoravičius