Taupymas duoda priešingą efektą

Sunkmečio realijos: kaip išgyventi?

UAB “Širvintų vandenys” metus baigė turėdama 200 tūkstančių litų nuostolių. Tiksliau, dabar įmonė išgyvena, bet skolos tempiasi iš praėjusio laikotarpio, kai tarifai už šaltą vandenį buvo labai maži ir nebuvo didinami tik dėl politinių motyvų. Žmonės dažnai klausia, kodėl Širvintų rajone vanduo toks brangus, brangesnis nei kaimyninėje Ukmergėje, kitur? UAB “Širvintų vandenys” vadovas ir specialistai turi neatremiamą argumentą: Širvintose nėra jokios pramonės, kuri vartotų vandenį. Viskas gula ant gyventojų pečių, kurių Širvintų rajone taip pat yra labai mažai, ir dėl emigracijos bei kitų priežasčių jų nuolat mažėja. Išlaikyti bendrovę, vadovą, specialistus reikia tiek Ukmergei, tiek Širvintoms. Atlyginimus mokėti reikia ir vieniems, ir kitiems. Etatų skaičiaus sumažinti nebegalima, nes jau ir taip darbininkai dėl pasenusių trasų, avarijų yra taip apkrauti darbu, kad dirba įmonėje gaudami minimalų atlyginimą tik dėl to, kad Širvintose nebėra kur dirbti. Priimtas nutarimas kas mėnesį visiems dirbti dviem darbo dienomis mažiau (tiek darbininkams, tiek vadovams). Vien dėl šios priežasties sutaupoma 7 tūkstančiai litų.

Sunkmečiu padaugėjo skolininkų. Nelaiku atsiskaito ne tik gyventojai, bet tūkstančius litų “Širvintų vandenims” skolinga ir UAB “Širvintų šiluma”, Laisvalaikio centras, Ligoninė. Elektrikai už skolas gali nebetiekti elektros, šilumininkai – karšto vandens, o vandens tiekimo įmonė tokios galimybės neturi, be šalto vandens nepaliksi nei įmonės, nei kurio nors gyventojo – tegul ir didžiausio skolininko. Kol vyksta teismai, kol priimami sprendimai, eina laikas, reikia dirbti, o pinigų nėra.

Dar vienas momentas. Padidėjus šalto vandens tarifui, žmonės ėmė vandenį taupyti. Vandens pardavimas sumažėjo net 22 procentais. O juk didžiausią išlaidų dalį sudaro ne vandens pompavimo iš gelmių išlaidos, bet tinklų priežiūra, administravimas. Taigi, nori nenori lazda atsisuks kitu galu – kuo daugiau taupysime, tuo labiau vanduo brangs, nes pinigų, reikalingų įmonei išlaikyti, mažiau nereikės, priešingai, jų prireiks vis daugiau, nes gedimų (ypač kaimuose) labai daugėja. Nuvažiuoti į įvykio vietą reikia ir autotransporto, ir kuro. Nuolat brangsta ir atsarginės siurblių detalės, vamzdžiai… Dėl avarijų net 30 procentų vandens išbėga lauk be jokios apskaitos. Tą vandens kiekį taip pat reikia pripompuoti, vartoti elektros energiją…

Užuot suprasdami situaciją ir kiekvienas stengdamasis išlaikyti turimą patogumą, daug kas eina kitu keliu – kad tik jam reikėtų mokėti mažiau. Visokiais būdais gadinami, stabdomi skaitikliai, savavališkai prijungiamas vanduo į tvartus, lauko viralines… Kol pažeidėjai išaiškinami, kol jie nubaudžiami, be apskaitos išbėga ne viena tona vandens. Žinoma, tokie niekdariai patenka į didelę UAB “Širvintų vandenys” nemalonę: radus sudaužytą skaitiklį ar savavališką prijungimą, skaičiuojama, kad vanduo dieną naktį bėgo nuo paskutiniojo mokėjimo. Sumokėti tenka tūkstančius litų. Praėjusiais metais į tokią nemalonę pateko net 7 rajono gyventojai, bet tai padėties negelbsti, nes kiti apie nesąžininguosius taip ir nesužino. Pasak rajono mero K. Pakalnio, viešinti tokių žmonių pavardes uždrausta. Ar nereikėtų tokiu atveju atitinkamų institucijų paklausti – ką gina Lietuvos įstatymai? Įdomu, ar rajono vadovai kur nors kreipėsi, kad taip nebūtų?

Bendrovei “Širvintų vandenys” buvo daug geriau, kai apskaitos visiškai nebuvo. Žmonės mokėjo pagal nustatytus normatyvus – ir viskas. Bet kažkas sumanė “prasisukti” su skaitiklių verslu, dabar nieko nepakeisi. Sąžiningieji nieko neišlošė, nes, kaip minėjau, taupydami vandenį jie moka dar daugiau nei anksčiau dėl nuolat didėjančių tarifų, tenka mokėti pardavimo mokestį už tų skaitiklių patikrą, keitimą, o nesąžiningieji vandenį kaip vogė, taip ir vagia. Būdų tą padaryti yra. Sumanumo taip pat užtenka.

Didelė problema – nuotėkos. Jų apskaitos nėra. Sakysime, gyventojas, turintis nuosavą namą, suvartoja 5 kub. metrus šalto vandens kas mėnesį, o asenizacijos mašinos nesamdo metų metus, nors turi ir vonią, ir tualetą, ir skalbyklę. Visiems aišku – nuotėkos išsiurbiamos ir išvežamos į pamiškę, pagriovį ir pan. Bet nepagautas – ne vagis. O kas gaudys? Nuotėkos susigėrė į žemę – žymės neliko. Per metus dėl tokių dalykų nenubaustas nė vienas vandens vartotojas, nors asenizacijos mašinas samdo tik vienas kitas. Nedaug uždirba UAB “Širvintų vandenys” iš šios paslaugos, nes ji jau ir taip yra brangoka. Pernai Širvintų vandenims likdavo 5-6 procentai, dabar dėl padidėjusio PVM nebeliko ir tiek. Bet vis šis tas. Teko kalbėtis su Palangoje nuosavame name gyvenančia dukterėčia. Sako, kad nuolat ateina pareigūnai, tikrina, kiek nuotėkų išvežta, prašo parodyti kvitus. Argi Palanga ne toje pačioje Lietuvoje? Kodėl Širvintose vis kitaip negu kitur?

O juk vandens tiekimo įmonę tebeslegia beveik milijono litų skola Turto bankui už kažkada Lietuvos nepriklausomybės pradžioje danų įrengtus valymo įrenginius. Dabar tie įrenginiai jau rekonstruojami už Europos Sąjungos lėšas. Gal rajono vadovams būtų pats laikas pasirūpinti, kad nors ta sena skola būtų nurašyta? O gal reikėjo prašyti, kad ir tas išlaidas padengtų Europos Sąjungos struktūriniai fondai?

Steponas Liktoravičius