Taryba patvirtina, administracija nevykdo. Kaltųjų nėra

Benamiai šunys laisvai laksto net prie ligoninės, kur švara ypač reikalinga.

Keliame problemą

Į “Širvintų krašto” redakciją užėjusi moteris skundėsi:

- Darykite ką nors. Per kačių išmatas nebegalima pereiti. Aplink daugiabučius namus lakstantys beglobiai gyvūnai nuolat teršia smėlio dėžes, kuriose žaidžia vaikai. Ar daug trūksta iki tikros nelaimės? Kodėl niekas Širvintose tais reikalais nesirūpina?

Kitą dieną vėl sulaukėme svečio:

- Pereikite vakare po 21 valandos pėsčiųjų taku palei Plento gatvę degalinės link. Šunų vedžioti čia susirenka būriai žmonių, ateina net iš Upelio mikrorajono. Nė vienas gyvūno savininkas neturi pasiėmęs maišelio ir semtuvo ekskrementams surinkti, nė vienas net nebando rinkti teršalų. Taku jau nebeįmanoma eiti – vien šunų išmatos…”

- Kažką reikia daryti su palaidais šunimis ir katėmis visame rajone, – skambino trečias. – Rašykite, kritikuokite, taip toliau gyventi nebegalima.

Apie šią problemą daug kartų rašyta, daug kartų kritikuota. Tik viskas “kaip vanduo nuo žąsies”.

“Širvintų kraštas” kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gal specialistai ką nors patars? Gavome viršininko Ričardo Putrimo atsakymą. Spausdiname.

“Smėlio dėžių, vaikų žaidimo aikštelių nuo valkataujančių ir nevalkataujančių šunų nebus įmanoma apsaugoti. Labai daug piliečių savo augintinius tyčia veda ten, kur žaidžia vaikai, netgi vaikai patys atsiveda ten savo augintinius.

“Laukiniuose vakaruose” vaikų žaidimo aikštelės yra aptveriamos kelių metrų tvora, kad katės neperliptų, kad nedrausmingi piliečiai nelįstų prie žaidžiančių vaikų, ir nakčiai jos užrakinamos, kad valkatos neterštų. Mamoms ir auklėms tokiose aikštelėse įrengiamos pavėsinės. Smėlio dėžės rengiamos po stogine, kad neprilytų. Smėlis jose keičiamas reguliariai, nes vaikai jį vis vien priteršia lapais ir žolėmis. Tokių dalykų Širvintose labai reiktų. Aikštelės kaina būtų 10 – 15 tūkstančių litų. Jei Savivaldybė parengtų tipinius projektus ir parinktų vietas, tai gal rėmėjai įrengtų?

Dėl šunų vedžiojimo. Jei žmogus, vesdamas šunį ar katę, neturi su savimi priemonių ekskrementams surinkti, turėtų būti baudžiamas administracine nuobauda.

Širvintose nėra tokios tarnybos, kuri užsiimtų valkataujančių gyvūnų gaudymu.

Dėl valkataujančių gyvūnų užmigdymo yra teisinių keblumų. Prieš užmigdymą gyvūnas turi išbūti 14 dienų karantine, kad galima būtų nustatyti, ar jis nesirgo pasiutlige, o jei sirgo, tai būtina kuo skubiau ieškoti žmonių, galimai turėjusių kontaktą, ir tuos žmones skubiai skiepyti nuo pasiutligės. Tik savininkas arba karantino tarnyba gali reikalauti šuns ar katės užmigdymo. Pagal kaimynų prašymą užmigdžius gyvūnėlį galima susilaukti nemalonumų, nes netyčia gali būti užmigdytas koks pasiklydęs ar laikinai ištrūkęs gyvūnėlis, kuris gali kainuoti kelis tūkstančius litų.

Prieglaudų gyvūnams Lietuvoje yra, internete galima susirasti. Bet rimtos prieglaudos tvarkosi iš savo rajono ir rėmėjų  biudžeto, joms aptarnauti kitų rajonų gyventojus nėra jokios prasmės. Geriau apie tai gali žinoti Gyvūnų mylėtojų draugijos, kinologų draugija?

Šuns ar katės užmigdymas pas privatų veterinarijos gydytoją, kuris turi tam leidimą, atsižvelgiant į augintinio svorį (pagal tai parenkamas medikamento kiekis), gali kainuoti nuo 60 iki 100 litų. Tačiau gyvūnų joks veterinarijos gydytojas nemigdys, kol neturės raštiško jo savininko sutikimo.”

Taigi, atrodo, kad padėtis be išeities. Ar tikrai taip?

2008 metų gruodžio 19-ąją rajono taryba patvirtino “Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles” (Nr. 1-293). Jose viskas labai aiškiai ir tiksliai surašyta. 18-ame straipsnyje rašoma, kad šunų, kačių savininkai privalo turėti gyvūnų registracijos dokumentus, 19-ame – kad šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu (jei aplink vaikšto žmonės, pavadėlis negali būti ilgesnis nei 1 metras), 21-ame – kad vedžiodamas gyvūną jo savininkas privalo turėti maišelį, semtuvą ir kitas priemones ekskrementams surinkti, kad gyvūnui priteršus, jį vedžiojantis asmuo PRIVALO tuoj pat surinkti išmatas. 22-ame straipsnyje numatyta, kad vedžioti šunis draudžiama masinėse žmonių susirinkimo vietose, skveruose, paplūdimiuose, prie gyvenamųjų namų, parkuose, žaliosiose vejose…

41-ame straipsnyje parašyta, kad daugiabučius namus administruojanti įmonė (Širvintų komunalinis ūkis) privalo teikti Savivaldybės administracijai informaciją apie daugiabučiuose namuose laikomus šunis ir kates.

95-ame šių taisyklių straipsnyje sakoma, kad šunų ir kačių savininkai privalo registruoti gyvūnus ir mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. 2009 metų sausio 30 dieną rajono taryba patvirtino tokios rinkliavos dydžius (už laikomą šunį 20, katę – 5 litai per metus).

106-ame straipsnyje rašoma, kad benamių šunų gaudymą, karantinavimą ir naikinimą organizuoja Savivaldybės administracija, o 134-ame – kad asmenys, pažeidę šias taisykles, traukiami administracinėn atsakomybėn Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyta, kad visi gyvūnai privalo būti suregistruoti per 60 dienų nuo taisyklių įsigaliojimo dienos, o šių taisyklių kontrolė pavedama Infrastruktūros skyriui.

Tad ko dar reikia? Tik vykdyti rajono tarybos sprendimą. Deja. Širvintose daugeliu atveju rajono taryba dirba sau, o administracija – sau. Ir šiuo atveju. Praėjo jau ne 60 dienų, o niekas nė nepradeda vykdyti šių taisyklių. Guli jos ramiausiai kažkuriame valstybės tarnautojo stalčiuje. Net savivaldybės tinklalapyje jų taip lengvai nesurasi. Ir niekas tų tarnautojų nei baudžia, nei nors piršteliu pagrūmoja. “Širvintų kraštas” parodė iniciatyvą – siūlėme rengti reidus, kontroliuoti, bausti, mes paviešinsime, kad kiti žinotų, kad tvarkytųsi. Tokia priemonė juk nieko nekainuoja, priešingai, baudos juk gana didelės (bene 100 litų), atsirastų pinigų ir vedžiojimo bei dresavimo aikštelėms rengti, ir smėlio dėžėms aptverti. Neatsirado nė vieno, sutikusio vakare ar ankstų rytą pajudinti pasturgalio. O kam?

Steponas Liktoravičius