Sprendimai – neskriaudžiant savęs ir saviškių

Rajono tarybos posėdis

Praėjusį antradienį įvyko rajono tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 18 tarybos narių (nedalyvavo R. Čirba, M. Jachimavičienė ir M. Bildžiukas). Per pusantros valandos apsvarstyti 33 svarbūs reikalai ir priimti sprendimai. Daugeliu atveju, vos pristačius svarstomą klausimą, be jokių diskusijų buvo balsuojama, tarybos nariai vieningai kėlė rankas, skubėdami suspėti iki pietų baigti darbą. Rajono vadovų pastebėjimas, kad taip yra todėl, jog rajono tarybos nariai esą labai kruopščiai rengiasi posėdžiams diskutuodami komitetų posėdžiuose, yra netiesa: vos kuriuo nors reikalu pradėjus diskutuoti, tuoj pat įsiveliama į didžiausius ginčus, svarstomas reikalas buvo atidedamas kitam posėdžiui, sudaroma komisija dar pasigilinti į esmę ir pan.

Posėdžio pradžioje buvo paskelbta, kad registruojama Tėvynės sąjungos (konservatorių) ir Krikščionių demokratų sąjungos frakcija. Jos pirmininku išrinktas Vincas Jasiukevičius. Tarybos narys Alfredas Astikas paskelbė, kad nuo šiol “Tvarkos ir teisingumo” partija (4 nariai) ir Darbo partija (1 narė) registruoja oficialią rajono tarybos opoziciją.

Nei tarybos narių, nei posėdžio stebėtojų prieš prasidedant posėdžiui vestibiulyje niekas neregistravo. Sumanyta naujovė – per rankas buvo pasiųsti registravimosi lapai, į kuriuos kiekvienas rašė savo vardą, pavardę, kam atstovauja, pasirašė. Taigi, kalbos apie rajono tarybos posėdžių atvirumą visuomenei, laisvą visų norinčiųjų dalyvavimą darosi tik kalbomis. Kažin ar atsiras daug norinčių dalyvauti, jei žmonės žinos, kad yra registruojami, sekami, jų pavardės išliks protokoluose. Kas garantuos, kad sprendžiant kurį nors asmeninį gyventojo reikalą, nebus atkreiptas dėmesys į tokius faktus, kad aktyviesiems nebus tyliai ramiai atkeršyta, kad nekištų nosies kur nereikia.
Mero žodžiai – “iš pilvo”

Beveik vienbalsiai (susilaikė “darbietė” M. Gudonienė) buvo pritarta pakeisti gegužės 29-osios sprendimą “Dėl 2009-ųjų metų biudžeto dalinio pakeitimo”. Vietoj 45 milijonų 205 tūkstančių litų įrašytas skaičius 44 milijonai 498 tūkstančiai. Skirtumas – beveik visas milijonas litų. Vertas dėmesio skaičius, liudijantis galbūt rimtą valdžios vyrų ir moterų taupymą. Tačiau pasigilinus į sprendimo esmę, taip nebeatrodo. Savivaldybės administracijos darbo užmokesčiui buvo numatyta skirti 3 milijonus 276,2 tūkstančio litų. Vietoj šio skaičiaus įrašyti 3 milijonai 212,2 tūkstančio litų. Skirtumas – tik 64 tūkstančiai litų. Žinant, kad administracijoje dirba per 110 darbuotojų, kiekvienam atlyginimas bus sumažintas vidutiniškai apie 500 litų per metus su visais mokesčiais. Ar 30-40 litų per mėnesį mažesnė alga tarnautojui yra taupymo priemonė ne dėl akių? Kalbama, kad didžiausia taupymo našta kris ant mažiausias pajamas gaunančių Savivaldybės administracijos darbuotojų: valytojų, darbininkų. Matyt, didžiausius atlyginimus gaunantys tarnautojai savęs nenuskriaus. Rajono mero Kęstučio Pakalnio žodžiais, visi Savivaldybės administracijos darbuotojai savaitę pagal grafiką eina nemokamų atostogų. Esą taip elgsis ir pati administracijos direktorė Elena Davidavičienė, nors, pasak mero, ji tą savaitę nuo ryto iki vakaro atseit bus darbo vietoje.

Po posėdžio apie tai paklausta direktorė paaiškino, kad taip elgtis neįmanoma, nes esant atostogose negaliotų jos parašai, už nelegalų darbą Darbo inspekcija galėtų nubausti tiek ją, tiek darbdavį. Negi rajono meras nežino, kad nemokamos atostogos bet kuriam darbuotojui suteikiamos tik išimties tvarka dėl ypač svarbių asmeninių aplinkybių, kad tokiose atostogose būdamas darbuotojas praranda visas socialines garantijas: stažą, sveikatos draudimą ir pan. Kokia kalba apie kažkokį grafiką, prievartą ar susitarimą!?
Taryba nusprendė, administracija nevykdo?

Priešistorė tokia. 2008 metų spalio 28 dieną rajono taryba nusprendė pirkti iš Šešuolėliuose gyvenančio J. Drazdo pastatą ir jį pritaikyti Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos veiklai. Dėl šio sprendimo tuoj pat kilo daug kalbų. Rajono tarybos nariams ir tuometiniam administracijos direktoriui Pranui Kamienui buvo priekaištaujama dėl galimo neskaidraus sandėrio. Nepaisant to, buvo jau nuspręsta imti banko paskolą ir pastatą pirkti. Šiemet liepos mėnesio 29 dieną pateikta komisijos darbo ataskaita, kurioje teigiama, kad minimą pastatą rekomenduojama pirkti už 120 tūkstančių litų.

Savivaldybės administracija, užuot pateikusi rajono tarybai tvirtinti ataskaitą, parengė sprendimo projektą šios ataskaitos netvirtinti ir pastato pirkimo visiškai atsisakyti. Pasak direktorės Elenos Davidavičienės, rengiant projektą buvo atsižvelgta į žodinius rajono tarybos narių siūlymus, komitetuose tam niekas neprieštaravo.

Įsiplieskusios diskusijos patvirtino, kad apie tai komitetuose iš tikrųjų nebuvo net kalbėta. Nikolajus Dorofejevas klausė, kas įpareigojo direktorę E. Davidavičienę nevykdyti rajono tarybos sprendimo? A. Astikas įtikinėjo, kad šis pastatas yra pirmo būtinumo pirkinys, nes kam jau kam, bet gaisrininkams esą turėtų būti teikiamas prioritetas. Jo nuomone, kažkas daro Savivaldybės administracijai spaudimą pirkti ne šį pastatą, bet sklypą, kuriame būtų statomas naujas gaisrinės pastatas. R. Kadžys aiškino, kad nupirkus šį pastatą reikėtų jo rekonstrukcijai įdėti dar bent pusę milijono litų. Jis abejojo, ar sunkmečio sąlygomis taip galima elgtis. Jį palaikė tarybos narė G. Abromavičienė: “Neturime iš ko mokėti atlyginimų, o pataikaujame J. Drazdui, pirkdami iš jo nepaklausų apleistą buvusį tarybinio ūkio sandėlį, tapusį šio žmogaus nuosavybe.

Priešgaisrinės tarnybos vadovas Verikas įtikinėjo, kad dirbti dabartinėmis sąlygomis 7 kv. metrų kambarėlyje neįmanoma, kad spręsti šį reikalą būtinai reikia, mano, kad pastato rekonstrukcijai galėtų būti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Administracijos direktorė sakė, kad šio pastato rekonstrukcijai reikalingos lėšos nėra įrašytos į jokias programas, abejojo, ar galima būtų pasinaudoti ES lėšomis.

Rajono tarybos nario V. Jasiukevičiaus nuomone, reikėtų dar derėtis su J. Drazdu dėl kainos…

Klausimų ir siūlymų buvo tiek daug, kad neliko nieko kito, kaip reikalo svarstymą atidėti kitam posėdžiui.

Problemos sprendimas ar tik parama “saviškei”?

Rajono tarybos nariams buvo paaiškinta, kad 2008 metais buvo nuspręsta privatizuoti Širvintų ligoninei priklausantį pastatą (sovietmečiu buvusius gimdymo namus), nes jis yra labai blogos būklės: skylėtas stogas, supuvę langų rėmai, sena elektros instaliacija, susidėvėję santechnikos įrenginiai. Šio pastato būklė esą kelia grėsmę ten gyvenančioms šeimoms. Savivaldybė privalo aprūpinti geresnėmis gyvenamosiomis patalpomis ten gyvenančias šeimas. Trims šeimoms socialiniai būstai jau rasti, o vienai dar reikia. Pasak mero, kito galimo sprendimo būdo nėra, kaip pirkti iš privataus asmens butą ir jame įkurdinti trijų asmenų šeimą, vis dar gyvenančią Ligoninės pastate.

Buvo paaiškinta, kad Vilniaus g. 139-ajame name yra šeši socialiniai butai ir tik vienas – privatus. Jo savininkė Aldona Šeipūnienė esą sutinka jį parduoti Savivaldybei už 50 tūkstančių litų. Nors butas yra be patogumų, sename mediniame name, bet atseit jame galima būtų apgyvendinti Ligoninės pastate gyvenančią trijų asmenų šeimą.

Tarybos narys V. Jasiukevičius pastebėjo, kad A. Šeipūnienė šį butą nori parduoti jau seniai, bet jis yra nepaklausus, niekas jo neperka. Prašoma kaina yra per didelė, už tokią šiuo metu Širvintose galima įsigyti daug padoresnį butą, kuris būtų ilgaamžis. Jis mano, kad rajono vadovas K. Pakalnis taip elgiasi tik todėl, kad A. Šeipūnienė esą yra jo vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos narė, taigi saviškė, kuriai norima padėti. Pasak tarybos nario, reikėtų skelbti konkursą ir pasirinkti be jokių protekcijų geriausią variantą. Kažkodėl taip nesielgiama. Priešingai, sudaryta komisija dėl šio buto pirkimo – J. Barbaravičienė, M. Bildžiukas – kurie taip pat yra tos pačios mero partijos nariai.

N. Dorofejevas sakė, kad daryti išimties vienai šeimai negalima.

Tarybos narys V. Šimonėlis palaikė mero poziciją. Jis tikino, kad tas patalpas reikėtų pirkti būtent iš A. Šeipūnienės ir taip užvaldyti visą namą.

Penkiolika tarybos narių (iš dalyvavusių 18) balsavo už tai, kad šias patalpas reikia pirkti. Pakeista komisijos, kuri derėsis su A. Šeipūniene dėl kainos, sudėtis.  J. Barbaravičienė ir M. Bildžiukas pakeisti R. Kadžiu ir A. Astiku.
Savivaldybė nesuskaičiuoja net savo gyvenamųjų patalpų

Atrodo, kas turėtų būti paprasčiau, kaip suskaičiuoti visas mažame Širvintų mieste esamas neprivatizuotas gyvenamąsias patalpas. Už jas juk imami mokesčiai, Savivaldybė rūpinasi jų priežiūra, remontu. Iki praėjusių metų gruodžio 19 dienos šioje srityje vyravo absoliuti netvarka. Šeimos gyveno – ir tiek, nemokėjo jokių mokesčių, tų patalpų niekas neprižiūrėjo. Tada rajono tarybos posėdyje buvo pateiktas sprendimo projektas, pagal kurį visos neprivatizuotos mieste esančios gyvenamosios patalpos buvo perimtos Savivaldybės, tuo pačiu atitinkamai sumažintas UAB “Širvintų komunalinis ūkis” įstatinis kapitalas.

Praėjo beveik metai ir tik dabar paaiškėjo, kad tame rajono tarybos patvirtintame neprivatizuotų butų sąraše pilna klaidų (ar reikėjo taip ilgai laukti?). Neįrašyti Vilniaus g. 139-ojo namo antrasis ir septintasis butai, Kalnalaukio g. 7-ojo namo 111, 8-ojo namo 102a, 105, 303 butai, o be reikalo įrašyti Vilniaus g. 120-ojo namo 7-asis ir 8-asis butai. Sprendimas buvo pakeistas. Kyla klausimas – ar jau dabar viskas tikslu, nes pristačiusi svarstomą reikalą tarnautoja sakė, kad kažkur dokumentuose buvo pasimetę 5 butai, o iš tikrųjų nesuskaičiuota net tai. Įrašyti juk ne 5, bet šeši nauji butai, o išbraukti du. Rajono tarybos nariams buvo paprasčiausiai meluojama. Nepaaiškinta, kas kaltas dėl tokios elementarios netvarkos.
Širvintų dumblą tvarkys ukmergiškiai

“Širvintų kraštas” rašė (Nr.56, 2009-07-29), kad UAB “Širvintų vandenys” turi rimtą problemą: tuoj nebus kur dėti dumblo, išvežto iš miesto valymo įrenginių. Spadviliškyje esanti tam skirta duobė baigiama pripildyti, masė tuoj išsilies į aplinkinių ūkininkų žemes. Publikacija, matyt, paskatino valdininkus veikti, imta ieškoti galimybių išspręsti šią problemą. Rajono tarybos posėdyje vienbalsiai buvo priimtas sprendimas pritarti priemonės VP3,1-AM-01-V “Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra” veiklos “Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas” projekto įgyvendinimui Ukmergėje.

Savivaldybės administracijos direktorė įpareigota pasirašyti partnerystės sutartį. Jei sprendimas bus įgyvendintas, kiekvieną savaitę iš Širvintų į Ukmergės rajoną bus išvežama 5 tonos dumblo, kurį ukmergiškiai maišys su augalų atliekomis ir gamins didelę paklausą rinkoje turintį kompostą. Patys taip elgtis, pasirodo, nesugebame.
Kai niekas neaišku, nėra ir neigiamo poveikio. O gal?

Posėdžio pabaigoje buvo svarstomas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento derinimo reikalas. Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis sakė, kad 13 hektarų sklype priešais “Zuzanos” kavinę žemės savininkas (kažkoks Pronskus) nori daryti detalųjį planą, todėl reikia atlikti aplinkos vertinimą. R. Bartulio nuomone, kadangi dėl numatomos veiklos įgyvendinimo nebus reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, sudėtingų vertinimo procedūrų nėra būtinybės reikalauti, o galima numatyti paprastesnį variantą.

Tarybos nariai paklausė, o kokia bus toji veikla, kas ten bus kuriama? R. Bartulis sakė, kad tiksliai nežinąs. Lyg tai turėtų statyti kažkokius sandėlius. Viskas esą paaiškės atliekant detalųjį planą. Tarybos nariai nesigilino – tegul…

Negalima teigti, kad vėl rezgami kažkokie nešvarūs dalykai, bet, kaip sakoma, kas gali paneigti? Ar dėl viešumo stokos neįsileisime kokios nors įmonės, kurios veikla darys būtent REIKŠMINGĄ neigiamą poveikį aplinkai?

*   *   *

Pakeista Kontrolės komiteto sudėtis. Vietoj Valdo Radionovo (dirba mero pavaduotoju) įrašytos J. Karalienė ir M. Gudonienė.

Pakeista Administracinės komisijos sudėtis. Vietoj Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialisto D. Bielskio įrašyta Infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė (ekologė) J. Kolkienė.

Pakeista Savivaldybės antikorupcijos komisijos sudėtis. Vietoj Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos pavaduotojos V. Ščipokienės įrašyta Vidaus audito skyriaus vyr. specialistė I. Matukaitė.

Patvirtinti Savivaldybės Etikos komisijos nuostatai.

Pratęsta penkeriems metams patalpų nuomos sutartis su Širvintų darbo birža. Nustatytas nuomos mokestis – 5,53 Lt už kv. metrą (bendras plotas – 255,4 kv. metro).

Perimta lauko šilumos trasa prie naujojo Teismo pastato, priklausiusi valstybei.

Leista rekonstruoti patalpas, esančias P. Cvirkos g. 13 ir priklausančias VšĮ “Širvintų ligoninė”, antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms teikti.

UAB “Širvintų komunalinis ūkis” atleistas nuo žemės nuomos mokesčio už 2009-uosius metus.

Patvirtintas Savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti patikslintas objektų sąrašas. Pasak Infrastruktūros skyriaus vedėjo R. Bartulio, lėšų gal užteks tik priežiūrai, todėl konkrečių objektų neišvardyta, numatytos tik seniūnijos. Paminėta, kad bus suremontuoti šaligatviai ir aplinka prie Vilniaus g. 53-iojo namo.

Nuspręsta nederinti pakartotinės UAB “Baltijos karjerai” planuojamos ūkinės veiklos (Bagaslaviškio žvyro telkinys) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.

Patvirtintas Mirusiųjų ne stacionarinėje sveikatos priežiūros įstaigoje apžiūrėjimo, žmogaus palaikų gabenimo atlikti teismo medicinos ir patologinės anatomijos tyrimus tvarkos aprašas.

Patvirtintas Transporto paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas.
Parengė Steponas Liktoravičius