Širvintiškiai turi unikalų šansą. Ar gyventojai pasinaudos?

Grupė seminaro dalyvių prie Vilniaus gatvės 45-ojo namo gilinasi į balkonų renovavimo detales. Priekyje širvintiškė renovacijos projektų koordinatorė Vlasta Maslinskienė.

Grupė seminaro dalyvių prie Vilniaus gatvės 45-ojo namo gilinasi į balkonų renovavimo detales. Priekyje širvintiškė renovacijos projektų koordinatorė Vlasta Maslinskienė.

Dienos tema

Lietuvoje yra per 34 tūkstančius sovietmečiu statytų daugiabučių namų. Juose gyvenantys gyventojai kenčia dėl vamzdynų avarijų, prastos sienų garso izoliacijos, mažos šiluminės varžos, didelių mokesčių už šildymą ir pan. Nuspręsta iki 2020-ųjų metų kasmet renovuoti po 2100 daugiabučių ir taip per dešimtmetį sutvarkyti apie 70 procentų namų. Kol kas Lietuvoje renovuoti tik 306 daugiabučiai namai, bet nėra nė vieno fakto, kad po renovacijos žmonių gyvenimo sąlygos būtų pablogėjusios, kad gyventojai kuo nors skųstųsi.

Vokietijoje veikia geriausius Berlyno statybos specialistus subūrusi nevyriausybinė organizacija „Būsto iniciatyva Rytų Europai“ (IWO). Organizacija ir jos vadovas Knut’as Holler’is vykdo su nekilnojamuoju turtu susijusius projektus Baltarusijoje, Rusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Lietuvoje… Šiuo metu Lietuvoje vykdomas projektas KOPREA. Projekto tikslas – rengti gyvenamųjų namų renovacijos specialistus – koordinatorius bei kelti jų kvalifikaciją. Projektą iš dalies finansuoja Vokietijos aplinkos apsaugos fondas. Mokymai sudaryti iš keturių modulių (Vokietijos bei Rytų Europos šalių patirtis daugiabučių namų renovacijos procese. Teorija ir praktika) ir gautų žinių praktinio pritaikymo Lietuvoje. KOPREA projekto trukmė – 14 mėnesių. Dalyviams rengiami seminarai, mokymai energijos taupymo, daugiabučių namų renovavimo klausimais.

Projekto vykdymo pradžioje buvo paskelbta specialistų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, atranka. Iš visos Lietuvos atrinkta 10 asmenų, kuriems IWO pakviesti kvalifikuoti Vokietijos bei Lietuvos specialistai rengia seminarus Berlyne ir Vilniuje. Atsitiko taip, kad tarp atrinktų mokytis nekilnojamojo turto vadybininkų yra ir širvintiškė Vlasta Maslinskienė („Lelijos“ Širvintų siuvimo įmonės direktorė). Vlasta 1986 metais baigė Širvintų vidurinę mokyklą (dabartinę L. Stuokos – Gucevičiaus gimnaziją), vėliau Kauno technologijos universitetą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetą. Magistrė. Specialybė – Nekilnojamojo turto valdymas. Mokydamasi pagal KOPREA projektą visą mėnesį dalyvavo kursuose Vokietijoje, gilinosi į ilgametę vokiečių patirtį renovuojant daugiabučius namus, ypač į padarytas klaidas, kad jų būtų galima išvengti Lietuvoje.

Ir svarbiausia – Lietuvoje pasirinkti trys daugiabučiai namai, kuriuos rengiamasi renovuoti, ir kurių visus renovavimo darbus stropiai prižiūrės IWO vadovas Knut’as Holler’is, daugiabučių namų renovavimo specialistai iš Berlyno bei visi 10 pagal KOPREA projektą besimokančių specialistų lietuvių.

Vienas daugiabutis namas yra Vilniuje, padaryti jo renovavimo investiciniai ir techniniai projektai, jau apšiltintas ir stogas, liko tik sienos. Praėjusį savaitgalį vykusio seminaro dalyviai, apžiūrėję šį namą, turėjo pastabų dėl pasirinkto šiltinimo varianto. Tačiau jį keisti jau per vėlu, nes nupirktos šiltinimo medžiagos, statybininkai vasario mėnesį planuoja pradėti darbus.

Kitas daugiabutis namas – Klaipėdoje. Jis kol kas vokiečių ir Lietuvos specialistų dar neapžiūrėtas.

Na o trečias – Širvintose. Vilniaus gatvės Nr. 45 daugiabutis. Yra surašyta tik namo gyventojų Jungtinės veiklos sutartis ir daugiau kaip pusės jų geri norai renovuoti namą. Kaip sakoma, dar nearti dirvonai. Pasiryžę renovuoti šį daugiabutį gyventojai aktyviai įkalbinėja pesimistus netrukdyti padaryti gerą darbą, o pastarieji taip pat energingai priešinasi, nenorėdami įklimpti į banko paskolas ir visus su tuo susijusius nemalonumus.

Praėjusį savaitgalį Širvintose lankėsi visas KOPREA projekte dalyvaujančių specialistų kolektyvas. Žmonės apžiūrėjo namą, jau dabar pastebėjo galimų klaidų, patarė namo atstovui Petrui Opanovičiui, kaip jų reikėtų išvengti. Pavyzdžiui, keisdami langus dauguma neatkreipė dėmesio į tai, kad sieną aplink juos reikės šiltinti. Apklijuoti palangę 15 centimetrų šiltinamąja medžiaga daug kur nebėra galimybės. Dauguma žmonių investavo pinigus į balkonų stiklinimą. Dabar, apšiltinus namo sienas, jie labai susiaurėtų, todėl protingiausia visus juos nuardyti ir, apšiltinus sienas, pastatyti iš naujo. Vokietijoje tokia rekonstrukcija, pasirodo, labai populiari. Žmonėms tokia balkonų pertvarka tekainuotų gal tik po 5 tūkstančius litų, bet namas būtų tikrai gražus ir patogus. Pakiltų jo rinkos vertė.

Specialistai sako, kad dabar renovuoti daugiabučius namus yra gana patogus metas: labai sumažėjusi statybos darbų kaina, rangovai stengiasi visus darbus padaryti labai gerai, kad neprarastų savo gero vardo. Palankios paramos sąlygos: kompensuojama 15 procentų paskolos, skirtos energiją taupantiems darbams, ir net 50 procentų paskolos, skirtos darbams projektuoti. Socialiai remtinoms šeimoms renovavimas visiškai nekainuoja, nes joms kompensuojamos visos tam reikalui paimtos paskolos ir net jų palūkanos. Kitiems palūkanos taip pat tesiekia tik 3 procentus, todėl šeimoms, turinčioms renovacijai reikalingų grynųjų pinigų, taip pat apsimoka imti paskolą, o savo lėšas laikyti banke ir iš palūkanų skirtumo net užsidirbti. Sakoma, kad bankai be suvaržymų duos paskolas net atnaujinimo projektams, skirtiems ne tik energijai taupyti.

Specialistai įsitikinę, kad tuo atveju, kai visi namo renovavimo darbai padaromi nepriekaištingai, sutaupoma 50 procentų jam šildyti reikalingos energijos. Taigi, jei dabar per vieną šildymo sezoną vienam butui šildyti išleidžiama vidutiniškai 2000 litų, tereikėtų mokėti tik tūkstantį. Per 15-20 metų renovavimui skirti pinigai visiškai atsipirktų, kaip minėjau, pakiltų buto rinkos vertė, pagaliau žmonės gyventų jausdami daug didesnį komfortą – nepelytų sienos, būtų sausa, namas puoštų miestą, o svarbiausia, be jokio reikalo nešildytume oro ir bent šiek tiek pristabdytume ekologinę katastrofą dėl klimato šiltėjimo padarinių, saugotume Žemę ateinančioms kartoms.

Širvintų savivaldybės salėje kalbėjęs (rajono merui girdint) Projekto vadovas Knut’as Holler’is sakė, kad šiame darbo bare, kaip niekur kitur, svarbiausia – visų gyventojų, renovaciją atliekančios organizacijos ir Savivaldybės specialistų bendradarbiavimas, geranoriškumas. Projekto vadovas ir specialistai teigė esą pasiryžę nemokamai konsultuoti tiek šio namo gyventojus, tiek Savivaldybės specialistus, padėsiančius parengti visus reikalingus dokumentus, prižiūrėti rangovinės organizacijos darbus, kad nebūtų daroma broko. Atseit tiek jo, tiek visų naujai išmokytų gyvenamųjų namų renovacijos proceso koordinatorių garbės reikalas padaryti viską, kad Širvintų mieste Vilniaus gatvėje 45-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis namas taptų pavyzdinis Lietuvoje, iš kurio renovacijos subtilybių mokytųsi visi kiti.

Kalbėję seminaro dalyviai iš Klaipėdos sakė, kad pati didžiausia blogybė šiuo metu yra prasti rangovai. Konkursuose nugali organizacijos, pasiūliusios mažiausią kainą, bet negarantuojančios darbų kokybės. Žmonės  išleidžia daug pinigų, o energijos sutaupymo, kaip tikėjosi, nesulaukia. Širvintų rajono meras Kęstutis Pakalnis sakė, kad Širvintų rajone tokių atvejų nėra buvę, esą statybininkai visada padaro tai, kas numatyta sąmatose, todėl būtina tik kruopščiai parengti dokumentus. Taip ir norėjosi įgelti: „Ar nemeluoji, mere? Juk būtent dėl statybininkų darbo broko didžiausių bėdų kyla po tilto per Beržės upelį renovacijos, palijus didžiausios vandens balos telkšo ant renovuotų šaligatvių prie to paties Vilniaus gatvės 45-ojo namo, subyrėjo net renovuoti Poliklinikos laiptai. Taigi, reikliai prižiūrėti rangovų darbą Savivaldybės specialistams būtina, Širvintos – jokia išimtis ir nereikia girtis tuo, ko nėra.

Meras teigė, kad Savivaldybė būtinai prisidės lėšomis rengiant Vilniaus gatvės 45-ojo daugiabučio namo investicinį ir techninį projektus. O gal pradžioje reikėtų įsitikinti, ar to namo gyventojai tikrai yra pasiryžę renovuoti savo būstą, nes mano pakalbintos 4 šio namo atstovės kol kas buvo nusiteikusios priešiškai: „Nereikia mums jokių naujų balkonų, nesiruošiame iš banko imti kelių dešimčių tūkstančių litų paskolos ir šios naštos užkrauti savo vaikams ir anūkams.“ Ar už mokesčių mokėtojų pinigus parengti projektai negulės Savivaldybės tarnautojų stalčiuose, kaip jau ne sykį yra buvę? Taigi, ir čia kol kas nearti dirvonai. Reikėtų su žmonėmis tartis, jiems aiškinti naudą. Pats Knut’as Holler’is sakė pasiryžęs, jei reikės, į Širvintas atvažiuoti su specialistais iš Vokietijos ir bandyti su žmonėmis šnekėtis. „Jokios prievartos juk nėra ir negali būti, reikia įtikinti, kad tie darbai naudingi patiems gyventojams“, – sakė jis. Matyt, reikia pastangų ir Savivaldybei. Svarbiausia „pralaužti pirmuosius ledus“. Jei viskas bus padaryta tikrai pavyzdingai, nuo kaimynų, nėra abejonės, sektinu pavyzdžiu užsikrėstų kiti. Širvintų rajone yra tik 90 daugiabučių namų. Per dešimtmetį kitą juos visus būtų galima renovuoti. Ir priešingai, jei Vilniaus gatvės 45-ojo namo gyventojai nepasinaudotų unikalia galimybe – 19 metų renovavimo patirtį turinčių Vokietijos specialistų parama – ir namo nuspręstų nerenovuoti, arba darbai būtų padaryti blogai, Širvintose tai, neabejoju, sustotų ilgam.

Seminare vienas specialistas (beje, rangovinės organizacijos, darančios tokius darbus vadovas) kaipmat primetė – už milijoną litų galima apšiltinti šio namo sienas ir stogą. Padalyti iš name gyvenančių šeimų skaičiaus nesunku. Vidutiniškai reikėtų sumesti po 13 – 15 tūkstančių. Žinoma, kad apsimoka.

Steponas Liktoravičius

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

8 Atsakymai į “Širvintiškiai turi unikalų šansą. Ar gyventojai pasinaudos?”

  1. mafija parašė:

    Renovacija geras dalykas otkatu bus ir zmones bus kvailio vietoj kai praktines naudos nepamatys, paskola mokes ir jie ir ju vaikai. Jei kam nepasiseks susipazins su anstoliais, kad paskolos negrazina ir taip dar bankus pasers. Pensijos mazeja darbo nera, o jei varyt uzdirbt i uzsieni tai velniam ta renovacija kai ir taip visi vos gala su galu suveda. Zodziu afera visa tai eilinis kabliukas lengvatikiams, kaip ir visi visu valdziu pazadai ir programos. Zmones bukite budrus ir nesiduokite apgaunami meilinga kalba ir atseit paskaiciavimais, nes cia Lietuva ir valdzia moka tik vogti, o ne gerus darbus daryti.

  2. kastytis parašė:

    labai liudna kad daugiausiai kalba zmones nieko nenutuokdami apie renovacija.As pats lankiausi Berlyne ir maciau ju renovuotus namus. Pas mus uz 60m2 triju kambariu buto apsildyma ir karsta vandeni vidutiniskai mokame 480 litu, o vokieciai uz analogiska buta moka 120 litu. ty 4 kartus maziau… o jie uzdirba 4 kartus daugiau uz mus…Lietuvoje uz apsildyma sumokama daugiau kaip 2 000 000 litu/ du milijardai / kurie iseina i ora per nesandarius langus , sienas, stoga ir tt.siuo metu neismaneliai smerkia renovacija, panasiai kaip viduramziais inkvizicija smerke kopernika. Va taip…

  3. Anonimas parašė:

    Sovietmečiais pastatyti namai taip,kad baisu!Tai mums ne po 15tūkst.reik mokėt.O kur kažkieno kišenėn turi nukrįsti

  4. Anonimas parašė:

    Pinigų mes“ turim“-kiaurose kojinėse!Darbo nėr-renovuokimės!O paramos-tai dar keli kadreliai,kurie“maudysis“piniguos.Visai baigia nusivaryt Lietuvėlė.LIŪDNA

  5. to Vidas parašė:

    šlovė Pinskui, šlovė mūsų „mesijui“.

  6. Vidas parašė:

    berods prieš metus p.Pinskaus straipsnis geras buvo apie šituos renovuojamus namus visiška nesamone pelija sienos smarve nes nera ventiliacijos ir t.t informuokit žmones pakartokit ta straipsni kad musiškiai bendruomenes žmones lipdami į šita bala gerai viska apgalvotu dar karteli paskaičiuotu sudetu pliusus ir minusus labai buvo geras tikslus straipsnis manau ir pagalba žmonems butu galutinai apsispresti.

  7. patys parašė:

    vokieciai jau nepatenkinti del namu sienu renovacijos,nes sunta viduje ir tarp sienu,jau galvojam kaip ventiliacija daryti,va jum ir naujoves,o be to ir oras kambariuose blogas,zmones taupo nevedina,nu xernia ponai su ta renovacija,ne dabar laikas kada liaudisa be darbu ir be pinigu sedi…

  8. Ona parašė:

    Žinoma, šiais krizės laikais 15.000 tūkstančių, kiekvienam vienas juokas. Tik žiūrėk ar mokesčius sugeba sumokėti, o paskola, palauks, ar ne?
    Ne dabartiniais laikais apie namų renovacijas kalbėt, kai trūksta pinigų net elementariausiams dalykams, iš kur paimt jų???????

Comments are closed.

scroll to top
+