Širvintėlių gyventojai kasdien baiminasi skaudžios nelaimės

Temą pasiūlė skaitytojai Širvintėlių kaimo gyventojas Albinas Skardžius sako, kad kelių namų kieme stovintis anuomet Širvintų miškų ūkiui priklausęs sandėlis pastebimai pradėjo irti prieš gerą dešimtmetį. Šiandien rodydamas į „atvėpusį“ kampą pensininkas stebisi, kas tas plytas vis dar laiko? „Gal stogas? O gal va šis medinis stulpelis?“ – svarsto jis ir priduria, kad kasdien palei šį sandėlį eidamas į rūsį baiminasi, jog plytos nenubildėtų ant jo galvos. – Aš pats galiu pasisaugoti, tačiau neramu dėl arklio, – sako Albinas Skardžius ir priduria, kad griūvantis sandėlis yra greta takelio į kelių gyventojų bendrai naudojamą rūsį, prie kurio ne vienas atvažiuoja su arkliu. Kas paguos, jei plytos prispaus vargšą gyvulį? Arklys – arkliu, bet gali būti ir blogiau. Pensininkui baugu, kad plytos gali traumuoti čia nuolat šmirinėjančius mažamečius iš aplinkinių namų. Motinos juos prigrasė neiti artyn, tėvai užkalė duris, bet vaikai lieka vaikais – jie ir toliau su šunimis landžioja pro skylę sienoje, krapšto ir judina plytas. Čia – viena jų žaidimų vietų. O jei palaikis pastatas vieną dieną neatlaikys vėjo šuoro? Gyventojai gal ir pabandytų tai sutvarkyti patys, bet baiminasi, kad tvarkomas pastatas nesugriūtų. Ar jų tada neapkaltintų turto sugadinimu? Kažkada Miškų ūkis šiame pastate laikė mažąją techniką ir įrankius, atsargines detales. Greta esančius kelis pagalbinius pastatus privatizavo vietos gyventojai, o šis bei dar keli taip ir liko niekam nereikalingi. Kai vietos gyventojai, tarp jų – ir Albinas Skardžius, privatizavo namų valdas, jiems buvo paaiškinta, kad turi išsipirkti ir prie sandėlio esančią asfaltuotą aikštelę, kuri yra ir įvažiavimas į gretimus kiemus. Albinui irgi priskyrė lopinėlį, už jį, sako, net sumokėjo. Tačiau po kiek laiko žemėtvarkos specialistai paaiškino, kad tas kiemas jiems vis dėlto nepriklauso – jis priskirtas nenaudojamam pastatui. 2003 metų rudenį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl valstybės įmonių miškų urėdijų įstatinio kapitalo sumažinimo ir turto perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Tarp tada perduoto turto buvo ir Ukmergės miškų urėdijai priklausęs mūsų minėtas sandėlis bei asfaltas. Tačiau šį turtą Vyriausybė pernai vasarą išbraukė iš privatizuojamų objektų sąrašo. Šiandien Albinas Skardžius mano, kad vis dėlto buvo padaryta klaida, kai gyventojai pasipriešino Miškų ūkiui priklausiusiame administraciniame pastate įsteigti reabilitacijos centrą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusioms moterims. Dabar apleistas pastatas turėtų šeimininką, kurio galima būtų pareikalauti susitvarkyti ir priklausinius. Šiandien gyventojai yra palikti likimo valiai, o Savivaldybės ši pavojinga situacija, kaip matome, nė kiek nejaudina. Šalies patirtis jau ne kartą įrodė, kad susirūpinama tik įvykus nelaimei. Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+