Šilumininkai skriaudžia verslininkus. Kodėl rajono vadovai nekreipia į tai dėmesio?
Širvintų rajono savivaldybės taryba nė nediskutavusi 2009 metų spalio 30 dieną priėmė sprendimą Nr. 1-232 “DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS “ŠIRVINTŲ ŠILUMA” CENTRALIZUOTAI TIEKIAMOS ŠILUMOS KAINŲ DEDAMŲJŲ NUSTATYMO”. Jame yra toks 1.4 punktas: “Patvirtinti šilumos pardavimo vartotojams kainą – 2,91 Lt per mėnesį gyventojams (butui), 50,18 Lt per mėnesį kitiems vartotojams arba 0,41 ct/kWh už suvartotą šilumos kiekį pasirinktinai”.
Tarybos nariams buvo paaiškinta, kad tokio sprendimo priėmimas yra tik formalumas, kad nieko nebegalima keisti, nes yra patvirtinta tarifų dedamųjų skaičiavimo metodika, o visus skaičius kruopščiai patikrino Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija. Nė vienam tarybos nariui net nekilo mintis įsigilinti į tai, kad šiame punkte pateikiami skaičiai yra labai prieštaringi, nelogiški. Sakysime, notaro Sergejaus Kizino kontora įsikūrusi viename I. Šeiniaus gatvės 40 kvadratinių metrų ploto bute. Patį šalčiausią šių metų sausio mėnesį daugiabutis namas, kuriame yra ši įstaiga (vienas brangiausių šilumos energijos suvartojimo atžvilgiu), vienam kvadratiniam metrui šildyti sunaudojo beveik 38 kilovatvalandes per mėnesį, taigi, už 40 kvadratinių metrų kontoros šildymą pagal sprendimą galima buvo mokėti tik 0,41(40×38) = 6,23 lito pardavimo mokestį. Sprendime juk aiškiai parašyta “pasirinktinai”. Kam įmonei reikia mokėti 50,18 lito kas mėnesį žiemą vasarą, jei galima mokėti tik kelis litus šildymo sezono metu?
O gal kas nors ir gilinosi, ir skaičiavo, bet kas dabar gali paneigti, kad matydami tokią galimybę rajono tarybos nariai ir neprieštaravo sprendimo projektui? O realybė yra kitokia. Apie galimybę rinktis niekas nieko neinformavo. Nuo lapkričio mėnesio visoms kirpykloms, vaistinėms, grožio salonams, notarų, antstolių biurams ir pan., nepaisant jų patalpų ploto, iki šiol siunčiamos sąskaitos, kuriose juodu ant balto parašyta: “Pardavimo mokestis – 50,18 lito”. Šildymo sezono metu įmonių vadovai ir buhalteriai nesigilino – dejuodavo, kad šildymas nežmoniškai brangus, ir viskas. Susizgribta, kai šildymo sezonas pasibaigė. Notaras S. Kizinas tiesiog pasipiktino: “Suvartojau tik vieną kubinį metrą karšto vandens, o turiu mokėti net 130 litų. Už ką? Skųsiuosi Vartotojų teisių gynimo tarnybai, taip negali būti, kodėl turiu mokėti už nesuteiktas paslaugas?..”
Nesupranta tokio didelio aptarnavimo mokesčio prasmės ir “Širvintų krašto” redakcijos, kirpyklų, grožio salonų savininkai. Jų patalpos juk tokiuose pačiuose daugiabučių namų butuose, kaip ir gyventojų. Kas sumanė taip žlugdyti privatų verslą? Vieninteliai medžiotojai tarnybines patalpas įregistravo kaip butą ir moka tik 2,91 lito šilumos pardavimo mokestį (taip pasielgti esą jiems patarė UAB “Širvintų šiluma” specialistai).
Paklausiau UAB “Širvintų šiluma” vadovo Sigito Jozonio, kodėl neleidžiama pasirinkti mokesčio mokėjimo būdo visiems verslininkams, juk būtent tai numato rajono tarybos sprendimas. Direktoriaus atsakymas buvo tikrai netikėtas: “Rajono tarybos sprendime po žodžio “arba” yra praleisti trys žodžiai “daugiabučių namų gyventojams”, todėl įmonės negali pasirinkti, jos privalo mokėti po 50,18 lito visus metus. Man tokia situacija taip pat yra nepriimtina, bet nieko pakeisti negalime, tokia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika.”
Nieko konkretaus negalėjo pasakyti ir Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė: “Yra specialistai, kurie rengia sprendimų projektus, yra rajono tarybos nariai, kurie į jų turinį gilinasi, aiškinasi komitetuose, balsuoja posėdžiuose. Kalbėkite su šilumininkais, aš visko negaliu žinoti.”
Atleiskite, bet UAB “Širvintų šiluma” yra Savivaldybės įmonė, todėl privalo vykdyti tik rajono tarybos sprendimus. Jei priimant sprendimą, iš tiesų, projekte buvo padaryta klaida, esą, iškreipusi sprendimo esmę, ji turėjo būti nedelsiant ištaisyta. O gal pabijota, kad rajono tarybos nariai tokios nesąmonės nepatvirtins, gal tik apsidžiaugta, kad lyg ir netyčia pavyko apgauti tarybos narius, ir tyliai siųstos sąskaitos po 50,18 lito kas mėnesį nė už ką? Vienas kitas tūkstantėlis kas mėnesį šilumininkams nepakenkia, atlyginimus galima pasididinti, benzino į automobilių bakus prisipilti?
Nepatingėjau paskambinti Mažeikių, Molėtų, Kaišiadorių šilumos tiekimo įmonių ekonomistams. Kaip jie sprendžia šią problemą, juk Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija Lietuvoje viena, skaičiavimo metodika visiems ta pati.
Pirmasis pokalbis su Mažeikiais nustebino. Jų įmonės kas mėnesį visus metus moka po 2,99 lito plius PVM aptarnavimo mokestį arba pasirinktinai po 0,45 cento už suvartotą kilovatvalandę šildymo sezono metu. “Mes neturime tikslo skriausti savo verslininkų”, – trumpai konstatavo ekonomistė Viktorija Petkuvienė.
Molėtuose taip pat tokios problemos nėra. Įmonės, pasak ekonomistės visus metus moka po 3,05 lito kas mėnesį pardavimo mokestį, o gyventojai – po 0,38 cento už kilovatvalandę šildymo sezono metu.
Kaišiadoriečiai tikino dar netaikantys tarifų pagal naują skaičiavimo metodiką. Jie tai darys nuo naujojo šildymo sezono, bet nemano, kad verslininkams galėtų būti toks didelis ir niekuo nepagrįstas tarifas.
Daugiau niekam neskambinau, nes tapo aišku – ši problema yra tik Širvintose, dangstytis Valstybine energetikos ir kainų kontrolės komisija nėra jokio pagrindo.
Tuoj pat susisiekiau su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skyriaus vedėja Loreta Kimutyte. Ji paprašė elektroniniu paštu persiųsti Širvintų rajono tarybos sprendimą Nr.1-232 ir kurios nors vienos iš kelių dešimčių įmonių, patekusių į šią bėdą, vieno mėnesio sąskaitą už šildymo paslaugas. Specialistė atsiprašė, kad atsakyti galės tik po paros, nes šiuo metu turinti daug darbo.
Nepraėjus nė 20 valandų, “Širvintų krašto” redakcija gavo atsakymą. Cituojame:
“Nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio pasikeitė Šilumos kainų nustatymo metodika. Pagal šios metodikos nuostatas yra apskaičiuota UAB “Širvintų šiluma” šilumos pardavimo kaina. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kuriuos nustatytos šilumos kainos dedamosios ir UAB “Širvintų šiluma” taikoma kaina yra teisinga. Tačiau Širvintose nuo 2010 metų lapkričio mėnesio įmonės, ypač mažos, gali pasirinkti mokėti šilumos pardavimo kainą ne litais per mėnesį, o už suvartotą šilumos kiekį (ct/kWh). Apie tokį savo sprendimą įmonės turėtų pranešti šilumos tiekėjui.
Ne visuose miestuose šilumos kainos yra perskaičiuotos pagal pasikeitusią Šilumos kainų nustatymo metodiką, todėl skirtinguose miestuose taikomas šilumos pardavimo kainas ne visada galima lyginti.
Su pagarba,
Loreta Kimutytė
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja”
Paskambinau vedėjai telefonu ir pabandžiau pasikonsultuoti smulkiau. Pasirodo, tokia pardavimo kaina nustatyta visiškai logiškai, nes skaičiuojant pardavimo mokestį už suvartotas kilovatvalandes, sakysime, L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijai, “Atžalyno” pagrindinei, Širvintų pradinei mokykloms, pačiai Savivaldybei, kitiems dideliems šilumos energijos vartotojams, reikėtų mokėti gal kelių šimtų litų per mėnesį šilumos pardavimo mokesčio. Kad taip neatsitiktų, nustatytas maksimalus 50,18 lito tarifas, nesvarbu – žiema ar vasara. Tie, kuriems tokiu tarifu neapsimoka mokėti, gali pasirinkti. Tikrai netiesa, kad Širvintų rajono tarybos sprendime padaryta klaida, ir nėra čia ko, gerb. direktoriau Sigitai Jozoni, aiškinti tokius dalykus ne tik žurnalistams, bet ir smulkiųjų įmonių savininkams. Arba Jūs pats nesigilinote į šį reikalą, arba, kas gali paneigti, kad kažkuris Jūsų įmonės specialistas buhalterių sąmoningai nevedžioja už nosies?
Nepateisinu ir Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės. Pasak jos, pačių smulkiųjų verslininkų, besinaudojančių centralizuotu šildymu, reikalas domėtis tarybos sprendimais. Jie esą skelbiami Savivaldybės tinklalapyje. Kreipėsi, gerbiamoji direktore, ir ne vienas: keletas kirpyklų, notaras Segrejus Kizinas. Bet nieko nepešė. Iš visų kažkodėl buvo prašoma pažymos, kad įrodytų, jog įmonė įsikūrusi bute, nors, pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Loretos Kimutytės (ją, sakė, patikino pats komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis), tokio biurokratizmo nereikia.
Jei žurnalistas išsiaiškino per pusdienį, kodėl to padaryti negalėjo tūkstantinius atlyginimus gaunantys Savivaldybės specialistai per septynis mėnesius? Gal nenorėjo? Bijau vieno, ar panorės kas nors šį reikalą iki galo sutvarkyti ir nuo birželio? Juolab, kad problemą iškėlė “Širvintų kraštas”.
Taigi, gerb. verslininkai, nesnauskite ir rašykite prašymus, kuriuose atsisakykite šilumos pardavimo kainos litais ir prašykite skaičiuoti šį mokestį centais už suvartotą kilovatvalandę. Jei jūsų prašymai bus nepatenkinti, praneškite “Širvintų kraštui”, kovosime kartu.
Steponas Liktoravičius













ranka ranka plauna
taigi sirvintos…..